Išsiųsta: 18.04.11 15:45. Pavadinimas: Koks turi būti požiūris į UK? Ar ji geriausia, ar ji tik atlieka savo funkciją.
Mane galbūt savotiškai išgelbėjo posakis "Gyvenant tuo kas tiesa, patiriama laimė" iš Urantijos Knygos, pastarąjį laikotarpį tai vienas iš teiginių einat tokiu keliu, kad tai kas žinoma būtų taikoma praktiškai. Apie Urantijos Knygos nesupratimą, kiekvienas drąsiau ar mažiau gali sakyti pagal savo asmeninį Kūrinijos ir Dievo patyrimą. Vienos iš vertybių einant keliu, tai sąmoningumas ir harmonija. O meilę, kuri tokia didinga ir viską persmelkianti, abejoju ar net galima vadinti vertybe, ta prasme kad buvimas joje yra natūralus susivokimų rezultatas, kuriuo abejoti nebėra kaip.
Urantijos Knyga - padeda mums pažinti Dievo ir jo kurtų asmenybių veikimą didžiojoje visatoje, padeda pažinti Jėzaus gyvenimą ir to meto mokymus - kas padeda suvokti Dievo charakterį labiau, ir tuos paprastus požymius kurie būdingi žmogui jeigu jis gyventų Dievo valioje. Kaip ten kažkur knygoje rašoma, pati knyga parašyta "išplėsti kosminę sąmonę, padidinti kosminę įžvalgą" ir panašiai. Mes netgi galime priartėti prie Dievo užmegzdami ryšį su juo, priimdami mokymus iš Tėvo, Trejybės, ar kitų dvasinių mokytojų - iš užuomenų apie tai Urantijos Knygoje, ir Nebadono Mykolo pavyzdžio.
Tie kurie nėra tiek sąmoningi, gali sakyti pvz "vanduo yra daug geriau už pieną, pienas yra netinkamas žmogui". Gerai, jeigu žmogus moka VERTINTI ir atsirinkti kas JAM PAČIAM tuo metu yra vertinga kaip augimo priemonė, ar ne. Tačiau yra daroma klaida - kažką iškeliant, o kitą sumenkinant. Po kiek laiko, paaugęs žmogus ir būdamas sąmoningesnis jau pradės matyti, kad "vanduo tikrai yra geras gėrimas, jis tinkamas tiek žmogui tiek augalams. O pienas, nors netinkamas žmogui, jis tinkamas ribotą laiką augantiems vaikams kurie dar vaikystėje turi išskiriamus fermentus virškinti pienui" - taigi jau sąmoningiau suvokiami dėsningumai. Dažnai žmogus tiesiog neranda kitų žodžių kaip pasakyti, kad viena yra geriau už kita kažkokia tai prasme - todėl labai banaliai tiesiog pasako viena geriau už kita, be jokių požymių, be jokių argumentų ar skirstymų. (tai gali būti nekantrumas, grubumas, skubotumas). Sąmoningas žmogus nebegali taip atmestinai kalbėti, o tai ką daro daro gerai ir kokybiškai.
Taip būna ir su vertinimu seminarų, sektų, religijų, mokymų, knygų. ASMENINIU požiūriu kiekvienas iš jų žmogui gali būti geresnis ar blogesnis, ir būtent KONKREČIU LAIKMEČIU. Tam pačiam žmogui prieš 30 metų buvo artimiausia biblija o visa kitą jis neigė, jis studijavo ją daug dešimtmečių.. o tarkim radęs Urantijos Knygą, įsigilinęs į ją pamatė kad ji nušviečia jo suvokimą labai dideliu laipsniu, ir net ta pati biblija jam yra suprantamesnė ir "duodanti daugiau". Bet ar teisinga sakyti šioje vietoje kad Urantijos Knyga yra geriau nei biblija? Apie tai net norėčiau sukurti atskirą temą, teisingam požiūrio į Urantijos Knygą ir kitus mokymus susiformavimui. Aš siūlau žvelgti taip, jog kiekvienas daiktas, produktas turi tam tikrą poveikį, efektą reaguodamas tam tikroje aplinkoje, tam tikram kitam objektui ar subjektui.
Praktiškai, tik gerbiant laisvą valią, ir žvelgiant tokiu požiūriu jog kiekvienas pasirinkimas yra vienodai galimas - tik tada bet koks pasirinkimas bus tikras pasirinkimas. Kodėl? Vienas iš todėl, yra todėl kad savaime tai kas materialu neturi jokios prasmės išskyrus tą prasmę kurią suteikia dvasinė sąmonė, savo atsivėrimu, savo požiūriu. Tik ta dvasinė sąmonė yra "tas varikliukas", ta dalis kuri dažnai būna paslėpta po storu nuostatų sluoksniu, po prisikurtų taisyklių ir teisimo/smerkimo/vertinimo žvelgiant proto nuostatomis sluoksniu. Tai jeigu žmogui siūlysi kad va šitas daiktas geriausias - tarsi su vektoriumi/pastūmėjimu/išbalansavimu prote - jis tą daiktą ir priims protu, arba vertins protu. O jeigu tai perduodama su pusiausvyra, su ramybe, su pagarba kiekvieno laisvai valiai, ir subtiliai - tada žmogaus kuris turi pasirinkti protas bus ramus ir į priekį pasirinkti galės ateiti jo dvasinė sąmonė, jo vidus.. kuris jau padarys sprendimą pagal vertybes, pagal tai kas jam iš tikro svarbu.
Tai, matydamas įvairius žmonių požiūrius į tą patį reiškinį keliu pamąstymams vieną aspektą: Ar Urantijos Knyga gali būti vieninteliu šaltiniu, atsakančiu į visus žmogaus dvasinio augimo ir ėjimo charakterio atskleidimo keliu klausimus? Ar Urantijos Knyga plius per viršsąmonę perduoti mokymai susiję su Urantijos Knyga gali tai padaryti? O gal žmogui reikia suvokti, kad Urantijos Knyga - išplečia jo suvokimą tam tikroje srityje tam tikru būdu IKI TAM TIKRO LYGIO. O dvasiniai mokymai gali nugludinti žmogaus proto žinias, žmogaus išmintį, suteikti dvasinę kryptį TIK TIEK kiek žmogus žino įvairių dėsnių, išminties ar žinių apskritai. Ar nėra taip kad kuo žmogus daugiau suvokia įvairių dėsnių TUO LABIAU jis padeda Dievo dvasiai vesti jį, nes kitaip Dievas neperduos sudėtingesnių mokymų - NES PATS ŽMOGUS NEPAJUDINO NĖ PIRŠTO kad praplėstų savo žemiškojo proto, kaip įrankio gebėjimus.
O mokymasis gali būti ir iš patirties, gali būti kad nauji suvokimai ateis tuomet, kada žmogus taikys savo gyvenime tai ką jau žino. Tai žmogui gali nereikėti nė vienos knygos, tik gyvenimo ir ryšio su Dievu. Tačiau kodėl tada dvasiniai vedliai labai toli pažengę charakterio išgryninime, pažengę įvairiose žiniose, bendraujantys su įvairiomis dvasinėmis asmenybėmis užrašinėja knygas žmonėms, ir net kalba kad tam tikrai informacijai mes dar nesame pasirengę?
Aš manau kad kai kurie galbūt nori iš Urantijos Knygos, kaip Chuck Norris iš akmens išspausti sultis, kada galėtų naudotis tiek Urantijos Knyga, tiek kitais mokymais per IŠSIUGDYTĄ GEBĖJIMĄ VERTINTI ir ATSKIRTI, tiek ryšiu su Dievu ir pasiekti kur kas geresnį KOKYBĖS prasme rezultatą. Tai yra tiesiog paprastas, paprastų dėsnių atpažinimas ir taikymas.
Todėl pačioje pradžioje užsiminiau apie sąmoningumą ir harmoniją. Natūralu, kad žmogus žengiantis dvasios atskleidimo keliu, tampa vis sąmoningesnis, vis labiau įžvelgia dėsningumus, o šitaip skaidrindamas protą išlaisvina vis didesnį besąlyginės meilės srautą, vis daugiau dirba kitų labui.
Aš manau kad "šaltumas" ateina iš proto nuostatų, kada kai kurie žmonės - bijo klysti, ir net kelti klausimus. Juk iškėlus klausimą, galima aptarti tai iš įvairių pusių, o tada ir kitiems tampa aiškiau. Kai žmogus yra vientisas, jis gali kalbėti be perstojo iš širdies, pradėti veikti akimirksniu kai reikia kam padėti. O tas stabdymas ateina iš proto nuostatų - kurias akivaizdu reikia KEISTI. Kokios tos nuostatos, ir ką reikia keisti? Net jeigu ir apie tą patį atsivėrimą kalbant, manau kalbėti reikia, diskusija turi vykti.. o tada ir atsakymai išaiškės. Panašiai kaip ir Urantijos Knygoje rašoma, kad tam jog žmogus galėtų priimti Minties Derintojo mokymus jis apskritai turi būti mąstantis, o jau prie tų mąstymų ir dvasia gali nušviesti tikrąją padėtį. Kol kas tiek.
Išsiųsta: 19.04.11 16:05. Pavadinimas: Gal, per daug teksto..
Gal, per daug teksto? Gal suformuluoti trumpai kažką labai... Esminiai klausimai kaip ir temos pavadinime, tikrai norėtųsi išgirsti iš jūsų nuomonių šia tema... Kukai, Pilypai, VDS, ir kiti... juk tai galbūt gan svarbus klausimas, kaip jūs žvelgiate į Urantijos Knygą... ar kad ji tikrai kažkas aukščiausio ką esate gyvenime radę, ar kad ji atlieka tam tikrą funkciją gerai atlieka savo darbą tam tikrose srityse..
Pranešimas: 131
Registruotas: 21.05.10
Iš kur: Lietuva, Vilnius
Išsiųsta: 21.04.11 15:06. Pavadinimas: Jo, Vaidai, smarkiai..
Jo, Vaidai, smarkiai paaugai nuo to meto, kai pradėjau į tave atkreipti dėmesį Algio forume. Mintys tapo labiau išgrynintos, lengviau suprasti, ką nori pasakyti. Teksto nei per daug, nei per mažai, svarbu, kad pasakei, ką norėjai, o va, aš su malonumu perskaičiau.
Dėl pačios UK pasakysiu tiek - žinau, kad yra žmonių, kurie "pažinę" šią knygą, nebenori nieko daugiau skaityti, nes visa kita atrodo banalu. Man asmeniškai taip nėra, grožinėje literatūroje, poezijoje yra tokių nuostabių tekstų - dvasinės žmogaus išraiškos - kad nustoti tuo domėtis, pasišvęsti vien taip vadinamai dvasiniai literatūrai neišeina. Na, bet kiekvienam savo kelias, čia vieno recepto negali būti. Net Kuko ir Fredo įdėtus čia ne UK pakraipos :) tekstus su malonumu skaičiau, kiek spėjau ir laiko turėjau. Dėkui, Vaidai, kad atėjai čia. Pagarbiai
Pranešimas: 132
Registruotas: 21.05.10
Iš kur: Lietuva, Vilnius
Išsiųsta: 21.04.11 15:28. Pavadinimas: Dar vienas klausimas..
Dar vienas klausimas, kurį pražioplinau - dėl Biblijos ir UK. Galvoju, kad abi reikalingos, abi atlieka savo uždavinius. Neprotinga net šias abi knygas lyginti (Biblija=Knyga). Viena papildo kitą, viena skirta vienam laikmečiui, kita - kitam. Todėl man visiškai nepriimtinas Algio Jakubėno požiūris viską niekinti: krikščionybę, Bažnyčią, ritualus ir t. t. Taip iš didelio rašto išeinama iš krašto... nors žinodamas Algio išsilavinimą, jo tikėjimo/įtikėjimo pradžią, tuo visai nesistebiu. Kitaip buvęs ateistas, komunistas, po dvasinio nušvitimo/gimimo iš dvasios, kurį asmeniškai yra prilyginęs atominės bombos sprogimui, kurį patyrė skaitydamas UK, ir negali elgtis. Telydi jį dvasios ramybė Pagarbiai
Galvoju, kad abi reikalingos, abi atlieka savo uždavinius. Neprotinga net šias abi knygas lyginti (Biblija=Knyga). Viena papildo kit¹, viena skirta vienam laikmeèiui, kita - kitam.
Sutinku su tavim, Tadai, tik dar pridesiu, sios knygos yra panasios tuo, kad abieju beveik niekas neskaito
sios knygos yra panasios tuo, kad abieju beveik niekas neskaito
Niekaip nesutinku, nes Biblija yra pasaulyje pirmoje vietoje pagal perkamumą. Ir neturiu nė vieno pažįstamo, kuris, jei ne visą ištisai, tai bent NT nėra perskaitęs ------------------------------------------------------------------------------
Niekaip nesutinku, nes Biblija yra pasaulyje pirmoje vietoje pagal perkamumà. Ir neturiu në vieno paþástamo, kuris, jei ne visà iðtisai, tai bent NT nëra perskaitæs
Koks turi būti požiūris į UK? Ar ji geriausia, ar ji tik atlieka savo funkciją.
hohoho amžinas žmogaus noras viską sudėliot į lentynas BLOGIAUSIAS labai blogas blogas vidutiniškas geras labai geras GERIAUSIAS
O kodėl nepriėmus UK tik kaip vieno iš n-ojo informacinio šaltinio? Kai kam jis gali būti pats geriausias, o kai kas iš vis be jo apseis ir gyvens pasaulyje sau linksmai švilpaudamas, nes jis be jokios knygos intuityviai (UK studentai pasakytų MD dėka) jaučia ir Kūrėjo meilę, ir pats myli, nes trauka link Dievo yra visuotinė, tik vieni tai sugeba apibūdinti, o kiti ne.
JEEEEEEEEEEEEEE visą pamokslą, kaip koks kunigas ar "apaštalas" atpyliau JJEEEEEEEEEEEEE
ginčykitės, vyrai ir moteriškaitės, į sveikatą, įrodynėkit, kad klystu, kad neteisus, kad nesąmones rašau. JŪS KLASIŠKAI TAI MOKAT DARYT BEVEIK VISI.
Išsiųsta: 22.04.11 10:36. Pavadinimas: Die Teufelsbuhle D..
Die Teufelsbuhle rašo:
citata:
O kodėl nepriėmus UK tik kaip vieno iš n-ojo informacinio šaltinio?
Tai kaip rašiau temoje, jeigu UK ar kokia kita literatūra negali būti skirstoma į geriausia ar ne...
Kokią būtent funkciją atlieką UK? Jeigu tarkime joje nėra rašoma apie viską, tai kokia yra toji dalis apie kurią rašoma, ką ji būtent atlieka.. su kokiomis sritimis padeda žmogui susipažinti?
Norėtųsi, kad kas įvardintų kaip jie tai asmeniškai supranta.
Išsiųsta: 24.05.11 01:19. Pavadinimas: Man asmeniškai ..
Man asmeniškai nelabai įdomu skaityt apie visas tas dvasines hierarchijas, apie tai, kaip formavosi Žemė-Urantija, nedomina tie konkretūs skaičiai, atstumai...kur kokia rasė keliavo....su kuo sanguliavo...lialialia... Įdomu Morontinė mota, Atsiskyrusiojo Žinianešio dok., IV d. ir šiaip atskiri skyriai, padedantys labiau suprasti žmogiškąją giminę ir patį save. Bet nuoširdžiausiai prisipažįstu, kad iki šiol nesu UK perskaitęs nuosekliai nuo-iki. Kai jau nieko nebegebėsiu šiame gyvenime veikt, tada sėdėsiu supamajame krėsle ir skaitysiu, skaitysiu...
Man asmeniðkai nelabai ádomu skaityt apie visas tas dvasines hierarchijas, apie tai, kaip formavosi Þemë-Urantija, nedomina tie konkretûs skaièiai, atstumai...kur kokia rasë keliavo....su kuo sanguliavo...lialialia... Ádomu Morontinë mota, Atsiskyrusiojo Þinianeðio dok., IV d. ir ðiaip atskiri skyriai, padedantys labiau suprasti þmogiðkàjà giminæ ir patá save.
Įdomu ar neįdomu aišku yra kiekvieno asmeninis reikalas. Tačiau, jei nori gauti maksimaliai aiškias ir suprantamas žinias, reikia skaityti ir studijuoti viską. Urantijos Knyga parašyta įdomiu stiliumi - tam, kad susidarytai kuo tikslesnę nuomonę apie kokį nors reiškinį, mintį, idėją, kartais reikia skaityti apie tai įvairiose Knygos vietose, kurios tarsi pasislepia visai lyg ir su ieškoma teze nesusijusiose temose. Negaliu girtis, kad žinau visą Urantijos Knygą. Tačiau tai, kad ją perskaičiau visą, labai padeda ieškant kuo tikslesnio atsakymo į iškylančius klausimus. Šiek tiek turiu apgailestauti, kad labai sunku surasti žmonių, kurie nebūtų stipriai įtakoti kitų religijų ar mokytojų, su kuriais galima vesti diskusijas išimtinai pagal Urantijos Knygos prasmes ir gilias studijas. Man šis šaltinis - vienintelis patikimas dvasinis šaltinis, kurį ne tik visą perskaičiau, kurį kartas nuo karto studijuoju vis iš naujo, kurio tiesas man patvirtina mano asmeniniai patyrimai. Šį šaltinį ištyrinėjau visapusiškai, tyrinėjau jo apreiškimo istoriją, laikotarpius po apreiškimo, didelę dalį papildomos informacijos tiek apie apreiškėjus, tiek apreiškimą priėmusius asmenis, bei asmenis, kurie studijavo UK daug metų. Taip pat ieškojau ir susipažinau su nemažu kiekiu informacijos, kuri neva bandė kritikuoti Urantijos Knygą, bet ta informacija dažniausiai būna arba kvaila, arba labai abejotina, arba šiek tiek prieštaraujanti dabartiniam mokslui, kuris vis tik taip pat vystosi, o mokslinės nuostatos keičiasi. Galiu pasakyti savo asmeninę nuomonę, kad svarbus yra ne asmuo, kuris kažką sako kitam asmeniui ar bando įrodinėti, bet labai svarbus yra geranoriškas bendradarbiavimas, diskusijos, vedančios į visų brolystę ir problemų išsprendimą. Pasipuikavimas savimi visada yra apgailėtinas. Garbinkim visų pirma Tėvą, bet ne mokytojus ar religinius lyderius, tada viskas pradės keistis...
Ádomu ar neádomu aiðku yra kiekvieno asmeninis reikalas. Taèiau, jei nori gauti maksimaliai aiðkias ir suprantamas þinias, reikia skaityti ir studijuoti viskà.
Sutinku, VaidaiVDS, kad kiekvienam savo. Vieni yra daugiau teoretikai, kiti praktikai. As save priskiriu prie praktiku. Niekada nemegau studijuoti to, ko negalima pritaikyti gyvenime. Pvz kur as galiu pritaikyti zinias apie Atsiskyrusiuju zinianesiu skraidymo greicius ir ka kokias zinias jie kam perduoda. O pvz tokia informacija, kad geresni humoro jausma turi daugiau violetines rases kraujo turintys zmones jau idomesne - rusai reiskia yra arciau prie violetines rases negu lietuviai. Gerai, kad vedziau ruse, gal vaikai ir anukai bus linksmesni
Man Urantijos knyga , tai labai aukšto dvasinio intelekto, informacinis pranešimas ( apreiškimas ) apie pasaulį ne tik šalia mūsų , bet ir apie Pasaulį - Kūriniją virš mūsų . Nors savo laiku domėjausi ir Vedomis ir Kabala , tačiau tokio aiškaus ir nuoseklaus visos KŪRINIJOS išdėstymo niekur neradau . Biblija , kurią neblogai pažįstu , gal būt galėtų tikti į draugystę Urantijos knygai , tačiau , čia reikia labai išmintingai daugelį reiškinių ir faktų susisteminti , kad parodyti kryptingą žmonijos šviesėjimą . Geras ir išmintingas knygas reikia skaityti , tiek grožines , tiek ir dvasinio mokymo redakcijos . Jos lavina protą ir dvasinę fantaziją , išplečia jausmų ir minčių diapazoną link geresnio ir prasmingesnio savo Aukštosios Dvasios ( Dieviškojo minčių Derintojo ) supratimo . Bet aišku sutinku , kad žmogaus siela labai nuostabiai ir prasmingai gali vystytis ir augti , visai be knygų , tik per žodinę tėvų ar išmintingų mokytojų informaciją . Nors tuo matomai nieko naujo nepasakiau , nes senų senovėje visa svarbiausia genties , bendrijos informacija buvo perduodama gyvų išminčių , gyvu žodžiu .
Garbinimas dievybių ir malda yra patirtinės būsenos ir kiekvienas žmogus tai suvokia ir patiria labai individualiai . Jeigu kas bando per Urantijos knygos prizmę tobulinti malda ir garbinimą , tai tik asmeninis požiūris ir asmeninis reikalas . Dievai iš Visatos aukštybių priima visas maldas ir urantiškas ir krikščioniškas ir budistines ir islamiškas , nes žmogaus minties ir jausmo skrydis į DIEVĄ , neturi nei sienų , nei individualių kryžių , cerkvių ar bažnyčių . Dar norėčiau pasakyti , kad jeigu Urantijos knyga yra labai aukšto dvasinio intelekto pranešimas - apreiškimas , tai Biblijos knyga yra , labai aukšto dvasinės išminties ir dvasinės poezijos knyga . Tai tokie būtų mano pastebėjimai mieli kolegos, pagal Urantišką Forumo liniją ir mieli sielos broliai , pagal dievišką liniją .
Man Urantijos knyga , tai labai aukšto dvasinio intelekto, informacinis pranešimas ( apreiškimas ) apie pasaulį ne tik šalia mūsų , bet ir apie Pasaulį - Kūriniją virš mūsų . Nors savo laiku domėjausi ir Vedomis ir Kabala , tačiau tokio aiškaus ir nuoseklaus visos KŪRINIJOS išdėstymo niekur neradau .
Išsiųsta: 03.09.11 16:59. Pavadinimas: Urantijos Knygoje ra..
Urantijos Knygoje rašoma jog dvasingumas nėra susijęs su intelektualumu, sodininkas gali būti daug dvasingesnis nei koks uždaras mokslininkas. Tai kažin ar tinkama naudoti junginį "dvasinis intelektas", nors dvasios intelektą tikrai turi. :)
Urantijos Knyga, tikrai pateikia vieną iš kūrinijos "vietovių" išsidėstymą, taip pat "asmenis" kurie taip išsidėsčiusioje kūrinijoje veikia. Bet tai galima pamatyti iš labai "materialaus" požiūrio, ir žvelgti tomis materialiomis akimis.
Savotiškai, tam kad pažintum kūrinijos esmę, nėra reikalo keliauti kažkur labai toli - nes absoliutūs dėsniai veikia visur. Apie tuos dėsnius savotiškai galima atgaminti iš JĖZAUS GYVENIMO IR MOKYMŲ dalies. Aš sakyčiau kad būtent tokios ŽINIOS daug labiau suteikia žinių apie kūriniją, nei tas materialus išsidėstymas, nei tų asmenybių suskirstymas kategorijomis ir funkcijomis.
Ir būtent tokių žinių kurias Jėzus perduoda savo mokymuose žinojimas yra kritinės svarbos. Nes būtent juos mes galime taikyti. Keliu hipotezę, kad tokie dalykai gali nepasimatyti iš pirmo žvilgsnio - būtent Urantijos Knygą skaitantis žmogus, gali pradėti galvoti "va aš žinau kur kokios visatos, kur kokios asmenybės.. dabar gyvensiu sau ramus ir doras" - tačiau jis nesusipažino su "Kūrinijos Dėsniais" kuriuos galėtų taikyti savo kasdienybėje. O čia jau rimtoka problema būtų.
Tiesa, knygoje dar pateikiama mūsų planetos istorija, kurioje teikiamos įvairių sampratų evoliucijos. Bet nemažai.. dėsnių, principų Urantijos Knygoje aptariama nėra, to kas yra aptariama kituose šaltiniuose. O dalyje apie Jėzaus gyvenimą, savotiškas netikrumas pasireiškia kada veikia apribojimas iš tos pusės jog Jėzus pateikiamas kaip beveik neklystantis žaismingas žmogus, nes apreiškimo autoriai nedrįso pateikti ką nors tamsesnio ar apmaudesnio apie savo vietinės visatos kūrėją. Nesu prieš ką nors (išskyrus kabala, the secret ir idėjų skleidimą apie visokias reptilijų nesamones), kaip ir nesu prieš Urantijos Knygą. Manau kad į viską tiesiog reikia turėti tinkamą požiūrį kuriam esant būtų veikiama, dirbama. Tai iš Urantijos Knygos - galima išspausti maksimumą, bet yra ir kiti šaltiniai. Tikslesnis įvardijimas būtent ką duoda Urantijos Knyga, leis orientuotis sąmoningiau tarp įvairių šaltinių, ir sakyčiau nepražiopsoti kituose šaltiniuose pateikiamos vertingos informacijos. Jeigu tikslas yra dvasinis.
Visos datos formate GMT
2 val. Šaukimų šiandien: 1
Teisė: šypsenėlės taip, paveikslėliai taip, šriftai taip, balsavimas ne
avatarai taip, Nuorodų auto pakeitimas įjung, demonstracija išjun, taisyti ne
hohoho amžinas žmogaus noras viską sudėliot į lentynas 
atpyliau JJEEEEEEEEEEEEE 
- dalyvis dabar forume