Išsiųsta: 18.04.11 15:45. Pavadinimas: Koks turi būti požiūris į UK? Ar ji geriausia, ar ji tik atlieka savo funkciją.
Mane galbūt savotiškai išgelbėjo posakis "Gyvenant tuo kas tiesa, patiriama laimė" iš Urantijos Knygos, pastarąjį laikotarpį tai vienas iš teiginių einat tokiu keliu, kad tai kas žinoma būtų taikoma praktiškai. Apie Urantijos Knygos nesupratimą, kiekvienas drąsiau ar mažiau gali sakyti pagal savo asmeninį Kūrinijos ir Dievo patyrimą. Vienos iš vertybių einant keliu, tai sąmoningumas ir harmonija. O meilę, kuri tokia didinga ir viską persmelkianti, abejoju ar net galima vadinti vertybe, ta prasme kad buvimas joje yra natūralus susivokimų rezultatas, kuriuo abejoti nebėra kaip.
Urantijos Knyga - padeda mums pažinti Dievo ir jo kurtų asmenybių veikimą didžiojoje visatoje, padeda pažinti Jėzaus gyvenimą ir to meto mokymus - kas padeda suvokti Dievo charakterį labiau, ir tuos paprastus požymius kurie būdingi žmogui jeigu jis gyventų Dievo valioje. Kaip ten kažkur knygoje rašoma, pati knyga parašyta "išplėsti kosminę sąmonę, padidinti kosminę įžvalgą" ir panašiai. Mes netgi galime priartėti prie Dievo užmegzdami ryšį su juo, priimdami mokymus iš Tėvo, Trejybės, ar kitų dvasinių mokytojų - iš užuomenų apie tai Urantijos Knygoje, ir Nebadono Mykolo pavyzdžio.
Tie kurie nėra tiek sąmoningi, gali sakyti pvz "vanduo yra daug geriau už pieną, pienas yra netinkamas žmogui". Gerai, jeigu žmogus moka VERTINTI ir atsirinkti kas JAM PAČIAM tuo metu yra vertinga kaip augimo priemonė, ar ne. Tačiau yra daroma klaida - kažką iškeliant, o kitą sumenkinant. Po kiek laiko, paaugęs žmogus ir būdamas sąmoningesnis jau pradės matyti, kad "vanduo tikrai yra geras gėrimas, jis tinkamas tiek žmogui tiek augalams. O pienas, nors netinkamas žmogui, jis tinkamas ribotą laiką augantiems vaikams kurie dar vaikystėje turi išskiriamus fermentus virškinti pienui" - taigi jau sąmoningiau suvokiami dėsningumai. Dažnai žmogus tiesiog neranda kitų žodžių kaip pasakyti, kad viena yra geriau už kita kažkokia tai prasme - todėl labai banaliai tiesiog pasako viena geriau už kita, be jokių požymių, be jokių argumentų ar skirstymų. (tai gali būti nekantrumas, grubumas, skubotumas). Sąmoningas žmogus nebegali taip atmestinai kalbėti, o tai ką daro daro gerai ir kokybiškai.
Taip būna ir su vertinimu seminarų, sektų, religijų, mokymų, knygų. ASMENINIU požiūriu kiekvienas iš jų žmogui gali būti geresnis ar blogesnis, ir būtent KONKREČIU LAIKMEČIU. Tam pačiam žmogui prieš 30 metų buvo artimiausia biblija o visa kitą jis neigė, jis studijavo ją daug dešimtmečių.. o tarkim radęs Urantijos Knygą, įsigilinęs į ją pamatė kad ji nušviečia jo suvokimą labai dideliu laipsniu, ir net ta pati biblija jam yra suprantamesnė ir "duodanti daugiau". Bet ar teisinga sakyti šioje vietoje kad Urantijos Knyga yra geriau nei biblija? Apie tai net norėčiau sukurti atskirą temą, teisingam požiūrio į Urantijos Knygą ir kitus mokymus susiformavimui. Aš siūlau žvelgti taip, jog kiekvienas daiktas, produktas turi tam tikrą poveikį, efektą reaguodamas tam tikroje aplinkoje, tam tikram kitam objektui ar subjektui.
Praktiškai, tik gerbiant laisvą valią, ir žvelgiant tokiu požiūriu jog kiekvienas pasirinkimas yra vienodai galimas - tik tada bet koks pasirinkimas bus tikras pasirinkimas. Kodėl? Vienas iš todėl, yra todėl kad savaime tai kas materialu neturi jokios prasmės išskyrus tą prasmę kurią suteikia dvasinė sąmonė, savo atsivėrimu, savo požiūriu. Tik ta dvasinė sąmonė yra "tas varikliukas", ta dalis kuri dažnai būna paslėpta po storu nuostatų sluoksniu, po prisikurtų taisyklių ir teisimo/smerkimo/vertinimo žvelgiant proto nuostatomis sluoksniu. Tai jeigu žmogui siūlysi kad va šitas daiktas geriausias - tarsi su vektoriumi/pastūmėjimu/išbalansavimu prote - jis tą daiktą ir priims protu, arba vertins protu. O jeigu tai perduodama su pusiausvyra, su ramybe, su pagarba kiekvieno laisvai valiai, ir subtiliai - tada žmogaus kuris turi pasirinkti protas bus ramus ir į priekį pasirinkti galės ateiti jo dvasinė sąmonė, jo vidus.. kuris jau padarys sprendimą pagal vertybes, pagal tai kas jam iš tikro svarbu.
Tai, matydamas įvairius žmonių požiūrius į tą patį reiškinį keliu pamąstymams vieną aspektą: Ar Urantijos Knyga gali būti vieninteliu šaltiniu, atsakančiu į visus žmogaus dvasinio augimo ir ėjimo charakterio atskleidimo keliu klausimus? Ar Urantijos Knyga plius per viršsąmonę perduoti mokymai susiję su Urantijos Knyga gali tai padaryti? O gal žmogui reikia suvokti, kad Urantijos Knyga - išplečia jo suvokimą tam tikroje srityje tam tikru būdu IKI TAM TIKRO LYGIO. O dvasiniai mokymai gali nugludinti žmogaus proto žinias, žmogaus išmintį, suteikti dvasinę kryptį TIK TIEK kiek žmogus žino įvairių dėsnių, išminties ar žinių apskritai. Ar nėra taip kad kuo žmogus daugiau suvokia įvairių dėsnių TUO LABIAU jis padeda Dievo dvasiai vesti jį, nes kitaip Dievas neperduos sudėtingesnių mokymų - NES PATS ŽMOGUS NEPAJUDINO NĖ PIRŠTO kad praplėstų savo žemiškojo proto, kaip įrankio gebėjimus.
O mokymasis gali būti ir iš patirties, gali būti kad nauji suvokimai ateis tuomet, kada žmogus taikys savo gyvenime tai ką jau žino. Tai žmogui gali nereikėti nė vienos knygos, tik gyvenimo ir ryšio su Dievu. Tačiau kodėl tada dvasiniai vedliai labai toli pažengę charakterio išgryninime, pažengę įvairiose žiniose, bendraujantys su įvairiomis dvasinėmis asmenybėmis užrašinėja knygas žmonėms, ir net kalba kad tam tikrai informacijai mes dar nesame pasirengę?
Aš manau kad kai kurie galbūt nori iš Urantijos Knygos, kaip Chuck Norris iš akmens išspausti sultis, kada galėtų naudotis tiek Urantijos Knyga, tiek kitais mokymais per IŠSIUGDYTĄ GEBĖJIMĄ VERTINTI ir ATSKIRTI, tiek ryšiu su Dievu ir pasiekti kur kas geresnį KOKYBĖS prasme rezultatą. Tai yra tiesiog paprastas, paprastų dėsnių atpažinimas ir taikymas.
Todėl pačioje pradžioje užsiminiau apie sąmoningumą ir harmoniją. Natūralu, kad žmogus žengiantis dvasios atskleidimo keliu, tampa vis sąmoningesnis, vis labiau įžvelgia dėsningumus, o šitaip skaidrindamas protą išlaisvina vis didesnį besąlyginės meilės srautą, vis daugiau dirba kitų labui.
Aš manau kad "šaltumas" ateina iš proto nuostatų, kada kai kurie žmonės - bijo klysti, ir net kelti klausimus. Juk iškėlus klausimą, galima aptarti tai iš įvairių pusių, o tada ir kitiems tampa aiškiau. Kai žmogus yra vientisas, jis gali kalbėti be perstojo iš širdies, pradėti veikti akimirksniu kai reikia kam padėti. O tas stabdymas ateina iš proto nuostatų - kurias akivaizdu reikia KEISTI. Kokios tos nuostatos, ir ką reikia keisti? Net jeigu ir apie tą patį atsivėrimą kalbant, manau kalbėti reikia, diskusija turi vykti.. o tada ir atsakymai išaiškės. Panašiai kaip ir Urantijos Knygoje rašoma, kad tam jog žmogus galėtų priimti Minties Derintojo mokymus jis apskritai turi būti mąstantis, o jau prie tų mąstymų ir dvasia gali nušviesti tikrąją padėtį. Kol kas tiek.
Gedos neturi,juk yra tema nuorodoms,ten ir dek.Ka dabar spigauji,viskas cia gerai,kad banina uz besaiki savo reklamos brukima.Negu manai i tavo spigavimus ziurima rimtai.Pirma ismok padorei elgtis.
Urantijos knyga , tai kelrodis žemėlapis mūsų sieloms į amžinybę . Čia viskas konkretu ir aišku . Tačiau žmonėms , palikusiems savo bažnyčias ir pradėjusiems įtikėti į naują Vilties Kelią , trūksta dievybių garbinimo maldos ir dieviško padrąsinančio žodžio , sakyčiau , kad trūksta penktojo epochinio apreiškimo Evangelijos . Vienaip ar kitaip , Žemės planetos žmogus , trokšta garbinti savo KŪRĖJĄ , tarytum lyg ir standartiniu garbinimo žodžiu , arba kažkuo panašiai . Tačiau štai iš Vilniaus urantiškos varpinės , sklinda sklinda laisvai interpretuojanti garbinimo malda , kuri savo išoriniu aspektu labiausiai panašį į siaurą sektantišką dogmą . Ji nors ir laisvo stiliaus , tačiau dogmos nelaisvėje .
Tai matote brangieji , mums , per Urantijos knygą , duoti dvasinio siekio rėmai , o kaip mes papuošime tuos dvasinius rėmus , labai priklauso nuo mūsų dvasinės brolystės sampratos , nes pagunda pasisavinti Urantijos dvasią ir tiesą yra labai didelė .
Štai Vilniaus Urantijos dvasinis vadovas Algimantas manau , kad tikrai nori perteikti labai svarbias dvasines tiesas , tačiau tiesiog liguistai bijo kito žmogaus nuomonės ir minties , kurios kertasi su jo mintimis ir dogmomis .
Todėl aš sakau , skaitykime ir žavėkimės įspūdingais Urantijos knygos sakiniais ir tų sakinių dvasia , tačiau nepamirškime , kad mes vis dar stovime ant šios Žemės ir trokštame ne tik dvasinės šviesos , bet ir broliškos , seseriškos nuoširdžios kolektyvinės meilės , kuri kaip Gamtos dalis , kaip visatos Motina Dvasia , savo nauja įtikėjimo dvasia , sujungtų mus visus dvasinei tarpusavio pasitikėjimo meilei , toje dvasioje ir tiesoje , kokia sklinda iš Urantijos knygos puslapių .
Aš manau , kad žmonės studijuodami tokios šviesos dvasinį šaltinį , kaip Urantijos knyga , turi sukurti ir bendrą brolystės garbinimo himną . Ir tegu niekas nesibaimina , kad tai bus vėl tariamai dogminis garbinimas . Manau , kad tokios mintys yra visai mažareikšmės , kadangi visa knygos dvasia kviečia garbinti KŪRĖJĄ , o tai reiškia , kad kviečia garbinti Dievą Tėvą brolystės dvasioje . NE individualiai , ne atsiskyrėliškai , bet brolystės dvasioje , o tai reiškia - visiems bendrais suprantamais ir žinomais žodžiais ir sakiniais , kurie turi tapti visiems žinomi ir bendri savo raide , mintimi ir dvasia .
TAI TOKIE MANO BŪTŲ PAMĄSTYMAI APIE URANTIJOS KNYGĄ , ŠIAIS JAU NAUJAISIAIS METAIS . LINKIU VISIEMS LAIMINGŲ , TURTINGŲ , DVASINGŲ IR SVEIKATOS METŲ .
Išsiųsta: 01.01.12 17:33. Pavadinimas: Aš labiausiai v..
Aš labiausiai visiems linkiu dvasinių turtų gausos, o su jais ateis ir visa kita. Kolektyvinis garbinimas įmanomas tik kokia nors proga, kuri yra reikšminga visiems. O labiausiai paplitusi garbinimo forma visuomet išliks individualus garbinimas, priklausantis nuo kiekvieno asmens tiek individualybės, tiek ir nuo individualių dvasinių pasiekimų, ir toks garbinimas niekada nebus dogmatinis. Gerų metų visiems!!!!!!!!! Ir teneišsipildo visos blogos pranašystės, tiek Mokytojų Misijos, tiek Algimanto, tiek Povilo (Varėna), tiek Majų...
religija –tai dviejų ar daugiau individų suėjimas draugėn –sąmoningai ar nesąmoningai –specialiai ar atsitiktinai –tikslingai ar tarp kitko; su vienintele sąlyga: individai turi atsinešti Dievą savyje ir dalintis savo dievotumu su kitais –ar tai knygos tekstais, ar savo išmąstymais. Jeigu sutiksiu Emilį ir Vaidą autobusų stotyje –mūsų trijų susitikimas bus religinis tol, kol kalbėsime apie kūriniją ir kūrėją; ir ar tai būtų urbanistinė aplinka, ar miškas, palaukė, ar vandenų pakrantė. Ir religijos –buvimo drauge, fiziškai –veidas į veidą, kokybiškumas priklausys “...nuo kiekvieno asmens tiek individualybės, tiek ir nuo individualių dvasinių pasiekimų, ir toks garbinimas niekada nebus dogmatinis”. Kitais žodžiais tarent –kiek sugebėsime savo individualius, nedogmatiškus pasiekimus skleisti suėjime. s-alem-as
Religinio mąstymo ir VEiKiMO įpročiai prisideda prie dvasinio augimo sferos. Žmogus gali išvystyti religinius polinkius teigiamai reaguoti į dvasinius akstinus, kažką panašaus į sąlyginį dvasinį refleksą. 1095-4-1
Šito amžiaus religinis iššūkis yra tiems toli numatantiems ir į priekį žvelgiantiems dvasinės įžvalgos vyrams ir moterims, kurie išdrįs konstruoti naują ir patrauklią filosofiją, kaip gyventi išplėstomis ir nuostabiai suvienytomis kosminės tiesos, visatos grožio, ir dieviškojo gėrio šiuolaikinėmis sampratomis. Toks naujas ir teisus moralės matymas patrauks viską, kas yra gera žmogaus prote, ir stimuliuos tai, kas yra geriausia žmogiškojoje sieloje. 0043-4-1
Išsiųsta: 05.01.12 16:41. Pavadinimas: alem rašo: Ir ..
alem rašo:
citata:
Ir religijos –buvimo drauge, fiziškai –veidas į veidą, kokybiškumas priklausys “...nuo kiekvieno asmens tiek individualybės, tiek ir nuo individualių dvasinių pasiekimų, ir toks garbinimas niekada nebus dogmatinis”. Kitais žodžiais tarent –kiek sugebėsime savo individualius, nedogmatiškus pasiekimus skleisti suėjime.
O be religijos individų suėjimas jau nebegalioja? Draugiški jausmai, nuoširdūs pokalbiai, pvz. apie literatūrą, teatrą, sportą, muziką, gamtą...panaši pasaulėjauta... čia jau nebe religija ir bendrauti nebūtina Atrodo būsi supainiojęs ar nesupratęs garbinimo būsenų. Religijai nebūtina kelių asmenų. Arba esi religingas arba nesi.
„Religija yra kosminių vertybių dieviškasis apkabinimas ir pažymi amžinąjį žengimą į priekį dvasiškai kylant ir augant.“ ...„tikroji religija—įžvalga į dvasines ir amžinąsias vertybes“.
Ar ne per didelius reikalavimus keli tiems, su kuriais bendrauji?
Išsiųsta: 08.01.12 02:45. Pavadinimas: kas žmones jung..
kas žmones jungia, artina, suveda Bendras užsiėmimas ir lytinė partnerystė Kaip nekaip čia UK puslapis, jos sklaidos vieta Draugų čia neieškau kaip partnerių pabendrauti literatūros...i t t klausimais Taigi Kaip knygos skaitytojai mes čia susibėgam (ji jungia suveda), ji kaip literatūrinis fenomenas (neįprastas, išskirtinis) mus artina; šiuo požiūriu prašau –galima ir veidas į veidą (suėjime) bendrauti.
Išsiųsta: 08.01.12 03:03. Pavadinimas: Visos tokio pobū..
Visos tokio pobūdžio knygos turi galią gimdyti religiją –tai paprasta kaip du kart du Pačiu pačiu bendriausiu požiūriu religija yra dviejų ar daugiau individų suėjimas. Individų turinčių Dievą savyje ir Juo besidalinančių su kitu (kitais).Garbinimas tai tik viena kalbėjimo krypčių. Taigi Kaip Dievo nešėjai, dalintojai, priėmėjai mes susieinam veidas į veidą –ir tai yra religija pačia bendriausia prasme.
Visos tokio pobūdžio knygos turi galią gimdyti religiją –tai paprasta kaip du kart du
Nu jo, dirva, taip sakant, apaštalams ir ambasadoriams rastis, kurti savo šventoves ir pradžioje Jėzaus Kristaus, paskum Rojaus Trejybės religiją. Laimei - ne visi perskaitę, tuoj puola tą daryt. HO HO HO įsivaizduoju, kiek čia galima prigimdyt naujų religijų. Aš tai, jei netingėsiu, kursiu LIUCIFERIO IR KALIGASTIJOS ATMINIMO religiją. Pasėkėjų garantuotai susilaukčiau daugiau nei A.J. urantų tų tų tų tų__________________________________
Išsiųsta: 08.01.12 12:14. Pavadinimas: Turbut rasytojui ir ..
Turbut rasytojui ir pan,uk su savo parasymo stiliumi yra idomus objektas.Alemai,tik literaturiskai bendrauji.Galiu paklausti,gal kokia dvasine praktika praktikuoji?
Išsiųsta: 08.01.12 15:56. Pavadinimas: Kad apsoliuciai geri..
Kad apsoliuciai geriausia, nebe,pilna geru,ziurint ko ieskai- ateities perspektyvos,ideju,idealu uk turbut idejiskiausia - jei limpa,drasiai rekomenduociau paluztiems,bet kas liecia praktikos,kokiu vedu ar budistu sventu knygu praktiskesne info,pavdz. apie ego salinima,yogos pratxmai ir t.t
praktikuoju gyvenimą šiandien pavyzdžiui kaip ir vakar užvakar užkniso; vienu aspektu kitu intrigavo kėlė nerimą džiugino pasiekimo mažais žingsneliais
praktikuoju būtį vidumi suspindusią
esaties luobą kasdien storinu
Buda, norėčiau pakalbėti, bet pastarojo meto išsemiantis aktyvumas trukdo surinkti minčių trupinius į pokalbio upės tėkmę. Ačiu už pasidomėjimą mano praktikom.
šiandien upę sugeria smėlis dykumos dulkės sekina srovę praktikuoju gyvenimą -Vidinį
Fizinėje visatoje mes galime matyti dieviškąjį grožį, intelektualiame pasaulyje mes galime pastebėti amžinąją tiesą, bet Dievo gerumas yra surandamas tiktai asmeninio religinio patyrimo dvasiniame pasaulyje. Savo tikrąja esme, religija yra įtikėjimas į Dievo gerumą ir pasitikėjimas Dievo gerumu. Dievas galėtų būti didis ir absoliutus, kažkuria prasme net protingas ir asmenis, filosofijoje, bet religijoje Dievas turi taip pat būti moralus; jis turi būti geras. Žmogus galėtų bijoti tokio didingo Dievo, bet jis pasitiki tiktai geru Dievu ir myli tiktai gerą Dievą. Šitas Dievo gėris yra Dievo asmenybės dalis, ir visiškas jo atskleidimas pasirodo tiktai tikinčių Dievo sūnų asmeniniame religiniame patyrime.
Bet asmeninei religijai išsilaikyti sunku:
citata:
Nors tai yra tiesa, kad religijos suinstitutinimas paprastai sumažindavo jos dvasinę kokybę, bet taip pat tai yra faktas, jog iki tol nė vienai religijai be tam tikro laipsnio, didesnio ar mažesnio, institucinės organizacijos pagalbos nepavyko išsilaikyti.
citata:
Suinstitutinta bažnyčia galėjo atsirasti praeityje, kad tarnautų visuomenei šlovindama sukurtas politines ir ekonomines sanklodas, bet tokią veiklą ji turi skubiai nutraukti, jeigu nori išlikti. Vienintelis jai tinkamas požiūris yra ne prievartos mokymas, taikios evoliucijos doktrina vietoje prievartinės revoliucijos – taika žemėje ir gera valia tarp visų žmonių. Šiuolaikinei religijai savo požiūrį sunku priderinti prie sparčių visuomeninių pokyčių tiktai dėl to, kad ji sau leido tapti tokia giliai tradicine, dogmatine, ir institucine. Gyvo patyrimo religijai nesunku žengti pirmiau visų šitų visuomeninių įvykių ir ekonominių sukrėtimų, tarp kurių ji visada veikia kaip moralinis stabilizatorius, visuomeninis vadovas, ir dvasinis vedlys. Tikroji religija iš vieno amžiaus į kitą neša vertingą kultūrą ir tą išmintį, kuri gimsta iš to patyrimo, kada stengiamasi Dievą pažinti ir būti panašiu į jį.
citata:
Daug atskirų visuomenės pertvarkytojų, nors energingai ir atmeta suinstitutintą religiją, bet patys, galų gale, yra uoliai religingi propaguodami savo pačių visuomenines reformas. Ir tokiu būdu būtent šitas pats religinis motyvavimas, asmeninis ir daugiau ar mažiau nesuvoktas, vaidina didžiulį vaidmenį šiandieninėje visuomenės pertvarkymo programoje. Visos šitos nesuvoktos ir nesąmoningos religinės veiklos silpniausioji vieta yra tai, kad ji nesugeba gauti naudos iš atviros religinės kritikos ir tokiu būdu pakilti į naudingus pasitaisymo lygius. Tai yra faktas, jog religija nesivysto, jeigu jos nedrausmina konstruktyvi kritika, nestiprina filosofija, negrynina mokslas, ir nemaitina ištikima bičiulystė. Visada yra didžiulis pavojus, jog religija bus iškreipta ir iškrypusiai sieks netikrų tikslų, kaip ir tuomet, kai karo metu kiekviena kariaujanti nacija savo religiją nedorai panaudoja kaip karinę propagandą. Uolumas be meilės visada yra žalingas religijai, tuo tarpu persekiojimas religijos veiklą nukreipia į tam tikrą sociologinio arba teologinio tikslo siekimą.
Visos datos formate GMT
2 val. Šaukimų šiandien: 1
Teisė: šypsenėlės taip, paveikslėliai taip, šriftai taip, balsavimas ne
avatarai taip, Nuorodų auto pakeitimas įjung, demonstracija išjun, taisyti ne
tai, jei netingėsiu, kursiu LIUCIFERIO IR KALIGASTIJOS ATMINIMO religiją. 
- dalyvis dabar forume