Išsiųsta: 05.02.12 22:22. Pavadinimas: evoliucini protas_morali prigimtis_apreikštoji religija

Daugelis dokumentų vietų gali būti atspirties, stiprybės, perspektyvos įžvalgos taškais.
Kristinos citata verta dėmesio atskiroje temoje.
Kas bebūtų –karai –epidemijos –socialinės-ekonominės krizės; prigimtis pasiekusi moralumą, dalyvaujant evoliuciniam protui –įgalina vėl ir vėl “feniksui pakilti iš pelenų“

“Žmogaus prote ta evoliucine dirva, kurioje apreikštos religijos sėkla pradeda vystytis, yra morali prigimtis, kuri taip anksti pagimdo visuomeninę sąmonę. Vaiko moralios prigimties pirmieji bruožai neturi nieko bendro su lytimi, kalte, ar asmeniniu pasididžiavimu, bet vietoje šito jie yra susiję su teisingumo, sąžiningumo, ir gėrio troškimo impulsais – naudingu tarnavimu savo bičiuliams. Ir kada yra ugdomi tokie ankstyvieji moraliniai daigai, tada palaipsniui vystosi religinis gyvenimas, kurio santykinai neveikia konfliktai, sukrėtimai, ir krizės.“ 1131-03-1 Šiandien 17:28 Kristina

 Išsiųsta: 19.10.12 12:16. Pavadinimas: Jėzus apie žmogaus protą...

"Žmogiškasis protas anksti pradeda demonstruoti savybes, kurios yra viršmaterialios; tikrai mąstantį žmogiškąjį intelektą nė kiek nesuvaržo laiko apribojimai. Tai, kad individai taip skiriasi savo veiksmais gyvenime, rodo ne tik nevienodus paveldėtus sugebėjimus ir skirtingus aplinkos poveikius, bet taip pat ir susivienijimo su viduje gyvenančia Tėvo dvasia laipsnį, kurį yra pasiekęs savasis aš, vieno su kitu susitapatinimo mastą.
Žmogiškasis protas menkai susidoroja su tuo, kada yra dvigubo atsidavimo konfliktas. Sielai tai yra didžiulė įtampa pereiti per tokį patyrimą, kada stengiamasi tarnauti tiek gėriui, tiek blogiui. Aukščiausiuoju laipsniu laimingas ir veiksmingai suvienytas protas yra toks protas, kuris yra visiškai atsidavęs Tėvo danguje valios vykdymui. Neišspręsti konfliktai griauna vienybę ir gali baigtis proto sutrikimu. Bet išliekantis po mirties sielos charakteris nėra ugdomas mėginant užsitikrinti proto ramybę bet kokia kaina, kada yra atsisakoma kilnių troškimų, ir kada yra daromi kompromisai dvasinių idealų atžvilgiu; bet vietoje šito tokia ramybė yra pasiekiama ryžtingai ginant triumfą to, kas yra teisinga, ir šitoji pergalė yra pasiekiama blogį įveikiant galingąja gėrio jėga."
Urantijos Knyga 1480-04.

Tokiais žodžiais Jėzus mokė Ganidą apie žmogiškojo proto funkcijas.
Manau,kad visi sutiks su tokių pastebėjimu, jog mes kiekvienas esame asmenybės,ir, labai skirtingos asmenybės. Tėvas-Rojaus Trejybė,mums užgimstant materialiame plane,padovanojo kiekvienam asmenybės gyvybės kategoriją,kurį turi visus dieviškumo požymius,visas dieviškas savybes.Tai Tėvo Asmenybės Dvasios dalelė nuleista į materialų apvalkalą užgimimo metu.Kai tik šita Tėvo-Trejybės dovana atsirandą materialioje plotmėje,šios dovanos atsiskleidimas tampa potencialu;vyksta palaipsninis asmenybės atsiskleidimas.Kad šitas procesas vyktų sklandžiai yra padovanota nemažai pagalbininkų, pradedant nuo pagalbinių proto dvasių, baigiant Minties Derintojo apsigyvenimu JAU ŽMOGAUS PROTE.
Kiekvieno individo dieviškųjų savybių atsiskleidimas,pažangus atsiskleidimas, tikrai priklauso nuo pačio žmogaus ryšio su nuosavu Paslaptinguoju Pagalbininku;su Minties Derintoju.
Šitame,mano pateiktame dokumente,Jėzus kalba apie žmogaus dvigubo atsidavimo konfliktą.Mano asmeninė patirtis rodo,kad perėjimas per tokį patyrimą, iš tiesų, yra didžiulė įtampą.Stebint brolius ir seses dvasioje bandančius eiti Gėrio ir Šviesos keliu, pamatai lygiai tokį pat vaizdą,kokį išgyveni ir pats.
Dar prieš gerus du dešimtmečius bendražygių grupėje sakiau,kad ir kasdieninėje tikrovėje, gyvenant paprasta materialų gyvenimą, eiti dviems keliais yra labai nepatogus dalykas.
Na,paimkim,kad ir sutuoktinių gyvenimus.Jeigu,kuris iš jų pradeda eiti į "kaire",kiek nepatogumų patiria jis pats,kiek išgyvenimų patiria antroji pusė;kokį ,kartais, siaubą išgyveną vaikai.Tokie dvigubi gyvenimai vis dažniau baigiasi katastrofiškai-skyrybomis; kartais baigiasi tragiškai.
Lygiai taip pat einant dvasinių keliu-ieškant TĖVO,geriausiai ir naudingiausiai sau ir aplinkiniams būtų padaryti kuo greitesnį apsisprendimą rinktis vieną,tiesioginį kelią,vedantį į tikruosius mūsų namus Rojuje.
Ilgas neapsisprendimas,blaškymasis, gali baigtis, taip pat, katastrofiškai;yra galimybė patirti kai kurias, protinio pamišimo fazes.
Tai, gal, nereikėtų įgnoruoti tuos dvasinius Mokytojus, kurie pataria,įvairiais būdais skatiną atsiduoti Tėvo danguje valios vykdymui? Eiti GYVUOJU KELIU,TARNAUJANT VISUMOS LABUI?

Visiems linkiu geros dienos ir Rojaus Trejybės palaimos.
Su meile,

IRENA
2012-10-19 07:41:38

 Išsiųsta: 25.10.12 12:28. Pavadinimas: Atsakymas Algiui,apie Adomo ir Ievos Misijos sužlugdymą...

Mielas Algi,manau,kad tau kiti atsakys išsamiau apie Adomo ir Ievos sužlugdytą Misiją.Žinoma,geriausia būtų,kad gerai pastudijuotum UK Dokumentus susijusiųs su paminėtą Misiją.
Kiek aš,asmeniškai supratau,tai Materialūs Sūnus ir Ievos yra ta, Dvasinių Tvarinių kategorija,kuri yra siųnčiama į primityvų, apgyvendintą pasaulį rasių pagerinimui;kad nuo Adomo ir Ievos sueities su primityviu žmogumi,kuo plačiau pasklistų,tame pasaulyje,VIOLETINĖ RASĖ. Nes violetinės rasės atstovų protai yra PATYS IMLIAUSI DVASINEI TIESAI;DVASINIAM VYSTYMUISI.Pagal Tėvo-Kūrėjo planą Adomo ir Ievos susiliejimas su primityvių žmonių rasėmis negali įvykti ankščiau,negu planetoje bus vienas milijonas žmogiškųjų tvarinių.Mano mąnimu toks reikalavimas yra todel,kad primityvaus žmogaus protas,turėtų gerokai patobulėti,prieš pradedant gimdyti violetinę rasę.

Geros dienos.
Su meile,
Irena.

 Išsiųsta: 25.10.12 22:14. Pavadinimas: Nusižengimu lai..

Nusižengimu laikoma tai, kad nepasiekus numatyto adomitų rasės skaičiaus (kritinės masės); jokis dauginimasis su ne savo genties partneriais neturi vykti. Mintis-užduotis paprasta. Norint pasigaminti gaivinantį gėrimą, reikia pakankamo kiekio sulčių (adomitų) stiklinei vandens (vietinėms gentims). Jei sulčių permažai, gėrimas bus nevykęs. Nebus norimo efekto-kokybės šuolio. Kokybės dvasinio imlumo srityje, kokybės fizinio kūno sveikatos srityje.

 Išsiųsta: 26.10.12 10:56. Pavadinimas: Aciu,tai visgi del n..

Aciu,tai visgi del nepakankamo skaiciaus adomitu, beda gavosi.Gal zinote,kodel mazi vaikai mirsta? Pavdz.,budizme viska paaiskina reinkarnacija,tai yra,tie vaikai nusikalto praeitame gyvenime.Pagal "Urantijos Knyga" zeme,tai pats pirmiausias isikunijimas,kelyje link rojaus.Tada, kodel mirsta vaikai,juk jie nieko blogo net nespejo padaryti? Kaip tai aiskinu knyga?

 Išsiųsta: 26.10.12 12:28. Pavadinimas: Reankarnacijos nėra...

Reinkarnacijos nėra-sako Penktas Epochinis Apreiškimas-Urantijos Knyga.

Kodel miršta vaikai?

Mielas brolį Algį,atmesk visą mistiką,kurią sukūrė evoliucinės religijos, nesąmoningai ieškodamos Meilės, Gėrio ir Grožio Šaltinio.
Į Dievo Tėvo atradimą veda du keliai:evoliucinis kelias ir Apreiškimo kelias.Apreiškimas ištaiso evoliucinio kelio klaidas.

Žemėje žmonijos vystymasis vyksta natūraliu būdu.Kad planeta visapusiškai suklestėtų,kad vieną kartą ir visiems laikams įsitvirtintų Šviesos ir Gyvenimo Eroje /kitos religijos tai vadina "aukso amžiumi"/,reikalingas sveikas stiprus /tiek fiziškai,tiek dvasiškai/ ,žmogus;turi būtį sveika ir stipri visuomenė;gimtų fiziškai stiprūs vaikai,kurie savo ruožtu gimdytų fiziškai stiprius palikuonis,turintys violetinės rasės kraujo.Šitoks naujos kokybės vaikas bus imlus dvasinėms tiesoms,jis, matydamas materialią aplinką natūraliai norės žinoti iš kur atsirado tas gamtos grožis,kas nustatė gamtoje esančius dėsnius,kurių pažeisti nevalia. Kur žmogus keliauja po materialaus kūno mirties,o gal visai niekur nekeliauja /tai ką propaguoja ateistai/. Kas,ir kur yra viso šito ŠALTINIS?
Ieva suklydo ne todel,kad buvo pasileidusi,amorali;jos motyvas buvo nuoširdus-paskubinti evoliuciją;jos "nuodėmė" buvo-NEKANTRUMAS.Jinai nuoširdžiai manė,kad jeigu jinai kuo greičiau įlies savo kraują į primityvių žmonių rases,tai po žemę greičiau pasklis violetinė rasė;primityvaus žmogaus prote greičiau pradės vystytis DVASINIS PROTAS.Visų religijų didieji Mokytojai žinojo šią tiesą,kad reikalinga,kiekvienam gimti IŠ DVASIOS; tikrovėje- vadovautis DVASINIU PROTU.
Kai Ievą suvokė,kad nuklydo nuo TĖVO dvasinio vystymosi plano,jos atgailai nebuvo ribų.
Mielieji,jeigu mes,nors kruopelytę,turime atjautos savoje širdyje,tuomet suprasime,kodel Ievą mirė nuo širdies ligos.

Ir mes ir mūsų vaikai NEMIRŠTA;tai užmigimas naujam ,Amžinam gyvenimui;naujiems siekiams,naujiems nuotykiams.

Visiems linkiu geros dienos.
Su meile,
Irena.