Išsiųsta: 02.08.10 16:54. Pavadinimas: KALBA MOKYTOJAI, PRANAŠAI, DVASINĖS BŪTYBĖS IR VISI KITI
Kadangi kažkas pasistengė, kad iš šio forumo išnyktų protingų minčių skyrelis, tai jį įkuriu iš naujo. Ten tiek gerų minčių buvo išsakyta ir užrašyta, kad net širdį dėl tų, kurie neskaitė, suspaudė... Kur tad vagišius, tegul grąžina viską į savo vietą! Ar aš dabar turiu tokį kalną knygų perskaityt, kad viską atgamint, kas ten buvo? Administratoriau, būk malonus, pasitenk, kad visi tekstai grįžtu savo vietas. Nejuokauk su manimi! Jei nežinai, su kuo turi reikalą, tai mano vardą išsiversk iš vokiečių k.
Išsiųsta: 02.08.10 17:20. Pavadinimas: Nepyk taip, kipš..
Nepyk taip, kipšiuk, gal žmogui tai kaip nors netyčia gavosi...
Perdaug dažnai, tikrai perdaug dažnai, jūs supurvinate savo protą nenuoširdumu ir jį paženklinate neteisumu; jūs veikiate jį gyvuline baime ir iškraipote jį beprasmiu nerimu. Dėl to, nors proto šaltinis ir yra dieviškas, bet toks protas, kokį jūs pažįstate savo kilimo pasaulyje, vargu ar gali tapti didžiulio susižavėjimo, tuo labiau didelės meilės ar garbinimo, objektu. Apmąstymai apie nesubrendusį ir neaktyvų žmogiškąjį intelektą turėtų vesti tiktai į nusižeminimo reakcijas (0103-06)
Išsiųsta: 01.01.11 14:42. Pavadinimas: H. Hesse man..
H. Hesse manau turėjo omenyje tą žmogiškąjį egoistinį nemirtingumą , kuris tapęs , laike ir erdvėje , nemirtingu , sukurtų savyje dinozaurą monstrą , nes ir Hesse nebuvo nuvažiavęs toliau savo asmenybės egoistinio intelekto , tačiau Dievas Tėvas yra sumąstęs ir sukūręs kažką daugiau , negu mąsto , mąstė ir dar mąstys žmonijos protai. Dievas žmogaus nemirtingumą nukėlė į dvasinius pasaulius , kad žmogus , tai yra jo egzistencialioji gyvybės monada , dvasinių pasaulių laike ir erdvėje vystytų ir kurtų savąjį nemirtingumą . Dievas sukūrė savo dvasinėje karalystėje šimtus dvasinių pasaulių , žmogiškąjai sielai tobulėti , kad žmogiškoji siela pasinaudodama kosminiu Protu , ugdytų tolesnes meilės , mielaširdingumo ir išminties savybes . Kosminis protas yra Begalinės dvasios potencialas , kuris naudojamas ir teka į šią sielą be apribojimų , tačiau tik tiek , kiek žmogiškoji siela viename ar kitame pasaulyje sugeba jį priimti pagal savojo dvasinio , asmeninio charakterio augimo potencialą . Žmogus kaip asmenybė , visada turės skirtumą tarp kitų sielų asmenybių , tačiau sielos dvasinė meilės dominantė jau niekada nebesukurs egoistinių troškimų .
Išsiųsta: 02.01.11 11:07. Pavadinimas: apie koki nemirtingu..
apie koki nemirtinguma kalba? amzinas tas kas neturi pradzios,kas turi pradzia tures ir pabaiga,
sakoma,kad labiausiai zmogus[ego] bijo esancios jame sviesos,todel gal nenori nemirtingumo, kad taptum nemirtingu ego turi ''numirti'',turi gimti is dvasios,matomai mes instinktyviai ta jauciame ir priesinomes
Išsiųsta: 09.01.11 17:22. Pavadinimas: Dievo Dvasia yra žmoguje
Žmonės šiandiena manau , kad jau yra prisisotinę įvairiausia religine informacija . Iš knygynų lentynų žvelgia šimtai autorių su savo įvairiausiomis dvasinėmis tiesomis . Internetas pilnas dvasinio ugdymo forumų ir mokymų , todėl daugelis žmonių , labai įtariai žvelgia į peršamas ir platinamas įvairiausio pobūdžio dvasines tiesas , kurios savo turiniu ir rekomendacijas , tik dažniausiai aprašo ir nurodo ką daryti , kad taptum laimingu , ir turtingu . Todėl šiandiena , net ir labai aukšto lygio dvasines tiesas , sunku atskirti net ir taip , kaip gerus grūdus nuo laukinių augalų sėklyčių ir visokių šiukšlyčių , nes tam reikia ir priemonių ir laiko , o tos tikrosios dieviškosios Tiesos supratimui reikia dar subtilesnių priemonių , reikia viso komplekto sielos-proto ir intelektualaus pažinimo noro savybių , kad žmogus šias dvasines Tiesas galėtų geriausiai suprasti , išmoktų atskirti jas nuo menkaverčių dvasinių tiesų , kad išmoktų be žalos savo psichikai , savo širdžiai ir protui , priimti visam laikui į save , savęs dvasiniam tobulėjimui ir augimui . Todėl nenuostabu , kad daugeliui kelia proto sąmišį Urantijos knygos tiesų tiesioginis ir supaprastintas supratimas ir priėmimas , tik per savo žmogiškojo proto atsivėrimą Dievo Tėvo veikimui . daugelį gązdina dieviškosios Tiesos aiškumas ir paparastumas . Daugelis norėtų imantrių ritualų , mantrų ir meditacijų . Tačiau kas tobula , visada ir labai paprasta , arba kitaip sakant , Tiesa visada yra aiški , nereikalaujanti papildomų komentarų . jeigu tiesos žodžiui dar reikia komentarų ir aiškinimų , tai jau netiesa . jeigu kas iš jūsų bandėte tyrinėti Naujajį testamenta , tai gajėjote pastebėti , kad kiekvienas sakinys yra pilnas brandos ir tiesos . tačiau vėl reikėtų pasakyti , bet aišku ir suprantama tampa tik tiems , kurie karšta širdimi ir šaltu protu visa tai skaito ir tyrrinėja . Jeigu tokias knygas kaip Naujasis Testamentas , Urantijos knyga , Biblija , na kad ir Bgchavat Gita , arba Koranas , Talmudas , pradėsi kritiškai stebėti ir vertinti , tai vargu ar kaip tai pradėsi dvasiškai augti . Tokias knygas reikia skaityti su įkvėpimu ir priimti tas tiesas visu protu ir įsidėti į savo širdį , tik tai , kas tave jaudina ir virpina tavo sielą .
Daugeliui žmonių protų , kurie apsupti klerikalinių dogmų ir apreiškimų , jau toks pasakymas , kad Dievas yra Rojaus Trejybė , suveikia į dogmatiškiuosius Ego centrus ir žmogaus protas , šimtmečiais klausesis ir girdėjęs tik klerikalinės pasaulėžiūros dvasines tiesas , staiga pajaučia , kaip kitokios bažnyčios dvasinę ekspancija į savosios , senosios pasaulėžiūros erdvę . Kadangi Lietuva labai katalikiškas kraštas , tai Dievo sąmonė labai sunkiai skinasi žmogaus prote kelią , per ritualines maldas ir mišias . Tačiau jeigu visi tikintieji geriau skaitytų , nagrinėtų , kad ir Naujajį Testamentą , tai labai aiškiai suprastų , kad Dievas yra žmoguje , tiksliau jo Dvasios fragmentas yra žmoguje , be to , ten aiškiai yra parašyta apie Jėzaus Kristaus atsiūstą dvasią Guodėją , tai yra ta pati mūsų Viešpaties Tiesos Dvasia , stovinti už uždarų mūsų sielos durų ir besibeldžianti , švelniai besibeldžianti , laikianti kol žmogaus širdis ir protas atkels meilės vartus , kad priimtų savo Viešpatį . Ir ta tikroji Tiesa yra viena , Dievas yra žmoguje . Žmogus niekada nesurastų ir nesuprastų ddieviškųjų Dvasių veikimo jeigu dievas nebūtų atėjęs į žmogaus protą . Pirmiausia Dievas atėjo pas žmogų, ir tai yra Tiesa , tačiau žmogus nepažysta savo Kūrėjo , nes niekas jo , šimtmečiais ir nemokino , kaip pažinti Dievo veikimą , kaip pažinti Dievo meilę , kaip priimti dievišką išmintį ir kaip suprasti tą vienintelę Tiesa savyje , savo protu ir savo sąmone . Brangieji , tikrai aš jums sakau tiesą , niekas žmonių nemokino , kaip savyje surasti dieviškiausią Tiesą . Niekas to nemokino . Tik per Urantijos knygos apreiškimus , nuimtas šydas nuo tikėjimo monopolio . Asmeniškai kiekvienas žmogus pagaliau turi galimybę , tikrą ir realią galimybę išeiti į amžinybės pasaulius su savo tikra asmenybe ir tapatybe , jeigu tik žmogaus protelis pagaliau nustoja priešintis dieviškosios dvasios veikimui . Jeigu noriai ir su ugnele siekia dieviškos išminties , įsiklausydamas į Dievo Tėvo balsą savo proto viduje , o per tai , sinezėje su pačiu Kūrėju , tampa savo asmeninės sielos kūrėju , kuri sukurta iš dievo ir žmogaus , jau tikrai turės atvirą kelią į amžinybę visame savosios asmenybės tapatume ir sąmoningume .
Tačiau ar daug kas nori dirbti su savo protu ? Daugeliui žmonių ir taip vadinamų tikinčiųjų , net nepriimtinas vidinis dvasinis mąstymas , kuris reikalauja atitinkamo proto kordinacijos ir komunikacijos su savo paties mintimis ir ne bet kokiomis mintimis , bet dvasinėmis mintis . O juk šiap jau , tai dvasinis proto atsivėrimas vyksta ne tik intelektualiuoju lygiu , bet ir subtiliuoju jausmų - sielos lygiu . Ir tik šių žmogiškųjų sąmonės funcijų tobuloje vienybėje , palengva gimsta dvasinis žmogus , kuriam jau sąmoningas dvasinis mąstymas reikalingas kaip oras , kaip duona kasdieninė . Dvasiškai augdamas žmogus , dieviškosios Tiesos pažinimo meilėje ir išmintyje , visada jau trokšta būti ir gyventi tik su šia Tiesa . Ir tada ateina ramybė , žmogaus protas įgauna įšmintį ir ramybę , nes visa savo gyvybės egzistencija , žmogus pagaliau suvokia , kad stovi ant amžinybės kelio , kuris veda į žmogiškosios asmenybės amžinybę , o Vadovas šiame kelyje yra paties Dievo Tėvo dvasia . Todėl manau , kad pirmiausia žmogui reikia mokytis pažinti save , savo protą ir savo jausmus , kad per per šias pažinimo funkcijas atsivertų kelias į dieviškosios dvasios pažinimą , supratimą ir net susikalbėjimą , kad gimtų pastovus noras visada būti dieviškosios dvasios veikimo diapazone ir nuolatinėje dieviškosios dvasios įtakoje , visur ir visada , visuose kūrybiniuose projektuose ir tuo pačiu visuose kasdieniniuose darbuose . Tuo pačiu mes turime nuolatos praktiškai mylėti ne tik save , bet ir mylėti savo artimus ir toleruoti taip vadinamus ir savo priešus . Jeigu žmogus nenori ir nemoka savęs mylėti , tai kaip jis mokės kitą žmogų mylėti , jeigu žmogus nemoka savęs mylėti , tai kaip jis mokės Dievą mylėti . Žmonės turi pagaliau išmokti ir save mylėti , lygiagrečiai su meile savo artimui , reikia mokytis ir save mylėti , nes pats Dievas , Dievo Tėvo dvasia apsigyveno žmoguje . Mes turime nuolatos klausti savęs : ,, žmogau , ar tu žinai , kad tu gali būti ir turtingas ir laimingas ? Ar tu žinai , kad virš tavęs , į tave , iš didelės meilės , iš šlovės ir garbės aukštybių , nusileido ir nuolatos budi Dievo Tėvo dvasia , kuri trokšta , kad tu ją pažintum ir pakviestum : į savo protą , į savo visus jausmus , pas save į svečius ?’’ Mes turime uždegti visus troškimų žiburius - norą , trokšti Dievo dvasios pažinimo taip , kad jį visada būtų mūsų kasdieninių minčių labirinte , kaip vienintelė reali pagalbininkė visų rūpesčių ir problemų sprendime .
Išsiųsta: 14.01.11 16:46. Pavadinimas: Mūsų ateitis dabartyje
Būna kartais dienų , kurios kaip tyčia , laiko tave įtampoje ir laukime arba nežinioje , bet atminkime , kad čia , šiame gyvenime viskas keičiasi . Ir jeigu šiandiena , dar esi kokios tai problemos nežinioje , tai reikia būtinai patikėti , kad už dienos kitos , jau viskas taps daug aiškiau ir žinomiau . Todėl visais , turimų problemų aspektais , turėkime viltį ir apsišarvuokime kantrybe , kad bėgantis laikas visas mūsų problemėles gražiai sudėlios į tekančio gyvenimo archyvo lentinėles .
Kai mane pradeda spausti problemos , aš mąstau taip . Sunku , iš tiesų sunku , tačiau daugybė žmonių sprendžia dar sunkesnes finansines , teisines , socialines būties problemas , o praeities kartos gyvenimo nepalyginamai sunkesnėse sąlygose ir išgyveno ir paliko mus , kaip žemiškosios evoliucijos ir žmogaus genomo , genetinį tęsinį . Todėl šiandiena aš , tu , mes - vardan buvusių kartų gyvenimų ir išgyvenimų , turime būti dėkingi likimui ; už giedrą dangų , už baltą sniegą , už žalią vasarą , už gyvenimą , vardan gyvenimo . Praėjusios mūsų ainių ir protėvių kartos , taip pat svajojo ir tikėjo , kad yra grožis , meilė ir tiesa , bet jų gyvenimai tekėjo ir nutekėjo , su tuo arba visai be to . Todėl viskas kas yra laukiama , apie ką svajojame , o ir visas tariamai realus pasaulis , yra nuolatiniame laiko kitime . Ir nieko nėra pastovaus po šia Saule . Daugiausia ką mes galime realiai susikurti ir realizuoti , tai save kaip asmenybes ir savo asmeninį , patiriamąjį pokyti laike ir savo sieloje .
(Ar jūs mieli ponai , gerai pažįstate tokią Gyvąją Etiką ) Tai štai , Gyvoji Etika teigia : jeigu pasirinkai ateities kelia , tai pirmas tavo požymis bus , visiškas praeities atsisakymas ir susikaupimas į ateitį . Antra , jeigu pasirinkai šį kelią , tai savo širdyje ir prote surask Aukščiausiąjį . Trečia, išvyk visokias baimes iš savo sąmonės . Ketvirta , nieko neteisk , nes einantis einantis pirmyn neturi laiko perrinkinėti vakarykštės dienos atliekų . Penkta , visą laiką skirk tik ateities darbų analizei . Šešta , džiaugkis bet kokia tarnyste , pasaulio ir kitų žmonių pasitarnavimo labui . Septinta , prisimink ir pripažink tolimųjų pasaulių realiu egsistavimu ir savo dvasios nemirtingumo egzistavimu . Aštunta , rinkis draugus ne pagal vakarykštę dieną , bet pagal savo širdies balsą . Devinta , nieko neatidėk rytdienai – ką gali atlikti šiandiena . Dešimta , mylėk Dievą visa širdimi , visu protu ir visa savo siela . 2011-01-14
Išsiųsta: 15.01.11 18:42. Pavadinimas: Tik dabar perskaicia..
Tik dabar perskaiciau, Broli, tavo parasytus tekstus.Tavo perteiktos mintys is tiesu pasieke sirdi.Labai ramus minciu perteikimas. Nuosirdziai dziaugiuosiu del tavo pasiekimu. Ramybe tau.
Išsiųsta: 16.01.11 13:46. Pavadinimas: Tai lab..
Tai labai džiugu , kad dvasingas žodis patiko nors vienai sielai . Gražus tas tavo vardas Aelita . Vaikystėje , prisimenu skaičiau Tolstojaus romaną ( ne ano Tolstojaus , bet kito tarybinių laikų Tolstojaus romaną ) , tai vienoje knygoje buvo sudėti du romanai : Garino hiperboloidas ir AELITA . Aelita įsiminė tuo , kad buvo aprašyta labai graži ir kilni meilė ir gyvenimas kitoje planetoje su tam tikra tragedija , net su savosios asmenybės pasiaukojimu . Tai va tiek . Jei esi moteris , tai pasirinkai tikrai gražų kosminį vardą . Tai kviečiu kurti ir rašyti , ir visada pasidalinti savo dvasinėmis mintimis arba dvasinėmis įžvalgomis , visų džiaugsmui ir gerovei . BrolisXX
Is tavo zodziu supratau,kad amziumi esame panasus.Nepataikaudama ir nesitikedama nieko materialaus,sakau,kad jauciuosi net labai gerai skaitydama tavo zodzius.Manau nesuklysiu sakydama,kad siuo,suspaudimo laikotarpiu,esame pasiilge dvasinio maisto,ir,butinai,daug kas troksta tuo skanestu pasidalinti su kazkuo,ypatingai su vienminciais.Daugiau ir dazniau pasidalinki savo mintimis,savo vidumi,cia, sioje virtualioje erdveje.Man norisi augti,ir kaip kiekvienam mazam vaikui,norisi gyvo pavyzdzio.Tam visai nebutinas akivaizdus bendravimas,tam pakanka siluma skleidzianciu zodziu. Ramybe tau ir tavo namams.
P.s. Ir mane vaikysteje suzavejo,tas Aleksejaus Tolstojaus romanas,ir visam gyvenimui.Tik pagalvok,inzinieriaus Garino hiperboloidas realiai,jau senokai, yra naudojamas;tik pavadinimas yra kitoks.
Išsiųsta: 18.01.11 09:58. Pavadinimas: Desimtoji V Megre knyga -Anasta
Man tapo prieinama desimtoji V Megre knyga-Anasta. Ankstesnes jo parasytas knygas turiu lietuviu kalba;paskutine-desimtaja knyga skaitau rusu kalba,nes lietuviu kalba, kaip supratau,kol nera galimybiu jos isleisti. Per 15 metu, knygas, is serijos:" Skambantys Rusijos Kedrai",perskaityti jas is naujo ramiai,man taip ir nepavyko.Gal jinai labiau pritraukia senesnes kartos skaitytojus,nesiimu spresti. Bet sprendziant is to,kokius dave rezultatus sios knygos atsiradimas,galima manyti,kad zmones is tiesu troksta gyvos veiklos,o ne vien tik zodziu;visai nesvarbu kokia tema ar meterialia,ar dvasine tie zodziai butu tariami.Tik veikloje realizuojasi zmogaus dvasia,nes atkrenta kova su smeklomis-su savais netobulumais.Atsiranda altruizmas-broliska pagalba vienas kitam,artumo jausmas,suvienijantis i viena bendra seima.Toks ir yra Dievo Tevo sumanymas;apie tai ir kalbama Urantijos Knygoje.Kol sioje vietoji nepakis musu samone,tol mes nesusikalbesim,tol nesibaigs musu zemeje karai,kurie viena karta atves musu civilizacija i susinaikinima. Suvokiau,kad nera galingesnes kurybines energijos uz MEILE;tik reiketu giliai,giliai suvokti-KAS YRA MEILE? O MEILE YRA TROSKIMAS DARYTI GERI KITIEMS-taip sako Auksto rango Dvasines Butybes Urantijos Knygoje. Visiems linkiu geros dienos.
Neviežestvo ,KUKAI , tai dvasinis ir protinis bukumas ir nemokšiškumas . Nežiūrint visų protinių gudrybių ir technologinių imatrybių , žmonijos protai vis dar skendi labai dideliame ,, neviežestve'' , tai reiškia , kad gudrybės protuose fontanais trykšta , tačiau šiems protams trūksta išminties . O išmintį dalina ŠVENTOJI DVASIA , o Dvasia ateina tik tada , kai žmogaus protas labai, labai trokšta pažinti ir mylėti šią Dvasią .
O gražioji , AELITA , jokiu būdu , mūsų ego neprieštarauja jokioms MEILĖS apraiškoms . MEILĖ , kokia ji bebūtų : egoistinė , altruistinė , socialistinė ar kapitalistinė visada yra ir bus MEILĖ , nes meilė tai gyvybė , nes meilėje visa mūsų viltis .
Visos datos formate GMT
2 val. Šaukimų šiandien: 1
Teisė: šypsenėlės taip, paveikslėliai taip, šriftai taip, balsavimas ne
avatarai taip, Nuorodų auto pakeitimas įjung, demonstracija išjun, taisyti ne
jį įkuriu iš naujo. 
- dalyvis dabar forume