Išsiųsta: 02.06.10 16:43. Pavadinimas: CITATOS IŠ URANTIJOS KNYGOS (ļšīäīėęåķčå)

Siūlau į šią temą įkelti citatas iš UK, kurios tuo metu labiausiai „kabina“ sielą. Be to, tai bus proga atsiversti knygą, kad dar kartą prisiminti arba naujai perskaityti.
Pagarbiai
Tadas

 Išsiųsta: 27.12.14 18:21. Pavadinimas: Jėzaus gimimas ..

Jėzaus gimimas ir kūdikystė


(1344.1) 122:0.1 VARGU ar bus įmanoma iki galo paaiškinti tą didelį skaičių priežasčių, dėl kurių Palestina buvo pasirinkta Mykolo savęs padovanojimo vieta, ir ypač, kodėl būtent Juozapo ir Marijos šeima turėjo būti parinkta kaip betarpiška aplinka šito Dievo Sūnaus pasirodymui Urantijoje.

(1344.2) 122:0.2 Išnagrinėjęs Melkizedekų parengtą specialų pranešimą apie izoliuotų pasaulių statusą, pasitaręs su Gabrieliu, Mykolas pagaliau pasirinko Urantiją ta planeta, kurioje jis turėtų atlikti savo paskutinįjį savęs padovanojimą. Po šito sprendimo Gabrielis pats asmeniškai aplankė Urantiją, ir, išstudijavęs žmogiškąsias grupes ir apžvelgęs šio pasaulio ir jo tautų dvasinius, intelektualius, rasinius, ir geografinius aspektus, jis nusprendė, jog hebrajai turėjo tuos santykinius pranašumus, kurie garantavo jų pasirinkimą ta rase, kurioje vyktų savęs padovanojimas. Kada šitam sprendimui pritarė Mykolas, tada Gabrielis paskyrė ir pasiuntė į Urantiją Šeimos Komisiją iš Dvylikos Narių—atrinktų iš visatos asmenybių aukščiausiųjų kategorijų—kuriai buvo patikėta užduotis ištyrinėti žydų šeimyninį gyvenimą. Kada šitoji komisija savo darbus užbaigė, tada Gabrielis buvo Urantijoje ir gavo pranešimą, nurodantį tris perspektyvias sąjungas, kurios, komisijos nuomone, buvo vienodai tinkamos kaip savęs padovanojimo šeimos numatomam Mykolo įsikūnijimui.

(1344.3) 122:0.3 Iš šitų įvardintų trijų porų, Gabrielis asmeniškai atsirinko Juozapą ir Mariją, vėliau pats asmeniškai apsireiškė Marijai, ir šio apsireiškimo metu jis pranešė jai džiugią žinią, kad ji yra parinkta tam, jog taptų žemiškąja motina įsikūnijančiam vaikeliui.

 Išsiųsta: 09.01.15 18:19. Pavadinimas: ”Kod&..

”Kodėl jūs nepadedate Derintojui atlikti savo užduoties, kad jis galėtų jums parodyti visų šitų įtemptų materialių pastangų dvasinę kopiją? Kodėl jūs neleidžiate Derintojui jus sustiprinti kosminės galios dvasinėmis tiesomis tuo metu, kada rungiatės su tvarinio egzistencijos žemiškaisiais sunkumais? Kodėl jūs neskatinate dieviškojo padėjėjo, kad jis pakeltų jums nuotaiką aiškia vizija apie visatinio gyvenimo amžinąjį požiūrį, kada jūs žvelgiate suglumę į
praeinančios valandos problemas? Kodėl jūs atsisakote to, kad jus apšviestų ir įkvėptų visatos požiūris, nors jūs sunkiai plušate apsupti laiko kliūčių ir nežinote,
ko griebtis netikrumų labirinte, kuris gaubia jūsų mirtingojo gyvenimo kelionę? Kodėl jums neleidus, jog Derintojas jūsų mąstymą sudvasintų, nors jūsų kojos ir turi
žengti materialiais žemiškųjų pastangų keliais?” (Urantijos knyga 1223-05-01)

 Išsiųsta: 27.01.15 00:47. Pavadinimas: (1505.5) 135:9.5 ..

(1505.5) 135:9.5 Šitos keturiasdešimt dienų buvo sunkus laikotarpis Jonui ir jo mokiniams. Koks turi būti Jono ryšys su Jėzumi? Iškildavo daugybė klausimų, kuriuos reikėjo aptarti. Ėmė reikštis politikavimas ir savanaudiškas siekis iškilti. Kilo intensyvios diskusijos apie Mesijo įvairias idėjas ir sampratas. Ar jis taps kariniu vadu ir karaliumi iš Dovydo giminės? Ar jis sunaikins romėnų kariuomenes, kaip Jošua sunaikino kanaanitus? Ar jis ateis, kad įkurtų dvasinę karalystę? Jonas, su mažuma kitų, buvo linkęs manyti, kad Jėzus atėjo tam, jog įkurtų dangaus karalystę, nors jam pačiam iš viso nebuvo aišku, kas būtent sudaro šitą dangaus karalystės įkūrimo misiją.

 Išsiųsta: 03.02.15 19:10. Pavadinimas: (22.5) 1:1.2 Iš..

(22.5) 1:1.2 Išmintingiems visatų valiniams tvariniams Visuotinis Tėvas niekada neprimeta ne viena forma savavališko pripažinimo, formalaus garbinimo, arba vergiškos tarnystės. Laiko ir erdvės pasaulių evoliuciniai gyventojai turi patys—savo pačių širdyje—pripažinti, mylėti, ir savu noru garbinti jį. Kūrėjas savo materialių tvarinių neverčia prievarta ar įsakymu atsisakyti dvasinės laisvos valios. Žmogiškosios valios meilės kupinas atsidavimas vykdyti Tėvo valią yra žmogaus pati nuostabiausia dovana Dievui; iš tikrųjų, toks tvarinio valios pašventimas sudaro žmogaus vienintelę tikrosios vertės dovaną Rojaus Tėvui. Dieve žmogus gyvena, juda, ir turi savo būtį; nėra nieko, ką žmogus galėtų duoti Dievui, išskyrus šitą pasirinkimą paklusti Tėvo valiai, ir tokie sprendimai, kuriuos įgyvendina visatų išmintingi valiniai tvariniai, sudaro tikrovę to tikrojo garbinimo, kuris taip patenkina Kūrėjo Tėvo meile valdomą prigimtį.

 Išsiųsta: 08.02.15 22:27. Pavadinimas: (1392...

(1392.4) 126:4.6 “Tada, su kuo palyginsite Dievą, kuris sėdi virš žemės apskritimo? Pakelkite akis ir pasižiūrėkite, kas sukūrė visus šituos pasaulius, kas suskaičiuoja jų gausybes ir jas visas vadina vardais. Jis visus šituos dalykus daro savosios galios didingumu, ir dėl to, kad jis yra stiprus galia, neprapuola nė vienas. Jis suteikia galios silpniesiems, o tiems, kurie yra išsekę, jis padidina stiprybe. Nebijokite, nes aš esu su jumis; nenusiminkite, nes aš esu jūsų Dievas. Aš sustiprinsiu jus ir padėsiu jums; taip, aš tikrai jus paremsiu savo teisumo dešine ranka, nes aš esu Viešpats jūsų Dievas. Ir aš laikysiu jūsų dešinę ranką, sakydamas jums, nebijokite, nes aš jums tikrai padėsiu.

(1392.5) 126:4.7 “Ir jūs esate mano liudininkai, sako Viešpats, ir mano tarnai, kuriuos aš pasirinkau, kad galėtumėte viską žinoti ir tikėti manimi ir suprasti, jog aš esu Amžinasis. Aš, tik aš, esu Viešpats, ir be manęs nėra jokio kito išgelbėtojo.”

 Išsiųsta: 12.02.15 00:30. Pavadinimas: 374.4..

 Išsiųsta: 18.02.15 22:38. Pavadinimas: (304...

(304.3) 27:7.5 Ištisos visatos visų būtybių visi sugebėjimai, kurie gali suintensyvinti ir išaukštinti saviraiškos galimybes ir dėkingumo perteikimą, visu didžiausiu jų pajėgumu yra panaudojami garbinant Rojaus Dievybes. Garbinimas yra didžiausias Rojaus egzistencijos džiaugsmas; tai yra Rojaus atgaivinantis poilsis. Ką poilsis padaro jūsų pavargusiam protui žemėje, tą garbinimas padarys jūsų ištobulintai sielai Rojuje. Garbinimo būdas Rojuje yra visiškai nesuvokiamas mirtingajam, bet jo dvasią jūs galite pradėti suvokti net čia žemai Urantijoje, nes Dievų dvasios net dabar gyvena jūsų viduje, plevena virš jūsų, ir įkvepia jus tikrajam garbinimui.

(304.4) 27:7.6 Rojuje garbinimui yra paskirta laikas ir vietos, bet jų nėra tiek, kad sutalpintų patirtinio kilimo į amžinąją Salą nuostabių būtybių augančios išminties ir besiplečiančio dieviškumo suvokimo dvasinių emocijų amžinai didėjantį išsiliejimą. Nuo Grandfandos laikų supernafimai iš tiesų niekada negalėjo pilnai sutalpinti garbinimo dvasios Rojuje. Visada iš tikrųjų yra garbinimo būsenos perteklius, kada ji pamatuojama prieš garbinimą. Ir tai yra dėl to, kad asmenybės, nuo kurių neatskiriamas tobulumas, niekada negali iki galo suvokti dvasinių emocijų milžiniškų reakcijų, kurias rodo būtybės, kurios palaipsniu ir sunkiu darbu sau kelią viršun į Rojaus šlovę prasiskynė iš laiko ir erdvės žemesniųjų pasaulių dvasinės tamsybės gilumų. Kada tokie angelai ir laiko mirtingieji pasiekia Rojaus Jėgų akivaizdą, tada prasiveržia per amžius sukauptų emocijų išraiška, toks reginys, kuris Rojaus angelus apstulbina, o Rojaus Dievybėms sukelia dieviškojo pasitenkinimo didžiausią džiaugsmą.

 Išsiųsta: 18.02.15 22:44. Pavadinimas: (304.3) 27..

(304.3) 27:7.5 Ištisos visatos visų būtybių visi sugebėjimai, kurie gali suintensyvinti ir išaukštinti saviraiškos galimybes ir dėkingumo perteikimą, visu didžiausiu jų pajėgumu yra panaudojami garbinant Rojaus Dievybes. Garbinimas yra didžiausias Rojaus egzistencijos džiaugsmas; tai yra Rojaus atgaivinantis poilsis. Ką poilsis padaro jūsų pavargusiam protui žemėje, tą garbinimas padarys jūsų ištobulintai sielai Rojuje. Garbinimo būdas Rojuje yra visiškai nesuvokiamas mirtingajam, bet jo dvasią jūs galite pradėti suvokti net čia žemai Urantijoje, nes Dievų dvasios net dabar gyvena jūsų viduje, plevena virš jūsų, ir įkvepia jus tikrajam garbinimui.

(304.4) 27:7.6 Rojuje garbinimui yra paskirta laikas ir vietos, bet jų nėra tiek, kad sutalpintų patirtinio kilimo į amžinąją Salą nuostabių būtybių augančios išminties ir besiplečiančio dieviškumo suvokimo dvasinių emocijų amžinai didėjantį išsiliejimą. Nuo Grandfandos laikų supernafimai iš tiesų niekada negalėjo pilnai sutalpinti garbinimo dvasios Rojuje. Visada iš tikrųjų yra garbinimo būsenos perteklius, kada ji pamatuojama prieš garbinimą. Ir tai yra dėl to, kad asmenybės, nuo kurių neatskiriamas tobulumas, niekada negali iki galo suvokti dvasinių emocijų milžiniškų reakcijų, kurias rodo būtybės, kurios palaipsniu ir sunkiu darbu sau kelią viršun į Rojaus šlovę prasiskynė iš laiko ir erdvės žemesniųjų pasaulių dvasinės tamsybės gilumų. Kada tokie angelai ir laiko mirtingieji pasiekia Rojaus Jėgų akivaizdą, tada prasiveržia per amžius sukauptų emocijų išraiška, toks reginys, kuris Rojaus angelus apstulbina, o Rojaus Dievybėms sukelia dieviškojo pasitenkinimo didžiausią džiaugsmą.

 Išsiųsta: 14.03.15 15:14. Pavadinimas: (1469.3)..

(1469.3) 133:1.4 “Ganidai, aš galiu gerai suprasti, kaip kai kurios iš šitų problemų tave glumina, ir aš pasistengsiu į tavo klausimą atsakyti. Pirmiausia, visuose užpuolimuose, kurie gali būti vykdomi prieš mano asmenį, aš nustatyčiau, ar užpuolikas yra ar nėra Dievo sūnus— mano brolis materialiame kūne—ir jeigu aš manyčiau, kad toks tvarinys neturi moralaus mąstymo ir dvasingo samprotavimo, tada aš tikrai nedvejodamas ginčiausi, iki galo panaudodamas savo pasipriešinimo galių sugebėjimus, nesvarbu, kokios būtų pasekmės užpuolikui. Bet šitaip aš nepulčiau sūnystės statuso bičiulio žmogaus, net ir besigindamas. Tai yra, aš jo nebausčiau iš anksto ir neapsvarstęs, kodėl gi jis mane užpuolė. Aš visomis įmanomomis gudrybėmis stengčiausi jam sutrukdyti ir atkalbėti jį nuo tokio užpuolimo ir sušvelninti užpuolimą, jeigu man nepasisektų jo sustabdyti. Ganidai, aš turiu absoliutų pasitikėjimą savo dangiškojo Tėvo globa iš viršaus; aš esu pasišventęs savo Tėvo danguje valios vykdymui. Aš netikiu, kad reali skriauda gali ištikti mane; aš netikiu, jog mano gyvenimo darbui gali realiai sukelti pavojų, kas nors tokio, ko norėtų mano priešai, kad man atsitiktų, ir tikrai mums nėra ko bijoti prievartos iš savųjų draugų. Aš esu absoliučiai tikras, jog visa visata yra man draugiška—aš atkakliai tikiu šita visagale tiesa, iš visos širdies pasitikėdamas, nepaisant to, jog viskas atrodo priešingai.

 Išsiųsta: 19.03.15 07:12. Pavadinimas: 2. Intelek..

2. Intelektuali vienybė


(638.5) 56:2.1 Mintis-Tėvas dvasinę išraišką realizuoja Žodyje-Sūnuje ir tikrovės išplėtimą pasiekia per Rojų toli nusidriekusiose materialiose visatose. Amžinojo Sūnaus dvasinės išraiškos yra abipusiškai susietos su kūrinijos materialiais lygiais veikiant Begalinei Dvasiai, kurios į dvasią reaguojančio proto tarnavimo dėka, ir kurios fiziškai reguliuojančiuose proto veiksmuose, vienos su kitomis yra abipusiškai susietos Dievybės dvasinės realybės ir Dievybės materialios pasekmės.

(638.6) 56:2.2 Protas yra Begalinės Dvasios funkcinė dovana, todėl yra begalinė potencialu ir visuotinė padovanojimu. Visuotinio Tėvo pirminė mintis tampa amžina dualioje išraiškoje: Rojaus Saloje ir jam lygioje Dievybėje, dvasiniame ir Amžinajame Sūnuje. Toks amžinosios tikrovės dualumas padaro proto Dievą, Begalinę Dvasią, neišvengiamu. Protas yra nepakeičiamas bendravimo kanalas tarp dvasinės ir materialios tikrovės. Materialus evoliucinis tvarinys gali suvokti ir suprasti viduje gyvenančią dvasią tiktai proto tarnavimo dėka.

(638.7) 56:2.3 Šitas begalinis ir visuotinis protas laiko ir erdvės visatose tarnauja kaip kosminis protas; ir nors nusidriekia nuo pagalbinių proto dvasių primityvios tarnystės iki visatos pagrindinio vykdytojo nuostabaus proto, bet net ir šitas kosminis protas yra adekvačiai suvienytas Septynių Pagrindinių Dvasių priežiūroje, kurios savo ruožtu yra suderintos su laiko ir erdvės Aukščiausiuoju Protu ir yra tobulai abipusiškai susietos su viską aprepiančiu Begalinės Dvasios protu.

 Išsiųsta: 25.03.15 09:02. Pavadinimas: MYL&#..

MYLĖKIME KRISTŲ

(234.1) 21:0.1 SŪNŪS Kūrėjai yra laiko ir erdvės vietinių visatų sutvėrėjai ir valdovai. Šitie visatų kūrėjai ir valdovai yra dualios kilmės, įkūnijantys Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus bruožus. Bet kiekvienas Sūnus Kūrėjas vienas nuo kito skiriasi; kiekvienas yra unikalus prigimtimi, o taip pat ir asmenybe; kiekvienas yra savosios kilmės tobulo dieviškojo idealo “vienintelis sutvertas Sūnus.”

(234.2) 21:0.2 Šitie aukštieji Sūnūs didžiuliame darbe, organizuodami, vystydami, ir tobulindami vietinę visatą, visada naudojasi Visuotinio Tėvo palaikančiu pritarimu. Sūnų Kūrėjų ryšys su savo Visuotiniu Tėvu yra jaudinantis ir nuostabus. Be jokios abejonės Dievybės tėvų toji giluminė meilė savo dieviškiesiems palikuonims yra tos gražios ir beveik dieviškos meilės, kurią net ir mirtingieji tėvai jaučia savo vaikams, šaltinis.

 Išsiųsta: 04.04.15 11:48. Pavadinimas: (984.7)..

(984.7) 89:10.4 Galimybė kaltės jausmą suvokti yra transcendentinio savitumo ženklas žmonijai. Jis žmogaus nepažymi, kad yra blogas, bet vietoje šito jį išskiria kaip tokį tvarinį, kuris turi potencialų didingumą ir amžinai augančią šlovę. Toks nevertumo jausmas yra pirminis akstinas, kuris turėtų greitai ir užtikrintai nuvesti į tuos įtikėjimo užkariavimus, kurie mirtingojo protą perveda į moralaus kilnumo, kosminės įžvalgos, ir dvasinio gyvenimo nuostabius lygius; tokiu būdu visos žmogiškosios egzistencijos prasmės tikrai yra pakeičiamos iš laikinųjų į amžinąsias, ir visos vertybės yra pakeliamos iš žmogiškųjų į dieviškąsias.

 Išsiųsta: 13.04.15 08:19. Pavadinimas: ( Urantija - 2093p..

( Urantija - 2093psl.-196dok. )
Jūsų nei pritrenktų, nei jums sukeltų nerimo kai kurie iš Jėzaus griežtų pareiškimų, jeigu tiktai jūs iš tikrųjų prisimintumėte, kad jis buvo, kuo nuoširdžiausias ir labiausiai atsidavęs pasaulio religininkas. Jis buvo visiškai pasišventęs mirtingasis, be galo atsidavęs savo Tėvo valios vykdymui. Didelė dalis iš jo akivaizdžiai griežtų pasakymų buvo daugiau asmeninė įtikėjimo išpažintis ir atsidavimo pasižadėjimas, o ne įsakymai savo pasekėjams. Ir būtent šitas vieno tikslo siekimas ir nesavanaudiškas atsidavimas leido jam pasiekti tokios nepaprastos pažangos nugalint žmogiškąjį protą per vieną trumpą gyvenimą. Į didelę dalį jo pareiškimų reikėtų žiūrėti kaip į išpažintį, ko jis reikalavo iš savęs, o ne iš visų savo pasekėjų. Būdamas pasišventęs karalystės reikalui, Jėzus už savęs sudegino visus tiltus; jis paaukojo viską, kas trukdė jo Tėvo valios vykdymui.
Jėzus laimino neturtinguosius, nes jie paprastai būdavo nuoširdūs ir religingi; jis smerkė turtinguosius, nes jie paprastai būdavo pasileidę ir nereligingi. Jis vienodai pasmerkdavo nereligingą elgetą ir pagirdavo pasišventusį ir garbinantį Dievą turtuolį.
Jėzus padėdavo žmonėms šiame pasaulyje jaustis patogiai; jis išvadavo juos iš tabu vergystės ir mokė juos, kad pasaulis nėra iš pagrindų blogas. Jis netroško pabėgti iš savo žemiškojo gyvenimo; jis įsisavino tą metodą, kaip tinkamai atlikti Tėvo valią būnant materialaus kūno pavidalu. Jis pasiekė idealistinį religinį gyvenimą esant realistinio pasaulio sąlygoms. Jėzus neturėjo Pauliaus pesimistinio požiūrio į žmoniją. Mokytojas žiūrėjo į žmones kaip į Dievo sūnus ir numatė nuostabią ir amžiną ateitį tiems, kurie pasirenka išlikimą. Jis nebuvo moralus skeptikas; jis žvelgė į žmogų iš teigiamos, o ne iš neigiamos pusės. Jis matė, jog didžioji dauguma žmonių yra silpni, o ne blogi, daugiau intelektualiai susipainioję, o ne moraliai smukę. Bet nežiūrint jų statuso, jie visi buvo Dievo vaikai ir jo sielos broliai.

 Išsiųsta: 12.05.15 11:28. Pavadinimas: Tėvas nesiun..

Tėvas nesiunčia kančios kaip despotiškos bausmės už nusižengimus. [p.1661,pastr.5] Vieni kenčiate nuo laiko nelaimingų atsitikimų, kiti dėl savo protėvių klaidų, tuo tarpu dar kiti kovojate, kadangi jus spaudžia jūsų žemiškosios egzistencijos netobulų sąlygų kliuviniai [p.1649,pastr.3] Dievas yra toks teigiamai geras, kad jame absoliučiai nėra vietos neigiamam blogiui. [p.1429, pastr.1]

 Išsiųsta: 19.05.15 15:38. Pavadinimas: 1. Pr..

1. Prisiartinimas prie Dievo


(62.3) 5:1.1 Ribinio tvarinio nesugebėjimas priartėti prie begalinio Tėvo yra ne dėl to, jog Tėvas laikosi nuošaliai, bet dėl sutvertų būtybių ribiškumo ir materialių apribojimų. Dvasinio skirtumo tarp visatos egzistencijos aukščiausiosios asmenybės ir sutvertų protingų būtybių žemesniųjų kategorijų bedugnė yra nesuvokiama. Jeigu būtų įmanoma žemesniųjų kategorijų protingas būtybes akimirksniu nugabenti betarpiškai prieš patį Tėvą, tai jos nesuprastų, jog yra tenai. Jos lygiai taip pat ten nieko nesuvoktų apie Visuotinio Tėvo buvimą, kaip nesuvokia ir dabar. Prieš mirtingąjį žmogų yra ilgas ilgas kelias iki to meto, kada jis gali nuosekliai ir tarp galimybės ribų prašyti saugaus palydėjimo pas Visuotinį Tėvą Rojuje. Dvasiškai, žmogus turi patirti daug transformavimų iki to laiko, kada jis galės pasiekti tokį lygį, kuris suteiks dvasinį matymą, kuris jį įgalins pamatyti bent kurią nors vieną iš Septynių Pagrindinių Dvasių.

 Išsiųsta: 20.05.15 19:49. Pavadinimas: Šitaip yra kil&..

Šitaip yra kilęs Dievas Septinkartis, kurio vienas po kito einančius lygius mirtingasis žmogus sutinka tokia tvarka:

1. Sūnūs Kūrėjai (ir Kuriančiosios Dvasios).

2. Dienų Senieji.

3. Septynios Pagrindinės Dvasios.

4. Aukščiausioji Būtybė.

5. Bendrai Veikiantysis.

6. Amžinasis Sūnus.

7. Visuotinis Tėvas.

UK - 1270

 Išsiųsta: 21.05.15 15:52. Pavadinimas: Tikros religijos pra..

Tikros religijos pradmenys užsimezga žmogaus moralios sąmonės sferoje, ir jie atsiskleidžia vystantis žmogaus dvasinei įžvalgai, tam žmogiškosios asmenybės sugebėjimui, kuris didėja dėl Dievą apreiškiančio Derintojo buvimo tokiame mirtingojo prote, kuris toks ta Dievo.

 Išsiųsta: 25.05.15 23:23. Pavadinimas: ...dvasinės Pag..

...dvasinės Pagrindinių Dvasių grandinės kontrastingai atsiskyrė iš fizinės veiklos sferos, kurią prižiūri energijos reguliuotojai, ir tuoj pat tikrai atsirado kosminis protas kaip naujas faktorius, koordinuojantis materiją ir dvasią.

Galiausiai, bet kokia energija reaguoja į protą, o fiziniai kontrolieriai yra proto Dievo, kuris yra Rojaus modelio sužadintojas, vaikai. Energijos reguliuotojų intelektas be perstojo yra atsidavęs materialios kontrolės įgyvendinimo užduočiai.

Laiko visatos nėra tobulos; tobulumas yra jų likimas. Kova dėl tobulumo yra susijusi ne tiktai su intelektualiais ir dvasiniais lygiais, bet taip pat ir su energijos ir masės fiziniu lygiu.

Evoliucinėse supervisatose energija-materija viešpatauja visur, išskyrus asmenybę, kurioje dvasia, tarpininkaujant protui, kovoja dėl viešpatavimo. Evoliucinių visatų tikslas yra energijos-materijos pajungimas protui, proto suderinimas su dvasia, ir visa tai yra pasiekiama kūrybinio ir suvienijančio asmenybės buvimo dėka.

 Išsiųsta: 04.06.15 18:11. Pavadinimas: Tačiau, dievi&#..

Tačiau, dieviškojo buvimo negalima atrasti, kur nors gamtoje ar net Dievą pažįstančių mirtingųjų gyvenime taip iki galo ir taip užtikrintai, kaip jums mėginant bendrauti su viduje gyvenančiu Paslaptinguoju Pagalbininku, Rojaus Minties Derintoju. Kokia tai yra klaida svajoti apie Dievą, esantį toli danguje, kada Visuotinio Tėvo dvasia gyvena jūsų pačių prote !
[ Uversos Dieviškasis Patarėjas ]

 Išsiųsta: 16.06.15 09:08. Pavadinimas: DVASIOS PROTAS

Amžinasis Sūnus yra visiškai dvasinis; žmogus yra beveik visiškai materalus; dėl to didelė dalis to, kas susiję su Amžinojo Sūnaus dvasine asmenybe, su jo septyniomis dvasinėmis sferomis, juosiančiomis Rojų, ir kas susiję su Rojaus Sūnaus neasmenių kūrinių prigimtimi, turės laukti, kada jūs pasieksite dvasios statusą, jums užbaigus Nebadono vietinės visatos morontinį kilimą. Ir kada jūs pereisite per šią supervisatą ir eisite toliau į Havoną, tada daugelis iš šitų dvasos paslėptų paslapčių paaiškės, kai jūs būsite apdovanoti "dvasios protu" - dvasine įžvalga.