Išsiųsta: 02.05.11 18:44. Pavadinimas: Dabartinis Pasaulis
Kokiame pasaulyje mes gyvename. Daug kas pasakytų, kad netobulame. O kokios pagrindinės to priežastys? Siūlau pamąstymui Urantijos Knygos ištrauką: "PASAULIETINIS TOTALITARIZMAS Bet net ir po to, kada materializmas ir mechanizmas daugiau ar mažiau bus nugalėti, griaunantis dvidešimtojo amžiaus pasaulietiškumo poveikis vis dar kenks milijonų naivių sielų dvasiniam patyrimui. Šiuolaikinį pasaulietiškumą puoselėjo du pasaulinio masto poveikiai. Pasaulietiškumo tėvas buvo devynioliktojo ir dvidešimtojo amžių vadinamojo mokslo – ateistinio mokslo – siauro mąstymo ir bedievis požiūris. Šiuolaikinio sekuliarizmo motina buvo totalitarinė viduramžių krikščioniškoji bažnyčia. Sekuliarizmas savo pradžią gavo kaip kylantis protestas prieš beveik visišką suinstitutintos krikščioniškosios bažnyčios viešpatavimą Vakarų civilizacijoje. Šito apreiškimo metu, vyraujantis intelektualus ir filosofinis klimatas tiek Europos, tiek Amerikos gyvenime yra aiškiai pasaulietinis – humanistinis. Tris šimtus metų vakarietiškas mąstymas buvo vis labiau pasaulietinamas. Religija vis labiau ir labiau ėmė tapti formaliu poveikiu, didele dalimi ritualo atlikimu. Dauguma tų, kurie Vakarų civilizacijoje save laiko krikščionimis, šito patys nežinodami, yra tikri pasauliečiai. Reikėjo didžiulės jėgos, galingo poveikio, kad mąstančios ir gyvos Vakarų tautos būtų išvaduotos iš pražūtingo totalitarinio ekleziastinio viešpatavimo glėbio. Sekuliarizmas iš tikrųjų sutraukė bažnyčios kontrolės pančius, o dabar savo ruožtu jis grasina įvesti naują ir bedievišką šiuolaikinio žmogaus širdies ir proto valdymo tipą. Tironiška ir diktatoriška politinė valstybė yra mokslinio materializmo ir filosofinio sekuliarizmo tiesioginis palikuonis. Sekuliarizmas, vos tik išvadavęs žmogų iš suinstitutintos bažnyčios viešpatavimo, tuoj pat jį parduoda į totalitarinės valstybės vergovę. Sekuliarizmas žmogų išlaisvina iš ekleziastinės vergijos tiktai tam, kad jį išduotų į politinės ir ekonominės vergovės tironiją. Materializmas Dievą neigia, sekuliarizmas jį tiesiog ignoruoja; bent jau toks buvo ankstesnis požiūris. Pastaruoju metu, sekuliarizmas įgavo karingesnį požiūrį, išdrįsdamas užimti vietą tos religijos, kurios totalitariniams pančiams jis kažkada ir priešinosi. Dvidešimtojo amžiaus sekuliarizmas turi polinkį tvirtinti, jog žmogui Dievo nereikia. Bet žinokite! Šitoji bedievė žmogiškosios visuomenės filosofija ves vien tiktai į bruzdėjimus, priešiškumą, nelaimes, karą, ir pasaulinio masto katastrofą. Sekuliarizmas niekada negali atnešti žmonijai ramybės. Žmogiškojoje visuomenėje Dievo vietos užimti negali niekas. Bet jūs gerai įsidėmėkite! neskubėkite atsisakyti pasaulietinio maišto naudingų iškovojimų iš ekleziastinio totalitarizmo. Dėl pasaulietinio maišto Vakarų civilizacija šiandien naudojasi daugybe laisvių ir patiria daugybę pasitenkinimų. Sekuliarizmo didžioji klaida buvo tokia: Sukilę prieš tai, kad religinė valdžia beveik visiškai kontroliavo gyvenimą, ir išsivadavę iš tokios ekleziastinės tironijos, pasauliečiai žengė toliau, kad sukeltų maištą ir prieš patį Dievą, kartais paslapčiomis ir kartais atvirai. Pasaulietiškam maištui jūs turite būti dėkingi už Amerikos industrializmo stebinantį kūrybingumą ir už Vakarų civilizacijos precedento neturinčią materialią pažangą. Ir kadangi pasaulietinis maištas nuėjo perdaug toli ir iš akiračio prarado Dievą ir tikrąją religiją, dėl to taip pat buvo pasaulio karų ir tarptautinių neramumų nelauktas derlius. Nebūtina paaukoti įtikėjimą į Dievą tam, kad būtų galima pasidžiaugti šiuolaikinio sekuliaristinio maišto palaima: pakantumu, visuomenine tarnyste, demokratiniu ________________________________________ [2082]▼ valdymu, ir pilietinėmis laisvėmis. Pasauliečiams nebuvo būtina priešpastatyti tikrąją religiją tam, kad būtų skatinamas mokslas ir vystomas švietimas. Bet sekuliarizmas nėra visų šitų nesenų laimėjimų išplečiant gyvenimą vienintelis šaltinis. Už dvidešimtojo amžiaus laimėjimų stovi ne tiktai mokslas ir sekuliarizmas, bet taip pat ir Jėzaus iš Nazareto gyvenimo ir mokymo nepripažinti ir neįvertinti dvasiniai poveikiai. Be Dievo, be religijos, mokslinis sekuliarizmas niekada negali koordinuoti savo jėgų, suderinti savo skirtingų ir besivaržančių interesų, rasių, ir nacionalizmų. Šita pasaulietinė žmogiškoji visuomenė, nežiūrint savo nematytų materialistinių pasiekimų, iš lėto byra. Pagrindinė išlaikanti jėga, kuri priešinasi šitam antagonizmo byrėjimui, yra nacionalizmas. O nacionalizmas yra pagrindinis barjeras pasaulinei taikai. Sekuliarizmo neatskiriama silpnoji vieta yra tai, kad jis atmeta etiką ir religiją dėl politikos ir valdžios. Jūs tiesiog negalite sukurti žmonių brolystės ignoruodami arba atstumdami Dievo tėvystę. Sekuliarinis visuomeninis ir politinis optimizmas yra iliuzija. Be Dievo, nei laisvė ir nepriklausomybė, nei nuosavybė ir turtas į ramybę neatves. Mokslo, švietimo, pramonės, ir visuomenės visiškas sekuliarizavimas gali vesti vien tiktai į katastrofą. Per dvidešimtojo amžiaus pirmąjį trečdalį urantijiečiai žmogiškųjų būtybių nužudė daugiau negu iki to meto jų buvo nužudyta per visą krikščioniškosios tvarkos laiką. Ir tai yra materializmo ir sekuliarizmo siaubingo derliaus tiktai pradžia; dar siaubingesnis sunaikinimas laukia ateityje. _____ Lai neišgąsdina ko nors šios citatos pabaiga, UK buvo apreikšta prieš antrąjį pasaulinį karą (informacija tiems, kurie mažai žino apie UK).
Tironiška ir diktatoriška politinė valstybė yra mokslinio materializmo ir filosofinio sekuliarizmo tiesioginis palikuonis.
Jo, žinom, dar prisimenam tuos laikus ir tą valstybę, kurioj praleidom gražiausias jaunystės dienas, visais įmanomais būdais l u o š i n a m o s jaunystės
Sekuliarinis visuomeninis ir politinis optimizmas yra iliuzija. Be Dievo, nei laisvė ir nepriklausomybė, nei nuosavybė ir turtas į ramybę neatves.
ši tavo tema, vaidaivds, labai susišaukia su tuo, ką svarstom 'kodėl pykstam' temoje. net galima būtų visiems čia pereiti. bet dauguma, matyt, jaučia alergiją ilgiems tekstams
Išsiųsta: 03.05.11 21:03. Pavadinimas: Dabartinis pasaulis ..
Dabartinis pasaulis labai sudėtingas ir dviem-trimis sakiniais jo tikrai neapibūdinsi, todėl tema platoka. Bet kiekviename sakinyje yra daug prasmės. Paimkite , kad ir šį:
citata:
Dauguma tų, kurie Vakarų civilizacijoje save laiko krikščionimis, šito patys nežinodami, yra tikri pasauliečiai.
Ką tai sako? Nepakanka tik laikyti save krikščionimi, atlikti kokį nors ritualą, formaliai aplankyti bažnyčią, kažkiek paaukoti, o išėjus iš bažnyčios gyventi išimtinai pasaulietinį gyvenimą. Bet didžioji dauguma šiandien būtent taip ir gyvena. Ir ne tik gyvena, bet ir numiršta. O koks jų tada likimas? Aš neturiu tikslaus atsakymo į šį klausimą, bet pacituotas sakinys verčia labai rimtai susimastyti, ar "dauguma" turi išlikimo galimybių.
Ką tai sako? Nepakanka tik laikyti save krikščionimi, atlikti kokį nors ritualą, formaliai aplankyti bažnyčią, kažkiek paaukoti, o išėjus iš bažnyčios gyventi išimtinai pasaulietinį gyvenimą. Bet didžioji dauguma šiandien būtent taip ir gyvena. Ir ne tik gyvena, bet ir numiršta.
Nesutinku iš principo. Mes neturim teisės spręsti apie kitus žmones, nes nežinome jų tikrųjų motyvų ir tikėjimo slėpinio esmės.
VaidasVDS rašo:
citata:
Aš neturiu tikslaus atsakymo į šį klausimą, bet pacituotas sakinys verčia labai rimtai susimastyti, ar "dauguma" turi išlikimo galimybių.
Duoklė, atiduodama bažnyčios ritualams nei patvirtina, nei paneigia tikėjimo/įtikėjimo. Pranašo ir ambasadoriaus propaguojama kritika jau kai kam prasiveržė į pasąmonę, nepyk, VaidaiVDS, nenoriu įžeisti, tik rašau, ką galvoju ir jaučiu
LaimaIrena, kalbėdamas apie daugumą aš turėjau minty ne savo žodžius, bet citatą iš Urantijos Knygos. Tai nėra kažkokia pasąmoninė baimė ar kritika iš kito forumo. Ir tai nėra pačios krikščionybės kritika. Standartinis šiuolaikinis žmogus beveik neieško Dievo, daugumos žmonių mintys yra nukreiptos ne į Dievą, bet į materialinį apsirūpinimą. UK apreikšta 1934 metais, o tais metais Lietuvoje buvo žymiai didesnis realus religingumas, negu šiandien. Todėl šansai, kad dauguma šiandienių žmonių yra pasauliečiai, o ne krikščionys, yra dideli. Teisingai rašai, kad duoklė, atiduodama bažnyčios ritualams nei patvirtina, nei paneigia tikėjimo/įtikėjimo. Ir tikrai nesiruošiu pats ką nors apie tai spręsti, tik reiškiu savo nuomonę. Sprendimus dėl kiekvieno individualiai priims Dienų Senieji. O UK kai kuriose vietose suteikia vilties, kad žmogus gali išlikti ir pradėdamas pirmus žingsnius link Dievo
citata:
Mirtingosios egzistencijos kiekvienos įmanomos fazės visos sielos išliks su sąlyga, jeigu jos parodys norą bendradarbiauti su viduje gyvenančiais savo Derintojais ir išreikš troškimą surasti Dievą ir pasiekti dieviškąjį tobulumą, nors šitie troškimai būtų ne daugiau kaip pirmieji nestiprūs primityvaus suvokimo, kas yra "tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, kuris ateina į šį pasaulį," virpesiai.
, o kai kuriose vietose kelia gana didelius reikalavimus tikintiesiems/įtikėjusiems
citata:
O aš pareiškiu, jog šitam kupranugariui pralįsti per adatos skylutę lygiai taip lengva, kaip ir šitiems savimi patenkintiems turčiams patekti į dangaus karalystę.
kalbėdamas apie daugumą aš turėjau minty ne savo žodžius, bet citatą iš Urantijos Knygos.
Kažkodėl galvoju, kad mums gal reikėtų nustoti dangstytis vien citatomis iš UK, bet analizuoti, kaip išdėstyti teiginiai realiai veikia. Juk ši knyga lyg vadovėlis - kad kažką išmoktumėme (jei dar nežinojome, ar pasąmoningai nejautėme) ir pritaikytume savo gyvenimuose. SAVO, bet ne kitų
ir pritaikytume savo gyvenimuose. SAVO, bet ne kitø
as tai irgi vis ieskau praktisku ziniu, kurias butu galima pritaikyti jau sitame gyvenime. Pvz ST man labai patiko Patarliu knyga, o visa ta zydu istorija man neidomi. UK idomiausia ketvirtoji dalis, kur yra daug pamokanciu vietu.
Dangstytis citatom tikrai SENIAI laikas nustot,tuo labiau ilga laika studinant,tas pats kas studentas vieto savo ziniu deklaravimo,nuolat cituotu vadoveli.Buka kazkaip.
ST man labai patiko Patarliu knyga, o visa ta zydu istorija man neidomi
O ar žinai Pilypai, kad Egipte išaugo mokytojas, kurį daugelis vadino "žmogaus sūnumi," o kiti jį vadino Amenemopu. Šitas Nilo išminčius mokė, jog "turtai patys įgauna sparnus ir išskrenda" – jog visi žemiškieji dalykai išnyksta. Jo didžioji malda buvo “išsivaduoti iš baimės." Jis visus ragino nusigręžti nuo "žmonių žodžių" ir atsisukti į "Dievo veiksmus." Iš esmės jis mokė: žmogus teigia, bet sprendžia Dievas. Jo mokymai, išversti į hebrajų kalbą, nulėmė Senojo Testamento Patarlių Knygos filosofiją. Hebrajų Išminties Knygoje penkioliktasis, septynioliktasis, dvidešimtasis skyriai, ir nuo dvidešimt antrojo skyriaus, septynioliktojo sueiliavimo, iki dvidešimt ketvirtojo skyriaus, dvidešimt antrojo sueiliavimo, yra paimti beveik pažodiniai tekstai iš Amenemopo Išminties Knygos. Hebrajų Psalmių Knygos pirmoji psalmė yra parašyta Amenemopo ir yra Ichnatono mokymų šerdis. LaimaIrena rašo
citata:
galvoju, kad mums gal reikėtų nustoti dangstytis vien citatomis iš UK, bet analizuoti, kaip išdėstyti teiginiai realiai veikia
O kas dangstosi citatomis. Citatos yra skirtos mūsų suvokimui. Tačiau kiekvieno suvokimas gali būti skirtingas, kiekvieno analizė ir išvados gali taip pat skirtis. Aš taip pat žinau, kodėl mažai Urantijos Knygą studijavęs žmogus gali padaryti netinkamas išvadas iš vienos UK citatos, tokiu atveju jam reikėtų prirankioti kartais dar ir kitas citatas iš kitų UK vietų, tačiau ir tai neduotų garantijų, kad to to žmogaus suvokimas bus adekvatus manajam. Tai toks gana bergždžias darbas. Aš pagal savo patyrimą galiu tik patvirtinti, kad būtent Urantijos Knygos teiginiai (citatos) iš tiesų veikia labai puikiai realiame gyvenime. Todėl teisingiau pasakyti, nei nurodyta UK citatose aš paprasčiausiai negaliu. Galima bandyti plėsti UK teiginius, kaip tą bando daryti Algimantas, tačiau kažkodėl mano manymu iš to nieko gero jam neišeina. Čia pavyzdėlis, kaip sekėsi praplėsti Sadleriams UK išmintį: „Kažkuriuo metu Dr.Sadleris ir jo sūnus, Bilas Sadleris, nusprendė, jog Urantijos Dokumentams reikalingas koks nors pristatymas, paaiškinimas. Jie parengė tokį dokumentą, tačiau vieno ryšio seanso metu jų parašytas įvadas buvo griežtai atmestas. Ir Apreiškėjai jiems paaiškino, nors jų ketinimai yra geranoriški, bet jų toks indėlis yra nepriimtinas: “ŽVAKĖ NEGALI APŠVIESTI KELIO SAULEI.“ O Sadleriams toliau pastebėjo, jog tinkamu laiku Knygos pristatymas bus parengtas. Kada jie gavo Įvadą Knygai, tada dr.Sadleris pripažino, jog tai, ką buvo parengęs jis drauge su sūnumi, visiškai neatitiko jiems pateikto Įvado.”
O ar þinai Pilypai, kad Egipte iðaugo mokytojas, kurá daugelis vadino "þmogaus sûnumi," o kiti já vadino Amenemopu.
Skaiciau, Vaidai, sita istorija kazkur, bet cia vel gi yra istorija ir praktines reiksmes man ji neturi, nors kai kas sako, kad istorija reikia mokytis, pagal ja galima prognuozuoti ateiti, nes viskas kartojasi. Niekada nemegau istorijos. VaidasVDS rašo:
citata:
Ðitas Nilo iðminèius mokë, jog "turtai patys ágauna sparnus ir iðskrenda" – jog visi þemiðkieji dalykai iðnyksta. Jo didþioji malda buvo “iðsivaduoti ið baimës." Jis visus ragino nusigræþti nuo "þmoniø þodþiø" ir atsisukti á "Dievo veiksmus." Ið esmës jis mokë: þmogus teigia, bet sprendþia Dievas.
Va cia jau praktiskos zinios ir man idomu. VaidasVDS rašo:
citata:
Jo mokymai, iðversti á hebrajø kalbà, nulëmë Senojo Testamento Patarliø Knygos filosofijà. Hebrajø Iðminties Knygoje penkioliktasis, septynioliktasis, dvideðimtasis skyriai, ir nuo dvideðimt antrojo skyriaus, septynioliktojo sueiliavimo, iki dvideðimt ketvirtojo skyriaus, dvideðimt antrojo sueiliavimo, yra paimti beveik paþodiniai tekstai ið Amenemopo Iðminties Knygos. Hebrajø Psalmiø Knygos pirmoji psalmë yra paraðyta Amenemopo ir yra Ichnatono mokymø ðerdis.
Kas man is to, jeigu as zinosiu kelintas skyrius is kur paimtas, svarbu kas tame skyriuje. Tegu tai zino vertejai, jiem tai reikia zinot
aš tavęs nekritikuoju, gink Dieve. Bet, kai per citatas nesimato žmogaus, tai nėra gerai
O kas sakė, kad mane kritikuoji? Su tais sakymais taip ir būna, kad vienas vienaip pasako, kitas visai kitaip pagalvoja, ir vietoje normalios diskusijos gaunasi neproduktyvus ginčas Citatos išreiškia taip pat požiūrį kaip ir asmeninės mintys, o Urantijos Knygos citatos mintį gali išreikšti ir geriau, negu ją pačiam suformuluoti Bet čia jau tikriausiai požiūrio reikalas
Citatos išreiškia taip pat požiūrį kaip ir asmeninės mintys, o Urantijos Knygos citatos mintį gali išreikšti ir geriau, negu ją pačiam suformuluot
Sutinku, kad pačiam suformuluoti mintį taip, kaip UK, neįmanoma, bet pritariu
LaimaIrena rašo:
citata:
juk ši knyga lyg vadovėlis - kad kažką išmoktumėme (jei dar nežinojome, ar pasąmoningai nejautėme) ir pritaikytume savo gyvenimuose. SAVO, bet ne kitų...ir geriau suprastume save ir savo gyvenimą
ir Kukui
Kukas rašo:
citata:
Dangstytis citatom tikrai SENIAI laikas nustot,tuo labiau ilga laika studinant,tas pats kas studentas vieto savo ziniu deklaravimo,nuolat cituotu vadoveli.Buka kazkaip.
Knygą visi galim atsiverst ar internete susirasti, bet kaip suprantam vieną ar kitą postulatą čia jau reikia savo mąstymą įjungti. Ir, manau, nereiktų bijoti, kad vienas kitą nelabai suprasim, juk esam visi skirtingi, bet kartu labai panašūs, nes domimės dvasiniu gyvenimu - kas UK ar kituose šaltiniuose išdėstyta, ieškom gyvenimo prasmės ir ramybės. O dėl pasaulietiškumo ir tikėjimo, nereikia norėti, kad visi būtų tikintys, svarbu ar tau pačiam, tavo artimiesiems, draugams reikia Dievo Tėvo. Skeptikų, agnostikų buvo visais amžiais ir bus. Tokia realybė. Kas iš to, kad kritikuosim juos, smerksim, pasaulis nuo to nepasikeis, bus kaip UK apaštalui - deklaruos kosminę pačią šviesiausią meilę, o pats... Pirmiau reikia savo kieme išsišluoti
JEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE kažin, ar paties tas kiemas jau toks švarus? Jau kokie visi čia mandri che che VaidasVDS rašo:
citata:
Pasaulietiškam maištui jūs turite būti dėkingi už Amerikos industrializmo stebinantį kūrybingumą ir už Vakarų civilizacijos precedento neturinčią materialią pažangą. Ir kadangi pasaulietinis maištas nuėjo perdaug toli ir iš akiračio prarado Dievą ir tikrąją religiją, dėl to taip pat buvo pasaulio karų ir tarptautinių neramumų nelauktas derlius.
O kam jums tas Dievas, pinigų tai nemoka? Malonumų iš jo jokių negaunat? O norit, visi norit JEEEEEEEEEEEE
Ar prisimenat, užrašą Arbeit macht frei ant Osvencimo vartų? Tai ir dirbkit o ne pliurpkit
Visos datos formate GMT
2 val. Šaukimų šiandien: 1
Teisė: šypsenėlės taip, paveikslėliai taip, šriftai taip, balsavimas ne
avatarai taip, Nuorodų auto pakeitimas įjung, demonstracija išjun, taisyti ne
JEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE kažin, ar paties tas kiemas jau toks švarus? Jau kokie visi čia mandri che che 
o ne pliurpkit 
- dalyvis dabar forume