Išsiųsta: 21.03.11 08:17. Pavadinimas: Kas atitinka realybę?
Vaidas VSD iškėlė labai svarbų klausimą, dėl Minties derintojo. Jis mano, kad vertėtų sakyti SĄMONĖS DERINTOJAS. Sąmonė yra aukščiau už mintis, nes mintys ateina į sąmonę ir priklausomai nuo sąmonės skirtingos mintys ateina. Todėl esminis klausimas, ar deriname sąmonę, ar tik mintis?
Išsiųsta: 12.01.12 08:09. Pavadinimas: Taip kaip pamaiva pr..
Taip kaip pamaiva protas ir vangus Minčių Valdovui užveria duris Taip, tas pat protas, pasinaudodamas laisva valia Padaro asmenybę neveiklia
tuomet negali gi Dvasia apleist kūrybą vien dėl to kad ištaisyt prigimtines klaidas ir mokyt to kas aišku be kalbų be reikalo vis keliančių oro bangas ar pikselių pagalba išmarginančias monitorių įstrižaines
Išsiųsta: 02.02.12 05:57. Pavadinimas: Protas yra elastinga..
Protas yra elastinga realybė, kurią tvariniai ir Kūrėjai gali taip lengvai manipuliuoti; ji yra toji gyvybiškai svarbi grandis, kuri sujungia materiją ir dvasią. Trečiojo Šaltinio ir Centro proto dovana suvienija Dievo Aukščiausiojo dvasinį asmenį su evoliucinio Visagalio patirtine galia...ir t.t.
(647.8) 56:10.17 Visuotinis grožis yra Rojaus Salos atspindžio suvokimas materialioje kūrinijoje, tuo tarpu amžinoji tiesa yra Rojaus Sūnų, kurie ne tik save padovanoja mirtingųjų rasėms, bet net ir išlieja savo Tiesos Dvasią visoms tautoms, ypatingas tarnavimas. Dieviškasis gėris daug labiau pasireiškia Begalinės Dvasios daugybės asmenybių kupiname meilės tarnavime. Bet meilė, šitų trijų savybių bendroji suma, yra tai, kada žmogus Dievą suvokia kaip savo dvasinį Tėvą.
GERBIAMAS FREDAI , tarp proto , dvasios ir grožio eina asmenybės suvienijimo grandinė , visame bendrame dieviškumo suvokime ir asmeniniu pasigerėjimu šia padovanota vizija , kuri suteikia mūsų sąmonei skrydžio jausmą link dieviškojo grožio .
Išsiųsta: 03.02.12 07:39. Pavadinimas: Tikrai taip,gerbiama..
Tikrai taip,gerbiamas EmiPetrai,.. -'vizija , kuri suteikia mūsų sąmonei skrydžio jausmą link dieviškojo grožio ... Didis KŪRĖJAS nepalieka savo vaikų bekraštėje kosmoso kūrinijoje,..kaip ten bebūtu,...tikrai nepalieka, nors daugelis linkę teigti priešingai. Pabaigai,..Tėvo meilė mirtingajam žmogui gali tapti reali tiktai pereidama per to žmogaus asmenybę, kai šitą meilę savo ruožtu jis dovanoja kitiems žmonėms[p.1289,pstr.3] Meilė yra troškimas daryti gėrį kitiems.[p.648,pastr.4]
Visuose mokymuose , net viso pasaulio mokymuose , kalbama apie žmogiškąją nemirtingą substanciją , kuri vienur vadinasi siela , kitur dvasia , kitur dar kažkoks palaimintas būvis . Todėl remiantis visų išminčių išmintimi , galime turėti tikrą viltį , kad po šio gyvenimo neišnyksime , iš bendro amžino išmintingosios gyvybės pasaulio . Tik šį , amžinai gyvą , dvasinį pasaulį mums reikia suprasti jau ne kaip žinomą fizinį pasaulį , bet visai kitą , neregėtą ir nelytėtą . Jeigu , normaliu tikėjimu , priimame teiginį , kad žmogaus siela turi galimybę patekti į šį nematomą , tačiau pilną išmintinties ir gyvybės , savitą dvasinį pasaulį , tai turėtume priimti ir kitą teiginį , kad kažkas iš šio dvasinio pasaulio , turi galią ir priemonę , išnešti iš žmogaus kūno , tą nemirtingąją , žmogiškosios asmenybės substanciją , kaip sielą ir dvasią , į šį dvasinį nematomą pasaulį .
Urantijos mokymuose aprašoma , kad visa šį regimoji ir neregimoji Visata pilna gyvybės , tiek per dvasinius pasaulius , tiek ir per fizinius pasaulius . Ir dar mus mokina , kad šie visi pasauliai tarpusavyje glaudžiai sąveikauja . Fiziniuose pasauliuose sėjams gyvybės grūdas , kad gautų ir fizinę ir dvasinę potenciją sudygti . Sudygusi ir pradėjusi augti , nemirtingoji gyvybės potencija , pernešama į palankesnę fizinę-morontinę terpę , tolesniam augimui ir brendimui - protu ir dvasia .
Fizinėse planetose , fiziniuose kūnuose , neužtenka materijos subtilumo , kad užaugintų kokybišką sąmonę , sielą-dvasią fiziniuose kūnuose . Tačiau , čia yra įvairiafunkcinė atrankinė terpė , gyvybės potencijai sudygti ir pradėti augti . Čia , mūsų Žemėje , natūraliausia ir geriausia gyvybės atrankinė terpė , startui į subtilesnį pasaulį . Šis startas iš fizinės planetos yra pirminis ir maksimaliai pakrautas reikiama potencija , kad jos užyektų , skristi mūsų sielai- dvasiai , milijonus tobulėjimo metų , per dvasinius pasaulius , kol tapsime grynąją dvasia ir mūsų nebeveiks jokie fizinio pasaulio dėsniai , nei gimimai , nei mirimai .
Dvasinių pasaulių tikslas yra vienas - kurti ir išplėtoti planetines , išmintingas gyvybės formas visame bekraščiame kosmose . Tikslas , sėti ir auginti šias fizines planetines gyvybes , rūpintis jų proto ir intelekto augimu , rūpintis jų nemirtingųjų sielų susiformavimu , tuose fiziniuose planetiniuose kūnuose . Štai pagrindinis dieviškųjų dvasių tikslas ir visa prasmė . Atsiradus protaujančiai sąmonei , kosminės planetinės gyvybės individuose , rūpinamasi , kad į tokių protingų ir intelektualių individų sielas , rastų palankias sąlygas ir galimybes atskristi ir apsigyventi šiuose protuose , Dievo Tėvo Dvasia , tiksliau , tik labai mažas jos fragmentas , bet pakankamas , kad tų individų prote ir sąmonėje suformuotų norą ir troškimą pažinti savo Kūrėją , savo Dievą Tėvą , visų gyvybių , dvasių ir kitokių tvarinių Pirmą Energiją , Šaltinį ir Centrą .
Urantijos mokymuose , kaip niekur kitur , aiškiai ir nedviprasmiškai sakoma - pats Dievas Tėvas nusileido pas žmones , kad pažadintų jų miegančius protus ir patirtų kartų su jais , visus planetinio mirtingojo gyvenimo vingius ir žmogiškuosius troškimus : meilę , džiaugsmą , skausmą .
Žmonijos kultūros ir religijų lopšys prasidėjo prie Viduržemio jūros . Viduržemio jūra , tai ir reiška , kad žmonės manė čia esą Žemės vidurį . Iš čia , religijų vadovai savo religinius požiūrius plėtė į išorinį pasaulį , už Viduržemio jūros . Tačiau iš šiandieną , iš kosmologinės religijos taško , per Urantijos apreiškimų prizmę , galima kalbėti , kad žmonija eina klystkeliais paskui aklus lyderius , kurie deklaruodami tarnystę Aukščiausiam , gal būt nežino , o gal būt nesako , kad vienintelis žmogaus gyvenimo tikslas yra , ir turi būti visada , tai pažinti save ir atkurti prarastąjį ryšį su Aukščiausiąja Esybe , tai yra su Dievo dvasia , gyvenančia žmoguje , su pačiu Dievu Tėvu .
Kiekvieno žmogaus pareiga – suvokti savo prigimtinį santykį su Aukščiausiąja Dieviška Būtybe, tai yra su Dievo Tėvo dvasia , kuri dar vadinama ir kaip minčių Derintojas . Kiekvienas žmogus turi aiškiai tai suvokti ir duoti kiekvienos savo gyvenimo dienos ataskaitą iš meilės ir laisva valia , prieš dieviškąją Dvasią , prieš savąjį dieviškąjį Minčių Derintoją. Jeigu mums , jeigu jums visiems tai pavyks , suderinti savo proto mintis su DIEVO mintimis , jeigu mūsų mintys ir intuicija supras dieviškosios Dvasios PLANĄ , su kuriuo šį dieviška Dvasia atskrido iš tolimosios HAVONOS iš ROJAUS SALOS , ir kuris yra dieviška konstanta mumyse , mūsų viso šio žemiško gyvenimo visų poreikių ir vizijų tikrasis planas . Tada , jeigu mums tai pavyks , iš tiesų, atspėti ir sąmoningai suvokti šitą dievybių PLANĄ , tada tikrai viskas klostysis čia pakankamai gerai , o mūsų visas gyvenimas bus nugyventas sėkmingai.
Visi žmonės turėtų suvokti ir prisiminti savo atėjimo į šį pasaulį PLANĄ , atminti , kad gimėme ne tam, kad spręstume tik ekonomines problemas , statydami atomines elektrines , gamindami greitaeiges mašinas ir su meilužėmis čiuožtume baltomis jachtomis po Viduržemio jūrą ir balansuodami ant netvirto bankininkystės materialinio pagrindo , koneveiktume pasaulį už žiaurumą ir neteisingumą . Tikrai ne . Priešingai , mūsų pareiga – rasti sprendimus svarbiausioms , amžinojo gyvenimo dėsnių ir jų pritaikymo čia Žemėje , žemiškoms būties problemoms išspręsti . Jeigu nebus tikro kosmologinio požiūrio ir supratimo apie visą Kūriniją , nebus ir tikro kultūrinio žmonijos proveržio , o be tikro kultūrinio proveržio nusilps ir dvasinis judėjimas ir sustos net visa civilizacijos raida.
Mūsų auganti siela , kurią augina mūsų mintys ir kartu su dieviškąją Dvasia , verčia judėti ir reikštis gyvai , tai yra , verčia gyventi , su tam tikru gyvybės limitu , visą kūną , o gyvas kūnas , savuoju buvimu , gali ir net keičia šį pasaulį. Tačiau mums , šios Žemės žmonėms , prioritetiniais darbais turi tapti ne Žemės veido keitimas , kas dažniausiai ir yra svarbiausias mūsų kūno veiksnys , bet mūsų vidaus , mūsų sielos keitimas ir pasikeitimas . Tačiau , deja apie Dvasią , kuri verčia šį kūną judėti, mes nieko nežinome , arba tiesiog nenirime žinoti ir mąstyti apie tai . Tačiau , reikia atminti , kad jeigu nebūtų Dvasios poveikio , nebūtų ir mūsų minčių gimimo ir vėlesnio jų poveikio į visą mūsų kūną ir gyvenimą . Be Dvasios kūnas būtų tik gamtos kūrinys , nors ir su tam tikrais dvasios poveikio elementais , tačiau mes savo sieloje - dvasioje būtume negyvi nejuda , nejudantys ir neaugantys .
Todėl ir visu , žmogiškos veiklos prioritetu , turi tapti žmogaus dvasinė veikla , proto ir sielos veiklą , žmogaus dvasioje , kad ši , dieviška Dvasia , džiaugtusi mūsų žemiška veikla ir tuo , visoje savo būties pilnatvėje , mes žmonės , vykdytume pagrindinį dieviškąjį PLANĄ .
Šis mano straipsnelis skirtas Didžiajam Štiliui užpildyti , kuris susiformavo šiame forume
„Meilė,— skaitome pirmajame šv. Jono apaštalo laiške,— yra ne tai, jog mes pamilome Dievą, bet kad jis mus pamilo ir siuntė savo Sūnų" (7 Jn 4, 10), kuris „įtapo kūnu ir gyveno tarp mūsų" (Jn 1, 14); gyveno kaip „gerasis Ganytojas", guldąs „už avis savo gyvybę" (Jn 10, 11). Evangelijos kaip naujienos skelbimas prasideda ne žmogumi, o Dievu. Čia Dievas tampa žmogumi, aprėžia savo visagalybę ir išsivelka iš savo didybės, kad buvotų „kaip visi žmonės" (Fil 2, 7). Tai pagrindinė krikščioniškojo skelbimo tiesa, į kurią dažniausiai nekreipiame dėmesio, ieškodami lygiagrečių tarp krikščioniškos religijos ir kitų religijų.
Išsiųsta: 17.05.12 15:04. Pavadinimas: Kai mes protauja..
Kai mes protaujame mąstome , mūsų sąmonė atsiduria intensyvaus dažnio energetiniame lauke , ji turi priimti , suvokti , suprasti ir įsiminti šią informaciją. Jeigu mes turėtumėte energetinį matymą , tai pamatytume , kaip mūsų sąmonė juda kosminėje erdvėje , tarsi gyva būtybė . Jos energetiniuose žieduose fiksuojasi vis nauji duomenys , vyksta kaita ir apsikeitimas . Labai daug informacijos priteka sapno metu , tačiau visa tai nusėda pasąmonėje , kad reikiamu momentu staiga išlįstų į mūsų sąmonę .
Energetinėje plotmėje , judančias sąmones , galima vadinti protu , arba protaujančiu energetiniu kūnu . Toks energetinis mūsų sąmonės darinys nėra vienišai klaidžiojantis erdvėje , jis sąveikauja su kitais tokiais pat sąmonės energetiniais dariniais , atpažindamas juos arba nekreipdamas dėmesio , į kitokius , kitokio dažnio ir su kitokiais neatpažintais kodais .
Ar jūs pastebėjote ,, sąveikauja “ , reiškia toks tokį atpažįsta . ,,Toks tokį atpažino ir ant alaus pavadino’’ . Čia labai graži liaudiška išmintis , kuri iš tiesų turi gilumines įžvalgas . Taip savo mąstymu savo sąmone , mes ir sąmoningai ir nesąmoningai kontaktuojame , su kitais sąmoningais energetiniais laukais . Taip susikuria garsusis PRIEŽASTIES IR PASEKMĖS dėsnis , taip susikuria mūsų likimai . Ne per veiksmą , bet per mūsų sąmonės energetines klajones . Susikuria ne per veiksmą , veiksmas jau yra pasekmė , susikuria per mūsų sąmonės priežastinę mintį , norą , ketinimą , nors visa tai gali būti ir už sąmoningumo ribos , tačiau kaip pasekmė , vis vien mus palies .
Kadangi viskas yra energija , tai ir mūsų gyvenimą nuolatos veikia įvairios energijos , įvairios energetinės aplinkybės . Vienos aplinkybės savo energetika gali būti silpnos , kitos gali būti labai stiprios . Štai pav. jums siūlo darbą , kelionę ar pramogą . Vienu atveju Jūs jos galite atsisakyti , tačiau kitu atveju , kai tai gali labai lemti jūsų tolesnį gyvenimą , jūs paklusite ir priimsite šiuos pasiūlymus . Žinoma yra dar rimtesnių aplinkybių , kai žmogus , kaip tornado energijos , yra įsukamas , kaip lengvutis šapelis į regiono ar valstybės sūkurį . Tačiau ir dideliuose sūkuriuose , žmogus gali išlikti nepažeistas , jeigu jo mintys ir troškimai bus šviesūs ir aiškūs , jeigu jo mintys bus nukreiptos visumos labui . Viskas priklauso nuo mūsų sąmonės šviesumo , nuo mūsų norų ir troškimų kilnumo , šventumo . Visos mūsų mintys energetiniame plane turi savo kodą , tai yra , pagal kiekvienas minties virpesių skalę ir amplitudę , priimame , pritraukiame tokius pat energetinius darinius , svetimas energetines sąmones , kurios milijardais sūkuriuoja apie mus ir pagal panašumą , stengiasi susilieti su mūsų sąmone .
Tik sveika žmogaus sąmonė , kuri labai dažnai turi ir sveiką genetinę lemtį viso sąmoningo gyvenimo , sugeba laviruoti šiame svetimų sąmonių vandenyne . Sveika sąmonė visada spinduliuos tik teigiamas mintis , kurios savo ruožtu sąveikaus su šviesos energetika , su ta energetika , kuri visada sūkuriuoja ties žmogaus viršugalviu , ties mūsų sąmonės energetiniais vartais , ir savo dieviška prigimtimi yra altruistinė , ir visada pasiruošusi sąveikauti su kiekviena šviesesne , žmogiškosios sąmonės , mintimi .
Tačiau mūsų sąmonė tapriai susijusi ir su mūsų galvos materialiais smegenimis , ir ne tik galvos . Mūsų sąmonė yra tampriai susijusi ir su stuburo nervais ir tuo pačiu su kiekvienu mūsų kūno ląstelės nervu . Tačiau pradžią sąmoningam impulsui gimti , spinduliuoja materialių smegenų niauronai . Noras ir tikėjimas , štai tos pagrindinės vairolazdės , kuriomis galime veikti į savo sąmonę , kad ji erdvėje sutiktų ir susikalbėtų su tų pačių virpesių , sąmoningais energetiniais dariniais . Sąmonė tai visos mūsų asmenybės visuma , auganti kartu su mūsų fiziniu kūnu , su visu protu , su visais jausmais , mąstymais , mokymais ir sukauptais gyvenimo patyrimais .
Visas mūsų gyvenimas , tai nuolatinis kontaktas su įvairiais sąmonės energetiniais dariniais , o šių kontaktų kokybė ir pasekmė , tai mūsų likimai . Kaip mąstome , tą ir prisišaukiame , kuo tikime , tuo ir esame apšviesti . Pagal visa tai , vystosi prasmingi ir gražūs likimai , pagal tamsias mintis , tai sudaužyti likimai , arba , tai vos kvėpuojantys likimai .
Kiekvienas iš mūsų turi teisę į savo asmeninę nuomonę, tačiau turėtume atminti , kad šiam procesui padėtume teigiamai vystytis , turime siekti , kad mūsų sąmonėje būtų kuo daugiau teigiamos energijos , kad mūsų mintys būtų pilnos gėrio, o svajonės šviesios ir pakilėtos virš žemiškos kasdienybės ir kad neliktų vietos žemiems , tuštiems jausmams. Būkime pakantesni vienas kitam, atjauskime silpnesnius , prieš teisdami kitus pabandykime pabūti to žmogaus vietoje. Žemutinėje plotmėje , šio fizinio gyvenimo plotmėje , kaupiasi visa pagrindinė žmogaus gyvenimo informacija informacija. Ji veikia kiekvieną iš mūsų , savo žemąją , sunkesne energetika . Šita energetika neaugina mūsų sielos polėkio , bet tik pririša ją prie žemiškosios energetikos ir tada mes dvasiškai tampame vis silpnesni ir silpnesni . Kad visa savo asmenybe būtume sveiki ir stiprūs , būkime šviesa , siekime jos ir spinduliuokime šviesą visa savo sąmone , nes tik šviesoje , tik šviesiame mąstyme , rasime ramybę ir palaimą.
NEPARAŠIAU , KAD ŠLOVINKIME IR GARBINKIME TIK VIENĄ DIEVĄ , KURIS GYVENA AUKŠTAI DANGUJE , O JO DVASIOS SPINDULĖLIS ATSKRIDO IŠ KOSMINIO ROJAUS TOLYBIŲ IR APSIGYVENO ŽMOGUJE . NEPARAŠIAU , NES MANAU , KAD IR TAIP TURI BŪTI AIŠKU .
LABAS ALGIRDAI , LABAS VAIDAI VDS , IRENA IR VISI , KITI GEROS VALIOS IR URANTIŠKOS ŠVIESOS NEŠĖJAI . Mačiau Vaidai VDS tavo komentarą ZANNOS temoje , kurį vos tik spėjau perskaityti ir nedelsiant buvo ištrintas , na taip jau sutapo , kad tuo metu įvyko ištrynimas . paskaitau dažnai ką ten žmonės rašo . Manau , kad daugelis rašo išmintingai ir dvasingai , tačiau kažko tai trūksta tuose rašinėliuose , štai ir viskas . Nežinau , gal mano tokia subjektyvi nevykusi nuomonė , tačiau visi tie rašinėliai neuždega minčių , na lyg tai parakas sudrėgęs , lyg tai druskos per mažai , lyg tai noras įsiteikti savo panašumu Algimantui . O šitas noras panašėti , mane nuteikia priešingai ir aš matau jau sektos požymius . Na gal taip ir nėra , gal žmonės tikrai nuoširdūs savo komentaruose , tačiau tas nuoširdumas manęs neįtikina , neuždega . Jau greičiau mane uždega vykusios citatos iš Urantijos knygos , kurias štai Vaidas VDS gana tobulai išmokęs taikyti , negu kad tariamai labai gerų patyrimų aprašinėjimas , su tam tikra niveliacija į Algimantą . Norėčiau daug ką gero patarti tiems rašantiems , tačiau žinau , kad nedelsiant būsiu ištrintas.
Išsiųsta: 22.05.12 17:40. Pavadinimas: Labas Emili, Visada ..
Labas Emili, Visada vertinu žmones, su kuriais gali diskutuoti nuoširdžiai ir be jokių baimių. Nemanau, kad net ir mes, kurie diskutuojame nuoširdžiai, esame vienodi, bent aš skirtumus matau. Kartais nesutinku su kokiu nors požiūriu, bet tuomet atsakymo ieškau Urantijos Knygoje ir beveik visada randu. Puikiu būtų taip gyventi ir diskutuot su kuo didesniu kiekiu žmonių, kurie gerai žino Urantijos Knygą ar bent nuoširdžiai ja domisi ir pradeda ją studijuoti. Daug blogo atsitiko per paskutinius metus Lietuvoje. Krizė Lietuvoje, kurią politikai nusprendė išspręsti paprastų žmonių sąskaita. Krizė teisėsaugoje, kurią atskleidė kraupi ir nežmoniška mergaitės tragedija. Ji svarbi labai tuo, kad pagaliau mes pamatėme, kaip gali manipuliuoti tiek valdžia, tiek teisėsauga, tiek su teisėsauga susiję asmenys žmonėmis, beveik akivaizdžią tiesą (susipažinus su faktais, kuriuos teisėsauga bando bet kokia kaina nuslėpti) bandydami apversti aukštyn kojomis (kaip iškreiptų veidrodžių karalystėje). Ir šalia to dar sukurta ta Algimanto religija, kuri akimirksniu nutolo nuo Urantijos Knygos, o patį Algimantą paskatino pradėti trinti Urantijos Knygos citatas, trinti kad ir nors kiek kitokią nuomonę turinčius asmenis. Gal taip ir turi būti, bet kokia blogio forma yra tik akimirksnis amžinybėje, bet kol ji neapsireiškia "visame gražume", tol ji būna blogai matoma. Reikia tikėtis, kad po to, kuomet blogiau jau būti negalės, neišvengiamai bus tik geriau. Tada ir mintys šviesesnės visus aplankys ir vėl bus galima jomis dalintis, kaip buvo kažkada Algimanto forume iki jam apsireiškusios naujos religijos. O ištrintus komentarus įkėliau į kitą temą. Nuoširdumo visiems, o tada ir gėris geriau jaučiamas...
MANYKIME TAIP . AŠ ESU DŽIAUGSME , KAD DIEVIŠKOJI DVASIA GYVENA MANYJE , KAIP IR VISUOSE MUMYSE .
Ar jūs iš tikrųjų galite suvokti Derintojo apsigyvenimo tikrąją reikšmę? Ar jūs tikrai giluminiu mastu suvokiate, ką reiškia turėti absoliučios ir begalinės Dievybės, Visuotinio Tėvo, absoliutų fragmentą, gyvenantį viduje ir susiliejantį su jūsų ribinėmis mirtingojo savybėmis? Kada mirtingasis žmogus susilieja su visuminio kosmoso egzistencialios Priežasties aktualiu fragmentu, tada tokios beprecedentinės ir neįsivaizduojamos partnerystės likimui niekada negali būti jokio apribojimo. Amžinybėje, žmogus vis atras ne tik objektyvios Dievybės begalybę, bet taip pat ir šito paties Dievo subjektyvaus fragmento nesibaigiantį potencialumą. Visada Derintojas mirtingojo asmenybei iš tiesų vis atskleis Dievo stebuklą, ir niekada šitas dieviškasis atskleidimas tikrai negali pasibaigti, nes Derintojas yra iš Dievo ir kaip Dievas mirtingajam žmogui. ( Urantijos knyga 107 dok , 1181 psl. )
Taip, tie kas susilies, nesustos iki pat Centrinės Salos. Kai kam sustojimas ir nuolatinis gyvenimas bus Supervisatoje. “Su Sūnumi susiliejusių mirtingųjų grupė nėra labai didelė, Orvantono Supervisatoje...“ 40 dokumentas 8 dalis
Kai kam kelio galas ir nuolatinė gyvenamoji vieta bus mūsų Vietinėje Visatoje “Kada tokie miegantys išlijusieji vėl įasmeninami gyvenamuosiuose pasauliuose, tada išvykusio Derintojo vietą užima Dieviškojo Tarno (k) individualizavimas, Begalinės Dvasios atstovas konkrečioje Vietinėje Visatoje.“ 9 dalis
Visos datos formate GMT
2 val. Šaukimų šiandien: 1
Teisė: šypsenėlės taip, paveikslėliai taip, šriftai taip, balsavimas ne
avatarai taip, Nuorodų auto pakeitimas įjung, demonstracija išjun, taisyti ne
- dalyvis dabar forume