Išsiųsta: 08.01.11 22:44. Pavadinimas: Kodėl pykstame?
Pyktis yra materialus pasireiškimas, kuris, apskritai, išreiškia tą dydį, kokiu dvasinė prigimtis nesugeba valdyti sujungtos intelektualios ir fizinės prigimties. Pyktis rodo, kad jums stinga tolerantiškos broliškos meilės, taip pat, kad jums trūksta savigarbos ir savikontrolės. Pyktis ardo sveikatą, gadina protą, ir trukdo žmogaus sielos dvasiniam mokytojui./1673-02-01
Mielieji, jei apima pyktis, pasistenkime suvokti jo priežastį ir pašalinti. Dažnai tai būna tiesiog dėl nuovargio ar kitų įvairių nereikšmingų dirgiklių. Geriausias būdas jo atsikratyti - fizinis darbas, sportas, raminančios muzikos klausimas, gero teksto skaitymas, malda arba tiesiog nevengimas išsiaiškinti situaciją, kuri sukėlė pyktį, nes mūsų visos baimės dažnai kyla iš nežinojimo tikrosios situacijos. Tik neišliekime savo pykčio ant artimųjų, sielos brolių ir sesių galvų! suskaičiuokime bent iki 10, jei norisi, ką nors čia pat „išvemti“. Tai tinka ir šio forumo dalyviams, nes jau matosi pykčio purslų... Rašykite visi, kam aktuali ši tema. Papasakokite, kaip jūs kovojate su šiuo mūsų protų ir sielų nuodu. Su meile ir pagarba visiems
Kada nesugebama į reiškinį pažvelgti iš keleto pozicijų, keletu požiūrių, matyti jau esamas ir galimas pasekmes (ne vieną –daugiaskaitines) Ir dar; Išsivystymas iki kritinio taško, susiformavimas neišvengiamos sankryžos –jei šito nejaučiama-nefiksuojama –o tik lelee blablaa iš inercijos; tuomet ir gimsta tokia tema, kišeninį forumą pakeičia šeimyninis, didžiąsias raides pakeičia rūpestis raidžių taisyklingumu ir t.t.
VaidasVDS
moderator
Pranešimas: 42
Registruotas: 12.12.10
Išsiųsta: 09.01.11 10:59. Pavadinimas: Šiame forume da..
Šiame forume dar trūksta Omegos Aš norėčiau priminti tikrąjį maldos tekstą, kurio Jėzus išmokė savo žemiškos šeimos narius. Visai buvo pamirštas tobulumo siekis, vietoje blogio atsirado pyktis. Kuo mažiau bus blogio, kuo daugiau mes sieksime tobulumo, tuo mažiau bus pykčio: "Mūsų Tėve, kuris esi danguje, Tebūnie pašventintas tavasis vardas. Teateinie tavoji karalystė; tebūnie tavoji valia Žemėje, kaip ji yra danguje. Duok mums šiandien duonos rytdienai; Atgaivink mūsų sielas gyvenimo vandeniu. Ir kiekvienam iš mūsų atleisk mūsų skolas, kaip ir mes atleidome savo skolininkams. Apsaugok mus nuo pagundų, išvaduok mus iš blogio, Ir vis labiau mus padaryk tokiais tobulais, koks esi ir pats."
Spindesys esu tos begalinės šviesos, kurioje gyvenu Joje yra mano esmė! Amžinas esu keleivis, kuris nenuilstamai keliauja ir ant laiko kalvų statosi šventnamį pasišvęsti Aukščiausiąjam.
Amžiai nesustabdys mano žengimo į bekraštes būties erdves, -Aš esu be pradžios, kaip ir amžiai patys. Valanda, kuri galėtų man galą apsakyti, niekada neateis. Tiktai kūną mano... ...pasiglemž mirtis, bet manęs nepaliečia nykstančių laikų srovės. Aš geriu iš amžinojo jaunumo šaltinio
Nepajudinamas yra mano pasiryžimas. Savo drąsos, tvirtumo ir ryžto galia Aš keliauju į amžių slėnį ir ieškau susivokimo Aukščiausiojoje gyvybėje, iš kurios amžinai spindi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Galia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Išmintis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Meilė
Pyktis dažniausiai apima iš nevilties, apmaudo, nežinojimo kaip sureguoti ir t.t. Visos pykčio iškilimo prižastys yra nežinojimas. Materialiame pasaulyje mes daug ko nežinome, daug kas nuo mūsų nepriklauso, dažnau mus nuvilia. Visai natūralu, kad mes pajuntame pyktį. Sakoma, kad pykčio likimas žmogaus viduje po mažu žmogų naikina. Išeitų, kad pyktį išleisti iš savęs yra tikslinga. tačiau kyla klausimas, kokia forma mes jį išliesime. Galima šaulti, kaltinti kitus, žeminti aplinkinius, o dažnai tai būna net nepaaiškinus pykčio protrūkio priežasties. kas tada gaunasi, žmogus apkaltina kitą, ne konkrečiai dėl kažko, o iš jo žodžių dažnai suprantame, kad kaltinama aplamai, kad žmogus tos yra koks yra, ko jis pakeisti negali. taip, toksai pyktis yra ardantis ir blogį nešantis. Tačiau jei supykus, galime save suimti ir truputį nuslopinę emocijas ir įjungę smegenis žmogui pasakyti, kad pykstate ant jo, nes jo nuomone buvo pasielgta neteisingai, kad liųdna dėl to ir t.t. manau, kad toksai pykčio išliejimas duoda naudą ir pykstančiajam ir ant kirio pykstama. nelieka apmado, ir neigiamos emocijos žmogaus viduje, kitas žmogus žino, kad savo veiksmais ar žodžiais įskaudimo kitą, ir greičiausiai to daryti daugiau nebenorės. Tačiau tikrai žinau, kad taip elgtis tikrai sunku. kai kartais pasijunti, kad nuo tavęs niekas nepriklauso, kai visiškai negali nieko padaryti, kad situacija būtų , kitokia, arba, kai matai, kad kvaili tavo artimųjų poelgiai gali jiems sugriauti gyvenimą, ir žinai, kad tu esi visiškai bejėgė ką pakeisti. pykstis išsprūsta savaime. Taip būna išreiškiama nevieltis ir liūdesys.
alfA-OMegA
Pranešimas: 1
Registruotas: 09.01.11
Išsiųsta: 09.01.11 15:59. Pavadinimas: į pasaulius gro..
į pasaulius grožio aš grįžtu kur gėrio tiek apstu. Ten mano auganti širdis apglėbs Jolantos spurdančias mintis ir grožis jos vidaus Amžiams nusės -archyvuose Manosios, mylinčios širdies
minties srovių vaivorykštės pagauna sūpuoja cunamiais vandenynų orkestrai užburia žvaigždynų kosmoso minkštumas; toks pažystamai švelnus kelionės tokios mielos tarp stotelių: “Jolantos Širdis“ – “Kosmoso Širdis“
Ačiū Alfa - Omega :) Tai tikrai nuostabu. Gyvenimas mėto nuo dvasinės euforijos iki visiško nusivylimo, pastovi vidinė kova vyksta kasdien. Toksai pastiprinimas sureikia jėgų nepasiduoti, būti savimi, ir eiti tuo keliu kuriuo einu. Man tai labai svarbu.
mm
Pranešimas: 1
Registruotas: 09.01.11
Išsiųsta: 09.01.11 20:47. Pavadinimas: man taip pat svarbu ..
Pateikiu porą citatų pamąstymams. Gal padės įveikti pyktį: "Pasaulis yra pilnas prarastų sielų, prarastų ne teologine prasme, bet prarastų krypties prasme, klajojančių aplinkui susipainiojus tarp kupinos nusivylimų filosofinės eros izmų ir kultų. Perdaug mažai yra tokių, kurie išmoko, kaip gyvenimo filosofiją įvesti vietoje religinės valdžios. (Suvisuomenintos religijos simboliai neturi būti niekinami kaip augimo keliai, nors upės vaga nėra toji upė.) Religinio augimo vystymasis veda iš sąstingio per konfliktą į koordinavimą, iš nesaugumo į tvirtą įtikėjimą, iš kosminės sąmonės susipainiojimo į asmenybės suvienijimą, nuo laikinojo tikslo į amžinąjį, iš baimės vergystės į dieviškosios sūnystės laisvę." Mes būsime mokomi angelų kitame gyvenamajame pasaulyje, bet verta ir šiame pamąstyti : "Iš jų išmoksite, KAIP SPAUDIMUI LEISTI VYSTYTI STABILUMĄ IR UŽTIKRINTUMĄ; KAIP BŪTI IŠTIKIMIEMS IR NUOŠIRDIEMS IR, KARTU, LINKSMIEMS; KAIP BE NUSISKUNDIMŲ PRIIMTI IŠBANDYMUS IR KAIP BE BAIMĖS ŽVELGTI Į SUNKUMUS IR NETIKRUMĄ. Jie paklaus: Jeigu jums nepasiseks, ar jūs ir vėl energingai pakilsite naujam mėginimui? Jeigu jums pasiseks, ar išlaikysite gerai subalansuotą laikyseną – stabilų ir sudvasintą požiūrį – bet kokių pastangų metu ilgoje kovoje sutraukant materialios inercijos grandines tam, kad pasiektumėte dvasinės egzistencijos laisvę? Net ir kaip mirtingieji, taip ir šitie angelai iš tikrųjų buvo daugelio nusivylimų šaltinis, ir jie taip pat nurodys, jog KARTAIS JŪSŲ PATYS SKAUDŽIAUSI NUSIVYLIMAI YRA TAPĘ JŪSŲ DIDŽIAUSIA PALAIMA. Kartais pasėtas grūdas žūsta, kaip sudūžta ir jūsų nuostabiausios viltys, prieš tai, kada jos galėtų iš naujo atgimti tam, kad duotų naujo gyvenimo ir naujų galimybių vaisių. Ir iš jų išmoksite mažiau kentėti apėmus liūdesiui ir nusivylimui, pirma, kurdami mažiau asmeninių planų, susijusių su kitomis asmenybėmis, ir tada, susitaikydami su savąja dalia, kada jūs esate ištikimai įvykdę savo pareigą. Jūs sužinosite, kad SAVO VARGUS PADIDINATE IR SĖKMĖS GALIMYBES SUMAŽINATE Į SAVE ŽVELGDAMI PERDAUG RIMTAI. Nieko negali būti aukščiau už darbą savojo statuso sferoje – šitame pasaulyje ar kitame. Labai svarbus yra darbas ruošiantis kitai aukštesniajai sferai, bet niekas neprilygsta to pasaulio, kuriame tuo metu jūs gyvenate, darbo svarbai. Nors svarbus yra darbas, bet SAVASIS AŠ NĖRA SVARBUS. KADA JŪS JAUČIATĖS SVARBIU, TADA PRARANDATE ENERGIJĄ DĖL TO, JOG VARGINA IR DRASKO EGO DIDINGUMAS, TAIP, KAD LABAI MAŽAI ENERGIJOS BELIEKA DARBO ATLIKIMUI. SAVOJO AŠ SUREIKŠMINIMAS, NE DARBO SUREIKŠMINIMAS, IŠSEKINA NESUBRENDUSIUS TVARINIUS; SEKINA BŪTENT SAVASIS AŠ, O NE PASTANGOS JĮ PASIEKTI. JŪS GALITE ATLIKTI SVARBŲ DARBĄ, JEIGU NESUREIKŠMINATE SAVOJO AŠ; JŪS GALITE ATLIKTI KELETĄ DALYKŲ LYGIAI TAIP LENGVAI, KAIP IR VIENĄ, JEIGU SAVE PALIEKATE NUOŠALYJE. Įvairovė atgaivina; monotonija yra tai, kas alina ir sekina. Diena iš dienos viskas yra vienoda – tiesiog gyvenimas arba mirties alternatyva."
Naktinis sargas
nuolatinis dalyvis
Pranešimas: 9
Registruotas: 28.12.10
Išsiųsta: 10.01.11 04:31. Pavadinimas: Aš tai nuo bet ..
Aš tai nuo bet kokio pykčio gelbsčiuosi humoru, nes mokausi iš Kristaus, kuris savo mokiniams sakė:
„Argi jūs neskaitėte Raštuose, jog „įtūžis kvailą pražudo“, ir jog žmogus „pykčiu suplėšo save“?
Kad „tas, kuris neskuba įtūžti, tas yra didžiai supratingas“, tuo tarpu‚ „tas, kuris greitai supyksta, tas išaukština kvailystę“?
Jūs visi žinote, jog „švelnus atsakymas įtūžį nusuka“, ir kaip „grubūs žodžiai sukelia pyktį“.
„Išmintingumas pyktį sulaiko“, tuo tarpu „tas, kuris nesusivaldo pats, yra lygiai toks pat, kaip ir neginamas miestas be sienų“.
„Įniršis yra žiaurus, o pyktis yra įžeidžiantis.“ „Pikti žmonės sukelia konfliktą, tuo tarpu įtūžusieji padaugina savo nuodėmes“.
„Neskubėkite dvasioje, nes pyktis glūdi kvailių krūtinėje“.
„ Kada jaučiame pagundą savojo aš sureikšminimą padidinti, tai jei mes nustojame mąstę apie mūsų Tvėrėjų didingumo ir nuostabumo begalybę, tuomet mūsų pačių savęs šlovinimas tampa labai absurdišku, net besiribojančiu su humoristiniu.
Viena iš humoro funkcijų yra padėti mums visiems pažvelgti į save ne taip rimtai. Humoras yra dieviškasis priešnuodis prieš ego išaukštinimą.“
„ Kada jaučiame pagundą savojo aš sureikšminimą padidinti, tai jei mes nustojame mąstę apie mūsų Tvėrėjų didingumo ir nuostabumo begalybę, tuomet mūsų pačių savęs šlovinimas tampa labai absurdišku, net besiribojančiu su humoristiniu.
Pyktis būna: 1. Konkterusm dėl tam tikrų veiksmų; 2. Dėl kitokio požiūrio; 3. Dėl pavydo, taip norima save sureikšminti, o kitą sumenkinti. 4. Dėl to, kad pykstama aplamai ant pasaulio, todėl išsiliejama ant pirmo pasitaikiusio. 5. Dėl to, kad pykstama ant savęs, tačiau save juk nenubausi, todėl bandoma ieškoti kaltų kitų.
Tik pirmu atveju pyktis yra teigiamas reiškinys, į kurį turime sureguoti, visais kitais atvejais, neprotinga būtų bet kaip sureaguoti į pyktį. Geriausia tokio kito žmogaus pykčio protrūkį ignoruoti, neskatinti, bei nesileisti įtraukiamam. tai ne jūsų problema, kad ant jūsų kas pyksta, tai tik pykstančiojo problema.
Daugiau šypsenų :), daugiau džiaugsmo :) :), daugiau meilės :) :) :).
vandenyno banga ir baltoji puta Tavo sapną palies suvilnys mintimis ir nuneš ten kur Tu Nori būt šiuo metu Iš kur kildina mus Visagalio mintis Ir būties paslaptis
Nuostabios eilės, nuostabūs vaizdai. Kai krenti į bedugnę, pasaulis tau nustoja egzistuoti, aplinkui juoda, tamsu ir šalta. Tuo metu tau nesvarbu ar tu gyva ar mirusi. Kai pakyli į Dvasinių apmastymų aukštumas, pasaulis tau jau nebeegzistuoja. Yen šviesu ir tyra, tu atitrūksti nuo purvinos kasdienybės. Tau nesvarbu jei ir negyvensi. Kai pradedi suvokti, kas tu esi ir kodėl tu esi šiame pasaulyje. Jis vėl sugryžta į tavo samonę, tu tampi neatsiejama pasaulio dalis, tačiau ne ta, kuria gali jis manipuliuoti, o ta, kuri jau pasauliui diktuoja sąlygas. Tu su didžiuliu užsidegimu nori gyventi ir gyvenimui trokšti atiduoti viską ką tik gali, bei norėtum paiimti iš jo viską kas tik įmanoma. Manau, kad mano sąmonė visai neseniai tik sugryžo į šį pasaulį, o tokie vaizdai man primena, kiek dar daug aš iš jo noriu. Su meile Jolanta
F3 bus ir be kvarksėjimo varnos; kurią ornitologai charakterizuoja kaip –paukštį turintį daug savybių (gebėjimų), bet nė vieno gerai atliekamo (mokamo-ištobulinto); ir dar; žiūrint iš kai kurių kampų –gražiai blizga plunksnos_ _ _
Guli varna paslika Algirdomm žodžių pašauta
p.s. Varna gana apdairus ir atsargus paukštis. Ištikus pavojui, pakelia didžiulį triukšmą (Vikipedija) Varna (švedų k.) - įspėti
Išsiųsta: 11.01.11 14:19. Pavadinimas: Šį lai#..
Šį laišką ką tik parašiau veinam žmogui. Tačiau gal nesupyks tas kam jis buvo skirtas asmeniškai, kad jį paviešinau ir forume. Pagalvojau, kad jis čia tiks.
Žmonės savo davsinį kelią turi analizuoti ir daryti tam tikrus žingsnius keliomis kryptimis. 1. Žingsnis ankstyvoji vaikystė. Taip kaip mes savo vaikystės įvykių įtakoti negalime, galime įtakoti kitų vaikystę. Todėl reikia dovanoti vaikams besąkyginę meilę, kad jie nuo pirmų dienų sužinotų, kas tai yra. kad išmoktų ją atpažinti ir gal būt suaugę sugebės ją dovanoti tiek kitiems žmonėms, tiek Viešpačiui. Jei šitą sugeba padaryti tėvai, jie pasėja gėrio ir meilės grūdą vaikų širdyse.Šis mokymas turi būti labai išplėtotas, nes tai ne tik svarbu religiniu aspektu, bet ir sveikos visuomenės aspektu. 2. žingsnis, samoninga vaikystė. Sau šiame etape mes padėti taip pat bejėgiai, tačiau galime padėti savo paūgėjusiems vaikams. Išmokinti vaikus valdyti pyktį. pastebėjau, kad gana anksti pasireiškia vaikystėje pykčio protrūkiai, todėl išmokius vaikus valdyti savo vaikišką pyktį, mes išmokome pradžiamokslio, kaip vėlesniame amžiuje kovoti, su pykčio, kaip vienos iš blogųjų emocijų, kuri neleidžia mums eiti dvasiniu keliu įtaka. Čia taip pat dedamas pagrindas žmogaus dvasingumui. 3. žingsnis, taip pat vaikystė, dar ikimokyklinė. Padedame vaikams išmokti kovoti su baime. baimė, tai taip pat yra blogoji emocija trukdanti skleistis dvasingumui, o jos pradžia atsiranda vaikystėje, kai bijoma sudaužyti ką nors, susitepti, ar dar kažkaip netinkamai pasielgti. Kad šį etapą vaikas sėkmingai praeitų reikia gana išmintingų tėvų. Atsikračius tokios blogos emocijos kaip baimė, žmogui atsiveria ieškojimo ir pažinimo galimybė, jis labiau pasikliausna savo vidiniu balsu, sugeba atstovėti savo suvokimą ir nuomonę, net ir suklydus, bei parklupus, jis sugebės atsikelti ir eiti toliau. 4. Pavydas, blokuojantis pažinimą savęs ir stabdantis analitinį mąstymą, suvokimą, kad pamokos skirtos mokinti, o ne bausti. Manau, kad ši bloga emocija gali atsirasti nuo tada kai žmogutis pajunta, kad jei kažkam kitam kažkas kažką davė, tai jam jau neliko. Labai atidžiai tėvai turėtų elgtis su dovanomis, bei paskatinimais. Čia tėvai taip pat gali padėti pagrindą dvasiniam žmogučio tobulėjimui, arba uždėti labai didelį barjerą. 5. Paauglystė, žmogus jau pradeda būti atsakingas pats už savo dvasinį kelią. jei pirmi 4 pagrindai buvo sudėti jo gyvenime teisingai, manau, kad nors ir klysdamas, jaunuolis atras tai kas yra teisinga. Tai pirma kryptis. Duoklės savo vaikams atidavimas (Laimingi kas susivokė dar tokiame amžiuje, kai gali tai padaryti)
Antra kryptis, savęs auginimas. jei Dievas nedavė tokių tėvų, kurie būtų padėję tuos pagrindus, tu turi galimybę kovoti su tomis blogybėmis pradedant nuo pradinio taško. Tačiau, jei nesužinosi kas yra besalyginė meilė, neatsikratysi pykčio, baimės, pavydo, tu tik teoriškai bandysi prieiti prie dvasingumo šaltinių, taip kaip matyti kažką už stiklo durų, bet negalin pačiupinėti. Budizmo mirusiųjų knyga manau skirta tokiems žmonėms.
Trečia kryptis, tai atjauta tėvams, giminėms, kaimynams, pažystamiems ir nepažystamiems. žinoma pradedama nuo artimiausių giminaičių. Tai suvokimas, kad nors kitam žmogui ir nepasisekė atsrasti dvasingumo lobių, galime savo veiksmais, bei besalygine meile parodyti, kad tai iš tiesų egzistuoja. Taip suteikdami ne tik paguodą, bet ir galimybę pažinti, nors ir tik iš tolo, dvasinių lobių nuostabumą.
Moteris
nuolatinis dalyvis
Pranešimas: 68
Registruotas: 03.06.10
Išsiųsta: 05.03.11 14:17. Pavadinimas: Tvarkiausi savo arch..
Tvarkiausi savo archyvą ir štai, ką aptikau:
Algimantas 2005-10-06 21:02
Bangavimas - tai atleidžiu, tai vėl pykstu, tai kažkam kažko negaliu atleisti... - truks tol, kol suradę Tėvą savo viduje, atsiremsit į Jį taip, kaip net nepagalvojote kad galima būtų taip į jį atsiremti. Taip gims jūsų PASITIKĖJIMAS JUO - ramybės Šaltiniu. O ten, kur ramybė, bangavimo nebėra... Tik šitai jus išvaduos nuo mėginimo savo valios pastangomis įtikinėti, kad turėčiau tam ar kitam atleisti... Tai bus daroma savaime... Kaip ir Tėvas ateidžia nesirinkdamas, kam atleisti. Net ir nespėjus paprašyti atleidimo. Tik atleidimą galim pasiimti, t.y. pajusti savo viduje, nuoširdžiai patys atleidę visiems... Tada žvelgsit į tuos, kurie dar neseniai jums kėlė tą bangavimą, kaip dabar žvelgiat į mažylius, žaidžiančius smėlio dėžėje... Juk įsižeidžia žmogiškasis ego. Kada jis bus pasikeitęs į vis daugiau dievišką, tada atleidimas bus savaiminis... ----- Atrodo, nieko ypatingo, viskas žinoma, bet paskaitykit, kaip nuoširdžiai parašyta! Tuomet iš tiesų priėmėm jį kaip mokytoją - ir jis toks buvo!
Gerdas
Pranešimas: 25
Registruotas: 21.12.10
Išsiųsta: 06.03.11 15:06. Pavadinimas: sunku patikėti,..
sunku patikėti, kad čia Jakubėnas rašė - tik 1 žodis iš didžiosios raidės
Fredas
moderator
Pranešimas: 216
Registruotas: 07.12.10
Išsiųsta: 14.03.11 12:59. Pavadinimas: ,,,tarp V I E N A S ..
,,,tarp V I E N A S A I Kurejo ir taves neturi buti jokiu tarpininku, jokiu,..jokiu guru, jokiu mokytoju, >tikrajam Kristui< reikia dekoti ir niekam daugiau...
Vakar stebėjau vaizdelį - išsiruošia šeima - 2 vaikai ir mama į sodybą, diena tai toookiaaaa graži buvo. Sūnus, norėdamas pademonstruoti, ką gali jo naujas džipas, ima ir pavaro per laukus. Įsivaizduojat, lauke 10 šilumos, o anas jaunas kvailiukas, galvoja, kad su 4 varomaisiais pravažiuos...ir įstringa, pakimba vidury laukų... Stebiu nuo ąžuolo šakos, kas bus toliau...Vaikis išlipo, ir kad pradėjo jausmus lieti: - Kas čia per mašina! Po velnių! Po šimts pypkių! ir pan. O jau pyksta! Juokingiausia, kad ne ant savęs, o ant automobilio... Mama tuo metu tapu tapu per sniegą į artimiausią sodybą pagalbos prašyti, o eidama, mintyse meldžiasi „Dieve, padėk mums iš čia išsikrapštyti“. Ir ką, subėgo visi, sekmadienis - visi išgėrę, ale, kad griebė kastuvus, kad ėmė tą sniegą kasti, kiti skambina bičams, kur traktorius turi, bet nė vienas negali važiuoti, nes visi girti... Bet smagiausia buvo žiūrėt į moteriškes - vyrai kasa ir keikiasi - sniego vos ne iki kelių - o jos ėmė ir uždainavo! Vyrai tik nuščiuvo, tyloj darbuojasi pasikeisdami, o daina taaiiippp gražiai skamba per visą apylinkę... Ir žinokit, po kokių 3 val. viskas pasibaigė kuo gražiausiai: sūnui su lopeta besidarbuojant, išgaravo visas pyktis, tie kaimynai išsiblaivė, o moterys išdainavo viską, ką mokėjo...džipas šiaip taip iš lauko išvažiavo, kaimynai visi iš džiaugsmo glėbiasčiavosi - tokia gera proga buvo susipažinti...
Viską stebėjau, o dabar, nežinia kodėl, kilo noras čia parašyti - pasidalinti matytu patyrimu, taip sakant. Geros darbo savaitės visiems
Visos datos formate GMT
2 val. Šaukimų šiandien: 1
Teisė: šypsenėlės taip, paveikslėliai taip, šriftai taip, balsavimas ne
avatarai taip, Nuorodų auto pakeitimas įjung, demonstracija išjun, taisyti ne
: 
- dalyvis dabar forume