Išsiųsta: 02.06.10 16:43. Pavadinimas: CITATOS IŠ URANTIJOS KNYGOS (ïðîäîëæåíèå)

Siūlau į šią temą įkelti citatas iš UK, kurios tuo metu labiausiai „kabina“ sielą. Be to, tai bus proga atsiversti knygą, kad dar kartą prisiminti arba naujai perskaityti.
Pagarbiai
Tadas

 Išsiųsta: 26.09.11 07:49. Pavadinimas: ..taigis,..taip ir n..

..taigis,..taip ir norisi parašyti po tokios U.K. teksto ištraukos ...atsigręžkim visa savo esybę į Rojaus Trejybę,susitaikę su savimi ir su visą tai kas mus supa... Drąsiai pripažindami savo netobulumus, suklydimus praeityje padarytuose gyvenimo vingiuose,tobulėkime darydami-kurdami gėrį kiekvienas pagal savo išgales........-----> Džiaugsmingas juokas ir šypsenos ekvivalentas yra tokie universalūs, kaip ir muzika. Džiaugsmo ir juoko yra morontinis ir dvasinis ekvivalentas. Kylančiojo gyvenimas yra maždaug lygiomis dalimis padalintas tarp darbo ir poilsio – kada užduotys neatliekamos. Dangiškasis atsipalaidavimas ir viršžmogiškasis humoras labai skiriasi nuo savo žmogiškųjų analogų, bet mes iš tikrųjų įsitraukiame ir į vieną, ir kitą; ir jie iš tikrųjų mums suteikia, mūsų būsenoje, maždaug tą, ką idealus humoras gali suteikti jums Urantijoje. Morontiniai Kompanionai yra sumanūs laisvalaikio rengėjai, ir jiems labai sumaniai padeda praeities vaizdo reguliuotojai. Jūs galbūt praeities vaizdo reguliuotojų darbą suprastumėte geriausiai, jeigu jie būtų palyginti su aukščiausiųjų tipų humoristais Urantijoje, nors tai būtų nepaprastai primityvus ir tam tikra prasme nenusisekęs būdas, kuriuo būtų mėginama perteikti supratimą apie šitų pasikeitimų ir atsipalaidavimo reguliuotojų, šitų morontinių ir dvasinių sferų išaukštinto humoro tarnų veikimą. Aptariant dvasinį humorą, pirmiausia leiskite man jums pasakyti, kuo jis nėra. Dvasinio pokšto niekada nenuspalvina silpnojo ir klystančiojo nepasisekimų pabrėžimas. Taip pat jis niekada nebūna šventvagiškas teisumo ir dieviškumo šlovės atžvilgiu. Mūsų humoras apima tris bendrus suvokimo lygius: 1. Prisiminimų pokštai. Juokai, kylantys prisimenant kieno nors patyrime mūšio, kovos, o kartais baimės, ir dažnai kvailo ir vaikiško nerimo praeities epizodus. Mums, šitoji humoro fazė gimsta iš gilias šaknis turinčio ir nuolatinio sugebėjimo pasiremti praeitimi ieškant tokios prisiminimų medžiagos, kuri maloniai nuspalvintų ir kitaip palengvintų sunkią dabarties naštą. 2. Šiandieninis humoras. Didele dalimi to, kas taip dažnai mums sukelia rimtą susirūpinimą, beprasmiškumas, džiaugsmas dėl to, kada būna suprantama jog tai, kas mums sukelia rimtą asmeninį nerimą, yra nereikšminga. Mes labiausiai vertiname šitą humoro fazę tada, kada galime geriausiai išsklaidyti šiandieninį nerimą ateities tikrumo labui. 3. Pranašiškas džiaugsmas. Tikriausiai mirtingiesiems bus sunku įsivaizduoti šitą humoro fazę, bet mes tikrai patiriame ypatingą pasitenkinimą dėl šitokio užtikrinimo, "jog viskas drauge veikia gerovės labui" – dvasioms ir morontijiečiams, taip pat ir mirtingiesiems. Šitas dangiškojo humoro aspektas kyla iš mūsų įtikėjimo į mūsų vyresniųjų kupiną meilės globą iš viršaus ir į mūsų Aukščiausiųjų Reguliuotojų dieviškąjį stabilumą. Bet sferų praeities vaizdo reguliuotojai rūpinasi ne vien tiktai tuo, jog išimtinai vaizduoja įvairių išmintingų būtybių kategorijų aukštą humorą; jie taip pat yra užsiėmę ir tuo, jog vadovauja pramogai, dvasiniam poilsiui, ir morontiniam pasilinksminimui. Ir čia jiems ->nuoširdžiai padeda dangiškieji meistrai. ...U.K.

 Išsiųsta: 26.09.11 07:51. Pavadinimas: Džiaugsminga..

Džiaugsmingas juokas ir šypsenos ekvivalentas yra tokie universalūs, kaip ir muzika. Džiaugsmo ir juoko yra morontinis ir dvasinis ekvivalentas. Kylančiojo gyvenimas yra maždaug lygiomis dalimis padalintas tarp darbo ir poilsio – kada užduotys neatliekamos. Dangiškasis atsipalaidavimas ir viršžmogiškasis humoras labai skiriasi nuo savo žmogiškųjų analogų, bet mes iš tikrųjų įsitraukiame ir į vieną, ir kitą; ir jie iš tikrųjų mums suteikia, mūsų būsenoje, maždaug tą, ką idealus humoras gali suteikti jums Urantijoje. Morontiniai Kompanionai yra sumanūs laisvalaikio rengėjai, ir jiems labai sumaniai padeda praeities vaizdo reguliuotojai. Jūs galbūt praeities vaizdo reguliuotojų darbą suprastumėte geriausiai, jeigu jie būtų palyginti su aukščiausiųjų tipų humoristais Urantijoje, nors tai būtų nepaprastai primityvus ir tam tikra prasme nenusisekęs būdas, kuriuo būtų mėginama perteikti supratimą apie šitų pasikeitimų ir atsipalaidavimo reguliuotojų, šitų morontinių ir dvasinių sferų išaukštinto humoro tarnų veikimą. Aptariant dvasinį humorą, pirmiausia leiskite man jums pasakyti, kuo jis nėra. Dvasinio pokšto niekada nenuspalvina silpnojo ir klystančiojo nepasisekimų pabrėžimas. Taip pat jis niekada nebūna šventvagiškas teisumo ir dieviškumo šlovės atžvilgiu. Mūsų humoras apima tris bendrus suvokimo lygius: 1. Prisiminimų pokštai. Juokai, kylantys prisimenant kieno nors patyrime mūšio, kovos, o kartais baimės, ir dažnai kvailo ir vaikiško nerimo praeities epizodus. Mums, šitoji humoro fazė gimsta iš gilias šaknis turinčio ir nuolatinio sugebėjimo pasiremti praeitimi ieškant tokios prisiminimų medžiagos, kuri maloniai nuspalvintų ir kitaip palengvintų sunkią dabarties naštą. 2. Šiandieninis humoras. Didele dalimi to, kas taip dažnai mums sukelia rimtą susirūpinimą, beprasmiškumas, džiaugsmas dėl to, kada būna suprantama jog tai, kas mums sukelia rimtą asmeninį nerimą, yra nereikšminga. Mes labiausiai vertiname šitą humoro fazę tada, kada galime geriausiai išsklaidyti šiandieninį nerimą ateities tikrumo labui. 3. Pranašiškas džiaugsmas. Tikriausiai mirtingiesiems bus sunku įsivaizduoti šitą humoro fazę, bet mes tikrai patiriame ypatingą pasitenkinimą dėl šitokio užtikrinimo, "jog viskas drauge veikia gerovės labui" – dvasioms ir morontijiečiams, taip pat ir mirtingiesiems. Šitas dangiškojo humoro aspektas kyla iš mūsų įtikėjimo į mūsų vyresniųjų kupiną meilės globą iš viršaus ir į mūsų Aukščiausiųjų Reguliuotojų dieviškąjį stabilumą. Bet sferų praeities vaizdo reguliuotojai rūpinasi ne vien tiktai tuo, jog išimtinai vaizduoja įvairių išmintingų būtybių kategorijų aukštą humorą; jie taip pat yra užsiėmę ir tuo, jog vadovauja pramogai, dvasiniam poilsiui, ir morontiniam pasilinksminimui. Ir čia jiems nuoširdžiai padeda dangiškieji meistrai.....U.K.

 Išsiųsta: 26.09.11 07:53. Pavadinimas: atsipraš...pasikartojo..javascript:pst3('%20:sm67:%20','','','','')

 Išsiųsta: 26.09.11 15:42. Pavadinimas: (2095.6) 196:3.22 Ti..

(2095.6) 196:3.22 Tikrasis religinis garbinimas nėra tuščias saviapgaulės monologas. Garbinimas yra asmeninė komunija su tuo, kas yra dieviškai tikras, su tuo, kas yra pats tas tikrovės šaltinis. Garbinimo dėka žmogus trokšta tapti geresnis, ir šito dėka galų gale pasiekia tai, kas yra geriausia.

 Išsiųsta: 27.09.11 16:45. Pavadinimas: (1014.4) 93:1.2 Tie ..

(1014.4) 93:1.2 Tie dvylika globėjų Melkizedekų žinojo apie jų planetoje greitai įvyksiančią Mykolo savęs padovanojimo misiją, bet nežinojo, kaip greitai tas atsitiks; dėl to jie susirinko į rimtą pasitarimą ir kreipėsi į Edentijos Pačius Aukštuosius, jog būtų imtasi kokių nors priemonių tam, kad tiesos šviesa Urantijoje būtų išsaugota. Šitas prašymas buvo atmestas, nurodžius, jog “reikalų tvarkymas Satanijos 606-ojoje planetoje yra iki galo globėjų Melkizedekų rankose.” Tada šie globėjai pagalbos kreipėsi į Tėvą Melkizedeką, bet jie tiktai sulaukė atsakymo, kad tiesos stiprinimą jie turėtų tęsti savo pačių nuožiūra tol, “kol atvyks save padovanojantis Sūnus,” kuris “sugrąžins planetines teises iš beteisiškumo ir neužtikrintumo būsenos.”

 Išsiųsta: 27.09.11 17:57. Pavadinimas: Žmogaus prote y..

Žmogaus prote yra dvasinis branduolys – dieviškojo buvimo Derintojas. Tai, kad šitoji dvasia gyvena žmogiškajame prote, įrodo trys atskiri dalykai: 1. Humanistinė bičiulystė – meilė. Grynai gyvulinis protas gali gyventi bandoje dėl savisaugos, bet tiktai toks intelektas, kuriame gyvena dvasia, yra nesavanaudiškai altruistinis ir besąlygiškai mylintis. 2. Visatos aiškinimas – išmintis. Tiktai toks protas, kuriame gyvena dvasia, gali suvokti, kad visata individui yra draugiška. 3. Dvasinis gyvenimo įvertinimas – garbinimas. Tiktai toks žmogus, kuriame gyvena dvasia, gali suvokti dieviškąjį buvimą ir stengtis pasiekti visapusiškesnį patyrimą šitame išankstiniame dieviškumo pajutime ir su šituo išankstiniu dieviškumo pajutimu. Žmogiškasis protas realių vertybių nesukuria; žmogiškasis patyrimas visatos įžvalgos nesuteikia. Kai dėl įžvalgos, moralinių vertybių suvokimo ir dvasinių prasmių supratimo, tai viskas, ką gali padaryti žmogiškasis protas, yra atrasti, suvokti, paaiškinti, ir pasirinkti. Moralinės visatos vertybės tampa intelektualia nuosavybe mirtingojo protui pareiškus tris pagrindines nuomones, arba pasirinkimus: 1. Nuomonę apie savąjį aš – moralinis pasirinkimas. 2. Nuomonę apie visuomenę – etinis pasirinkimas. 3. Nuomonę apie Dievą – religinis pasirinkimas. Tokiu būdu pasirodo, kad visas žmogiškasis vystymasis yra įgyvendinamas bendros apreikštinės evoliucijos metodu. Jeigu toks dieviškasis mylėtojas negyventų žmogaus viduje, tai šis negalėtų nesavanaudiškai ir dvasingai mylėti. Jeigu toks aiškintojas negyventų prote, tai žmogus negalėtų teisingai suvokti visatos vienybės. Jeigu toks įvertintojas negyventų su žmogumi, tai jis iš tiesų negalėtų įvertinti moralinių vertybių ir suvokti dvasinių prasmių. Ir šitas mylėtojas yra kilęs iš paties begalinės meilės šaltinio; šitas aiškintojas yra Visuotinės Vienybės dalis; šitas įvertintojas yra dieviškosios ir amžinosios tikrovės visų absoliučių vertybių Centro ir Šaltinio vaikas........U.K.

 Išsiųsta: 28.09.11 18:37. Pavadinimas: Puiki citata, Fredai..

Puiki citata, Fredai, net nesinori jos užgošti kita

 Išsiųsta: 29.09.11 12:17. Pavadinimas: Evoliucijos metu, re..

Evoliucijos metu, religija dažnai žmogų veda į savų sampratų apie Dievą kūrimą; apreiškimas demonstruoja tokį reiškinį, kada Dievas vysto patį žmogų, tuo tarpu Kristaus Mykolo žemiškajame gyvenime mes matome tokį reiškinį, kada Dievas žmogui apreiškia save. Evoliucija stengiasi Dievą paversti panašiu į žmogų; apreiškimas stengiasi žmogų paversti panašiu į Dievą. 1122-10

 Išsiųsta: 30.09.11 06:58. Pavadinimas: supratau tave'La..

supratau tave'Laimute-Irute',....man būną taip pat ..paskaitau kokio brolio ar sesės įdėtą citatą iš U.K., visai dienai tų nuostabių išminties perlų užtenka. Geros dienos tau ir v i s i e m s. http://www.youtube.com/watch?v=7NbzJ6C7sv8&feature=mfu_in_order&list=UL

 Išsiųsta: 01.10.11 11:18. Pavadinimas: (1016.5) 93:3.3 Trij..

(1016.5) 93:3.3 Trijų koncentrinių žiedų simbolį, kurį Melkizedekas pasirinko savęs padovanojimo misijos ženklu, didžioji dauguma žmonių aiškino kaip simbolizuojantį žmonių, angelų, ir Dievo tris karalystes. Ir jiems buvo leidžiama ir toliau šitaip tikėti; labai mažai pasekėjų sužinojo, jog šitie trys žiedai simbolizuoja dieviškosios paramos ir vadovavimo Rojaus Trejybės begalybę, amžinybę, ir visuotinybę; net ir Abraomas šitą simbolį greičiau laikė išreiškiančiu Edentijos tuos tris Pačius Aukštuosius, kadangi jis buvo mokomas, jog tie trys Patys Aukštieji veikia kaip vienas. Tiek, kiek Melkizedekas mokė sampratos apie Trejybę, kurią simbolizavo jo ženklas, tai jis paprastai ją susiedavo su Norlatiadeko žvaigždyno tais trimis valdovais Vorondadekais.

 Išsiųsta: 01.10.11 20:42. Pavadinimas: 7. SU TĖVU SUSI..

7. SU TĖVU SUSILIEJĘ MIRTINGIEJI Derintojų pasiuntimas, jų apsigyvenimas viduje, iš tikrųjų yra viena iš nesuvokiamų Dievo Tėvo paslapčių. Šitie Visuotinio Tėvo dieviškosios prigimties fragmentai su savimi neša tvarinio nemirtingumo potencialą. Derintojai yra nemirtingos dvasios, ir sąjunga su jais susiliejusio mirtingojo sielai suteikia amžinąjį gyvenimą. Jūsų pačių išliekančiųjų mirtingųjų rasės priklauso šitai kylančiųjų Dievo Sūnų grupei. Dabar jūs esate planetiniai sūnūs, evoliuciniai tvariniai, atsiradę iš Gyvybės Nešėjų implantavimų ir modifikuoti Adominės gyvybės įliejimo, bet vargu ar esate kylantieji sūnūs; bet tikrai jūs esate sūnūs, turintys potencialą kilti – net iki aukščiausiųjų šlovės ir dievybės pasiekimo aukštybių – ir šitą dvasinį kylančiosios sūnystės statusą jūs galite pasiekti įtikėjimu ir laisvavaliu bendradarbiavimu su viduje gyvenančio Derintojo dvasinančia veikla. Kada jūs ir jūsų Derintojas esate galutinai ir amžinai susilieję, kada jūs abu tampate vienu, net ir taip, kaip Kristuje Mykole Dievo Sūnus ir Žmogaus Sūnus yra vienas, tuomet iš tikrųjų jūs esate tapę kylančiaisiais Dievo sūnumis.Derintojo karjeros smulkmenos, kaip jis tarnauja gyvendamas išbandymo ir evoliucinėje planetoje, nėra manosios užduoties dalis; šitos didžios tiesos gvildenimas sudaro jūsų visą karjerą. Aš paminiu Derintojo kai kurias funkcijas tam, kad pateikčiau susiliejusių su Derintoju mirtingųjų visapusišką apibūdinimą. Šitie viduje gyvenantys Dievo fragmentai su jūsų būties kategorija būna nuo fizinės egzistencijos ankstyvųjų dienų per visą kylančiojo karjerą Nebadone ir Orvontone, ir toliau lydi per Havoną į patį Rojų. Po šito, per amžiną jaudinantį patyrimą, tas pats Derintojas tampa vienu su jumis ir viena iš jūsų dalių. Tai yra tie mirtingieji, kuriems Visuotinis Tėvas paliepė,-> "Būkite tokie tobuli, net koks tobulas esu aš.” Tėvas save padovanojo jums, savo paties dvasią patalpino į jūsų vidų; dėl to jis iš tiesų iš jūsų reikalauja galutinio tobulumo. Pasakojimas apie žmogaus kilimą iš laiko mirtingųjų sferų į dieviškąją amžinybės valdą sudaro jaudinantį atpasakojimą, kuris nėra įtrauktas į mano užduotį,-> bet šitas dieviškasis jaudinantis patyrimas turėtų būti mirtingojo žmogaus aukščiausioji studija.

 Išsiųsta: 03.10.11 01:03. Pavadinimas: (1866.4) 170:5.21 Ne..

(1866.4) 170:5.21 Nepadarykite klaidos! Jėzaus mokymuose yra tokia amžinoji prigimtis, kuri mąstančių žmonių širdyse neleis jiems likti navaisingiems amžinai.

Tokia karalystė, kokią suvokė Jėzus, dideliu laipsniu žemėje sužlugo; kol kas, jos vietą užėmė išorinė bažnyčia; bet jūs turėtumėte suvokti, kad šitoji bažnyčia yra dvasinės karalystės, kuriai yra trukdoma, tiktai lervinė stadija, kuri ją nuneš per šitą materialų amžių ir tolyn į dvasingesnę dieviškąją tvarką, kur Mokytojo mokymai galės turėti vystymuisi geresnę galimybę.

Šitokiu būdu iš tikrųjų vadinamoji krikščioniškoji bažnyčia tampa tuo kokonu, kuriame dabar miega Jėzaus sampratos karalystė.

Dieviškosios brolystės karalystė tebėra gyva, ir galiausiai ir tikrai iškils iš šito ilgo nugrimzdimo, lygiai taip tikrai, kaip drugelis galiausiai pasirodo kaip gražus išsirutuliojimas iš savo mažiau patrauklaus metamorfozinio vystymosi tvarinio.

 Išsiųsta: 04.10.11 07:42. Pavadinimas: d.dėkui G.seser..

d.dėkui G.seseriai už U.K. citatą,..būtent -> Tokia karalystė, kokią suvokė Jėzus, dideliu laipsniu žemėje sužlugo; kol kas, jos vietą užėmė išorinė bažnyčia; bet jūs turėtumėte suvokti, kad šitoji bažnyčia yra dvasinės karalystės, kuriai yra trukdoma, tiktai lervinė stadija, kuri ją nuneš per šitą materialų amžių tolyn į dvasingesnę dieviškąją tvarką, kur Mokytojo mokymai galės turėti vystymuisi geresnę galimybę.

 Išsiųsta: 05.10.11 07:42. Pavadinimas: U.K. 40 DOKUMENTAS. ..

U.K. 40 DOKUMENTAS. -> KYLANTIEJI DIEVO SŪNŪS . KAIP IR daugelis pagrindinių visatos būtybių grupių, taip ir Kylančiųjų Dievo Sūnų buvo apreikštos septynios bendros klasės: 1. Su Tėvu susilieję Mirtingieji. 2. Su Sūnumi susilieję Mirtingieji. 3. Su Dvasia susilieję Mirtingieji. 4. Evoliuciniai Serafimai. 5. Kylantieji Materialieji Sūnūs. 6. Pervestos Tarpinės Būtybės. 7. Personalizuoti Derintojai. Aiškinimas apie šitas būtybes, nuo evoliucinių pasaulių žemų gyvulinės prigimties mirtingųjų iki Visuotinio Tėvo Personalizuotų Derintojų, sudaro šlovingą pasakojimą apie dieviškosios meilės ir maloningo nuolankumo neapribotą padovanojimą per visą laiką ir Rojaus Dievybių toli nusidriekiančios kūrinijos visose visatose. Šitie pasakojimai prasidėjo nuo Dievybių aprašymo, ir grupė po grupės, šis pavaizdavimas leidosi žemyn visuotine gyvų būtybių skale iki pasiekė žemiausią gyvybės kategoriją, apdovanotą nemirtingumo potencialu; ir dabar aš esu atsiųstas iš Salvingtono – kažkada buvęs mirtingasis, kilęs iš evoliucinio erdvės pasaulio – kad praplėsčiau ir toliau tęsčiau pasakojimą apie Dievų amžinąjį planą, susijusį su sūnystės kylančiosiomis kategorijomis, ypač kas susiję su laiko ir erdvės mirtingaisiais tvariniais.

 Išsiųsta: 05.10.11 07:42. Pavadinimas: U.K. 40 DOKUMENTAS. ..

U.K. 40 DOKUMENTAS. -> KYLANTIEJI DIEVO SŪNŪS . KAIP IR daugelis pagrindinių visatos būtybių grupių, taip ir Kylančiųjų Dievo Sūnų buvo apreikštos septynios bendros klasės: 1. Su Tėvu susilieję Mirtingieji. 2. Su Sūnumi susilieję Mirtingieji. 3. Su Dvasia susilieję Mirtingieji. 4. Evoliuciniai Serafimai. 5. Kylantieji Materialieji Sūnūs. 6. Pervestos Tarpinės Būtybės. 7. Personalizuoti Derintojai. Aiškinimas apie šitas būtybes, nuo evoliucinių pasaulių žemų gyvulinės prigimties mirtingųjų iki Visuotinio Tėvo Personalizuotų Derintojų, sudaro šlovingą pasakojimą apie dieviškosios meilės ir maloningo nuolankumo neapribotą padovanojimą per visą laiką ir Rojaus Dievybių toli nusidriekiančios kūrinijos visose visatose. Šitie pasakojimai prasidėjo nuo Dievybių aprašymo, ir grupė po grupės, šis pavaizdavimas leidosi žemyn visuotine gyvų būtybių skale iki pasiekė žemiausią gyvybės kategoriją, apdovanotą nemirtingumo potencialu; ir dabar aš esu atsiųstas iš Salvingtono – kažkada buvęs mirtingasis, kilęs iš evoliucinio erdvės pasaulio – kad praplėsčiau ir toliau tęsčiau pasakojimą apie Dievų amžinąjį planą, susijusį su sūnystės kylančiosiomis kategorijomis, ypač kas susiję su laiko ir erdvės mirtingaisiais tvariniais.

 Išsiųsta: 05.10.11 07:43. Pavadinimas: U.K. 40 DOKUMENTAS. ..

U.K. 40 DOKUMENTAS. -> KYLANTIEJI DIEVO SŪNŪS . KAIP IR daugelis pagrindinių visatos būtybių grupių, taip ir Kylančiųjų Dievo Sūnų buvo apreikštos septynios bendros klasės: 1. Su Tėvu susilieję Mirtingieji. 2. Su Sūnumi susilieję Mirtingieji. 3. Su Dvasia susilieję Mirtingieji. 4. Evoliuciniai Serafimai. 5. Kylantieji Materialieji Sūnūs. 6. Pervestos Tarpinės Būtybės. 7. Personalizuoti Derintojai. Aiškinimas apie šitas būtybes, nuo evoliucinių pasaulių žemų gyvulinės prigimties mirtingųjų iki Visuotinio Tėvo Personalizuotų Derintojų, sudaro šlovingą pasakojimą apie dieviškosios meilės ir maloningo nuolankumo neapribotą padovanojimą per visą laiką ir Rojaus Dievybių toli nusidriekiančios kūrinijos visose visatose. Šitie pasakojimai prasidėjo nuo Dievybių aprašymo, ir grupė po grupės, šis pavaizdavimas leidosi žemyn visuotine gyvų būtybių skale iki pasiekė žemiausią gyvybės kategoriją, apdovanotą nemirtingumo potencialu; ir dabar aš esu atsiųstas iš Salvingtono – kažkada buvęs mirtingasis, kilęs iš evoliucinio erdvės pasaulio – kad praplėsčiau ir toliau tęsčiau pasakojimą apie Dievų amžinąjį planą, susijusį su sūnystės kylančiosiomis kategorijomis, ypač kas susiję su laiko ir erdvės mirtingaisiais tvariniais.

 Išsiųsta: 05.10.11 18:27. Pavadinimas: (1018.7) 93:5.2 Pale..

(1018.7) 93:5.2 Palestinos pasirinkimas Makiventos veiklai iš dalies buvo grindžiamas noru užmegzti ryšius su kokia nors žmogiškąja šeima, kurioje yra įkūnyti vadovavimo potencialai. Melkizedeko įsikūnijimo metu žemėje buvo daug šeimų lygiai taip gerai pasirengusių priimti Salemo doktriną, kaip ir Abraomo šeima. Buvo lygiai taip apdovanotų šeimų tarp raudonųjų žmonių, tarp geltonųjų žmonių, ir tarp anditų palikuonių į vakarus ir į šiaurę. Bet, vėl, nė viena iš šitų vietovių nebuvo taip palankiai išsidėsčiusi būsimajam Mykolo pasirodymui žemėje, kaip Viduržemio jūros rytinė pakrantė. Melkizedeko misiją Palestinoje ir vėlesnį Mykolo pasirodymą hebrajų tautoje didele dalimi nulėmė geografija, tas faktas, jog Palestina buvo išsidėsčiusi tuo metu egzistavusios pasaulio prekybos, keliavimo, ir civilizacijos centre.

 Išsiųsta: 05.10.11 18:31. Pavadinimas: (1018.8) 93:5.3 Ka&#..

(1018.8) 93:5.3 Kažkurį laiką globėjai Melkizedekai tyrinėjo Abraomo protėvius, ir jie buvo įsitikinę, jog kažkurioje kartoje gims palikuonys, kurių savybės bus intelektas, iniciatyva, išmintis, ir nuoširdumas. Tero, Abraomo tėvo, vaikai šituos lūkesčius atitiko visais atžvilgiais. Būtent šitoji galimybė užmegzti ryšius su šitais įvairiapusiais Tero vaikais turėjo didelės reikšmės tam, jog Makiventa pasirodė Saleme, o ne Egipte, Kinijoje, Indijoje, arba šiaurinėse gentyse.

 Išsiųsta: 06.10.11 23:40. Pavadinimas: (1297.8) 118:3.7 Vis..

(1297.8) 118:3.7 Visi tikrovės modeliai užima erdvę materialiuose lygiuoe, bet dvasiniai modeliai egzistuoja tiktai erdvės atžvilgiu; jie neužima arba neišstumia erdvės, taip pat jie neturi jos ir savyje. Bet mums pagrindinė erdvės mįslė yra susijusi su idėjos modeliu. Kada mes įžengiame į proto sferą, tada susiduriame su daugeliu mįslių. Ar idėjos modelis— realybė—užima erdvę? Mes šito iš tikrųjų nežinome, nors esame tikri, kad idėjos modelis savyje erdvės neturi. Bet vargu ar būtų patikima postuluoti, kad nematerialus visada yra ir beerdvis.

 Išsiųsta: 07.10.11 15:48. Pavadinimas: 2. JOTAPATOJE Nor..

2. JOTAPATOJE Nors paprasti Jotapatos žmonės Jėzaus ir jo apaštalų klausėsi su džiaugsmu, ir didelė dalis karalystės evangeliją priėmė, bet Jotapatos misiją išskyrė būtent Jėzaus kalba šiems dvidešimt keturiems vyrams jų viešnagės šitame mažame miestelyje antrąjį vakarą. Natanielius mintyse buvo susipainiojęs dėl Mokytojo mokymų apie maldą, padėką, ir garbinimą, ir atsakydamas į jo klausimą Jėzus išsamiai toliau aiškino savąjį mokymą. Šita kalba, apibendrinus šiuolaikine frazeologija, gali būti pateikta kaip pabrėžianti tokius dalykus: 1. Sąmoningas ir nuolatinis dėmesio kreipimas į piktybinį blogį žmogaus širdyje palaipsniui suardo žmogiškosios sielos maldos ryšį su dvasinės komunikacijos grandinėmis tarp žmogaus ir jo Sutvėrėjo. Savaime suprantama, jog Dievas girdi savojo vaiko prašymą, tačiau, kada žmogaus širdis sąmoningai ir nuolat yra pasinėrusi į piktybinio blogio sampratas, tada palaipsniui prasideda asmeninės komunijos tarp žemės vaiko ir jo dieviškojo Tėvo praradimas. 2. Toji malda, kuri nesiderina su žinomais ir nustatytais Dievo įstatymais, Rojaus Trejybei kelia pasibjaurėjimą. Jeigu žmogus tikrai nesiklausys Dievų, kada jie kalba savajai kūrinijai dvasios, proto, ir materijos dėsniais, tuomet pats tas tokio tyčinio ir sąmoningo paniekinimo veiksmas, kurį atlieka tvarinys, užkemša dvasinių asmenybių ausis, kad negirdėtų šitų asmeninių prašymų, kuriuos pateikia tokie laužantys dėsnius ir nepaklusnūs mirtingieji. Jėzus savo apaštalams pacitavo iš Pranašo Zakarijo: "Bet jie atsisakė atkreipti dėmesį ir atitraukė petį, ir užsikimšo savo ausis, kad negirdėtų. Taip, jie savo širdis pavertė kietomis kaip akmuo, kad negirdėtų manojo įstatymo ir tų žodžių, kuriuos per pranašus aš pasiunčiau su savąja dvasia, dėl to jų piktybiško mąstymo pasekmės tikrai ateina ant jų prasikaltusių galvų kaip didžiulis įniršis. Ir šitaip atsitiko, kad jie šaukėsi gailestingumo, bet nebuvo neužkimštos ausies, kad išgirstų." Ir tuomet Jėzus pacitavo išminčiaus patarlę, kuris sakė: "To, kuris užsikemša savo ausis, kad negirdėtų dieviškojo įstatymo, net ir malda tikrai kels pasibjaurėjimą." 3. Atverdami Dievo-žmogaus ryšio kanalo žmogiškąją pusę, mirtingieji padaro taip, kad jiems nedelsiant tampa prieinama dieviškosios tarnystės pasaulių tvariniams amžinai tekanti srovė. Kada žmogus išgirsta Dievo dvasią, kalbančią žmogiškoje širdyje, tada nuo tokio patyrimo yra neatskiriama tai, jog Dievas tuo pačiu metu išgirsta ir to žmogaus maldą. Net nuodėmės yra atleidžiamos šituo pačiu neklystančiu būdu. Tėvas danguje atleido jums net ir prieš tai, kada jūs pagalvojote jo šito paprašyti, bet jūsų asmeniniame religiniame patyrime toks atleidimas yra neprieinamas iki tokio meto, kol jūs neatleidžiate savo bičiuliams žmonėms. Iš esmės Dievo atleidimas nepriklauso nuo jūsų atleidimo savo bičiuliams, bet patyrime jis yra siejamas būtent su šitokia sąlyga. Ir šitas dieviškojo ir žmogiškojo atleidimo sinchroniškumo faktas buvo šitaip pripažintas ir kartu sujungtas toje maldoje, kurios Jėzus išmokė apaštalus. -> 4. Visatoje yra kertinis teisingumo įstatymas, kurio apeiti nepajėgia ir gailestingumas. Neįmanoma, kad Rojaus nesavanaudišką spindesį gautų laiko ir erdvės sferų visiškai savanaudiškas tvarinys. Net ir begalinė Dievo meilė negali jėga primesti amžinojo išlikimo išgelbėjimo bet kuriam mirtingajam tvariniui, kuris pats neapsisprendžia dėl to, kad išliktų. Gailestingumas turi didžiulę dovanojimo platybę,bet, galų gale, -> yra teisingumo mandatai, kurių net ir meilė, drauge su gailestingumu, negali veiksmingai panaikinti. Vėl Jėzus pacitavo iš hebrajų raštų: "Aš šaukiau, bet jūs atsisakėte išgirsti; aš ištiesiau ranką, bet nė vienas žmogus nekreipė dėmesio. Jūs visiškai nepaisėte mano visų patarimų, ir jūs atmetėte mano priekaištus, ir dėl šitokio maištingo požiūrio tampa neišvengiama tai, kad jūs tikrai šauksitės manęs ir jokio atsakymo negausite. Atstūmę gyvenimo kelią, jūs galite manęs uoliai ieškoti savo kančių metu, bet manęs nebesurasite." 5. Tie, kurie norėtų gailestingumo, turi ir patys rodyti gailestingumą; neteiskite kitų, idant neteistų jūsų. Kokia dvasia jūs teisiate kitus, tokia pačia dvasia taip pat iš tikrųjų teis ir jus. Gailestingumas visiškai nepanaikina visatos teisingumo. Galų gale pasitvirtins, jog teisinga yra tai: "Kas tik savąsias ausis užsikemša vargšo šauksmui, tas taip pat kažkurią dieną tikrai šauksis pagalbos, ir jo niekas neišgirs." Garantija, jog bet kuri malda bus išgirsta, yra jos nuoširdumas; dvasinė išmintis ir bet kokio prašymo suderinamumas su visata nulemia atsakymo laiką, būdą, ir laipsnį. Išmintingas tėvas tiesiogine prasme neatsako į savo neišmanančių ir nepatyrusių vaikų kvailas maldas, nors tokie vaikai pateikdami tokius absurdiškus prašymus ir jaustų didelį malonumą ir tikrą sielos pasitenkinimą. -> 6. Kada jūs esate visiškai atsidavę Tėvo danguje valios vykdymui, tada atsakymas į jūsų visus prašymus ateis, nes jūsų malda iki galo derinsis su Tėvo valia, o Tėvo valia visą laiką pasireiškia per visą jo milžinišką visatą. Ko tikrasis sūnus trokšta, o begalinis Tėvas nori, TAS YRA. Tokia malda negali likti neatsakyta, ir pilnutinai negali būti matomai atsakyta į kokios nors kitos rūšies prašymus. 7. Teisiųjų šauksmas yra Dievo vaiko įtikėjimo veiksmas, kuris atveria duris į gėrio, tiesos, ir gailestingumo Tėvo sandėlį, o šitos gerosios dovanos ilgai laukė, kad sūnus prisiartintų ir jas pasiimtų asmeniškai. Malda nepakeičia dieviškojo požiūrio į žmogų, bet ji tikrai pakeičia žmogaus požiūrį į nesikeičiantį Tėvą. Kad dieviškoji ausis išgirstų maldą, nulemia jos motyvas, o ne besimeldžiančiojo visuomeninis, ekonominis, ar išorinis religinis statusas. 8. Malda neturi būti naudojama tam, jog būtų išvengta laiko uždelsimų, arba tam, jog būtų įveiktos erdvės kliūtys. -> Malda nėra sumanyta kaip toks metodas, kurio dėka besimeldžiantysis išaukštintų save arba įgytų nedorą pranašumą prieš savo bičiulius. Giliai savanaudiška siela negali melstis tikrąja šio žodžio prasme. -> Jėzus tarė: "Tebūna jums Dievo charakteris aukščiausioji palaima, ir jis tikrai jums suteiks tuos nuoširdžius jūsų širdies troškimus." ->"Patikėkite savąjį kelią Viešpačiui;-> pasitikėkite juo, ir veiks jis." "Nes Viešpats girdi vargšų šauksmą, ir jis atkreips dėmesį į skurstančiųjų maldą." 9. "Aš atėjau nuo Tėvo; dėl to, jeigu jūs kada nors abejojate, ko jūs turėtumėte prašyti iš Tėvo, paprašykite mano vardu, ir aš jūsų prašymą pateiksiu sutinkamai su jūsų tikraisiais poreikiais ir troškimais ir sutinkamai su manojo Tėvo valia." Saugokitės didžiulio pavojaus, kad savo maldose nesusikoncentruotumėte į save. Venkite melsti daug dėl savęs; daugiau melskitės dėl savo sielos brolių dvasinio žengimo į priekį. Venkite materialistinės maldos; melskitės dvasioje ir dėl dvasios dovanų gausumo. 10. Kada meldžiatės už sergančiuosius ir kenčiančiuosius, tada nesitikėkite, kad jūsų prašymai pakeis kupiną meilės ir protingą tarnavimą šitų nesveikųjų reikmėms. Melskitės dėl savo šeimų, draugų, ir bičiulių gerovės,-> bet ypatingai melskitės už tuos, kurie jus keikia, ir pateikite kupinus meilės prašymus dėl tų, kurie jus persekioja.-> "Tačiau, kada reikia melstis, aš tikrai nepasakysiu. ->iktai toji dvasia, kuri gyvena jūsų viduje, gali jus išjudinti, kad ištartumėte šituos prašymus, kurie išreiškia jūsų vidinį ryšį su dvasių Tėvu." -> 11. Daugelis ima melstis tiktai tada, kada ištinka nelaimė. Tokia praktika yra neapgalvota ir klaidinanti. -> Aišku, jūs gerai elgiatės, kad meldžiatės, kai turite sunkumų, bet jūs taip pat tikrai turėtumėte neužmiršti pasikalbėti kaip sūnus su savuoju Tėvu net ir tada, kada jūsų sieloje viskas klojasi gerai. Tebūna jūsų tikrieji prašymai visada paslaptyje. -> Neleiskite žmonėms klausytis savo asmeninių maldų. Padėkos maldos yra tinkamos garbinančiųjų grupėms, ->bet sielos malda yra asmeninis reikalas. Yra tiktai viena vienintelė maldos forma, kuri tinka visiems Dievo vaikams, ir ji yra tokia: ->Nepaisant šito, tebūnie tavoji valia." 12. Visiems tikintiesiems į šitą evangeliją reikėtų nuoširdžiai melstis dėl dangaus karalystės išplėtimo. Iš visų maldų, esančių hebrajų raštuose, jis palankiausiai atsiliepė apie Psalmininko prašymą: ->"Sukurk manyje švarią širdį, O Dieve, ir atstatyk manyje teisingą dvasią. ->išvaduok mane iš slaptų nuodėmių ir sulaikyk savąjį tarną nuo akiplėšiškų nusižengimų." Jėzus labai išsamiai aiškino, koks yra maldos ryšys su nerūpestinga ir įžeidžiančia kalba, pacituodamas: "Pastatyk sargą, O Viešpatie, prie mano burnos; laikyk mano lūpų duris." "Žmogaus liežuvis," sakė Jėzus, "yra toks organas, kurį nedaugelis žmonių sugeba pažaboti, bet viduje gyvenanti dvasia šitą nepaklusnų organą gali transformuoti į nuoširdų pakantumo balsą ir įkvepiantį gailestingumo tarną." 13. Jėzus mokė, jog malda dėl dieviškojo vadovavimo žengiant žemiškojo gyvenimo keliu pagal svarbą eina iš karto po prašymo sužinoti Tėvo valią. Tikrovėje tai reiškia maldą dėl dieviškosios išminties. Jėzus niekada nemokė, jog žmogiškąsias žinias ir specialius įgūdžius galima įgauti maldos dėka. Bet jis iš tikrųjų mokė, jog malda yra toks faktorius, kuris kiekvienam padeda padidinti savo sugebėjimą priimti dieviškosios dvasios buvimą. Kada Jėzus savo pagalbininkus mokė melstis dvasioje ir tiesoje, tada jis aiškino, kad jis turi omeny tai, jog būtų meldžiamasi nuoširdžiai ir sutinkamai su savuoju apsišvietimu, jog būtų meldžiamasi iš visos širdies ir išmintingai, rimtai ir su nepalaužiamu įtikėjimu. -> 14. Jėzus savo pasekėjus įspėjo, kad jie nemanytų, jog maldos bus veiksmingesnės išreiškiant jas pagražintais pakartojimais, iškalbinga frazeologija, pasninkavimu, bausme už nuodėmę, ar aukojimais. Bet jis tikrai savo pasekėjams liepė maldą naudoti kaip tokią priemonę, kuri per padėką veda į tikrąjį garbinimą. Jėzus apgailestavo, kad jo pasekėjų maldose ir garbinime yra tiek mažai padėkos dvasios. Šita proga jis pacitavo iš Raštų, sakydamas: "Geras dalykas dėkoti Viešpačiui ir giedoti pagarbinimą Paties Aukštojo vardui, už jo kupiną meilės nuoširdumą dėkoti jam kiekvieną rytą, o už jo ištikimybę dėkoti kiekvieną naktį, nes Dievas mane džiugina savuoju darbu. Už viską aš dėkosiu sutinkamai su Dievo valia." 15. Ir tada Jėzus tarė: "Nebūkite nuolat per daug susirūpinę dėl savo kasdienių poreikių. Nesibaiminkite dėl žemiškosios egzistencijos problemų, bet visuose šituose reikaluose malda ir nuoširdžiu prašymu, su nuoširdžios padėkos dvasia, tegu jūsų poreikiai bus pateikiami prieš Tėvą, kuris yra danguje." Tada jis pacitavo iš Raštų: "Aš tikrai garbinsiu Dievo vardą giesme ir tikrai jį aukštinsiu padėka. Ir Viešpačiui tai patiks labiau negu jaučio ar veršiuko su ragais ir kanopomis aukojimas." 16. Jėzus savo pasekėjus mokė, jog, kada jie būna pasimeldę Tėvui, tada kurį laiką jiems reikėtų likti tylaus imlumo būsenoje tam, jog viduje gyvenančiai dvasiai būtų suteikta geresnė galimybė kalbėtis su besiklausančia siela. ->Tėvo dvasia su žmogumi kalbasi geriausiai tada, kada žmogiškasis protas yra tikrojo garbinimo būsenoje. Mes Dievą garbiname viduje gyvenančios Tėvo dvasios pagalba ir žmogiškojo proto apšvietimu tiesos tarnavimo dėka. Garbinimas, mokė Jėzus, kiekvieną paverčia vis panašesniu į tą būtybę, kuri yra garbinama.-> Garbinimas yra transformuojantis patyrimas, kuriuo ribinis palaipsniui priartėja prie Begaliniojo buvimo ir galiausiai jį pasiekia. Jėzus iš tikrųjų savo apaštalams aiškino daug ir kitų tiesų apie žmogaus komuniją su Dievu, bet nedaugelis iš jų galėjo jo mokymą suvokti iki galo. .......U.K.