Išsiųsta: 08.12.10 17:33. Pavadinimas: ir tos meiles niekad nebus per daug...
Shalia stoties yra toks baras, kur ish automato verzias garas. Ir automatas daro pish, ir drumzlinos kavos pakish. Ir pardavejai blogas upas bloga kava,nes blogos pupos. Gerai, kad krepshyje kavos turejau, todel sakau ash mielai pardavejai, -Turiu krepshyj geros kavos, mam vandenio tiktai pripilki karshto. -Tai gal pavaishinsi mane, -shitam shaltos ziemos laike, tare man grazuole pardaveja. Ir atsakau, kodl gi ne..... ........kodel gi ne........ nes kava gert yra smagiau.. ..drauge... (Shitas eilerashtis-hibridas turi gana gilia prasme,ji buvau patalpines kitame UK forume kur viskas yra maunama pagal viena kurpali, todel perrashiau ash ji cionais. , nes be jokios abejones tuos tekstus tame cenzuruojamame forume kas nors pashalins. Adjos amigos!
Pranešimas: 29
Registruotas: 21.05.10
Iš kur: Lietuva, Vilnius
Išsiųsta: 09.06.10 14:12. Pavadinimas: Esmi. Tu būsi..
Esmi. Tu būsi. Praraja tarp mūsų. Alsuoju. Dūsti. Nekalbėsim veltui. Dešimtmetis mus, tūkstantmečiai skiria Nesusitiksim. Viešpats nenorėjo.
Būk! aš prašau ir įsakau. Pro šalį Einu sulaikius kvapą, kad nedingtum. Esmi. Tu būsi. Kada nors, biržely, Ištark: esmi! O aš tada: kadaise... (M. Cvetajeva)
Išsiųsta: 10.06.10 01:49. Pavadinimas: Čia, Dabar ir A..
Čia, Dabar ir Aš
Aš niekada nesu Čia, tik suku ratus aplinkui kaip įjautrinta virgulė, lenktas virbalas ir niekaip neparodau tos vietos, kur po lapais guli negyvėlis, verkia verkia jo artimieji.
Aš niekada nesu Dabar, vis peršoku šią akimirką lyg šuolininkas aukštį, nė nejusdamas, kaip atsispiria kartimi ir persirita per iškeltą barjerą, bravo! brabo! šaukia jo artimieji.
Aš niekada nesu Aš - dauginuos kiekvienu įkvėpimu, iškvėpdama numarinu ką tik buvusį įsikūnijimą, veriu savo išnaras kaip kriauklęs ant idee fixe siūlo, artimieji nieko nesako, stebi ir tyli. (Jurga Ivanauskaitė)
Ačiū, Laimut, sesut mano, kad padarei šią temą. Už šiandieną ačiū! Tikrai palengvėjo... o jau svaraininė, tai sakiau, tai aukščiausios prabos
Išsiųsta: 11.06.10 18:39. Pavadinimas: Varnele, čia Jo..
Varnele, čia Jonas Mekas, atrodo taip parašė... Einu pasitikrinti...nors jo ir nemėgstu - vyras su didžausiom ambicijom valdyti ir užkariauti passaulį. Valdė valdė..., kariavo... kol prasigėrė...ir šnipšt...tik skrybėlė beliko ku ku tie jo visi filmai - paskutinis šlamštas...pasistatai kamerą ir sklaidais prie ją visą diena...Jokio proto nei talento čia nereikia Šūdas, o ne avangardas. Na, va
Ragavę mirties ir gyvenimo
lietę daiktus ir žmones,
vienoda ranka, ir žinodami,-
ką aš galiu jums, draugai?
Iš tiesų, ką tu gali sušiktas vyre, jei visus lietei vienoda ranka? Gerai, kad dar pats tą supratai... taip, rytoj šeštadienis... gerai...
Nuodėmklausys pasakė: tiek jau to, nusidėk, tik neskatink nuodėmės - jokių jaukų, kabliukų, tinklų, ašarų, dūsavimų, švelnių žodžių. Atšoviau: na, jau ne, skatinsiu, viliosiu, gundysiu, provokuosiu! Ilgesys+nuodėmė=gyvenimas. Aprimsiu+nebemylėsiu=mirsiu. Žinau, nes Giltinė dviem pirštais jau čiuopia mano pulsą kaklo ir riešų gyslose, skaičiuoja įkvėpimus iškvėpimus, baisiai pyksta, kai dūstu apimta aistros, o ne siaubo. (J. Ivanauskaitė)
Išsiųsta: 13.06.10 03:10. Pavadinimas: nepatinka kad lazda ..
nepatinka kad lazda turi du galus? nebutu lazda...man tas pats as visaip galiu...tai vienas ir tas pats...eiles supranta tik isrinktieji...dievu maistas jos...
Laimut, pairodei, vis žvilterėdavau ar nepasirodysi... Ko mobilaus šiandien nekėlei? ką jis sakė apie mane? kažką juk sakė... Tu matai, kas čia dedasi...forume... kiek nuorodų kažkokių pridėta...
Brangioji, sakė, kad tu esi graži moteris, bet jam, atseit ryžos nepatinka. Juk plaukų spalvą vienas du ir pakeiti... reikėjo aiškint... kaip aš iš amžinos brunetės į senatvę patapau blondine - pavyzdys akivaizdus
Išsiųsta: 16.06.10 19:58. Pavadinimas: Kada nors klauseisi ..
Kada nors klauseisi Miegančios odos šiugždesio? Tyliai tyliai brauki mylinčiais pirštais Ir ji šiugžda... - Širdis užplaka Ar bučiavai meteoro kaktą? Prisilieti lūpomis Ir jauti mirusios žvaigždės šaltį - Širdis sustoja Aukštiems virpesiams suderintas kraują varinėjantis mechanizmas - Širdies nėra Glorija 2010-04-24 00:13
Pranešimas: 41
Registruotas: 21.05.10
Iš kur: Lietuva, Vilnius
Išsiųsta: 17.06.10 00:52. Pavadinimas: Visiems autoriteting..
Visiems autoritetingai pareiškiu, kad ta šalta kakta yr apaštalo ir ambasadoriaus ir niekieno kito. Nepasimaukit ant iešmo, bo paskui liksit durniaus vietoj. Su pagarba visiems
Pranešimas: 43
Registruotas: 21.05.10
Iš kur: Lietuva, Vilnius
Išsiųsta: 17.06.10 04:25. Pavadinimas: Tu sakei, kad para&#..
Tu sakei, kad parašyta čia vyro, o aš tvirtinu, kad moters, kuri tikrai žino, nes pati patyrė realiai/materialiai, kad ne tik kakta ir širdis šalta, bet ir rankos. Ana tuo buvo tiesiog pasibaisėjus. Nepasiklysk tarp 2 pušų. Nes aš čia kalbu už 2 moteriškes, kurios realiai/materialiai tai patyrė. Viena vienaip, kita kitaip...bet esmė nuo to nesikeičia. Faktus rasi savo el. pašte. Raštiškus, žinoma. O žodiniai, tai tegul taip ir liek paslaptimi, mūsų abiejų labui. Sudiev.
Pranešimas: 45
Registruotas: 21.05.10
Iš kur: Lietuva, Vilnius
Išsiųsta: 19.06.10 04:52. Pavadinimas: Likimas pildos ne ta..
Likimas pildos ne tada, kai griaudžia, O taip: sniegas, dangus, Žvakės. Skambutį spaudžia Priartėjęs žmogus. Garsas sušvitęs pražuvo. Įėjęs tyliai žiūrės. Namuose bus tylu kaip buvo. Ir ikonos žėrės. (M. Cvetajeva. Laiškai į niekur)
*** Žinau teisybę! Tiesas, kur buvo - šalin! Karams žmogaus su žmogumi nėra žemėj vietos! Žiūrėkit: temsta, žiūrėkit: naktis platyn. Ką sako ji - karvedžiams, meilužiams, poetams?
Jau vėjas pažeme, žolėj rasa vėsi, Tuoj stings padangėje žvaigždės, nustoję kristi, Ir po žeme netrukus užmigs visi, Kurie dabar viens kitam neleidžia užmigti.
Retkarčiais, kai žvelgdavau jam į akis, atrodydavo, kad žvelgiu į žmogaus sielą; tai, ką ten mačiau, mane baugino. Sakau tau - to gyvulio akyse mačiau kažką didinga, kažkokį ženklą, ir buvau per menkas jį suprasti... mane apimdavo artumo jausmas. O, ne, ne sentimentalaus artumo. Jaučiausi sutikęs sau lygų. (Dž.Londonas) - apie šunį, žmogaus drraugą
Išsiųsta: 02.08.10 14:06. Pavadinimas: Kada Kas Kur nuki..
Kada Kas Kur nukišo Citatų skyrių? Anksčiau aš iš jo mokiausi! O dabar pats turiu tą UK atsiverst! Kas čia pas jus per betvarkė ėmė tvertis? Gal man patapt jūsų dvasios vedliu?
Yra užrašyta, Jeigu kokiam nors žmogui stinga išminties, leiskite jam paklausti. 0310-07-01
Išsiųsta: 02.08.10 18:09. Pavadinimas: Pro memoria sau Ne&..
Pro memoria sau
Nežaisk veidu neįsijausk į atsisveikinimą apsirenk savo drovumą apsirenk mano chamiškumą niekuo nepalengvėjo nusvilęs chameleonas grįžta namo ar ilgam? visam laikui iki sekančio karto iki sekančios banalybės iki sekančio kaukių baliaus skaudinsiu skausmą rafinuotai švelniai su neapykanta su kamikadzės atsiribojimu viską užstatysiu visko atsisakysiu pasirinksiu nulį ir pradėsiu juo ir užbaigsiu juo sadomazochistinę tremtį nežengus nei žingsnio link išprotėjimo esu išprotėjęs Dostojevskio herojus esu priekaištas evoliucijai pažinęs tik girtą meilę blaivėju ir suteikiu sau paskutinį šansą menkesnį už savo menkumą per prievartą prašau tą kurio niekad nepažinojau tą kurio niekad nemačiau tą kuriuo aš esu nežaisk mano veidu nežaisk mano rankom karčiom žaidimas mano privilegija esu lošėjas nepagydomai esu kentėjęs nepagydomai esu apgavęs nepataisomai esu skandinęs džiaugsmą kompanijoje su velniu pats esu velnias pats esu sau kompanija trečio nereikia
Tą dieną, kai Tavo pečius prislėgs našta Ir Tu klupsi, Tepašoka molis, Kad tu neparpultum.
O kada tu prie Pilko lango Akis pražiūrėsi Ir į tave įsigaus
Netekties šešėlis, Te spalvų marginys - Mėlyna, žalia, raudona Ir dangiškai žydra - Prikelia tavyje Džiaugsmo pievą.
Kada drobė išdils Minties luoto dugne Ir po kojom juodos Vandenyno dėmė, Tenusidriekia per bangas Geltonos mėnesienos takas, Kad tu saugiai sugrįžtum namo.
Tegul būna tau žemė dosni, Tegul būna šviesa tau šviesi, Tegul būna tau marios eiklios, Tegul būna palankūs tau protėviai.
Ir te vėjas tykus Tave gobia šitais Meilės žodžiais, Lyg nematomu apsiaustu, Saugančiu tavo gyvenimą.
Išsiųsta: 09.12.10 19:32. Pavadinimas: :sm47: Aš pam..
Aš pamačiau, kad visoms būtybėms lemta patirti laimę. Jos siekti - tai dar nereiškia gyventi, o tik saviškai priešintis kažkokiai jėgai, irzlumui (A. Rimbaud)
sunki tamsa susigeria į žemę ir laisvas oras nuo šviesos pašėlsta širdis šviežios gyvybės prisipildo o mintys žadina spalvų gimimą aš pakylu dienai tylos, žodžio įsčių, vardu ramybės, namų ryšio, vardu sielos ir žemės vienatvės vardu aš pakylu šiandien palaimintas visa kuo
Sveikas liūdesy Tu žvelgi į mane iš kambario sienų Tu žvelgi į mane iš akių kurias myliu Tu visai nedvelki nykybe Nes lūpos net vargingiausios nušviečia Tave šypsniu Sveikas liūdesy Mylinčių kūnų meile Meilės galybe Kurios švelnumas iškyla Kaip pamėklė bekūnė Apviltas prote Liūdesy gražiaveidi (Polis Eliuaras)
Išsiųsta: 15.12.10 12:02. Pavadinimas: Isibegejes pasaulio ..
Isibegejes pasaulio shurmuly, kur taip skubi, lyg butum akis ishdeges, Kodel neieshkai tikros prasmes, dienos shviesoi,gudzioj nakty. ( tyla nes nezino kaip atsakyt) Masiu isterine psihoze, begales stabu sau prisidroze, paskutini shoki shoka.... ....mirties. ( Fredas P.)
Išsiųsta: 29.12.10 05:42. Pavadinimas: o neismanyme tu nesv..
o neismanyme tu nesventas kiek susipainiojusiu sielu.. save supainiojo savo neismanymu.. tad sakau jums kodel jus, kai kurie atiduodat savo didziaja gtvenimo dali painiodami kitu mazgus... Tai gerai,kad Kosminis Protas Yra, kuri valdo Dievas, Todel yra visai nebaisu, kad esi visiskai v i e n a s...
Išsiųsta: 07.01.11 02:30. Pavadinimas: Pagalba T e n oriai..
Pagalba
T e n oriai išeiti ramiai padėki nebijoti susitaikyt užspauski ----nurimusį -------- žvilgsnį -----------------Amžinybėn ---------kančios ------išvengti išsivaduot visiems kartoki ramiai mem ento mori Č i a
tave užmušt, iškastruoti, išdurti akis ir nupjauti liežuvį, o pirštus palikti, kad vėliai bėgiotų klavišais ir kurtų sonetus, myluotų, kalbėtų, žadėtų ir netesėtų, kad lįstų į sielą su žodžiais, per jautriąsias stygas vedžiotų tiesiogiai į dūšią pavogti ketintų, o pasiekęs akimirksniu išgaruotų - aukštai ten danguje pavirstų į sniegą ir kristų, kaip Kristus tiesiog man į delną ir švelniai priglustų prie skruosto.
Ar patikesi broli-sese, Kad mano sieloj saule teka, Sviesus rytmetis breksta,traukiasi tamsa? Sirdy ledoksniai tirpsta,atgimimas vyksta, Tartum pavasari gamta?
Slogus tai miegas buvo, Pripildytas kosmarisku sapnu. Pagaliau sugriuvo uzburtos pilys, Kazkur tai smeklos dingo, Tiek daug sukelusios svajoniu netikru.
Sudie iliuzini pasauli, Atneses vien tik tai kancias. Tegyvuoja Dievo Tevo Saule Niekada negestanti- Kurinijoj Amzina!
pripažįstu vienintelį bendravimo būdą esminį ir tikrą kai kalba siela į sielą be žodžių jausmu gyvu nesumeluotu Dievas to liūdininkas mėnulis žvaigždės saulė ir visata Visa yra Viena, o Viena yra Visa ir tai skausmingai išpažinta tiesa
Išsiųsta: 22.01.11 17:50. Pavadinimas: Ar j..
Ar jūs , Gailestingoji sesuo , manote , kad metafizika , tai pats geriausias jausmų pažinimas ? Aš manau , kad kol egzistuos žmonija tol ir žodis , raidė , nata , sakinys bus tie patys geriausi ir vieninteliai simboliai , galintys perteikti žmogaus jausmo gilumą . Jausmai gimsta prote , o protas randa būdus , kaip išrekišti jausmus , žodžiais arba muzikos garsais .
Manau, emilipetras nesupyks, kad čia įdėsiu jo komentarą iš ANO forumo. Šios mintys man paliko didelį įspūdį ir noriu tai parodyti ir jums, šiame forume. "Kodėl , kodėl taip ilgai , kodėl , kodėl taip vėlai ? Daug kenčiančių ir nusivylusių , mirštančių ar dar tik kankinamų , nuskurdusių ir nemylimų , milijonai žmonių , šaukia į erdvę ir klausia - kodėl , kodėl ? Na , kodėl ? Tačiau atsakymas kaip ir yra . Vienas iš jų - maištas danguje , o pasekmės žemėje . Užterštas genetinis kodas , su ypač agresyviu , dvikojo gyvulinio proto , besitesiančia evoliucija . Jeigu tie maištaujantys planetos Princai taip užkodavo savo tvarinius , tai norint atkoduoti , reikėjo sunaikinti visą žmoniją , norint išvalyti užterštą protą , tačiau net pasiklydusioms aukštoms dvasioms buvo pareikštas gailestingumas ir šimtų tūkstantmečių atgailavimo laikotarpis . Viso to rezultate , atskiri vienetai , kurių protas evoliucijos eigoje , prasivalydavo ir prašviesėdavo , gaudavo dieviškąją Žinią , kuri atpirkdavo visas kančias ir nesėkmes , patirtas per to individo žemišką gyvenimą , nes ši Žinia būdavo ant tiek stulbinančiai ir akinančiai šviesi ir pilna meilės , kad atpirkdavo akimirksniu visus patirtus vargus , o aiški ateities vizija suteikdavo jėgų tęsti žemiškas kovas už gyvybę , gėrį , meilę ir tiesą . Taip jau yra mielas Algirdai . Mes esame kovojanti ir mirštanti kosminė esybė , kad žemiškos kovos , tikėjimo , meilės ir tiesos kovose , panaudotume savo fizinius kūnus , o vėliau juos paliktume čia Žemėje , kad tuo išlaisvintume savo sielas iš materijos gniaužtų ir įeitume į dangaus Karalystę su savo Viešpačio Jėzaus Kristaus tikėjimu , kad esame viso ko Kūrėjo ir kosminio Centro ir Amžinojo Šaltinio , sūnūs ir dukros , pašaukti gyventi amžiną gyvenimą . Ne šimtą , ne šimtą dvidešimt metų , bet gyventi amžiną gyvenimą . Taigi verta dėl to gyventi , kovoti ir tikėti ..." emilispetras 2011-01-24 21:43:31
Išsiųsta: 25.01.11 03:10. Pavadinimas: tu durnas, Brolixx, ..
tu durnas, Brolixx, ar tik apsimeti, kad užduodi tokį klausimą Gailestingajai sesei? Kas kūrėjo klausia, kodėl jis taip ar kitaip pavadino savo tekstą?
Bet aš už ją atsakyčiau taip: Metafizika yra filosofijos mokslas, apimantis giliausias mūsų mintis bei klausimus apie gyvenimo prasmę, mūsų egzistenciją, Dievo buvimą. Metafizika ieško to, kas yra už fizikos....
Kas yra Meilė, brolixx fizika ar metafizika?
Tik nekartok nusibodusios frazės, kad Dievas yra Meilė, nes tą girdėjau, kaip ir tai, kad Meilė nėra Dievas
Tikroji poezija nieko neišsako, ji tik atspindi galimybes. Atidaro visas duris. Ir tau lieka tik įeiti kur nori... Jei mano poezija ir turi koki tikslą, tai tik išlaisvinti žmones iš jų pačių ribotumo.
Gyveno kartą tėvas, kuris turėjo du sūnus. Vieną jų tėvas mylėjo labiau, nes jis buvo apsukrus, greitai rasdavo sprendimus, mokėdavo gražiais žodžiais viską paaiškinti, nors niekada nevengdavo pameluoti. Kitas gi buvo lėtesnis, jei ir padarydavo kokį darbą tai iš lėto, neskubėdamas, o ką nors paaiškinti jam būdavo gana sunku. Kartą tėvas sužinojo apie kažkokią Knygą, kuri neva duoda atsakymus į daugelį klausimų. Pasikvietė tėvas sūnus ir sako jiems: perskaitykit vaikai šią Knygą ir paaiškinkit man, ar verta ją skaityti. Vaikai pradėjo skaityti Knygą. Melagėlis skaitė greitai, praleisdamas jam nepatinkančias ar nesuprantamas vietas, ypač jam nepatiko tos Knygos vietos, kurios mokė, kad meluoti yra negražu, tas vietas jo protas atmesdavo automatiškai. Kitas gi sūnus skaitė iš lėto, neskubėdamas, nors ir nedaug ką suprasdamas, tačiau savo siela suprato, kad skaito kažką ypatingo. Bėgo dienos, o jų tėvas tapo labai nekantrus. Praėjus dviems mėnesiams melagėlis pareiškė tėvui. Perskaičiau tą Knygą tėve, bet žinok toje Knygoje vieni marazmai, joks protingas žmogus jos neskaitytų. Tėvas susimąstė tikriausiai netiesą jam žmonės apie tą Knygą sakė. Bet jis nusprendė palaukti kito sūnaus. Kitas sūnus skaitė Knygą apie metus. Po metų sūnus pasakė tėvui: žinai tėve, ta Knyga yra tikrai gera. Tai kuo ji gera?- paklausė tėvas. Na man sunku paaiškinti, nes aš pats dar gerai jos nesupratau. Ot dundukas, žiūri į knygą, o mato špygą,- tėškė sūnui tėvas ir nusprendė, kad marazmų jis tikrai neskaitys. Bėgo metai. Melagėliui iš pradžių viskas sekėsi. Jis pradėjo verslą, įsigijo prabangią mašiną. Bet vėliau jam pradėjo nesisekti verslas žlugo, mašiną teko parduoti, o ir su žmona reikalai labai nekokie buvo... Be to jis pasidarė labai piktas ir agresyvus. Tuo tarpu dundukas palengva įsitvirtino gyvenime. Jis visą laiką studijavo Knygą ir iš jos sėmėsi išminties. Nebuvo jis turtingas, tačiau lengvai išgyveno, sukūrė darnią šeimą, jį gerbė draugai ir kaimynai. Po daug metų tėvas atsiprašė dunduko dėl jo vaikystėje ištartų jam žodžių ir paklausė, kas gi yra jo patarėjas, kuris padeda jam nugyventi taip prasmingai jo gyvenimą, ar žmona, ar draugai? Ne tėve, atsimeni tą Knygą. Aš ją studijavau ir dar dabar studijuoju. Tai ji padėjo man suvokti gyvenimo prasmę ir surasti Dievą-Tėvą, o su jo pagalba gyvenimas tampa aiškus, paprastas ir malonus...
Išsiųsta: 14.02.11 15:15. Pavadinimas: VYRAS IR MOTERIS tu..
VYRAS IR MOTERIS
tu pamirši mane tu pamirši mane tu pamirši ir už tai nenumirsi mielasis už tai kad pamirši nemirsi aš pamiršiu tave aš pamiršiu tave aš pamiršiu ir nemirsiu vienatine mano gal vien tik todėl ir nemirsiu
"Nieko nera nuostabesnio uz mano vaikystes paupi.Ir nebus.Tai yra mano grozio suvokimo virsune.Jeigu as praplesciau savo suvokima, arba pamatyciau dar nuostabesni paupi na ir kas? Didesnes, efektingesnes emocijos man nereikalingos as laimingas su tuo ka turiu.Visaskai laimingas, garbes zodis.Siam gyvenime yra tiek nuostabaus, kad ne vienas is musus neturim sansu netgi tukstantadalio pamatyti, pajausti. As esu perpildytas galimybiu ir dziaugsmu. 100% pilnas visko.100% laimingas".
Puikus tekstas, bet štai, citata, kurią išskyriau - tipiška didžiarusiškoji (velikoderžavnaja) filosofija. Ir sugebėk amžiną pasaulinį priešą net į himną meilei įdėti. ir dar su keršto prieskoniu. Arba aš jau nieko nebesuprantu... Sorry, Fredai.
Išsiųsta: 04.03.11 09:34. Pavadinimas: Protas yra žv&#..
Protas yra žvėris narve. Žodis atsitiktinumas be turinio. Laikas. Lašantis laikas. Idilė graužiant sąžinei. Nepažįstamas medžiotojas šypsosi. Ir naktis žydi.
Išsiųsta: 11.03.11 17:37. Pavadinimas: Moteris gyvenimą..
Moteris gyvenimą ir džiaugsmą lemia, Vyrą meilės potvynyje paskandinus. Moterį todėl turi mylėt kaip žemę Žemėje gyvent ir žvelgti į žvaigždynus;
Nes dėl žvilgsnio, besiskverbiančio į tolį, Dėl žvaigždžių, kurių kelius jisai ištyrė, Dėl sapnų, kurie nuo jos dienų nutolę, Moteris didžiuojasi ir myli vyrą.
Jos gyvenimas yra sunkus ir kietas, Bet jinai išmoko jį lengvai panešti.
Vien tik vyras nesuranda žemėj vietos: Ir, pagrimzdamas į nerimą bekraštį, Neretai praeina saulę ir žvaigždes, Tuštumon įsmeigdamas akis liūdnas.
Žinau, kad nieks man nepriklauso, Tik mintis, kuri, užgimus sieloj, Nevaržoma iš jos išplaukia, Likimo mirksnis palankus, Kuriuo jis maloningas ir dosnus Man visa siela leidžia džiaugtis.
Išsiųsta: 22.03.11 02:41. Pavadinimas: Su žmonėm,..
Su žmonėm, kurie gyvena, su žmonėm, kurie nakvoja ant baltų, ramių pagalvių ar prie bėgančio vandens, nakčiai laužą prigesinę, lengvą mintį pasikloję ir sulaukę, kol ties veidu begalybė pasilenks.
Su žmonėm, kurie sustoja ir akis pakėlę žiūri į neramų, aukštą dangų, ir nežino, ko baugu: ar kad vakaras užėjo, ar kad širdį vėlei duria, ar kad atlėkė gegutė į alyvas prie langų.
Su žmonėm, kuriem užtenka vieno tako palei kluoną, vieno šokio šviesią naktį po kerotais ąžuolais. Su žmonėm, kurie nužydi vieną kartą kaip aguonos, su žmonėm, kurie klajoja amžini tarsi keliai.
Su žmonėm, kurie už lango, su žmonėm, kurie už durų, su žmonėm, kurie už miško ir už bėgančio vandens į tą patį mano dangų, į tą patį dangų žiūri ir nežino, ką galvoja. O galvoja, kad gyvens.
Išsiųsta: 25.03.11 12:34. Pavadinimas: iš vasaros gr&#..
iš vasaros grįžau į žiemą Sacharos išdžiovintais plaučiais.
iškeliavau ten susitikt/pasimatyt akis į akį su savim ir Dievu.
takus, kaip žemėj skirtas laikas, smėlis tarp pirštų byrėjo... meldžiausi, kėliau rankas į dangų - Dievas tylėjo.
klaidžioti dykuma keturiasdešimt metų reikėjo - laiko tiek neturėjau.
tad čia, namuos, užvertęs galvą stebiu padangės skliauto mėnesieną - lyg tai žvaigždynai nebe tie...
- Tie patys! Dievas nusistebi manim.
... apstulpstu netekęs amo.
- Na ir tegul, va, glosčiau ir glaudžiaus prie Piramidės šono...
bet Dievas netylėjo: Ne prie to glaudeisi ir ne ten ieškojai. Esu Aš tavyje, sūnau, o tu per amžius Manyje - gimei, esi ir būsi, tad su Manimi bendrauk nuo šiol kiekvieną valandą, dieną ir minutę!
...tik žaktelėjau ir visą parą ištylėjau dėl viso pikto įsignybęs sau septyniskar į šoną,
o Biblijos ir UK paraštėse įrašiau Dievas su manim kalbėjo...
psichiatro išvada: žmogus išgirdęs Dievo balsą, nebūtinai serga psichoze ar šizofrenija :)
Išsiųsta: 08.04.11 17:07. Pavadinimas: manau, kad šio ..
manau, kad šio teksto vieta yra čia, nes kitoje temoje pasimes:
. . lietus . . . lietus . . . aplink vanduo . . . Šlapiom paklodėm apsisiautus žemė .................................................atokvėpy nurimsta kompresas ant sielos aštrumus gludina gerklėj užstringa naujo skonio pažinimas savimyla protas nuo savęs paties pavargo . . . aplink vanduo . . . vanduo . . .
Siandiena nusipirkau nauja zurnala SAVAITE su TV. Nedaznai skaitau anegdotus rubrikoje:"Pasijuokime". Bet siendiena, vienas perskaitytas anegdotelis man patiko;gal dar kam nors patiks.
Nusibodo vyrui katinas,tad nusprende jo atsikratyti. Ikiso vargsa gyvuneli i maisa ir isvaziavo i miska. Po keturiu valandu vyras skambina zmonai. -Katinas grizo?- klausia. -Taip,jau seniai. -Duok jam rageli,as pasiklydau.
Visiems linkiu gero vakaro. Su meile, IRENA,Sakiai.
Išsiųsta: 13.06.11 01:49. Pavadinimas: DIPTICHAS APIE KASDI..
DIPTICHAS APIE KASDIENYBĘ
Gyvendamas diena po dienos, aš paklausiau savęs, kas yra kasdienybė, ir ilgai neradau jokio atsako. Prisiminiau Rytų išminčiaus išmintį: ,,Koks nuostabus užsiėmimas nešioti malkas ir koks prasmingas darbas semti vandenį. Tačiau vis tiek aš neįstengiau sau atsakyti, kas yra kasdienybė. Tada atsisėdau prie popieriaus lapo, ir šitaip gimė šios dvi istorijos. Galbūt ir jos nėra joks atsakas, bet, jas užrašęs, aš daugiau nebeklausiau savęs, kas yra kasdienybė. Supratau, jog, kasdien įsiklausydamas į savo širdies bėgsmą, kasdien įstengdamas atrasti save vis naują, dar nepažintą, kasdien pajėgdamas pažinti, keisti ir atiduoti kitiems save, aš nugaliu kasdienybę. Ji tampa many nemirtinga.
Prie viso to aš norėčiau pridurti tik tiek: kasdienybė, kuri gyvena mumyse, o ne kurioje gyvename mes, yra daug gilesnė ir paslaptingesnė, tai mūsų sielos kasdienybė. Ir tik joje sielos kasdienybėje nuolat gimsta toji mūsų stiprybė, kuria mes įveikiame kiekvieną savo dieną, nudirbame didžiuosius darbus, subrandinam savo meilę žmonėms ir gyvenimui. Ir galbūt šios istorijos tebus tik akstinas paklausti savęs: kokia yra mano kasdienybė? Ne, ne toji įvykių ir atsitikimų virtinė, o ta kita, mano sielos tylioji kasdienybė?
Vaidai iš Klaipėdos , sveikinu tave su nauja Urantijos knygos dokumentų kompiuterine redakcija . Labai šauniai sugalvota ir labai patogu naudotis visais skyriais , labai patogi bet kurio dokumento apžvalga ar pamokymais . Tikrai labai didelis darbas padarytas . AČIŪ
Išsiųsta: 21.06.11 14:59. Pavadinimas: As taip pat prisijun..
As taip pat prisijungiu prie Emilio Petro. Jau pameginau si ta parasyti naujoje, Vaido sukurtoje, svetaineje. Dar nelabai ten susigaudau;pvz. kaip reiketu greitai pamatyti vienos dienos kitu pasisakymus Urantijos Knygos Dokumentu temomis;ar reikia perziureti visos knygos dokumentus? Su meile, IRENA.
kaip reiketu greitai pamatyti vienos dienos kitu pasisakymus Urantijos Knygos Dokumentu temomis
paspaudus kairėje pusėje "naujausi straipsniai" yra sąrašas su atnaujinimais, jeigu kas nors ką nors įterpė ar atnaujino apie tai bus įrašas. labai lengva pagal unikalius paveiksliukus orientuotis kokie autoriai rašė paskutiniai. o paspaudus tame sąraše ant bet kurio įrašo yra perkeliama į tą konkretų pasisakymą.
Vienas iš mažiau akivaizdžių dalykų, tai kaip atnaujinti ar papildyti savo pasisakymą - tereikia atsidarius savo įrašą ar temą paspausti ant jos, ir visas tekstas tampa redaguojamas. Šitaip paspausti galima aišku tik tada jeigu tai jūsų sukurta tema ar straipsnis - atsakymas.
Ateityje planuoju parašyti "gidus" tekstinius su paveiksliukais, taip pat video pristatymus. Tada turėtų būti paprasčiau pradedantiems naudotis. O kas susiję su Urantijos dokumentų studijavimų, jau vienoje vietoje ten užsiminiau, kad įmanoma padaryti vieną puslapį vien tik su dokumentų pavadinimais kur prie kiekvieno yra išvardinta įžanga, ir skyrelių pavadinimai įeinantys į tą dokumentą - o šalia skaičiukas, kiek ten yra parašyta įžvalgų, pastebėjimų, skaitytojų minčių. Vasarą mokytojams yra ilgos 53 dienų atostogos, tai turėsiu laiko dar daug ką patobulinti, kurti naujas funkcijas: pvz susirašinėjimą tarp atskirų žmonių, ar keliese. ir tokią kaip sistemą susipažinti dvasingiems žmonėms Lietuvoje. Jei dar kokių idėjų turit, siūlykit, ką galima padaryti.. riboja tik vaizduotė ir Rojaus Tėvų išmintis kuria gyvename.
Išsiųsta: 22.06.11 23:50. Pavadinimas: po galais, ar jū..
po galais, ar jūs inteligentai mokat skaityt, į kokią temą rašot? Dideliausiom raidėm parašyta KURKIME PATYS IR DALINKIMĖS TUO, KĄ SUKŪRĖ KITI. Rantulija, emipetrai, Vaidai, jūs čia susirašinėjat, o ne savo ar kitų kūrybą dedat. Išrašau jums velnių Pliurpkit PLIURPALŲ temoj į valias, nepaverskit forumo chaosu /pragaru HO HO HO
Išsiųsta: 23.06.11 08:07. Pavadinimas: Mano supratimu, jeig..
Mano supratimu, jeigu kalba ėjo apie "kūrybą", tai buvo į temą, nes buvo sakyta ir klausta apie "kūrinį", apie ką ir atsakiau. O kaip čia kur konkrečiai dar perkelti ar kažką nežinau, jeigu kiti žmonės klausia čia tai ir aš čia parašiau.
Be to, jeigu yra ir koks eilėraštis, ar tai reiškia kad jų komentuoti, klausti ar ką nors teigti apie juos - negalima? Galbūt reikėtų įvardinti, kad laisvė yra užtikrinama, per tokias kiekvieno žmogaus pastangas, kad jis norėdamas ką nors parašyti pirmiausia turi atrasti vietą kur sukurti temą, sukurti temą, ir tada parašyti - tada nebus problemų
Išsiųsta: 13.07.11 15:27. Pavadinimas: Vytautas Mačern..
Vytautas Mačernis. Žiemos sonetai
25
Man neramu. Aš savo nerimą bandau Išreikšti žodžiais ir poezijos vaizdais, Bet neišreikštas nerimas nešt dar sunkiau - Be žodžių man sunku, bet dar sunkiau su jais.
Žinau, kad vakar mintys niekad nebegrįš Ir miręs jausmas antrą kartą nepabus, Todėl ir skubinu, kad žody praeitis Surastų rimų kryžiais ženklintus kapus.
Bet aš jau pavargau, ir mano nuotaika nupuolė, Many viskas taip greitai miršta, kinta, bėga - Gražiai palaidot praeitį ne mano jėgai;
Ir apsodint kapus poezijos neužmirštuolėm Aš nebemoku, nebespėju, negaliu... Ir man dažnai taip neramu, taip neramu.
Svarstyta: Kaip pagerbti talentingai kūrybingus forumiečius, kurių kūryba krito nelygioje kovoje su F1 trintuku 2009-2010 m.
Nutarta: Paskelbti išsaugotus kūrinius šiame F2 forume.
NUTARIMĄ vykdyti pavesta neetatinei sekretorei varnai. >>>>>>>>>
Ką gi, jei nutarta, privalau vykdyti: tegul tekstai guli čia. Perlai ar ne - ne man spręst. Autorius tikrai ne aš, juk varnos n e m o k a kurti >>>>>>>>>>>
prašyčiau atleisti, jei kieno tekstai čia nepakliuvo, nes dedu tai, ką atsiuntė neabejingi šiai minčiai forumiečiai
Stipriau sugniaušiu savo kumštį, Kad tie krikščionys sudrebėtų, Parinksiu žodį - kietą akmenį, Kad mano jausmas išsilietų... * Kokia ta meilė turi būti, Ir kur jinai tikrai gyvena, Kad kitame ji mato kliūtį, O savyje - tik meilės okeaną? Kodėl ji mato piktą priešą, Kodėl tiktai klastas ir melą, Kam reikia pirštines tau plėšyt, Pačiam surengti karnavalą? Jei tau visi vilkai aplinkui, Ir taip čia viskas nejauku, Pasižiūrėk į savo širdį, Ar kartais nevirsti vilku? Jonas 2009-06-02 19:05:23 >>>>>>>>>>>>>>
Jų baimės akys didelės Nepastebi tiesos, Jie tiesą vis iškraipo, Apversdami prasmes. Jie bijo eiti Nauju gyvenimo keliu Juk tektų jiems mylėti, O tai labai baugu. Jiems reiktų nedaryti Daugiau blogų darbų, Negąsdint, negrąsinti, Tai jiems labai sunku. Tik mylint jie prarastų Savus malonumus, Nebegalėtų kiršinti Ir žeminti kitus. Nejaugi nebegalit Su Meile nekariaut, Nejaugi tiek tesugebat: Nemastant apkalbėt. Vaidas (VDS) 2009-06-02 20:42:36 >>>>>>>>>>>>>>
Eiliuoti, vaizduoti, Ieškoti, kaboti, Ir kelią bjauriesiems Joniukams pastoti
Mes galim apkeikti, Apšnerkšti, apdergti, Bet niekas negali Už tai manęs smerkti.
Čia mano stichija, Čia siaučia tik ego, Aš - jūsų lelija, Aš - jūsų Lego.
Nes man reikia laimės, Nes man reikia džiaugsmo, O jūs - mano kiaulės, Jūs teikiat man skausmo.
Aš saugau nuo priešų, Aš kovai ruošiuosi, Su paranoja Į priekį veržiuosi... aŠ 2009-06-18 17:26:14 >>>>>>>>>>>>>>
troškimų šukės aiži po kojom, išrėkiau tylą, šurmuliui to neišgirsti suprasti nereikia, gyventi - jaust mylėti-
nuoširdumas supakuotas, akimirkos sugriautos girdžiu balsą, pamečiau raktą, kažkur, bet ne čia, pamečiau rėkdamas Arnoldas 2009-07-03 21:02:57 >>>>>>>>>>>>>>
Iš ilgo laukimo iš ilgo atatūpstas traukiasi smėlis vardan pašaukimo prailgo sūneliams vėjarodės praamžių neršiamas sotus pagardėlis - - - iš ilgo sakau jums iš ilgo iš ilgo jums žodį prikėliau lozorius 2009-08-24 00:46:45 >>>>>>>>>>>>>
Ar tu tikrai gerai žinai, Jautiesi praregėjęs, Tuomet iš kur tokia kančia, Iš kur tas šaltas vėjas? - Kodėl tu nejauti prasmės, Kodėl jautiesi vienas? Kodėl šauki visiems kurtiems Iš už stiklinės sienos? - Kokių atsakymų tikies, Juk mes visi skirtingi, Ir tu esi unikalus, Bet ar esi laimingas? - Ką tu jauti kitiems žmonėms, Tik priekaištai kasdieną? Gal būtų metas pagaliau Sugriaut tą stiklo sieną? - Priimk ramius gerus žodžius, Išgirsk ką sako Vita, Ir su ramybe širdyje Sutiki naują rytą... Jonas 2009-09-15 12:48:38
Išsiųsta: 31.07.11 15:41. Pavadinimas: 2010 m. obelies nep..
2010 m.
obelies neprašvitus saldybe alkose tavo akmenys spiečias sutūpę dangaus baltasparnės liepsnos liežuviu tolygus šviesėjimas kyla tavo lūpas vis lanko ir lanko kopimas žolės ir emocijų supasi laukas kur pasaulį vieningą regiu Benefisas 2010-02-10 14:47 >>>>>>>>>>>>
peleku aštriu prabrauk Dangaus Viešpatie troškulio žemę Orlanda 2010-03-19 16:36 >>>>>>>>>>>
Į Tave tarsi odė į akmenį skyla vėju apsunkusi siela ašai tylą į rūmą surenčia... į akis suka lizdą blakstienomis... iki krašto nuo krašto per žodį įklimpus dulksna susisukus į šaltąjį vėją lūpos ištara gęsta marinama į namus mano bitės negrįžta vis... jų dūzgimą išvogę bet kaip medumi sielos langus užlipdo vis... kur sugrįžti net Tu nematai... ~OR~~ 2010-03-19 18:27 >>>>>>>>>>>>
Česukai tai Dievo pėda žemėje. UK tai Dievo kvėpavimas labiau į veidą. Algirdas 2010-03-20 11:11 >>>>>>>>>>>
Sninga Baltos dienelės Sninga Baltoms varnelėms Lesti Kaulelis baltas Vai sninga Miledi 2010-03-23 11:33 >>>>>>>>>>>
Dievui. ten mergaitė mažutė iš sienos išaugusi ir plaštakė mirtlapiu dangstanti šyvus dievus o čia aš kapiliarais tekantis kraujas iš širdgėlą pešančios šio pasaulio makšties Miledi 2010-03-23 11:56 >>>>>>>>>>>>
Betgi dangus virš mūs visų Begalo gražiai judantis Visas uolas su savimi Nešantis angelas 2010-03-23 12:57 >>>>>>>>>>>
Vienas iš kito Gyvais daiktais augame Nektaras dangaus Miledi 2010-03-24 12:19 >>>>>>>>>>>>
Kodėl JŪs trinate mano kūrybą? Ar aš kuo nors nusidėjau Visuotiniam Dievui? jeigu Esi Dievas ir gali viską tuomet Ateik ir prikelk manąjį kūną taip kad jis būtų lyg nemiręs o gyvas Tavim Miledi 2010-03-24 20:47 >>>>>>>>>>>
gulbių kaklais stiebiasi dangūs - ašaroja gulbių lietus- ant akmens gyvačiuke susirangęs ilgesys sielą prakirs gulbių sparnais liejasi dangūs- šulinio dugne peršti akis- basas kojas surišę angys- mano sapno net tau neišrišt Miledi 2010-03-25 08:57 >>>>>>>>>>>>>
dykumai nieko netrūksta ji turtai savyje ir siūlyti ką nors nereikia jinai dalinanti save . Gali ateit tuščias, kaip puodas Ar atsitempt visas naštas Jinai tave priims vienodai Ir pamalonins kiek talpint gali melodija 2010-03-26 11:13 >>>>>>>>>>>>
Esu Aš pranašų buveinė Aš Esu aidas tavyje Jei tau pavyks mane išgirsti Klausyk kaip aidi širdyje dykuma 2010-03-26 15:39 >>>>>>>>>>>>
Žaliu sparnu Paglostau metalą - Tavo širdį, nugludintą skaidrių dykumos bangų. Žvelgiu kiaurai saulę tamsoje pro septynis neegzistuojančius pragaro ratus kitąpus užregiu pirmąją tavo žvaigždę Sulesu ją Nepaklysk, mūsų daug Raktas paslėptas Glorija 2010-03-26 18:56 >>>>>>>>>>>
Pasuku medinę sklendę - medinį laikrodį sustingusį 22:22 laike. Medinis žaidimų kambarys - - - Išsitupėti - Išvemti - Išsiverkti - Keiktis - Ieškoti - Sprogusias kapiliarais amazonė, Pavargusi moters prie delnų priaugusiu sniego kastuvu Vyriškis kekšė pamaldžia kauke Blyški romantikė, Ryški romantikė Ramiai pamokslaujantis angelas čia/ten Apaštalai: Judai, Jonai, Petrai. Tylus katinas ridinėja obuolį. Siaurais lazerių spinduliais galaktikos skverbiasi pro medinės lauko būdelės plyšius. ...ir danguje katinas nepaleidžia obuolio. Glorija 2010-03-26 22:22 >>>>>>>>>>>>
nusagstytas pienėmis rytas lipdo auksu maldos akis klimsta ratais apkurtęs vynas gegulės šaukias stuba per dienas naktis susirangė varangė šuva išvytas kliedesiu renkas į rūką žvaigždys pasukas laka liežuvis pakabintas ant taurumu spindinčios lėkštės alpsta nuovargiu eilutė dar neužrašyta įdomu ką užsukęs pasakys vagis guliu aš rankas susivijęs į mėtą geluonį gal ištrauks užplikius ne vandeniu o ugnimi Miledi 2010-03-27 18:31 >>>>>>>>>>>
žvelk mano kadagiuos paukščiai mirties balsą sulesė kai apglėbęs tuštumą dievą laižiau susinešęs spalvas aš po pievas smilgas vaitojau kol rasotos dangstė niekio žiedais pirmaprades gamas atbulom žvelgė pragaištim juodbėrį girdė išvarvėję stepėse tylumos laužai ar meni baltą baltą viešpaties pirštą po neartus laukus aimanų drabstė lašai M 2010-03-29 22:34 >>>>>>>>>>>
iš mėlynos o Dieve balos per sapną traukei man akis o paryčiui jose mirties žiojėjo atspindys Miledi 2010-03-30 15:57 >>>>>>>>>>>>
Pasuku medinę sklendę - medinį laikrodį sustingusį 22:22 laike. Medinis žaidimų kambarys - - - Ant surūdijusio vinies persmeigti Tūkstantis keturiasdešimt aštuoni plonyčio popieriaus lapai - - - Tūkstantis keturiasdešimt aštuonios stigmos Imu vieną jų - 1007 puslapis Kiaurai kišu pirštą Jis skaudžiai atsiremia į tuštumą. Pakeliu prieš akis Pro skylę įžvelgiu dangumi skrendantį katiną Letenėlėmis suspaudusį prakąstą obuolį ........ ....kas persmegta likusiais 3 vinimis? Glorija 2010-03-31 22:22 >>>>>>>>>>>
POEMA Baltomis drengia kojytėmis neįminti nė pėdos Fosforinis iškišęs liežuvį laižosi vilkas Krūtų kauburius peni šviesesnė už dieną Naktis Miledi 2010-04-10 09:54 >>>>>>>>>>>
Krenta paukštis pasviręs ar dangus nežiūrėki į apačią o tik aukštyn vydi brėkšma * žalias stalviršis vazoje plauko žuvis neateik o labiausiai už vis pro skinasi mėtinis obuolys Miledi 2010-04-10 13:34 >>>>>>>>>>>>
Daigina stiebus naktis ar ŠVINTA susukęs į gemalą krūmą čiurlena kūnas ugnies ar ŠVINTA dienų baltus palaikus vėjas berankei Venerai sugirdo į lūpas ar ŠVINTA ar Dievas Esi Andrius 2010-04-21 09:39 >>>>>>>>>>>>
Ambasadoriaus Sodas * * * Pavargau Ravėti - Rauti - Laužyti - Naikinti - Išbetonavau sodą aklinai Iki pat pažinimo medžio šaknų - apseis be gelmių vandens. * * * Paimu kiaušinį, išmargintą protėvių runomis. Kiaušinį - inkvizicinį aksominį vaikučių kankinimą. Sviedžiu sodo betonan. Ištykšta - taisyklingas trynio/prado/rojaus apskritimas su aplink besiskleidžiančiais koncentriniais žiedais. Spalvingas lukštas pažyra žvaigždėmis. * * * Betonas subanguoja jūra Po juo kalasi daugybė įvairių formų/spalvų/ dydžių kiaušinukų augalų sėklų. * * * Glorija 2010-04-22 16:03 >>>>>>>>>>>
Viešpatie įvyst It žiedas į pumpurą Ašen sugrįžtąs * Viešpatie kas tau veidą išrengė linkui saulužės laidos * peleku aštriu prabrauk Dangaus Viešpatie troškulio žemę * Viešpatie išrenk Tą suskilusią geldą Juk vis tiek švyti Andrius 2010-04-23 02:23 >>>>>>>>>>>>
Ambasadoriaus upė * Padariau upę Kraštus išbetonavau - nesiturkš paukščiai - nesiporuos varlės - pavasario mėšlinos karvės nemūtos vandenies * Dugne patalpinau juodus giluminius gelbėjimosi ratus * Užtvenkiau gaminu akinančio ryškumo šviesą Dega nuoga raudona lemputė * Vandenies lašas Sušildytas saulės žvengdamas išgaruoja dangun * * * Glorija 2010-04-23 15:28 >>>>>>>>>>>>
nuostabu! Varnele, čia tikrai yra perlų, tikiu, kad literatūrinė uoslė manęs neapgauna... autoriams reiktų plačiau publikuotis, puiki mintis juos čia paskelbti. Ačiū tau
Išsiųsta: 10.08.11 12:32. Pavadinimas: Pritariu Gilei ir Ki..
Pritariu Gilei ir Kiprui, esi šaunuolė Varniuk , nes tame el. susirinkime nedalyvavau. Skaičiau kai kuriuos tekstus su malonumu, o google atradau, kad kai kurie yra publikuoti. Nėra taip svarbu, nors ir įdomu, kas autorius, svarbu, kad tarp Urantijos knygos skaitytojų yra talentų
Išsiųsta: 11.08.11 18:51. Pavadinimas: GERI DARBAI Ž..
GERI DARBAI ŽMOGŲ PUOŠIA ., O GRAŽŪS ŽODŽIAI ŽMOGAUS SIELĄ TAURINA . Kurkite daug įdomių minčių ir žodžių , tegu tai išsilieja , kaip dvasios ir intelekto šaltinėliai ir sujungia visus bendram mąstymui , apie Meilės Dievą , Visatų Dievą ir Tėvą , apsigyvenusį žmoguje .
Aš - beržas ***** ( labai šaunus poetas P. Širvys , tai tapendamas pagal jo eilėraštį , sukūriau urantišką fantaziją ir pavadinau ją ... )
MANO LIKIMAS
Pabudusi siela - Nušvitusi siela , Išbridus Iš amžių nakties. Sustojau Šiandiena ant Kelio , Pradinio , vienintelio Kelio , Su Tėvo - Esu Iš pat Rojaus gelmės .
Ir bėgs mūsų dienos Ir skleisis Mūs sielos , Baltųjų aušrų Virpesiais . Ateikite broliai , Ateikite sesės, Susėskim Tyliais vakarais.
Tos mano klajonės Kaip taurės Stiklinės Sudužo, nukrito Ant žemės - Iš mano lemties . Aš viską palikęs , Dvasia išsiskleidęs Nešu Baltą džiaugsmą Vilties.
Nešu baltą tylą , Nešu Jausmą gilų, Meldžiu ir tikiu , Kad esu . Tikiu, kad nueisiu Į amžiną Rojų - Ir meilės Dvasia , amžina Aš tapsiu
Aš viską Surinksiu Ir viską Sugersiu Nes didelius Lobius nešu . Nešu Baltą meilę Ir kosminę tylą. Dalinsiu visiems Su džiaugsmu
Dalinsiu su meile, Kaip perlą Ir žiedą - Baltųjų lelijų Nektarą vilties. Dalinsiu Ir niekad Aš ačiū nelauksiu Iš draugo ar priešo Lemties Ir širdies
Ir dvasią , Ir sielą , Ir Rojų atradęs - Džiaugiuos aš Rytais , vakarais. Ir skamba , kaip Meilė Manojoje sieloj , Aukštų virpesių Pumpurais
.
Pažvelkim į Kelią Į kosminę tylą Ir švieskim Vilties žiburiais Dainuokime žodžius - Lemtis ir Trejybė , Kaip vizija mūsų Šviesesnės Vilties .
Dainuokime viltį Pabudusios sielos - Išbridę Iš sąmonės rūko Ir pievų nakties . Aš siela , Pabudusi siela - Išbridus ir rūko Lemties
Išsiųsta: 01.09.11 19:31. Pavadinimas: sakiau, kad tu, Emip..
sakiau, kad tu, Emipetrai, gali kurti poeziją. sveikinu nebūtina mėgdžioti klasikų, juk gali ir savo rimo ir ritmo paieškoti ir būtinai atrasi SĖKMĖS!!!
Išsiųsta: 05.10.11 16:22. Pavadinimas: Dangus Nuo to reik&..
Dangus
Nuo to reikėjo ir pradėt: dangus. Langas be rėmų, be palangių, be stiklo. Atdaras ir nieko už jo, tačiau atvertas lig galo.
Nereikia man laukti giedros nakties ar užversti galvą, kad pažvelgčiau į dangų. Dangus man už pečių, po ranka, ant vokų. Dangus saugiai apgobia mane ir kelia aukštyn.
Patys aukščiausi kalnai nėra arčiau dangaus, nei giliausi slėniai. Nėr vietos tokios, kad jo būtų daugiau, nei kitur. Debesis lygiai tiek pat pripiltas dangaus, kiek ir kapas. Kurmis tiek pat pakylėtas į dangų, kiek savo sparnais pakyla pelėda. Daiktas, krentantis į bedugnę, iš dangaus nukrinta į dangų.
Birus, skysti, uolėti, degūs ir lakūs dangaus plotai, dangaus kruopelytės, dangaus vėjai ir kalvos. Dangus egzistuoja visur, netgi tamsybėj po oda.
Valgau dangų, išskiriu dangų. Esu kilpa kilpoje, gyventojas, kuriame gyvenama, apglėbtas glėbys, klausimas, kuriuo atsakoma.
Dangaus ir žemės dalijimas nėra tinkamas būdas mąstyti apie jų visumą. Jo dėka tiktai gyvenu tiksliai nustatytu adresu, kuriuo mane greičiau galima rasti, jei kas ieškotų. Skiriamosios mano žymės džiugesys ir neviltis. (W. Szymborska)
...tačiau galbūt ir šįkart kaip kadais išgelbės meilė,- Vienintelė tikroji mūsų karūna ir gaubiantis visus apsiaustas. [Jose de Souse Saramago] Elė
Meilės tik kai kurie aspektai varo pasaulį pirmyn. Dažnai ji apbgaubia tokias veikas, kurių nusikalstama bendraautoria tampa. Meilė kaip švari būsena, nuotaika, psichologinė atmosfera- taip, bet kada meilė lydi proto veiklą, rankų darbus ji susitapatina su konkrečiu gėriu ar blogiu ar tuštybe...
Žmogus privalo reaguoti į Dievo meilę , antraip šita meilė liks neišreikšta , tai yra nepajausta , neišmąstyta ir neišmintyta , neišgyventa visų minčių kūryboje . MES visi turime milžinišką , fantastiškai milžinišką Dievo meilės potenciją , tačiau , kad šis meilės potencialas virstų šio gyvenimo realybe ir kasdienybe , turime kas dieną gyventi šioje meilėje ; visu PROTU , ŠIRDIMI ir SIELA . Žmogui DIEVUJE reikia gyventi , reikia kasdiena bendrauti , reikia mylėti Dievą ne tik savyje , bet ir kitame žmoguje , reikia mylėti Dievą visoje kasdienybėje ir kiekvieną akimirką .
Emili, didžiajai daugumai tai misija neįmanoma. Juk mylima yra pirmiausiai patį save, toliau savo draugus arba artimuosius. Tas Jėzaus paskutinis raginimas buvo toks
citata:
Mylėkite žmones tokia meile, kokia meile jus mylėjau aš, ir tarnaukite savo bičiuliams mirtingiesiems net ir taip, kaip jums tarnavau aš. Savo gyvenimo dvasiniais vaisiais priverskite sielas tikėti ta tiesa, kad žmogus yra Dievo sūnus, ir kad visi žmonės yra sielos broliai. Prisiminkite viską, ko aš jus mokiau ir tą gyvenimą, kurį aš gyvenau tarp jūsų. Manoji meilė suteikia jums gaivą, manoji dvasia apsigyvens su jumis, ir manoji ramybė tikrai apims jus. Sudie.
Didžioji dauguma jo neišgirdo ir nesuprato. Nežinau, kas lankosi šiame forume. Bet kartais atrodo, kad ir čia ateina tie, kuriems nelemta tęsti kelionės. Jie nieko nežino ir nesupranta apie gimimą iš dvasios. O tereikia tik dvi citatas perskaityti
citata:
Jėzus atsakė Nikodemui: Tikrai, tikrai aš sakau tau, Nikodemai, tiktai toks žmogus, kuris yra gimęs iš aukščiau, gali pamatyti Dievo karalystę. Tada Nikodemas atsakė: Bet, kaip gi žmogus gali gimti vėl, kada jis yra senas? Jis negali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias tam, kad gimtų. Jėzus sakė: Nepaisant šito, aš tau pareiškiu, tiktai toks žmogus, kuris gimsta iš dvasios, gali įeiti į Dievo karalystę. Tas, kas yra gimęs iš materialaus kūno, yra materialus kūnas, o tas, kas yra gimęs iš dvasios, yra dvasia.
citata:
Ir Nikodemas pasakė: Bet kaip aš galiu pradėti įvaldyti šitą dvasią, kuri turi pertvarkyti mane parengdama mane įėjimui į karalystę? Jėzus atsakė: Dangiškojo Tėvo dvasia iš tiesų tavo viduje jau gyvena. Jeigu tu panorėtum, jog tave vestų šitoji dvasia iš aukštai, tai labai greitai tu pradėtum matyti šios dvasios akimis, ir tuomet dėka to, kad iš visos širdies apsispręstum dėl to, kad tau vadovautų šitoji dvasia, tu tikrai gimtum iš dvasios, kadangi tavo pagrindinis gyvenimo tikslas būtų vykdyti savo dangiškojo Tėvo valią. Ir šitaip gimęs iš dvasios ir laimingai patekęs į Dievo karalystę, tu pradėtum savo kasdieniame gyvenime nešti gausius dvasinius vaisius.
Užėjau į svetainę KVANTINĖ MAGIJA , ten žmonės veda diskusijas , kurios vyko 2011 m gegužės mėn . Taigi kalbama apie šį bei tą . Komentuoja kažkurio laikotarpio , gal 2011 m , o gal dar vėlesnio ;laikotarpio , tokio ezoteriko , pranašo KAVASSILO pranešimą . Kuris tariamai yra pasakęs , kad Žemė 2013 metais , kovo 20 d taps žvaigžde. Diskutuojama - ką tuo Kavassilas norėjo pasakyti , nes tas žmogus tikrai nekvailas , tačiau tai visai nelogiškas pasakymas , kad Žemė taps žvaigžde .
Tai tokia diskusija užrašyta 2011 m gegužės mėn . Tačiau šiandiena jau esame 2013 metuose balandžio mėn ir pasaulyje jau iškilo reali trečio pasaulinio karo grėsmė . Ar matote kas Korėjoje dedasi .? Gal tai Kavassilo užslėpta pranašystė apie branduolinį karą , kai iš visos Žemės liks tik deganti žvaigždė . Juk tai baisi pranašystė , kuri šiandiena visai realiai matosi . Kaip manote ? Manau, kad Kavassilas, ne iki galo kažką pasakė, kalbėdamas, jog 2013 m. kovo 20 d. žemė taps žvaigžde .
Išsiųsta: 08.04.13 16:55. Pavadinimas: Truputį už..
Truputį užkoduoti, užslėpti, ne iki galo išreikšti skatina tingius protus Nostradamusas -du kalnai spjaudantys ugnį Prieš keturis mėnesius galėjome likti ne tik be elektros, elektronikos; planetos magnetizmas galėjo pasislinkti, nesulaikydamas atmosferos nupūtimo į kosmosą. Kartais prognozės pasuka šiek tiek į šalį nuo planetos. Evoliuciniai sunkumai ir konfliktai dėl apreikštų tiesų neišvengiama planetinės visuomenės gyvenime, bet toji komunistinė-klasinė idėja savo pasekmėmis grąso dar ir šiandien. Prasidėsiantis ledynmetis svo dramatiškumu dar atrastų supratimą prote, bet kaip evoliucinis žmogus lengvai atsiduoda revoliucijai beviltiški proto klystkeliai, kuriais reikės sugrįšti į evolucinę tėkmę, atsigręšti į progresinį kelią.
Ne viena musė, įkyriai zirzdama, nežadina rytą Kukučio. Virtuvėj neskamba joks indas, asla neprilaistyta, pasuolėse tuščia.
Taip tylu, kad indų varis pajuodo ir kerpėm apaugo langai.
Nėra pikto žodžio, įsidegančio kaip degtukas, tylėjimo, nusigręžus vienam nuo kito, po to - naktį - atleidimo už viską, kol vėlei virtuvė ir kiemas prigužės išalkusio gyvio.
Naktimis nėra to graudumo, kad susidirbai gyvenimą, paimdamas tokią suvargusią, visada burbančią, kai televizoriuj ar sapnuos matai šokančias ir dainuojančias.
Jau savo sapnų nebežiūri. Kad tik būtų naktinių pasigailėjimų, prilaistytos virtuvės, išalkusio, į akis žiūrinčio gyvio. Nežinia jau kiek metų be moters namuose išsiveisė musės,- kad bent viena ankstų rytą pazirstų!
Išsiųsta: 13.06.13 17:32. Pavadinimas: Labai ..
Labai geras pastebėjimas Jolantėle , apie Dievybių Trejybę . Žemiškame gyvenime , žmogus turėtų augti panašiai , pagal Trejybės principą . 1. Pirmiausia geri darbai ir patarnavimai . Dirbame kokius tai darbus ir per tai mokomės bendrauti . 2. Tada ir per tai , tolesniame gyvenime , vyksta dvasinis proto nušviesėjimas . 3. Tada ir per tai , nušviesėjusiame žmogaus prote gimsta altruistinė meilė , tiek DVASINIAM aspektui , tiek ir meilė savo artimui.
Išsiųsta: 05.07.13 19:13. Pavadinimas: Kodėl ..
Kodėl čia visi taip užgulėte ,,DVASINĘ KARJERĄ '' Ar nenorite ateiti į šią temą ,, Urantų pasisakymai " , kuri labiau tiktų visokiems mūsų pamąstymams , išmąstymams ir replikoms .
O ,, DVASINĖ KARJERA " , tai jau tikrai dvasinė karjera , kai turi kuo tai pasidalinti iš savo dvasinio kelio , kai vadovu šio KELIO , esi jau pasirinkęs , mūsų dieviškąjį minčių DERINTOJĄ .
Pakilkime virš grupinės sąmonės lygio , suraskime savo nuosavą kelią išreikšti save , savo dvasinį džiaugsmą širdyje . Pakilti virš kolektyvinės sąmonės lygio yra gana sudėtinga , kai aplink tave teka fizinių formų gyvenimas , o tu turi rasti ir sukurti savo džiaugsmo KELIĄ . Savo KELIAS , tai troškimas su meile keisti pasaulį aplink save , nežiūrint į tai ar tas pasaulis tau geras ar blogas , ar jis šiandieną grius ar jis amžiais gyvuos . Tavyje turi gimti noras su meile keisti pasaulį aplink save , kad jame pradėtų vystytis meilės virpesių sūkuriai .
Daug kur kalbama , kad pirmiausia reikia keisti save , o ne pasaulį . Tačiau , mes urantiečiai turime mokytis keisti ne tik save , bet ir pasaulį aplink save , o per tai keičiant ir save , kaip vis stipresnę ir stipresnę dvasinę esybę- asmenybę .
Kuo dažniau , savo mintyse , melskime ir už save ir už savo artimus žmones ; gimines , vaikus , kaimynus , draugus , bičiulius ir nedraugus , dvasinės proto stiprybės , šviesybės , gerovės ir ramybės .
Kodėl rekomenduoju mintyse melsti ? Todėl , kad mintis ir tik mintis , yra pasaulį perkeičianti energija ir galia . Po to eina žodis . Žodis taip pat yra galingas ir turi būti ištartas labai atsakingai .
Melsti , tai ne tik maldauti ir ko nors prašyti . Melsti , tai tikėti Dievu ir jo meile , kuri yra viso ko kūrėja . Melsti , tai tikėti tuo ko tu prašai . Melsti , tai būti savo širdies maldoje ir tikėjime . Melsti , tai visomis minčių galiomis tikėti , kad tu esi Dievo ŠVIESA ir MEILĖ šioje Žemėje , šioje planetoje , šiame Visatos kampelyje .
Mačiau "motinas" degredes, kurios pardavinėjo vaikus iškrypėliams už tam tikrą sumą, kad išgyventi, kad egzistuoti, pūti. Mačiau beginklių žmonių pasipriešnimus ..ginkluotiems monstrams. Mačiau ašarąs ir skausmus jų veiduose. Mačiau nusikaltėlius dėvinčius juodas teisėjų mantijas, Mačiau bliaunančius avies balsais vilkus, nors šitie... ..miško broliai tūksrantį kartų geresni ...už iškypusius dvikojus monstrus. Mačiau angelus, .. kurie ramino nužūdytų vaikų sielas. ...toliau matyti nebegalėjau, ...su ašaromis akyse .. nukritau ant juodos žemės ...gailėdamas ne savęs, ..bet nusikaltėlių, ...savo nusikaltimais ....pavirtusiais ......į nieką.
Zmoguje gyvena trys dievybes : Vaikas , Motina ir Tevas
Vaikas - tai pats zmogus su savo protu ir intelektu , bet vaiko amziaus , neziurinti jo barzdos ir visu medaliu ir kryziu ant krutines . Vaikas , tai vidinis , nematomas zmogus , zmogaus EGO .
Motina - tai Visatos Motina Dvasia , visomis dvasinemis busenomis dalyvaujanti sio VAIKO gyvybes funkciju saugotoja ir stiprintoja.
Tevas - dangiskasis Dievas Tevas stebintis ( zmogaus - vaiko ) proto raida link dvasiniu vertybiu , kad is siu vertybiu geriausiai formuotusi morontine siela .
Zmogus- vaikas , toliau savo bambos nieko nemato . Visi zmogaus sprendimai yra tik chaosas , nerimas ir baime , neziurint jo viso karingumo ir ziaurumo .
Geriausias budas ugdyti zmogui savo asmenybe dieviskumo link butu :
1. Kasdiena atsiprasyti TEVO arba MOTINOS uz visa ta destrukcija pasaulyje del kurios kiekvienas mes esame kaltininkai - tiesioginiai arba salutiniai . Taigi reiketu nuosirdziai pasakyti - ATSIPRASAU .
2. Kasdiena paprasyti atleidimo uz visas destrukcijas tiek pasaulyje , tiek ir pas konkrecius zmones , kurios vyksta ir mano minciu pagalba , kaip tiesiogiai taip ir per salutines mintis , veiksmus , zodzius . Prsiimti asmenine kalte uz konkrecias pasaulio destrukcijas , nuodemes , nesantaikas , ligas , konfliktus . Pasakyti - ATLEISK
3 Kasdiena padekoti uz tai , kad man atleista ir tuo , per mane , normalizuojasi pasaulio destrukcijos ; nyksta konfliktai , ligos , baimes , konkretus zmones sveiksta , normalizuojasi regionai . Pasakuti - ACIU
4. Kasdiena kaip tikram sunui ar dukrai , atbegti prie TEVO arba MOTINOS apkabinti ir su meile , su svariausia vidine meile pasakyti - AS TAVE MYLIU
Visur ir visada prsiimkime ir savo atsakomybe uz ligas , uz politiku klaidas , uz ivairiu zmoniu nesekmes ir regionines nesantaikas ir kuo daugiau dekokime uz visiska santarve ir ramybe.
Tiesiog sakykime trumpai TEVE - dekoju , dekoju , dekoju , gekoju , dekoju , ......
Tai labai paprasta , tai visai paprasta ir atrodo , kad niekas nepasikeis , taciau nenusiminkite , teigiamo rezultatio ilgai laukti nereikes , tik turekime sventa kantrybe. Kai musu prasys nueiti kartu mylia kelio , tai nuekime dar ir antra mylia kartu , ir dar trecia . Pats vertingiausias indelis musu sielai bus ne pirma nueita mylia , bet antroji , o pagal galimybes , vertingiausia bus trecioji .
Išsiųsta: 13.09.14 20:36. Pavadinimas: ATSIPRASAU UZ ..
ATSIPRASAU UZ KLAIDAS . PATAISAU JAS IR PAPILDAU STRAIPSNI .
TAI XOOPONOPONO MEDITACIJOS PRAKTIKOS . TAI VISAI TRUMPI ZODZIAI , TACIAU TALPINANTYS SAVYJE LABAI DIDELES PRASMES . ZIUREJAU FILMUKUS , TAI PERZIUREJES PADARIAU TRUMPA SANTRAUKA .
Zmoguje gyvena trys dievybes : Vaikas , Motina ir Tevas
Vaikas - tai pats zmogus su savo protu ir intelektu , bet vaiko amziaus , neziurinti jo barzdos ir visu medaliu ir kryziu ant krutines . Vaikas , tai vidinis , nematomas zmogus , zmogaus EGO .
Motina - tai Visatos Motina Dvasia , visomis dvasinemis busenomis dalyvaujanti sio VAIKO gyvybes funkciju saugotoja ir stiprintoja.
Tevas - dangiskasis Dievas Tevas stebintis ( zmogaus - vaiko ) proto raida link dvasiniu vertybiu , kad is siu vertybiu , geriausiai formuotusi morontine siela .
Zmogus- vaikas , toliau savo bambos nieko nemato . Visi zmogaus sprendimai yra tik chaosas , nerimas ir baime , neziurint jo viso karingumo ir ziaurumo .
Geriausias budas padeti pasauliui , zmonems ir ugdyti paciam zmogui savo asmenybe dieviskumo link butu :
1. Kasdiena atsiprasyti TEVO arba MOTINOS uz visa ta destrukcija pasaulyje del kurios kiekvienas mes esame kaltininkai - tiesioginiai arba salutiniai . Del konkreciu zmoniu arba regionu : maisto , karo , ligu Taigi reiketu nuosirdziai pasakyti - ATSIPRASAU .
2. Kasdiena paprasyti atleidimo uz visas destrukcijas tiek pasaulyje , tiek ir pas konkrecius zmones , kurios ivyksta ir per mano minciu pagalba , kaip tiesiogiai taip ir per salutines mintis , veiksmus , zodzius . Prisiimti asmenine kalte uz konkrecias pasaulio destrukcijas , nuodemes , nesantaikas , ligas , konfliktus . Pasakyti - ATLEISK
3 Kasdiena padekoti uz tai , kad man atleista ir tuo , per mane , normalizuojasi pasaulio destrukcijos ; nyksta konfliktai , ligos , baimes , konkretus zmones sveiksta , normalizuojasi regionai . Pasakyti - ACIU
4. Kasdiena kaip tikram sunui ar dukrai , atbegti prie TEVO arba MOTINOS apkabinti ir su meile , su svariausia vidine meile pasakyti - AS TAVE MYLIU
Visur ir visada , jeigu jau uzgirdome arba pamateme , prisiimkime ir savo atsakomybe uz ligas , uz politiku , ministru , prezidentu klaidas , uz ivairiu zmoniu nesekmes ir regionines nesantaikas ir kuo daugiau dekokime uz visiska santarve ir ramybe , kuri tarsi jau yra .
Tiesiog sakykime trumpai TEVE - dekoju uz ramybe ir taika , dekoju uz gyvenima , dekoju , dekoju , dekoju , dekoju , ......
Tai labai paprasta , tai visai paprasta ir atrodo , kad niekas nepasikeis , taciau nenusiminkite , teigiamo rezultatio ilgai laukti nereikes , tik turekime sventa kantrybe. Pasakykime ne du tris kartus , bet 30-40 kartu . Prisiminkime Jezaus Kristaus mokyma . Kai jusu prasys nueiti kartu mylia kelio , tai nuekime dar ir antra mylia kartu , o gal net ir dar trecia . Pats vertingiausias indelis musu sielai bus ne pirma nueita mylia , bet antroji , o pagal galimybes , vertingiausia bus trecioji .
Išsiųsta: 23.09.14 07:19. Pavadinimas: Gerb.Petrai, jeigu j..
Gerb.Petrai, jeigu jums klausimas pasirodė įdomus, tai gal galėtumėte ir įdomiai arba su jumoru į jį atsakytį. Geriau parašykite koki nors nuoširdų, savos kūrybos dvasingą kūrinį,apmastymą, kad galėčiau suprasti, kas yra tikrasis nuošrdumas, dvasingumas.
Gerb. Fredai , jeigu zinociau , kad tie 100 kilometru pesciomis , tikrai isgelbes zmogu , nupuolusi i dideles nuodemes , tikrai eiciau ir buciau laimingas , kad as gelbeju ta zmogu is jo nuodemiu ir , kad tai yra pats geriausias budas . Visa beda , kad daugeliu atveju negelbes nei simtas , nei tukstantis , nei desimt tukstanciu kilometru . Zmogus pirmiausia turi troksti palikti visas savo nuodemes . Tas ejimas sunkiu ir nepatogiu keliu vardan savo atgailos , vardan su malonumu primetamos prievartos , aisku yra labai pamokanti parabole , taciau nereiketu viso priimti tiesmukiskai . Daugeliu atveju geriausia atgaila , tai nieko neveikti , o viska isgyventi savo mintyse . Per minciu svarinima vyksta , geriausia atgaila uz nuodemes .
Yra toks geras posakis : ,, Jeigu ka darai , tai daryk tik labai gerai , o jeigu negali ar nemoki gerai daryti , tai visai nieko nedaryk , taip bus geriau kiekvienam ir visai zmonijai . "
Na ka as tau Fredai , dar galiu parasyti panasiu klausimu ? Net nezinau . Cia visi yra labai ismintingi ir kiekvienas kazka paraso idomaus arba kokia idomia svetaine surade , idededa jos adresa ir nuoroda . Taip po truputi mes visi , pagal savo isgales ir pagal savo issilavinima , surenkame ir atnesame tuos isminties ziedadulkiu trupinelius . Vieniems jie patinka , kitiems ne . Toks jau tas gyvenimas ir banditas ir sventasis eina kartu .
Išsiųsta: 24.09.14 20:32. Pavadinimas: DIEVO RAŠMENYS ..
DIEVO RAŠMENYS (Chorchė Luisas Borchesas)
Belangė gili ir akmeninė, savo forma ji primena beveik taisyklingą pusrutulį. Asla, taip pat akmeninė, kiek mažesnė už pusrutulio spindulį plačiausioje vietoje, todėl patalpa atrodo ir ankšta, ir erdvi. Per vidurį ją kerta siena; nors labai aukšta, bet nesiekia kupolo viršūnės. Vienoje pusėje esu aš, Tsinakanas2, Pedro de Alvarado3 sudegintos Kaholomo4 piramidės žynys, kitoje pusėje jaguaras, lygiais nematomais žingsniais matuojantis savo kameros laiką ir erdvę. Vidurinėj sienoj prie pat žemės iškirstas platus, grotuotas langas. Valandą be šešėlio (vidurdienį) viršuje atsidaro dangtis, ir sargas, ilgainiui tapęs beasmenis, įsuka geležinį skridinį ir virve nuleidžia mums ąsočius su vandeniu ir mėsos gabalus; tuomet, pro kupolą įsiskverbus šviesai, aš galiu pamatyti jaguarą. Jau seniai nebeskaičiuoju metų, praleistų tamsoj. Kadaise buvau jaunas ir galėjau vaikščioti po kamerą, o dabar nieko nedarau, tik guliu numirėlio poza ir laukiu dievų man skirtos baigties. Kadaise ilgu akmeniniu peiliu skrosdavau krūtines aukojamiems žmonėms, o dabar be magijos nesugebėčiau net pasikelti nuo dulkinos aslos. Piramidės gaisro išvakarėse žmonės, nusėdę nuo aukštų arklių, kankino mane įkaitinta geležimi, kad išduočiau jiems vietą, kur paslėpti lobiai. _____________ 1. Marta Mosquera Eastman J. L. Borcheso pažįstama. 2. Majų mitologijoje Tsinakanas yra Dievas šikšnosparnis. Be to, tzinacán nahuatlių kalba reiškia siurbiantis šikšnosparnis, kitaip tariant, vampyras. 3. Pedro de Alvarado (14951541) ispanų konkistadoras, vienas iš Hernáno Cortéso bendražygių, pagarsėjęs narsa ir žiaurumu. Vėliau Gvatemalos ir Hondūro valdytojas. 4. Kaholom (kičių kalba Qaholom tėvas) vienas iš majų mitologijos kūrėjų grupės dievų. ___________ Mano akyse jie nuvertė dievo stabą, bet dievas manęs nepaliko ir padėjo man tylėti per kankinimus. Mane plakė, galavo, luošino, paskui atsipeikėjau šioje belangėje, iš kur nebeištrūksiu gyvas. Spiriamas būtinybės ką nors daryti, kažkaip užpildyti laiką, ryžausi gulėdamas tamsoj atgaivinti atmintyje viską, ką apskritai esu žinojęs. Kiauras naktis leidau mėgindamas prisiminti akmeninių gyvačių išdėstymą ir skaičių arba gydomųjų medžių pavidalus. Taip priverčiau bėgti metus ir vėl ėmiau valdyti tai, kas man priklausė. Vieną naktį pajutau artėjąs prie brangaus prisiminimo: taip keleivis, dar nematydamas jūros, jaučia jos ūžesį kraujyje. Po kelių valandų šis prisiminimas nuskaidrėjo: tai buvo viena iš sakmių apie Dievą. Numatydamas, jog laikų pabaigoje ištiks daugybė nelaimių ir katastrofų, Dievas pirmąją pasaulio sukūrimo dieną užrašė burtažodį, galintį apsaugoti nuo visų tų bėdų. Užrašė jį taip, kad jis pasiektų tolimiausias kartas ir kad joks atsitiktinumas jo neiškreiptų. Niekas nežino, kur ir kokiais rašmenimis Dievas tą burtažodį užrašė, bet mes neabejojame, kad jis slapčia kažkur saugomas ir savo laiku jį perskaitys išrinktasis. Pagalvojau, kad mes kaip visad artėjame prie laikų pabaigos ir kad mano paskirtis paskutiniojo Dievo tarno paskirtis galbūt suteiks man progą išskaityti tuos rašmenis. Ta aplinkybė, kad buvau įkalintas belangėje, netemdė man vilties; visai tikėtina, jog tūkstančius kartų būsiu juos matęs Kaholome, tik nepajėgęs jų perprasti. Šita mintis mane padrąsino, paskui nugramzdino į svaiginančią neviltį. Visame pasaulyje apstu senovinių formų, nenykstančių ir amžinų; kiekviena jų galėjo būti ieškomu simboliu. Dievo žodžiu galėjo būti kalnas arba upė, arba imperija, arba žvaigždynų išsidėstymas. Tačiau ilgainiui kalnai sudūlėja, upės keičia vagą, imperijas užgriūva nelaimės ar katastrofos, o ir žvaigždės išsidėsto kitaip. Netgi dangaus skliautas mainosi. Kalnas ir žvaigždė yra individai, o individai ateina ir išnyksta. Ėmiau ieškoti ko nors patvaresnio, ne taip pažeidžiamo. Mąstyti apie javų, žolių, paukščių, žmonių kartas. Gal burtažodis įrašytas mano veide, gal aš pats esu savo paieškų tikslas? Tą pačią įkarščio akimirką prisiminiau, kad jaguaras yra vienas iš Dievo atributų. Tuomet mano sielą užplūdo dievobaimingumas. Įsivaizdavau laikų apyaušrį, įsivaizdavau savąjį Dievą, patikintį savo žinią gyvam kailiui jaguarų, kurie be galo poruosis ir dauginsis urvuose, cukranendrių tankmėse, salose, kad žinia pasiektų paskutiniuosius žmones. Įsivaizdavau tą kačių padermės virtinę, tą karščiu tvoskiantį labirintą, siaubiantį laukus ir kaimenes, kad išsaugotų rašmenų piešinį. Gretimoje kameroje vaikštinėjo jaguaras; šią kaimynystę suvokiau kaip mano spėjimų patvirtinimą ir slaptą Dievo malonę. Ilgus metus praleidau tyrinėdamas dėmių formą ir išsidėstymą. Kiekviena akla diena dovanodavo man mirksnį šviesos, ir tuomet sugebėdavau įsiminti juodus rašmenis gelsvai rudame kailyje. Kai kurie spietėsi kaip taškai, kiti liejosi į skersinius dryžius, treti, žiedų formos, kartojosi. Galbūt tai buvo tas pats skiemuo, o gal net žodis. Daugelis rašmenų buvo apvedžioti rausvais krašteliais. Nekalbėsiu apie savo triūso sunkumus. Ne kartą šaukdavau atsisukęs į kupolą, kad išskaityti šį raštą neįmanoma. Pamažu konkreti mįslė, kurią plūkiausi įminti, pradėjo kamuoti mane labiau nei mįslė apskritai: kokią prasmę turi Dievo užrašytoji ištara? Kokią ištarą (klausinėjau save) gali apreikšti absoliutus protas? Ir suvokiau, kad net žmonių kalbose nėra tokios frazės, kuri neaprėptų Visatos; pasakyti jaguaras vadinasi, pasakyti jaguarai, jį pagimdę, elniai ir vėžliai, kuriuos jis rijo, žolė, kuria maitinosi elniai, žemė, tos žolė motina, dangus, davęs pradžią žemei. Supratau, kad Dievo kalba kiekvienas žodis reiškia visą tą begalinę vyksmų virtinę, bet ne spėtinai, o tiesiogiai, ir ne paeiliui, o iškart. Ilgainiui pati Dievo ištaros sąvoka man ėmė rodytis paikystė arba net šventvagystė. Dievui (mąsčiau aš) reikia ištarti tik vieną žodį, aprėpiantį visą būties pilnatvę. Nė vienas jo ištartas žodis negali reikšti mažiau nei Visata ar bent jau laikų visuma. Pagyrūniški ir menki žmonių žodžiai tokie kaip viskas, pasaulis, Visata tik šešėliai ir atspindžiai to vienintelio garso, tolygaus kalbai ir viskam, ką ji aprėpia. Vieną dieną (arba naktį) kuo galėtų skirtis mano dienos ir naktys? susapnavau, kad mano belangės asloje atsirado smiltelė. Abejingai pažvelgęs į ją, vėl užsnūdau; susapnavau, kad pabudau ir pamačiau asloje dvi smilteles. Iš naujo užsnūdau ir susapnavau, kad smiltelių jau trys. Jų gausėjo be paliovos, kol pagaliau prisipildė visa belangė, ir aš ėmiau dusti, užpiltas to puskalnio smilčių. Supratau, jog vis dar miegu, ir vargais negalais nubudau. Veltui: mane tebeslėgė kalnas smilčių. Ir kažkas pasakė: Tu pabudai ne į būdravimą, o į ankstesnį sapną. O tas sapnas įeina į kitą, ir taip iki begalybės, prilygstančios smiltelių skaičiui. Kelias, kuriuo reikia grįžti, neturi pabaigos; greičiau mirsi nei pabusi iš tiesų. Pasijutau žūstąs. Burna buvo užkimšta smėlio, bet vis dėlto įstengiau surikti; Susapnuotas smėlis negali manęs nugaluoti, ir nebūna sapnų, susapnuotų sapnuojant. Mane pažadino blyksnis. Aukštai tamsoje baltavo šviesos ratas. Pamačiau sargo rankas ir veidą, skridinį, virvę, mėsą ir ąsotį. Pamažu žmogus susitapatina su savo likimo atvaizdu; ilgainiui jis ir aplinkybės tampa viena1 . Buvau veikiau kalinys nei tyrėjas, keršytojas ar Dievo žynys. Iš nepasotinamo sapnų labirinto grįžau į niaurų kalėjimą, kaip grįžtama namo. Palaiminau drėgną kamerą, palaiminau jaguarą, palaiminau šviesos skritulį, palaiminau savo seną skaudamą kūną, palaiminau tamsą ir akmenį. Tuomet nutiko tai, ko niekada negalėsiu nei pamiršti, nei nupasakoti. Susiliejau su dievybe, su Visata (nežinau, kuo šie du žodžiai skiriasi vienas nuo kito). Ekstazės neperteiksi simboliais; vieniems Dievas apsireiškė švytėjimu, kitiems kaip kalavijas arba kaip rožės vainikas. Aš išvydau dideliausią Ratą jis buvo ne priešais mane, ne už manęs, ne šalia, o visur vienu metu. Ratas buvo iš vandens ir kartu iš ugnies ir, nors mačiau jo lanką, begalinis. Jame buvo susipynę visa, kas buvo, yra ir bus, aš buvau viena to audinio gija, o Fedras de Alvaradas, mano kankintojas, kita. Ratas aprėpė visas priežastis ir padarinius, ir man pakako tik pažvelgti į jį, kad suvokčiau viską, visą begalybę. O pažinimo džiaugsme, toli pranokstantis vaizduotės ar juslių džiaugsmą! Aš regėjau Visatą ir jos slaptą paskirtį. Regėjau laikų pradžią, apie kurią kalbama Žmonių knygoje2 . Regėjau kalnus, kylančius iš vandenų. Regėjau pirmuosius žmones, sukurtus iš medžio. Regėjau molinius ąsočius puolant žmones, regėjau šunis, draskančius jų veidus. Regėjau beveidį dievą, stovintį už dievų. Regėjau begalinius veiksmus, sudarančius vienintelę palaimą, ir, viską suvokdamas, taip pat supratau, ką reiškia jaguaro kailio rašmenys. Tai buvo keturiolikos atsitiktinių (bent jau man atrodančių atsitiktiniais) žodžių frazė, ir man būtų užtekę tik ištarti juos balsu, kad išnyktų šis akmeninis kalėjimas, kad diena įžengtų į mano naktį, kad vėl tapčiau jaunas, kad tapčiau nemirtingas, kad jaguaras sudraskytų Alvaradą, kad šventasis peilis pervertų ispanams krūtines, kad atsikurtų piramidė, kad atgimtų imperija. Keturiasdešimt skiemenų, keturiolika žodžių ir aš, Tsinakanas, valdyčiau žemes, kurias valdė Montesuma. Bet žinau, kad niekad neištarsiu tų žodžių, nes jau pamiršau esąs Tsinakanas. Tegu kartu su manimi miršta paslaptis, užrašyta ant jaguarų kailių. Tas, kuris matė visą Visatą, kuris matė ugningus Visatos slėpinius, nebegali galvoti apie žmogų, apie jo niekingus džiaugsmus ar nelaimes, net jeigu jis būtų tas pats žmogus. Tiksliau, būtų buvęs, bet dabar jam tai neberūpi. Bene jam rūpi ano žmogaus lemtis, bene jam rūpi jo gentis, jeigu jis dabar niekas? Štai kodėl aš netariu tos frazės, štai kodėl leidžiu dienas užmarštyje, gulėdamas tamsoje. Skiriu Emai Risso Platero3 _____________ 1.Aliuzija į garsiąją ispanų filosofo José Ortegaos y Gasseto (18831955) frazę Aš esu aš ir mano aplinkybė, ir neišgelbėjęs jos, neišsigelbėsiu ir aš pats, pirmąkart išsakyta veikale Meditacijos apie Don Kichotą (Meditaciones del Quijote, 1914). 2. Žmonių knyga, arba Popol Vuh, yra kičių (majų palikuonių) sakralinis mitologinis epas. 3. Ema Risso Platero argentiniečių poetė; J. L. Borchesas yra parašęs pratarmę jos fantastinių apsakymų rinkiniui Nemigos
Išsiųsta: 22.12.14 01:23. Pavadinimas: Yra tik du būda..
Yra tik du būdai, kaip gyventi. Vienas - galvoti, kad stebuklų nebūna. Kitas - galvoti, jog viskas yra stebuklas. Kai tyrinėju savo sugebėjimą mąstyti, prieinu prie išvados, kad vaizduotės ir fantazijos dovana reiškė man daugiau negu sugebėjimai abstrakčiai mąstyti. Tėra du tikrai begaliniai dalykai: visata ir kvailystė. Ir dėl visatos aš nesu tikras. <<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< A.Einšteinas >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>
Vasario 16 -oji > Šventė Šventė Vilniaus konferencija Nepriklausomybė Nepriklausomybės aktas
Kelis amžius buvusi galinga Vidurio Europos valstybė, vėliau nesibaigiančių karų išsekinta, vidinių prieštaravimų draskoma ir galiausiai Rusijos okupuota, XX amžiaus pradžioje Lietuva atsitiesė. Bet labai neilgam. Kai. 1915 m.rugsėjo mėn. 18 d. Buvo paimtas Vilnius, visa Lietuvos teritorija visuomeniniam darbui.
Visi lietuviški laikraščiai buvo uždrausti. Vien tik vokiečių štabas spausdino lietuvišką laikraštėlį Dabartis. Tik 1917 metais buvo gautas leidimas griežtoj cenzūroj leisti Lietuvos Aidą. Lietuva vokiečių okupacijoje. Ekonominis krašto gyvenimas buvo suardytas apskričių izoliavimu ir rekvizicijomis. Javai, gyvuliai ir paukščiai, - visa, kas tik tiko maistui, buvo atimama iš žmonių, dažniausiai be jokio atlyginimo. Miškai buvo kertami, neatsižvelgiant į jokias kultūrinio ūkininkavimo taisykles. Ūkiai, likę be šeimininkų, buvo eksploatuojami karo administracijos. Kaimas, visokiomis prievolėmis apkrautas, pasijuto lyg sugrįžęs į senus baudžiavos laikus.Jį vargino įvairiausios bausmės už vokiečių įsakymų nevykdymą. Miestams, izoliuotiems nuo kaimo, dažnai trūko maisto. Vilniuje 1916 metų pradžioje buvo tikras badas: žmonės mirė gatvėse, nes vokiečiai iš sodžių visą maistą vežė į Vokietiją. Už reikalingas prekes , net druską ir cukrų, okupantai dešimteriopai pakėlę kainas, iš žmonių išviliojo auksą ir rusiškus pinigus. Pagaliau jie patys ėmė spausdinti markes ir rusiškus rublius, kurie vėliau neturėjo jokios vertės.Baisus skurdas ir ligos per trejus metus naikino Lietuvos gyventojus, likusius be jokios pagalbos prieš žiaurią vokiečių administraciją.Jaunimas buvo suimtas prievartos darbams ir buvo laikomas gyvulių vietoje. Švietimo draugijos, mokyklos ir kooperatyvai buvo uždaryti. Karo valdžia mėgino daug kur steigti vokiškas mokyklas, kuriose temokė garbinti tik Vokietijos kaizerį. Lietuvių kalbos teisės buvo niekinamos. Nebuvo leidžiama lietuviškai net laiškais susirašinėti. Užtat Vilniuje buvo palaikomas lenkiškumas. Daug Vokietijos lenkų buvo paskirti valdininkais okupuotoje Lietuvoje.
Vos tik pirmosios vokiečių kariuomenės dalys įėjo į Vilnių, tą pačią dieną dr. J. Basanavičiaus rūpesčiu buvo sušauktas lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti komiteto susirinkimas, kuriame dalyvavo įvairių lietuvių srovių atstovai. Šio susirinkimo tikslas buvo nusistatyti, kaip reikėtų žiūrėti į vokiečių okupaciją, išsiaiškinti, kokie tuo metu buvo svarbiausi lietuvių uždaviniai, ką ir kaip toliau veikti. Nors susirinkimas nieko konkretaus negalėjo nuspręsti, bet vokiečiams buvo parodyta, kad lietuviai yra organizuoti.Kitą dieną Vilniaus miesto komendantas grafas Pfeilis Vilniaus miesto gyventojams vokiečių ir lenkų kalba išleido atsišaukimą, kuriame pabrėžta, jog Vilnius esąs lenkų ir jų kultūros miestas, Vilniaus lietuviai, dr. J.Basanavičiaus paraginti, lietuvių draugijos bute buvo susirinkę protestuoti prieš tą manifestą.Neaišku, ar dėl šio protesto, ar dėl kitų priežasčių, šis atsišaukimas jau antrą dieną aukštesnės vokiečių karinės vadovybės įsakymu buvo nuplėšytas, o jo autorius grafas Pfeilis pašalintas iš Vilniaus grafo pareigų. Nieko nelaukdami Vilniaus lietuviai tuojau pat ėmėsi ginti savo reikalus vokiečių karo valdžios įstaigose. Pas dr. Vileišį buvo sušauktas susirinkimas išrinkti delegaciją į vokiečių karo įstaigas. Dr. J. Basanavičius kartu su E.Vileišiene, A.Smetona, ir J. Kymantu nuvyko į vokiečių komendantūrą tartis dėl Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti komiteto laikomų prieglaudų, lietuviškų mokyklų, lietuvių kalbos vartojimo atsišaukimuose ir kitų reikalų. Po to Dr. J. Basanavičius kartu su M. Biržiška ir kitais Vilniaus lietuviais pradėjo rūpintis Vilniuje įsteigti lietuvių gimnaziją. Vokiečiai didelių kliūčių gimnazijai steigti nedarė, bet buvo kitų problemų: trūko lietuvių kalba mokiniams reikalingų vadovėlių. Buvo tik nedidelis Amerikos lietuvių įsteigtas vadovėlių fondas Naujų vadovėlių leidimui buvo suburti visi Vilniuje pasilikę lietuvių mokytojai. Iš viso okupacijos metu Vilniuje Lietuvių mokslo draugijos rūpesčiu buvo išleista per 100 lietuviškų vadovėlių vidurinėms mokykloms, seminarijoms, gimnazijoms ir pradžios mokykloms.Lėšų vadovėliams leisti buvo skolinamasi iš Lietuvių mokslo draugijos namų statymo fondo. Dr.Basanavičiaus rūpesčiu A.Janulaičio bute buvo sušauktas pasitarimas įteikti vokiečių valdžiai memorialą apie lietuvių padėtį, apie autonomiją, lietuvišką laikraštį ir kitais klausimais. Žinoma, Vilniaus lietuvių veikla buvo gerokai apsnūdusi, nes vokiečių okupacinė valdžia daug trukdė. Dr. J. Basanavičius norėjo bent trumpam laikui išvažiuoti į savo tėviškę Vilkaviškyje atsipūsti.Tuo reikalu jis buvo padavęs vokiečių valdžiai prašymą. Nors jis kelias dienas vaikščiojo po minėtas įstaigas, bet į jo prašymą buvo atsakyta: Gesuch um Ausstellung eines Reisescheins wird aqbgelehnt. Tuo metu vokiečių valdžios įstaigos buvo labai suvaržiusios susisiekimą ir be leidimo nebuvo galima išvažiuoti net iš miesto, o ką kalbėti apie tolimesnes keliones. Be to, Dr. J. Basanavičius kažkokių Karpavičiaus ir Zarembos buvo įskųstas vokiečiams, kaip nepatikimas. Lietuvių visuomeninis gyvenimas pirmosiomis okupacijos dienomis buvo labai menkas. Buvo suruoštas vienas kitas susirinkimas privačiuose Vilniaus veikėjų butuose, Gyvenimas buvo apmiręs ir vokiečių labai suvaržytas. Po Naujųjų 1916 metų sutikimo vokiečių okupacinė karo valdžia Vilniaus lietuviams suteikė šiokių tokių lengvatų. Buvo leista šv. Mikalojaus bažnyčios salėje suruošti vaidinimą ir didžiojoje vaikų prieglaudoje eglutę. Didžiausias dr. J.Basanavičiaus rūpestis buvo lietuvių tautos reikalų gynimas. Jis ne kartą kartu su Stulginskiu ir kunigais Kukta ir Bakšiu pas Vilniaus vokiečių karo valdžios burmistrą Pohlių, prašydamas skirti iš lietuvių tarpo du burmistro patarėjus. Tuo pačiu buvo pradėta ruoštis lietuvių konferencijos sušaukimui, lietuvių kooperatininkų draugijos steigimui, Vilniaus liaudies universiteto įkūrimui.Norėdami daugiau laimėti, Lietuvos veikėjai nevengė pažinčių ir su aukštesniais vokiečių karininkais ir karo valdininkais. Pats dr. J. Basanavičius daug kartų skaitė paskaitas apie lietuvių tautos praeitį, jos etnografines sienas ir įvairius kitus klausimus, norėdamas įrodyti, kad tiek Vilniaus miestas, tiek Vilniaus kraštas etnografiškai yra susijęs su Lietuvos valstybės praeitimi ir sudaro jos integrinę dalį. Vokiečių okupacinė valdžia aktyviai ruošėsi visuotiniam gyventojų surašymui. Vilniaus lenkai dėjo visas pastangas, kad surašymo duomenys išeitų jų naudai.Dr. J. Basanavičius kartu su kitais lietuvių aktyvistais stengėsi iš vokiečių karo valdžios išgauti Lietuvai politinių teisių. Jie paruošė protestą prieš rusų valdžios politiką Lietuvoje ir įteikė jį vokiečių karinei vadovybei. 1916 metų gegužės 19 dieną į Vilnių atvyko kun. dr. Bartuška ir dr. Bielskis padaryti pranešimo apie Amerikos lietuvių nuotaiką karo metu.Iš šių asmenų Vilniaus lietuviai sužinojo, kad lietuvybės darbas kitose užsienio valstybėse yra labai plačiai pradėtas organizuoti. Ta žinia Vilniaus lietuvius paskatino griežčiau reikalauti savo teisių.Ypač didelės politinės reikšmės tada turėjo šv. Tėvo Benedikto leidimas viso pasaulio bažnyčiose suruošti rinkliavas nuo karo nukentėjusiai Lietuvai. Pinigų buvo surinkta nedaug ( tik 10000 itališkų lirų), bet tų rinkliavų dėka pasaulis sužinojo, kad lietuvių tauta yra patekusi į didelį vargą, ypač ta jos dalis, kuri dėl karo veiksmų atsidūrė vokiečių karo okupacinės valdžios valioje.Tos žinios Vilniaus lietuvius padrąsino griežčiau pradėti reikalauti savo teisių.To dėka, ilgai varsčius vokiečių civilinės valdžios viršininko grafo Yorcko kabineto duris buvo gautas leidimas ir 1916 metų birželio 13-15 d. Šv. Mikalojaus bažnyčios salėje įvyko pirmasis po vokiečių Vilniaus užėmimo Lietuvių Mokslo Draugijos posėdis.Jame dr. J. Basanavičius perskaitė 2 paskaitas apie lietuvių kultūrą proistorijos laikais ir apie Vištyčio praeitį.Tiek dr. J. Basanavičius, tiek ir J. Šaulys ilgą laiką vedė derybas su vokiečių civilinės valdžios valdininkais dėl Vilniaus bibliotekų ir archyvų perdavimo mokslo reikalams. Vokiečiai labai spyriojosi, tačiau vėliau pavyko išgauti tuos turtus naudotis. Dėl suaktyvėjusių lenkų intrigų vokiečiai ypač smarkiai pradėjo persekioti Vilniaus lietuvių veikėjus. Pirmiausiai vokiečių policija padarė kratą A. Smetonos bute, o jį patį areštavo ir uždarė Bristolio viešbutyje. Kiek vėliau vokiečių policija suėmė ir nugabeno į Lukiškių kalėjimą kun. Dr. Bakšį. Netrukus ir į dr. J/ Basanavičiaus butą atėjo vokiečių karininkas su puskarininkiu ir žydeliu vertėju bei dviem ginkluotais kareiviais, iškratė butą, pasiėmė kai kuriuos jo rankraščius, o jį patį nusivedė į Zentralpolizeistelle Kowno bei Ob. Ost. Čia kažkoks kapitonasWestphalis kvotė dr. J. Basanavičių, smulkiai klausinėjos, kas jis esąs, kiek metų turįs, prie kurios tikybos priklausąs, kokių politinių pažiūrų esąs. Dr. J. Basanavičius paaiškino, kad priklausąs tautiškajai lietuvių demokratų partijai ir esąs įsitikinęs, kad pagaliau Lietuvai pavyksią atstatyti savo nepriklausomą valstybę su didžiuoju kunigaikščiu priešakyje. Vokietis dar daug klausinėjo apie Lietuvos inteligentiją, J. Vileišį, A. Janulaitį, nors jis jau buvo išgabentas į Vokietiją, o pirmasis jau buvo uždarytas į kalėjimą. Kai dr. J. Basanavičius vokiečiui paaiškino, jog dauguma lietuvių inteligentijos yra pasitraukę į Rusiją, jį paleido.Lietuvių veikėjai buvo sekami, jų butuose buvo daromos kratos, buvo iškrėstas net lietuvių moksleivių bendrabutis. Ypač brangiai tai atsiėjo dr. J. Basanavičiui, nes iš jo buto buvo paimta daug mokslinių darbų, grožinės literatūros ir kitų svarbių rankraščių, archyvinių dokumentų. Centrinis Lietuvių komitetas visur atstovavo Lietuvai ir rūpinosi lietuvių politiniais reikalais. Bet pirmoji proga viešai prabilti pasitaikė 1916 m. gegužės mėnesį, Rusijos pavergtoms tautoms kreipiantis į Jungtinių Amerikos Valstybių prezidentą Vilsoną, Kiek vėliau trys Komiteto nariai išvyko į Lozaną Šveicarijoje, kur tų pavergtų tautų kongresas pareikalavo visai nepriklausomos Lietuvos atstatymo. Okupacinė valdžia, nepatenkinta tokiu reikalavimu, sumanė pati organizuoti vietinę lietuvių atstovybę, pavadintą Vertrauensrat, t,y. Pasitikėjimo tarybą, kuri tarnautų vokiečių administracijai. Tačiau nė vienas lietuvis nesutiko įeiti į tokią tarybą. Tuo tarpu Vokietija ir Austrija Vengrija 1916 m. lapkričio 5 dieną paskelbė Lenkijos valstybę atstatomą iš Rusijai priklausiusių žemių. Naujoji Lenkijos Valstybės Taryba netrukus pareiškė savo pretenzijas į Lietuvą. Vilniaus lenkų būrys taip pat kreipėsi (1917 m. gegužės mėn.) į Vokietijos kanclerį, prašydamas priskirti mūsų kraštą prie Lenkijos. Lietuvių veikėjai liepos mėn. Su savo memorandumu kreipėsi į tą patį kanclerį ir, atremdami lenkų argumentus bei klaidingus tvirtinimus, iškėlė aikštėn Lietuvos nepriklausomybės reikalavimą. Buvo nurodytos etnografinės sienos, pagrįstos ne vien vartojamąja kalba, bet ir kitais lietuviškumo požymiais. Kad šitoks politinis nusistatymas įgytų didesnį svorį, Vilniaus veikėjų būrys nutarė sušaukti platesnės visuomenės konferenciją.
Šių metų kovo 11 d. sukanka 25 metai , kaip mes tapome vėl laisva ir nepriklausoma Lietuva . Pasižiūrėkime , kaip ta nepriklausomybė atėjo pas mus 1918 metais , kiek trukdymų buvo , kad Lietuva taptų laisva valstybe . Tačiau šiandiena mes vėl esame priklausomi nuo eilės Europos institucijų ir esame labai nežymūs savo ekonomine potencija , bendrame Europos tautų katile . Esame ant tiek nežymūs , kad niekas mūsų nepasigęstų , jeigu staiga netikėtai išgaruotume . Ar jūs suprantate , mūsų aukštosios valdininkijos baimę likti nepastebėtai , likti Europos frako šešėlyje ? Ar jūs galite įsivaizduoti kokia tai baimė ?
O aną Lietuvą , 1918 -1920 metais , tai kūrė ir kovojo už ją vyžoti lietuviai . Tai yra , jų apavas buvo tik karnų vyžos arba veršio odos naginės. Šie mūsų protėviai , ginkluoti tik paprastais , 1914 metų gamybos , rusiškais ir vokiškais šautuvėliais , atstovėjo visas negandas ir sukūrė Nepriklausomą Lietuvos valstybę . Tuo metu , mano tėvas , mažažemis valstietis , atvykęs į Kėdainių poligoną , taip pat mokėsi šaudyti iš šių šautuvėlių , kad karo apkasuose apgintų Lietuvos laisvę . Tačiau visa garbė ir šlovė atiteko tuometinei ponijai , kaip ir šiandiena , Vilniaus ponija mano , kad turi teisę , be tautos referendumo , spręsti mūsų likimą . Ponija visais laikais , paranojiškai bijo savo tautos , savo tautos balso .
Tai paskaitykime , kaip mes tapome laisvi
Vasario 16 -oji > Vilniaus konferencija Šventė Vilniaus konferencija Nepriklausomybė Nepriklausomybės aktas
Okupacinė valdžia karo sąlygose ne tik nenorėjo leisti kokių nors rinkimų, bet ir apskritai susirinkimų. Vis dėlto 1917 m. rugpjūčio mėn. 1 d. Vilniaus lietuvių būriui pasisekė sušaukti negausų susirinkimą iš 5 vilniečių ir 16 provincijos atstovų.
Tačiau karo administracija griežtai pareiškė, kad negalėsią būti jokios kalbos apie bet kokį tolesnį politinį veikimą, jei nebūsią sutikta prisijungti prie Vokietijos.Susirinkimas, pasivadinęs Organizaciniu Komitetu, nenorėjo pertraukti savo politinės veiklos, ir todėl šiek tiek atsižvelgė į tą atšiaurų reikalavimą pareiškė, jog būsią galima glaudžiau santykiauti su Vokietija. Vykdomasis komiteto biuras (A.Smetona, J. Šaulys, kun. Stankevičius, M. Biržiška ir P. Klimas) po to išsirūpino leidimą sušaukti platesnę konferenciją. Iš Organizacinio Komiteto pateiktų kandidatų , kurie priklausė įvairioms politinėms pakraipoms ir luomams, biuras sudarė konferencijos atstovų sąrašą maždaug po 5-8 atstovus iš kiekvienos apskrities ( šių buvo sudaryta tuomet 33). Iš 264 kviestų atstovų 1917 m. rugsėjo mėn. 18 d.į Vilnių atvažiavo 214 asmenų , kurie už uždarų durų posėdžiavo iki rugsėjo mėn. 22 d. Biuro mėginimai susisiekti su lietuviais Rusijoje ir santarvės šalyseBuvo vokiečių sutrukdyti; visgi į pačią konferenciją atvyko keletas atstovų iš užsienio.
Konferencijai pirmininkavo dr. Jonas Basanavičius. Jis pareiškė lietuvių tautos pasiryžimą atgaivinti savarankišką nepriklausomą Lietuvos valstybę, demokratiniais principais sutvarkytą etnografinėse sienose, kurias turėjo aplyginti ekonominiai reikalavimai (okupacijos sąlygomis dar negalėjo būti kalbos apie Mažosios Lietuvos prijungimą). Vilniuje sušauktas Steigiamasis seimas turėjo nustatyti valstybės konstituciją ir santykius su kitomis valstybėmis. Tautinėms mažumoms turėjo būti laiduotos kultūrinės teisės. Kad okupacinė valdžia nesutrukdytų politinio darbo, konferencija sutiko pareikšti, kad, jeigu Vokietija pripažinsianti Lietuvos valstybę ir taikos kongrese paremsianti jos reikalu, tai Lietuva, nepakenkdama savarankiškai savo kūrybai, galėsianti sueiti į tam tikrus, dar nustatysimus santykius su Vokietija. Konferencijos sudarytai programai vykdyti buvo išrinkta Taryba iš 20 asmenų, prie kurių vėliau turėjo būti pririnkti tautinių mažumų atstovai.
Lietuvos tarybos nariai buvo šie: J.Basanavičius, S. Banaitis, M. Biržiška, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, D. Malinauskas, P. Mironas, S. Narutavičius, A. Petrulis, A. Smetona, J. Smilgevičius, J. Staugaitis, A. Stulginskis, J. Šaulys, K. Šaulys, J. Šernas, J. Vailokaitis, J. Vileišis. Savo pirmininku Taryba išsirinko A. Smetoną.
Derybos su vokiečių valdžia. Vokiečių valdžia nenorėjo pripažinti nei Lietuvos Tarybos, nei Vilniaus konferencijos nutarimų. Vaisingesnės politinės derybos su Vokietijos vyriausybe užsimezgė tik po Tarybos delegacijos vizito, padaryto 1917 m. gruodžio 1 d. Naujam kancleriui grafui Hertlingui. Tiek karo vadovybė, tiek vyriausybė ir reichstagas reikalavo, kad Lietuva įeitų į federaciją su Vokietija, susirišdama su ja militaristinėmis ir ekonominėmis konvencijomis. Aneksijos tendencijos dar labiau sustiprėjo, kai Rusija po bolševikų revoliucijos atsimetė nuo santarvės valstybių ir atskirai pradėjo taikos derybas Brastoje. Tokiose sunkiose sąlygose Taryba stengėsi pasiekti, kas tik buvo įmanoma. Ji pirmiausia pareiškė savo atsiskyrimą nuo Rusijos ir nepriklausomos valstybės atstatymą su sostine Vilniumi. Tą savo pareiškimą (1917 m. gruodžio 11 d.) Taryba turėjo surišti su pažadais sudaryti sąjungą su Vokietija.Pareiškimo tekstas buvo sekantis:
I. Lietuvos Taryba, krašto ir užsienio valstybių pripažinta, kaip vienintelė įgaliota lietuvių tautos atstovybė, pasiremdama pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir 1917 metų rugsėjo m. 17-23 d. Lietuvių konferencijos Vilniuje nutarimu, skelbia nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymą su sostine Vilnium ir jos atpalaidavimą nuo visų valstybinių ryšių, kurie kada nors yra buvę su kitomis valstybėmis.
II. Tai valstybei tvarkyti ir jos reikalams ginti taikos derybose Lietuvos Taryba prašo Vokiečių valstybę apsaugos ir pagalbos. Atsižvelgdama į gyvus Lietuvos interesus, kurie reikalauja nieko netrukus sueiti į artimus ir patvarius santykius su Vokiečių valstybe, Lietuvos Taryba pasisako už nuolatinį (amžiną) tvirtą sąjungos ryšį su Vokietijos valstybe; ta sąjunga turėtų būti įvykdyta ypač militarinės bei susisiekimo konvencijos ir muitų bei pinigų sistemos bendrumo pamatais.
Pažadu vokiečiai pasinaudojo net prieš rusų reikalavimą duoti Lietuvai laisvai apsispręsti.Bet pats kraštas tebebuvo žiauriai išnaudojamas, ir apie bet kokį nepriklausomybės atgavimą nebuvo leidžiama net kalbėti. Taryba pasijuto apvilta ir savo santykių klausimą su kitomis valstybėmis nutarė pavesti būsimam steigiamajam seimui. Vokiečiams su tuo nesutinkant, buvo dar kartą kompromiso būdu sutarta gruodžio 11 dieną pareiškimą pranešti Rusijos delegacijai tik tuo atveju,jei Vokietija tuojau pripažins Lietuvos nepriklausomybę, perduos krašto valdymą Tarybai ir atitrauks savo kariuomenę. Vokiečiai pažadėjo įvykdyti pirmąjį reikalavimą, bet ir tai tik numatytų konvencijų sąlyga.
Visos datos formate GMT
2 val. Šaukimų šiandien: 1
Teisė: šypsenėlės taip, paveikslėliai taip, šriftai taip, balsavimas ne
avatarai taip, Nuorodų auto pakeitimas įjung, demonstracija išjun, taisyti ne
, nes be jokios abejones tuos tekstus tame cenzuruojamame forume kas nors pashalins. Adjos amigos! 
ku ku tie jo visi filmai - paskutinis šlamštas...pasistatai kamerą ir sklaidais prie ją visą diena...Jokio proto nei talento čia nereikia Šūdas, o ne avangardas. Na, va 
už ją atsakyčiau taip: 
nesapnuok 
, nes tame el. susirinkime nedalyvavau. 
emipetrai, apsižliumbsiu tuoj OJOJOJOJOJOJoJOJOJ kapsi ašaros lyg pupoSSSSSSSSSSSSSSSSSS 
- dalyvis dabar forume