Sveiki , sveiki , mieli bičiuliai sieloje ir dvasioje . Gerai , ačiū , aš jau surimtėjau . Dabar kalbėsiu apie rimtus reiškinius . Parašiau šiek tiek fantazijų , prisiskaitęs rusiškų svetainių pranašysčių . Na , būkime teisingi , juk ir kitos nacijos ir tautos kažką jaučia , kažką mato . Todėl apibendrintai žiūrint ir samprotaujant , mes su visa SAULĖS sistema , kiekviena sekunde , skriejame per nežinomą kosminę erdvę 220km/sek greičiu .
Ką judėjimas Galaktikoje reiškia Žemei? Visų pirma , bėgant laikui , keičiasi žvaigždžių padėtys danguje ir žvaigždynai. Net pe r šimtą tūkstančių metų , kai kurie žvaigždynai gali tapti neatpažįstami, o ką kalbėti apie milijonus? Dinozaurai žiūrėjo į visiškai kitokį dangų, nei matome mes, o tolimi mūsų palikuonys, jei dar gyvens Žemėje, vėl jį matys kitokį. Taip pat kintanti aplinka gali pakeisti sąlygas ir Žemėje: įskridus į kosminių dulkių debesį, gali pritemti Saulė ir prasidėti milžiniškas ledynmetis, o pakilus aukštai virš Galaktikos disko , per Saulės sistemą gali nuvilnyti pražūtingų kosminių spindulių bangos iš tarpgalaktinės erdvės.
Uantijos knygoje šita tarpgaltinė erdvė nusakoma , kaip nepersmelkta Rojaus trejybės dieviškosios energijos , erdvė . Reiškia ji yra be gerosios energijos , tačiau pilna dar nesureguliuotos kosminės erdvės , tiksliau ši erdvė yra dar neapreikšta , todėl gyvosioms būtybėms ji gali būti labai pavojinga . Tačiau pražūtinga būtų tik su tą sąlyga , jeigu dėl kokių tai anomalių kosminių jėgų veikimo , mūsų visa SAULĖS sistema pakiltų aukščiau , už visos Paukščių Tako visatos disko plokštumos erdvinę liniją .
Taigi brangieji , mes su visa SAULĖS sistema , kiekviena sekunde, neriame milžinišku greičiu ( 220km/sek ) į dar niekada nematytą ir niekada dar nebūtą kosmosą . Na , gal ,prieš kokį 10 milijardų metų ir buvome šioje dabartinėje kosmoso vietoje , nes visa Paukščių Tako galaktika , arba Visata , pagal Urantijos knygą , apsisuka apie savo centrą tik per milijardus metų , tačiau tada gal ir Žemės planetos dar nebuvo . Taigi , dabar mes visada , kiekvieną sekundę , neriame į vis naujas erdves .
Išsiųsta: 20.12.12 13:17. Pavadinimas: Emili Savo esmė..
Emili Savo esmėje vis tik esi žaismingas žmogiukas. Apsistoji ties materialių reiškinių apžvalga ir smaginiesi tarsi kryžiažodį spręstai. Neatlaikai kritikos dvasinėje apžvalgoje –visiškai logiška kad atsitrauki. Ir tai geriau nei gražiais žodžiais aprašinėti svajones, įsivaizdavimus, lūkesčius ar ezoterines teorijas ir praktikas.
Dangiškasis Tėvas , Rojaus Dievybių Trejybės , dangiškosios agentūros , sukurdamos materialias evoliucionuojančias Visatas , paruošė visos Kūrinijos panoramą gyvenimui , kosminio proto evoliucijai ir kūrybai , kaip įvairių materijos atomų sankaupų įvairovę , kad juose kažkada tai pradėtų pulsuoti gyvybė .
Mes žmonės , esame tikras kosminės kūrinijos stebuklas , kryptingai atkeliavę iki savo materialaus proto viršūnės , tačiau mažai turintys dvasinės išminties , dvasinės meilės ir broliško tarpusavio gerumo . Taigi šiandieną , mūsų visos žmonijos pareiga , išvystyti brolystės dvasią , savo išaukštintuose protuose , kuris mus visus atvedė prie žemiškos gyvybės katastrofos slenksčio .
Dievams mūsų garbinimo ir maldų reikia tiek , kiek mes jose , savo išaukštintais protais , sugebame sukurti mus visus apjungiančią brolystės ir seserystės dvasią , meilę ir draugystę . Tai va , mielas dvasininke , maldoje ir garbinime , mes pirmiausia turime tapti tikrais , dvasiškai kolektyviniais žmonėmis , o tada , jau kiekvienas individualiai , galime pasidžiaugti Dievo Tėvo Dvasios fragmentu savyje ir tuo dalintis su visa kūrinija .
Gerb. Adleri , šios dienos , savo Urantijos knygos citatų apibendrinime rašai : ,, užtenka perskaityti šio forumo pasisakymus ir supranti, kad dalyviai dar ne visi subrendę :) ''
Tai visai teisingai rašai . Taip tikrai taip ir yra , nes niekas nėra apdrausti nuo paklydimų ar nusikalbėjimo . Kai aš paskaitau savo kelių mėn. senumo čia parašytas žinutes , tai kaip paprastai , visas norisi šiek tiek pataisyti .
Adleri , mes visi augame . Augame kiekvieną dieną vis brandesniu dvasiniu požiūriu , brandesniu dvasiniu kosminiu požiūriu ir į save , ir į visą Kūriniją . Todėl to nesubrendimo yra pas visus , vienokiu ar kitokiu laipsniu . Mes juk tik žmonės , turintys ir labai galingą pasąmonę ir nelabai galingai išvystytą sąmonę . Dažnai norime ką tai reikšmingo pasakyti , o atsiranda tik buitiniai pamąstymai .
Taigi tavo išvados tikrai teisingos , tačiau reikia susitaikyti su realybe ir draugiškai paremti vienas kitą , pakoreguoti su meile tuos rašinėlius , kai kuris nors parašo kažką nesvarbaus . Nors vėl , kaip pažiūrėsi kokiu kampu į tą parašymą , ką tuo metu stebėjo ir parašė tam tikras lankytojas . Tie jo žodžiai ir jo mintys , jam pačiam tuo metu , matomai buvo pačios geriausios ir labai svarbios .
Išsiųsta: 19.01.13 22:15. Pavadinimas: Viskas gerai, brolau..
Viskas gerai, brolau Emipetrai, čia aš ir save turėjau omeny , bet pagrinde tai tuos nepakančius kitokioms asmenybėms - įžeidimus, įsižeidimus ir pan. Čia, manau, reikėtų vertinti ne asmenis, bet jų mintis, na, gal dar tų minčių išraišką... Ir ne tiek vertinti, svarbiausia išgirsti/ suvokti, ką ta asmenybė ir kodėl norėjo išsakyti. Tuomet ir pačiam kyla tam tikrų minčių. Kiekvienas turim savas išraiškos priemones ir nėra blogiau, kaip bijoti išsisakyti, nes tuoj ims kažkas tave ir sukritikuos. Čia pastebiu tendenciją - "tu", o ne "mes"... "turi", "nemoki", "negali" &c, o ne "turime", "nemokame", "negalime"... Elementaru, bet tai keičia bendravimo skonį
Išsiųsta: 28.02.13 21:25. Pavadinimas: Juk Dievas myli tik ..
Juk Dievas myli tik tą, kuris bendrauja su išmintimi. Ji yra puikesnė už saulę ir nustelbia visus žvaigždynus. Palyginta su dienos šviesa, ji atrodo šviesesnė, nes dieną išstumia naktis, o išminties joks nedorumas nenugali.
Išsiųsta: 06.03.13 00:57. Pavadinimas: Tas Die Teufelsbuhle..
Tas Die Teufelsbuhle užkasė „bambizą“ 6 pėdas po žeme... mano tėvukai amžinai moko jei ką ne taip padarei, pagalvok, prisipažink, atsiprašyk bambizas gal dar labai jaunas ir pamokymai jam per vieną ausį įeina, pro kitą išeina...patarimas – nebijokit niekad atsiprašyti, linkiu
Kada mane naktis užkloja Ir tamsoje palieka vieną, Visiems dievams karštai dėkoju Už savo ištvermingą sielą.
Lemtingų aplinkybių gniaužtuos Nedejavau ir nedrebėjau. Sukruvintas, kančios prispaustas, Galvos nulenkti nenorėjau.
Anapus šios būties dejonių Tamsuoja Baimės karalystė, Bet šio gyvenimo kelionėj Aš nebijau jau pasiklysti.
Ir nesvarbu, kas man galiausiai Paskirta – pragaras ar rojus, Likimo vairas man priklauso, Aš – savo sielos kapitonas. (Williams Ernest Henley)
Kodėl.mes bijome? Gal todėl, kad pamiršome vieną paprastą dalyką. Mes visi esame viena. Pačioje Urantijos knygos pradžioje yra parašyta, kad Dievas yra viskas ir jeigu knyga tuo ir pasibaigtų, būtų viskas paprasta ir aišku ir nebūtų tiek nesusipratimų, bet mes gi taip negalim, mums reikia storiausių knygų, kad viskas būtų labai protinga ir sudėtinga. Patiko Paulo Koeljo alchemike mintis, kad visa išmintis telpa ant vieno smaragdo, o alchemikai yra parašę tūkstančius knygų, bet tiesos taip ir nerado. Taigi tereikia žinoti, kad mes visi ir Dievas esame viena ir jau nėra ko bijoti, nes aišku, kad Dievas viską sukūrė laikinai. kam Jis tai padarė mums žinoti neduota, tik pažadėtas sugrįžimas namo, kuris reiškia susiliejimą su Kūrėju ir aišku, kad sugrįš visi be išimties, bet žmonės prisigalvojo pragarų ir visokių baisybių. Gal taip ir įdomiau. Yra ką veikti. Norim, kad mūsų grupės būtų kuo didesnės, tada ne taip baisu. Ir kuo daugiau, tuo geriau. Visi nori būti dvasiniais mokytojais ir suburti aplink save kuo daugiau mokiniu, kurie atvestų dar daugiau pasekėjų. Vykdoma visokia veikla, kad pritraukti kuo daugiau žmonių.Gal ir įdomus žaidimas. Pats Jėzus mokė nesirūpinti ateinančia diena, kad ji pati pasirūpins už save ir savo pavyzdžiu tai rodė.
Rimantai, parašei labai pavojingą nesąmonę - "mums žinoti neduota, tik pažadėtas sugrįžimas namo, kuris reiškia susiliejimą su Kūrėju ir aišku, kad sugrįš visi be išimties"
Tai labai didelė klaida. Pakliuvimas į Aukščiausiąją Būtybę - tai joks sugrįžimas. Iš viso, kiek bandžiau gilintis pats ir tyrinėti kitų protingai rašančių Urantijos Knygos skaitytojų užsienyje mintis, atrodo, kad išlieka tik labai nedaug dabartinių Žemės gyventojų. Štai viena tokia nedidelė mintis iš Urantijos Knygos
citata:
Dauguma tų, kurie Vakarų civilizacijoje save laiko krikščionimis, šito patys nežinodami, yra tikri pasauliečiai.
Atkreipk dėmesį dar ir į tai, kad taip buvo pareikšta 1935 metais, o tuo metu tie patys vakariečiai dar nebuvo taip nutolę nuo Dievo, kaip šiais laikais...
Na aišku , kai dabar žmonės yra stipriai įtakojami modernistinių religijų , pav. kaip Algimanto ir pan. , tai iš tiesų , žmonėms yra sudaroma iliuzija , kad tu tik atsiverk , o jau tada į tave pritekės visa Rojaus Trejybė ir tau jau atviri vartai į Rojų . Kitose sektose dar dar gražiau , jeigu jau moki dešimtinę bažnyčiai , tai tavo sielai jau paruoštas Rojus . Ir pan. , ir pan. Pagunda tomis iliuzijomis , labai didelė . Net katalikai vilioja savo tikinčiuosius per jų kunigų kompetencija nuvesti kiekvieną sielą , jeigu tik ji bet du kartus per metus išpažysta savo nuodėmes . Tačiau ar tikrai jau toks platus kelias į Rojų .
Sakau Iš to , kas matosi , o ko dar aš nematau ir nežinau , tai dar įdomesnių yra vaizdelių . Todėl tavo Vaidai VDS citata ,, Dauguma tų, kurie Vakarų civilizacijoje save laiko krikščionimis, šito patys nežinodami, yra tikri pasauliečiai. '' , Tikrai yra realiai teisinga mintis ir turėtų kelti nerimą visų širdyse .
Jau senu senovėje , Biblijoje buvo parašyta , kad .... ,, daug bus pašauktųjų , bet mažai išrinktųjų '' Tai taip pat labai svarbus tikėjimo argumentas , kad dangaus į karalystę patenka tik mažuma . Todėl dvasiniais argumentais ir savo nuosavais išmąstymais , kas vertas , o kas nevertas , turime elgtis labai išmintingai ir atsargiai . Nereikėtų nurašyti amžių , sveikos , religinės patirties ir teologinių subtilybių iš fundamentaliųjų krikščioniškų bažnyčių , kaip mirtingajam užsitarnauti dangaus karalystę . Kad Dievo TĖVO dvasia yra žmoguje , tai dar ne garantija ir ne licenzija į Rojų .
Kas žmogų veda į dangaus karalystė ?
1. Meilė DIEVUI . Meilė Kūrėjui Dievui Tėvui . ( tai visų svarbiausia . Šitą reikia ne tik pajausti , bet ir mokytis ) 2 Meilė savo artimui ( žodžiai , mintys ir darbai ) 3 Kasdieninis sveikas religinis mąstymas . 4 Atgaila , kad ne viską pavyko gerai daryti , mastyti , kalbėti . ( gali pats sau , o gali ir dvasininkui užkabinti ) 5 Troškimas , noras daryti , skleisti , dovanoti - gėrį . ( ypač kontroliuoti savo mintis )
Na , gal ir užtektų . Ir tai turime daryti aktyviai su meile ir visa sąmone . Tada gal būt ir būsime pažadinti trečią dieną.
Aš esu girdėjęs dar tokią teoriją . Kol žmogaus protas nepabunda dvasioje ir vis dar nesuvokia kas jis yra , tokios sielos , su kūnu miršta , kaip nesąmoningos sielos ir jos vėl iš naujo yra reinkarnuojamos . Ir taip sukasi šis reinkarnacijų ratas tol , kol žmogaus protas nepabunda dvasioje , o kada vieną kartą pabunda , tada jau pradeda kurti savo sąmoningą sielą ir nuo tada sielos reinkarnacijos baigiasi . Tai va pamąstykime , gal ne viskas ir Urantijos knygoje parašyta .
(1859.6) 170:1.13 Pasirodo, jog skirtingais periodais ir besikeičiančiomis aplinkybėmis Jėzus savo viešuose mokymuose galėjo būti pateikęs gausų skaičių “karalystės” sampratų, bet savo apaštalus jis visada mokė tokios karalystės, kuri apima žmogaus asmeninį patyrimą savo bičiulių atžvilgiu ir Tėvo danguje atžvilgiu. Kalbėdamas apie karalystę jis savo pasisakymą visada užbaigdavo taip, “Karalystė yra jūsų viduje.”
Daug buvo pasakyta ir parašyta apie dangaus karalystę, bet kaip ten yra iš tikrųjų niekas nežino, nes dar niekas iš ten nesugrįžo ir nepapasakojo. To padaryti neįmanoma, nes kelio atgal nėra, nors aišku Dievui nieko nėra neįmanomo. "Karalystė yra jūsų viduje" galiu paaiškinti taip - jeigu iš smėlio pastatysime pilį, tai jos viduje bus tas pats smėlis, kuris laikinai buvo paimtas ir kažkokiu būdu suformuotas. Kai ji bus nugriauta, pilies neliks, bet smėlis iš kurios ji buvo pastatyta liks, tik bus sulygintas su visu smėliu. Taip ir žmogus yra padarytas iš Dievo ir jame aišku yra pats Dievas arba Jo karalystė. Kai žmogaus neliks, Dievas liks, nes Jis yra amžinas. Nemanau, kad kažkokia asmenybė patekusi į Dangaus karalystę pasakytų - na štai aš ir Rojuje, nes jau neliks tos asmenybės, bus tik Kūrėjas. Gal prieš tai bus ta tobulėjimo kelionė per visus pasaulius, gal kažkuris iš jų ir vadinsis Rojus, bet tai nebus ta "Dievo karalystė". Ji yra mūsų viduje, mes paprasčiausiai iš jos padaryti ir visame šitame kelyje visos Tiesos nežinosim, ją žino tik Kūrėjas.
Visos datos formate GMT
2 val. Šaukimų šiandien: 1
Teisė: šypsenėlės taip, paveikslėliai taip, šriftai taip, balsavimas ne
avatarai taip, Nuorodų auto pakeitimas įjung, demonstracija išjun, taisyti ne
, bet pagrinde tai tuos nepakančius kitokioms asmenybėms - įžeidimus, įsižeidimus ir pan. 
Niekas Nieko Niekur Neužkasė! 
- dalyvis dabar forume