Išsiųsta: 02.05.11 18:44. Pavadinimas: Dabartinis Pasaulis
Kokiame pasaulyje mes gyvename. Daug kas pasakytų, kad netobulame. O kokios pagrindinės to priežastys? Siūlau pamąstymui Urantijos Knygos ištrauką: "PASAULIETINIS TOTALITARIZMAS Bet net ir po to, kada materializmas ir mechanizmas daugiau ar mažiau bus nugalėti, griaunantis dvidešimtojo amžiaus pasaulietiškumo poveikis vis dar kenks milijonų naivių sielų dvasiniam patyrimui. Šiuolaikinį pasaulietiškumą puoselėjo du pasaulinio masto poveikiai. Pasaulietiškumo tėvas buvo devynioliktojo ir dvidešimtojo amžių vadinamojo mokslo – ateistinio mokslo – siauro mąstymo ir bedievis požiūris. Šiuolaikinio sekuliarizmo motina buvo totalitarinė viduramžių krikščioniškoji bažnyčia. Sekuliarizmas savo pradžią gavo kaip kylantis protestas prieš beveik visišką suinstitutintos krikščioniškosios bažnyčios viešpatavimą Vakarų civilizacijoje. Šito apreiškimo metu, vyraujantis intelektualus ir filosofinis klimatas tiek Europos, tiek Amerikos gyvenime yra aiškiai pasaulietinis – humanistinis. Tris šimtus metų vakarietiškas mąstymas buvo vis labiau pasaulietinamas. Religija vis labiau ir labiau ėmė tapti formaliu poveikiu, didele dalimi ritualo atlikimu. Dauguma tų, kurie Vakarų civilizacijoje save laiko krikščionimis, šito patys nežinodami, yra tikri pasauliečiai. Reikėjo didžiulės jėgos, galingo poveikio, kad mąstančios ir gyvos Vakarų tautos būtų išvaduotos iš pražūtingo totalitarinio ekleziastinio viešpatavimo glėbio. Sekuliarizmas iš tikrųjų sutraukė bažnyčios kontrolės pančius, o dabar savo ruožtu jis grasina įvesti naują ir bedievišką šiuolaikinio žmogaus širdies ir proto valdymo tipą. Tironiška ir diktatoriška politinė valstybė yra mokslinio materializmo ir filosofinio sekuliarizmo tiesioginis palikuonis. Sekuliarizmas, vos tik išvadavęs žmogų iš suinstitutintos bažnyčios viešpatavimo, tuoj pat jį parduoda į totalitarinės valstybės vergovę. Sekuliarizmas žmogų išlaisvina iš ekleziastinės vergijos tiktai tam, kad jį išduotų į politinės ir ekonominės vergovės tironiją. Materializmas Dievą neigia, sekuliarizmas jį tiesiog ignoruoja; bent jau toks buvo ankstesnis požiūris. Pastaruoju metu, sekuliarizmas įgavo karingesnį požiūrį, išdrįsdamas užimti vietą tos religijos, kurios totalitariniams pančiams jis kažkada ir priešinosi. Dvidešimtojo amžiaus sekuliarizmas turi polinkį tvirtinti, jog žmogui Dievo nereikia. Bet žinokite! Šitoji bedievė žmogiškosios visuomenės filosofija ves vien tiktai į bruzdėjimus, priešiškumą, nelaimes, karą, ir pasaulinio masto katastrofą. Sekuliarizmas niekada negali atnešti žmonijai ramybės. Žmogiškojoje visuomenėje Dievo vietos užimti negali niekas. Bet jūs gerai įsidėmėkite! neskubėkite atsisakyti pasaulietinio maišto naudingų iškovojimų iš ekleziastinio totalitarizmo. Dėl pasaulietinio maišto Vakarų civilizacija šiandien naudojasi daugybe laisvių ir patiria daugybę pasitenkinimų. Sekuliarizmo didžioji klaida buvo tokia: Sukilę prieš tai, kad religinė valdžia beveik visiškai kontroliavo gyvenimą, ir išsivadavę iš tokios ekleziastinės tironijos, pasauliečiai žengė toliau, kad sukeltų maištą ir prieš patį Dievą, kartais paslapčiomis ir kartais atvirai. Pasaulietiškam maištui jūs turite būti dėkingi už Amerikos industrializmo stebinantį kūrybingumą ir už Vakarų civilizacijos precedento neturinčią materialią pažangą. Ir kadangi pasaulietinis maištas nuėjo perdaug toli ir iš akiračio prarado Dievą ir tikrąją religiją, dėl to taip pat buvo pasaulio karų ir tarptautinių neramumų nelauktas derlius. Nebūtina paaukoti įtikėjimą į Dievą tam, kad būtų galima pasidžiaugti šiuolaikinio sekuliaristinio maišto palaima: pakantumu, visuomenine tarnyste, demokratiniu ________________________________________ [2082]▼ valdymu, ir pilietinėmis laisvėmis. Pasauliečiams nebuvo būtina priešpastatyti tikrąją religiją tam, kad būtų skatinamas mokslas ir vystomas švietimas. Bet sekuliarizmas nėra visų šitų nesenų laimėjimų išplečiant gyvenimą vienintelis šaltinis. Už dvidešimtojo amžiaus laimėjimų stovi ne tiktai mokslas ir sekuliarizmas, bet taip pat ir Jėzaus iš Nazareto gyvenimo ir mokymo nepripažinti ir neįvertinti dvasiniai poveikiai. Be Dievo, be religijos, mokslinis sekuliarizmas niekada negali koordinuoti savo jėgų, suderinti savo skirtingų ir besivaržančių interesų, rasių, ir nacionalizmų. Šita pasaulietinė žmogiškoji visuomenė, nežiūrint savo nematytų materialistinių pasiekimų, iš lėto byra. Pagrindinė išlaikanti jėga, kuri priešinasi šitam antagonizmo byrėjimui, yra nacionalizmas. O nacionalizmas yra pagrindinis barjeras pasaulinei taikai. Sekuliarizmo neatskiriama silpnoji vieta yra tai, kad jis atmeta etiką ir religiją dėl politikos ir valdžios. Jūs tiesiog negalite sukurti žmonių brolystės ignoruodami arba atstumdami Dievo tėvystę. Sekuliarinis visuomeninis ir politinis optimizmas yra iliuzija. Be Dievo, nei laisvė ir nepriklausomybė, nei nuosavybė ir turtas į ramybę neatves. Mokslo, švietimo, pramonės, ir visuomenės visiškas sekuliarizavimas gali vesti vien tiktai į katastrofą. Per dvidešimtojo amžiaus pirmąjį trečdalį urantijiečiai žmogiškųjų būtybių nužudė daugiau negu iki to meto jų buvo nužudyta per visą krikščioniškosios tvarkos laiką. Ir tai yra materializmo ir sekuliarizmo siaubingo derliaus tiktai pradžia; dar siaubingesnis sunaikinimas laukia ateityje. _____ Lai neišgąsdina ko nors šios citatos pabaiga, UK buvo apreikšta prieš antrąjį pasaulinį karą (informacija tiems, kurie mažai žino apie UK).
Tironiška ir diktatoriška politinė valstybė yra mokslinio materializmo ir filosofinio sekuliarizmo tiesioginis palikuonis.
Jo, žinom, dar prisimenam tuos laikus ir tą valstybę, kurioj praleidom gražiausias jaunystės dienas, visais įmanomais būdais l u o š i n a m o s jaunystės
Sekuliarinis visuomeninis ir politinis optimizmas yra iliuzija. Be Dievo, nei laisvė ir nepriklausomybė, nei nuosavybė ir turtas į ramybę neatves.
ši tavo tema, vaidaivds, labai susišaukia su tuo, ką svarstom 'kodėl pykstam' temoje. net galima būtų visiems čia pereiti. bet dauguma, matyt, jaučia alergiją ilgiems tekstams
Išsiųsta: 03.05.11 21:03. Pavadinimas: Dabartinis pasaulis ..
Dabartinis pasaulis labai sudėtingas ir dviem-trimis sakiniais jo tikrai neapibūdinsi, todėl tema platoka. Bet kiekviename sakinyje yra daug prasmės. Paimkite , kad ir šį:
citata:
Dauguma tų, kurie Vakarų civilizacijoje save laiko krikščionimis, šito patys nežinodami, yra tikri pasauliečiai.
Ką tai sako? Nepakanka tik laikyti save krikščionimi, atlikti kokį nors ritualą, formaliai aplankyti bažnyčią, kažkiek paaukoti, o išėjus iš bažnyčios gyventi išimtinai pasaulietinį gyvenimą. Bet didžioji dauguma šiandien būtent taip ir gyvena. Ir ne tik gyvena, bet ir numiršta. O koks jų tada likimas? Aš neturiu tikslaus atsakymo į šį klausimą, bet pacituotas sakinys verčia labai rimtai susimastyti, ar "dauguma" turi išlikimo galimybių.
Ką tai sako? Nepakanka tik laikyti save krikščionimi, atlikti kokį nors ritualą, formaliai aplankyti bažnyčią, kažkiek paaukoti, o išėjus iš bažnyčios gyventi išimtinai pasaulietinį gyvenimą. Bet didžioji dauguma šiandien būtent taip ir gyvena. Ir ne tik gyvena, bet ir numiršta.
Nesutinku iš principo. Mes neturim teisės spręsti apie kitus žmones, nes nežinome jų tikrųjų motyvų ir tikėjimo slėpinio esmės.
VaidasVDS rašo:
citata:
Aš neturiu tikslaus atsakymo į šį klausimą, bet pacituotas sakinys verčia labai rimtai susimastyti, ar "dauguma" turi išlikimo galimybių.
Duoklė, atiduodama bažnyčios ritualams nei patvirtina, nei paneigia tikėjimo/įtikėjimo. Pranašo ir ambasadoriaus propaguojama kritika jau kai kam prasiveržė į pasąmonę, nepyk, VaidaiVDS, nenoriu įžeisti, tik rašau, ką galvoju ir jaučiu
LaimaIrena, kalbėdamas apie daugumą aš turėjau minty ne savo žodžius, bet citatą iš Urantijos Knygos. Tai nėra kažkokia pasąmoninė baimė ar kritika iš kito forumo. Ir tai nėra pačios krikščionybės kritika. Standartinis šiuolaikinis žmogus beveik neieško Dievo, daugumos žmonių mintys yra nukreiptos ne į Dievą, bet į materialinį apsirūpinimą. UK apreikšta 1934 metais, o tais metais Lietuvoje buvo žymiai didesnis realus religingumas, negu šiandien. Todėl šansai, kad dauguma šiandienių žmonių yra pasauliečiai, o ne krikščionys, yra dideli. Teisingai rašai, kad duoklė, atiduodama bažnyčios ritualams nei patvirtina, nei paneigia tikėjimo/įtikėjimo. Ir tikrai nesiruošiu pats ką nors apie tai spręsti, tik reiškiu savo nuomonę. Sprendimus dėl kiekvieno individualiai priims Dienų Senieji. O UK kai kuriose vietose suteikia vilties, kad žmogus gali išlikti ir pradėdamas pirmus žingsnius link Dievo
citata:
Mirtingosios egzistencijos kiekvienos įmanomos fazės visos sielos išliks su sąlyga, jeigu jos parodys norą bendradarbiauti su viduje gyvenančiais savo Derintojais ir išreikš troškimą surasti Dievą ir pasiekti dieviškąjį tobulumą, nors šitie troškimai būtų ne daugiau kaip pirmieji nestiprūs primityvaus suvokimo, kas yra "tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, kuris ateina į šį pasaulį," virpesiai.
, o kai kuriose vietose kelia gana didelius reikalavimus tikintiesiems/įtikėjusiems
citata:
O aš pareiškiu, jog šitam kupranugariui pralįsti per adatos skylutę lygiai taip lengva, kaip ir šitiems savimi patenkintiems turčiams patekti į dangaus karalystę.
kalbėdamas apie daugumą aš turėjau minty ne savo žodžius, bet citatą iš Urantijos Knygos.
Kažkodėl galvoju, kad mums gal reikėtų nustoti dangstytis vien citatomis iš UK, bet analizuoti, kaip išdėstyti teiginiai realiai veikia. Juk ši knyga lyg vadovėlis - kad kažką išmoktumėme (jei dar nežinojome, ar pasąmoningai nejautėme) ir pritaikytume savo gyvenimuose. SAVO, bet ne kitų
ir pritaikytume savo gyvenimuose. SAVO, bet ne kitø
as tai irgi vis ieskau praktisku ziniu, kurias butu galima pritaikyti jau sitame gyvenime. Pvz ST man labai patiko Patarliu knyga, o visa ta zydu istorija man neidomi. UK idomiausia ketvirtoji dalis, kur yra daug pamokanciu vietu.
Dangstytis citatom tikrai SENIAI laikas nustot,tuo labiau ilga laika studinant,tas pats kas studentas vieto savo ziniu deklaravimo,nuolat cituotu vadoveli.Buka kazkaip.
ST man labai patiko Patarliu knyga, o visa ta zydu istorija man neidomi
O ar žinai Pilypai, kad Egipte išaugo mokytojas, kurį daugelis vadino "žmogaus sūnumi," o kiti jį vadino Amenemopu. Šitas Nilo išminčius mokė, jog "turtai patys įgauna sparnus ir išskrenda" – jog visi žemiškieji dalykai išnyksta. Jo didžioji malda buvo “išsivaduoti iš baimės." Jis visus ragino nusigręžti nuo "žmonių žodžių" ir atsisukti į "Dievo veiksmus." Iš esmės jis mokė: žmogus teigia, bet sprendžia Dievas. Jo mokymai, išversti į hebrajų kalbą, nulėmė Senojo Testamento Patarlių Knygos filosofiją. Hebrajų Išminties Knygoje penkioliktasis, septynioliktasis, dvidešimtasis skyriai, ir nuo dvidešimt antrojo skyriaus, septynioliktojo sueiliavimo, iki dvidešimt ketvirtojo skyriaus, dvidešimt antrojo sueiliavimo, yra paimti beveik pažodiniai tekstai iš Amenemopo Išminties Knygos. Hebrajų Psalmių Knygos pirmoji psalmė yra parašyta Amenemopo ir yra Ichnatono mokymų šerdis. LaimaIrena rašo
citata:
galvoju, kad mums gal reikėtų nustoti dangstytis vien citatomis iš UK, bet analizuoti, kaip išdėstyti teiginiai realiai veikia
O kas dangstosi citatomis. Citatos yra skirtos mūsų suvokimui. Tačiau kiekvieno suvokimas gali būti skirtingas, kiekvieno analizė ir išvados gali taip pat skirtis. Aš taip pat žinau, kodėl mažai Urantijos Knygą studijavęs žmogus gali padaryti netinkamas išvadas iš vienos UK citatos, tokiu atveju jam reikėtų prirankioti kartais dar ir kitas citatas iš kitų UK vietų, tačiau ir tai neduotų garantijų, kad to to žmogaus suvokimas bus adekvatus manajam. Tai toks gana bergždžias darbas. Aš pagal savo patyrimą galiu tik patvirtinti, kad būtent Urantijos Knygos teiginiai (citatos) iš tiesų veikia labai puikiai realiame gyvenime. Todėl teisingiau pasakyti, nei nurodyta UK citatose aš paprasčiausiai negaliu. Galima bandyti plėsti UK teiginius, kaip tą bando daryti Algimantas, tačiau kažkodėl mano manymu iš to nieko gero jam neišeina. Čia pavyzdėlis, kaip sekėsi praplėsti Sadleriams UK išmintį: „Kažkuriuo metu Dr.Sadleris ir jo sūnus, Bilas Sadleris, nusprendė, jog Urantijos Dokumentams reikalingas koks nors pristatymas, paaiškinimas. Jie parengė tokį dokumentą, tačiau vieno ryšio seanso metu jų parašytas įvadas buvo griežtai atmestas. Ir Apreiškėjai jiems paaiškino, nors jų ketinimai yra geranoriški, bet jų toks indėlis yra nepriimtinas: “ŽVAKĖ NEGALI APŠVIESTI KELIO SAULEI.“ O Sadleriams toliau pastebėjo, jog tinkamu laiku Knygos pristatymas bus parengtas. Kada jie gavo Įvadą Knygai, tada dr.Sadleris pripažino, jog tai, ką buvo parengęs jis drauge su sūnumi, visiškai neatitiko jiems pateikto Įvado.”
O ar þinai Pilypai, kad Egipte iðaugo mokytojas, kurá daugelis vadino "þmogaus sûnumi," o kiti já vadino Amenemopu.
Skaiciau, Vaidai, sita istorija kazkur, bet cia vel gi yra istorija ir praktines reiksmes man ji neturi, nors kai kas sako, kad istorija reikia mokytis, pagal ja galima prognuozuoti ateiti, nes viskas kartojasi. Niekada nemegau istorijos. VaidasVDS rašo:
citata:
Ðitas Nilo iðminèius mokë, jog "turtai patys ágauna sparnus ir iðskrenda" – jog visi þemiðkieji dalykai iðnyksta. Jo didþioji malda buvo “iðsivaduoti ið baimës." Jis visus ragino nusigræþti nuo "þmoniø þodþiø" ir atsisukti á "Dievo veiksmus." Ið esmës jis mokë: þmogus teigia, bet sprendþia Dievas.
Va cia jau praktiskos zinios ir man idomu. VaidasVDS rašo:
citata:
Jo mokymai, iðversti á hebrajø kalbà, nulëmë Senojo Testamento Patarliø Knygos filosofijà. Hebrajø Iðminties Knygoje penkioliktasis, septynioliktasis, dvideðimtasis skyriai, ir nuo dvideðimt antrojo skyriaus, septynioliktojo sueiliavimo, iki dvideðimt ketvirtojo skyriaus, dvideðimt antrojo sueiliavimo, yra paimti beveik paþodiniai tekstai ið Amenemopo Iðminties Knygos. Hebrajø Psalmiø Knygos pirmoji psalmë yra paraðyta Amenemopo ir yra Ichnatono mokymø ðerdis.
Kas man is to, jeigu as zinosiu kelintas skyrius is kur paimtas, svarbu kas tame skyriuje. Tegu tai zino vertejai, jiem tai reikia zinot
aš tavęs nekritikuoju, gink Dieve. Bet, kai per citatas nesimato žmogaus, tai nėra gerai
O kas sakė, kad mane kritikuoji? Su tais sakymais taip ir būna, kad vienas vienaip pasako, kitas visai kitaip pagalvoja, ir vietoje normalios diskusijos gaunasi neproduktyvus ginčas Citatos išreiškia taip pat požiūrį kaip ir asmeninės mintys, o Urantijos Knygos citatos mintį gali išreikšti ir geriau, negu ją pačiam suformuluoti Bet čia jau tikriausiai požiūrio reikalas
Citatos išreiškia taip pat požiūrį kaip ir asmeninės mintys, o Urantijos Knygos citatos mintį gali išreikšti ir geriau, negu ją pačiam suformuluot
Sutinku, kad pačiam suformuluoti mintį taip, kaip UK, neįmanoma, bet pritariu
LaimaIrena rašo:
citata:
juk ši knyga lyg vadovėlis - kad kažką išmoktumėme (jei dar nežinojome, ar pasąmoningai nejautėme) ir pritaikytume savo gyvenimuose. SAVO, bet ne kitų...ir geriau suprastume save ir savo gyvenimą
ir Kukui
Kukas rašo:
citata:
Dangstytis citatom tikrai SENIAI laikas nustot,tuo labiau ilga laika studinant,tas pats kas studentas vieto savo ziniu deklaravimo,nuolat cituotu vadoveli.Buka kazkaip.
Knygą visi galim atsiverst ar internete susirasti, bet kaip suprantam vieną ar kitą postulatą čia jau reikia savo mąstymą įjungti. Ir, manau, nereiktų bijoti, kad vienas kitą nelabai suprasim, juk esam visi skirtingi, bet kartu labai panašūs, nes domimės dvasiniu gyvenimu - kas UK ar kituose šaltiniuose išdėstyta, ieškom gyvenimo prasmės ir ramybės. O dėl pasaulietiškumo ir tikėjimo, nereikia norėti, kad visi būtų tikintys, svarbu ar tau pačiam, tavo artimiesiems, draugams reikia Dievo Tėvo. Skeptikų, agnostikų buvo visais amžiais ir bus. Tokia realybė. Kas iš to, kad kritikuosim juos, smerksim, pasaulis nuo to nepasikeis, bus kaip UK apaštalui - deklaruos kosminę pačią šviesiausią meilę, o pats... Pirmiau reikia savo kieme išsišluoti
JEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE kažin, ar paties tas kiemas jau toks švarus? Jau kokie visi čia mandri che che VaidasVDS rašo:
citata:
Pasaulietiškam maištui jūs turite būti dėkingi už Amerikos industrializmo stebinantį kūrybingumą ir už Vakarų civilizacijos precedento neturinčią materialią pažangą. Ir kadangi pasaulietinis maištas nuėjo perdaug toli ir iš akiračio prarado Dievą ir tikrąją religiją, dėl to taip pat buvo pasaulio karų ir tarptautinių neramumų nelauktas derlius.
O kam jums tas Dievas, pinigų tai nemoka? Malonumų iš jo jokių negaunat? O norit, visi norit JEEEEEEEEEEEE
Ar prisimenat, užrašą Arbeit macht frei ant Osvencimo vartų? Tai ir dirbkit o ne pliurpkit
O ar yra skirtumas tarp citavimų ,na tarkime cituoti Urantijos Knygą yra viena , o vieniem kitų pliurpalus jau yra visa kas kita.
O kur nors viena tavo įdėta citata iš Uk, biče, a? Ko necituoji? Ko nenagrinėji, o tik kitus kritikuoji?
Dėk drąsiai, nesibaimink, žinok anos reikalingos LABBAI neturiu laiko knygai skaityt Dabartiniam Pasauly jūs tiek darbo užduodat, kad lakstau kiaurą parą iškišęs liežuvį, kaip koks ciuckis JEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE
Išsiųsta: 14.05.11 11:43. Pavadinimas: Povilas čia ..
Povilas čia "trinktelėjo"... Visiškai ignoruoti to gal ir neverta, tačiau yra ir kitokios informacijos, be to, negi mokslininkai jau taip žiopli, kad taip grubiai neapskaičiavo gamtinių resursų likučių. Iš kitos pusės argi verta bijoti kataklizmų, jei jie ir bus: "Nacijų nuopolis, imperijų žlugimas, netikinčiųjų žydų sunaikinimas, amžiaus pabaiga, net ir šio pasaulio pabaiga, ką gi šitie dalykai turi bendro su tuo, kuris tiki šita evangelija ir kuris savajį gyvenimą yra paslėpęs amžinosios karalystės garantijoje? Jūs tie, kurie esate Dievą pažįstantys ir tikintys į evangeliją, jau tvirtai tikite į amžinąjį gyvenimą. Kadangi jūsų gyvenimas buvo gyvenamas dvasioje ir Tėvo labui, tai jums niekas negali sukelti rimto nerimo. Karalystės statytojų, dangiškųjų pasaulių akredituotų piliečių, neturi trikdyti laikini sukrėtimai arba kelti nerimo žemiškieji kataklizmai. Kokią tai turi reikšmę jums tiems, kurie tikite šita karalystės evangelija, jeigu nacijos žlunga, amžius pasibaigia, ar visi matomi dalykai griūna, kadangi jūs žinote, kad jūsų gyvybė yra šio Sūnaus dovana, ir kad ji yra amžinai saugi Tėve? Nugyvenę žemiškąjį gyvenimą tikėdami ir davę dvasios vaisių kaip kupino meilės tarnavimo savo bičiuliams teisumą, jūs galite drąsiai laukti kito žingsnio amžinojoje karjeroje su tokiu pačiu įtikėjimu į išlikimą, kuris jus pernešė per pirmąjį ir žemiškąjį jaudinantį patyrimą sūnystėje su Dievu. "Kiekviena tikinčiųjų karta savo darbą turėtų tęsti, atsižvelgdama į galimą Žmogaus Sūnaus sugrįžimą, lygiai taip, kaip ir kiekvienas atskiras tikintysis savo gyvenimo darbą toliau atlieka, atsižvelgdamas į neišvengiamą ir nuolat gresiančią natūralią mirtį. Kada kartą įtikėjimo dėka save sukuriate kaip Dievo sūnų, tada daugiau niekas nebėra svarbu, kiek tai yra susiję su išlikimo garantija."
"Perbegau" per Povilo pranasystes ir pagalvojau, dar vienas gasdintojas. Algimantui kazkada rasiau, kad nereikia skelbti tu baisiu pranasysciu, ir KJV butu gera knyga jeigu ne tie perspejimai. Jau kiek buvo tu pasaulio pabaigu, bet nei viena neissipilde, tik nerimo zmonems, tas pranasystes girdejusiems, pridejo. Gerai, kad zmones yra abejojantys: gal bus, gal nebus. O jeigu visi suzinotu ir tikrai patiketu, tai taip ir ivyktu.
Išsiųsta: 15.05.11 10:59. Pavadinimas: Vienas iš keturių
Pasidalinsiu savo patyrimu. Niekada neužsiiminėjau pranašystėmis ir jomis nelabai pasitikiu, be to visada sunkiai sekdavosi atspėti bent du kartus iš eilės. Tačiau kartą nutiko įdomus nutikimas. Vyko tiesioginė burtų traukimo ceremonija per TV. Spontaniškai kilo mintis spėti, kokie burtai bus ištraukti. Buvo traukiama šešis kartus, kas kart iš keturių pretendentų po vieną. Iš kažkur atėjo pasitikėjimas, kad bus taip, kaip šaus man į galvą. Kaip visada galvojau, kad štai tuoj mano spėjimas bus netikslus. Kai atspėjau antrą kartą iš eilės nustebau, kai atspėjau ketvirtą kartą iš eilės tapo juokinga. Bet atspėjau ir šeštą kartą iš šešių galimų. Visą tą laiką galvoje nesisuko jokios pašalinės mintys apie pasididžiavimą, apie kažkokius ypatingus norus, buvo tiesiog linksma ir juokinga. Tuos spėjimus girdėjo ir mano sūnus. Praėjo kuris laikas ir aš nusprendžiau dar kartą pabandyti paspėlioti. Šį kartą jau buvo išankstinė mintis paspėlioti, negana to spėliodamas aš jau norėjau kai kam palankumo, nors iš kitos pusės pageidavau, kad spėjimas vis tik būtų teisingas, negana to pabandžiau mintimis pasiekti, kad man padėtų Minties Derintojas. Spėjau keturis kartus , bet tik iš dviejų variantų. Ir ką gi, tik vienas spėjimas iš keturių buvo teisingas. Taigi pranašystės kartais pildosi, kartais ne. Tad palinkėkime, kad blogos pranašystės išsipildytų kuo mažesniu laipsniu arba visai neišsipildytų...
Visà tà laikà galvoje nesisuko jokios paðalinës mintys apie pasididþiavimà, apie kaþkokius ypatingus norus, buvo tiesiog linksma ir juokinga.
Ir as, VaidaiVDS, pastebejau, kad kai nesusireiksmini ir nesureiksmini, visada pavyksta. Bet sesis kartus is eiles atspet ir nepradet didziuotis jau po kokio trecio karto
Išsiųsta: 15.05.11 15:53. Pavadinimas: Kai kas sako, kad Ur..
Kai kas sako, kad Urantijos Knygoje yra moksliškai įrodytų klaidų. Visai neseniai ir čia viena jų buvo įdėta, priminsiu ją: "Knyga atkartoja tuo laiku vyravusią idėją, kad viena Merkurijaus pusė visada atsigręžusi į Saulę. 1965 m. radioastronomai aptiko, jog Merkurijus sukasi pakankamai greit, kad Saulė apšviestų abi planetos puses. Urantijos knygoje rašoma: "Tokie gravitaciniai poveikiai taip pat prisideda prie planetinių orbitų stabilizavimo tuo metu veikdami kaip stabdžiai planetų sukimosi aplink savo ašį greičiui, versdami planetą visą laiką suktis vis lėčiau iki ašinis sukimasis sustoja, palikdami planetos vieną pusrutulį visada atsuktą į saulę ar didesnįjį kūną, kaip tą iliustruoja Merkurijaus planeta ir mėnulis, kuris į Urantiją visada yra atsukęs tą pačią pusę." Vis dėl to, dabartiniu supratimu, ašinis sukimasis nesiliauja, o stabilizuojasi taip, kad laikas, per kurį apsisukama apie ašį, tampa lygus laikui, per kurį dangaus kūnas apskrieja apie kitą kūną." --- Šią neva klaidą nesėkmingai bandė paaiškinti ir nuoširdūs Urantijos Knygos tyrinėtojai, netgi teigdami kad apreiškėjai neva tyčia pridarė klaidų. Pasirodo visi tiek laiko buvo beveik akli. Dabar patyrinėkime tik gramatiškai šią pastraipą: "Tos planetos, kurios buvo arčiausia saulės, buvo pirmosios, kurios savo apsisukimus sulėtino kryptinės trinties dėka. Tokie gravitaciniai poveikiai taip pat prisideda prie planetinių orbitų stabilizavimo tuo metu veikdami kaip stabdžiai planetų sukimosi aplink savo ašį greičiui, versdami planetą visą laiką suktis vis lėčiau iki ašinis sukimasis sustoja, palikdami planetos vieną pusrutulį visada atsuktą į saulę ar didesnįjį kūną, kaip tą iliustruoja Merkurijaus planeta ir mėnulis, kuris į Urantiją visada yra atsukęs tą pačią pusę." ------Tos planetos ... savo apsisukimus sulėtino... Tokie gravitaciniai poveikiai... prisideda prie planetinių orbitų stabilizavimo... versdami planetą visą laiką suktis vis lėčiau iki ašinis sukimasis sustoja, palikdami planetos vieną pusrutulį visada atsuktą į saulę... kaip tą iliustruoja Merkurijaus planeta ir mėnulis, kuris į Urantiją visada yra atsukęs tą pačią pusę. ------- Taigi kalba eina apie planetas, kurios sulėtina savo apsisukimus. Vienos iš jų vis lėtėja (kaip Merkurijus), o kitos sustoja (kaip Mėnulis). Ir tik Mėnulis šiuo metu yra į Urantiją visada yra atsukęs tą pačią pusę, o Merkurijus dar tik yra lėtėjimo stadijoje, ką ir nustatė mokslininkai 1965 metais. Ir dar viena pastabėlė žodis "kuris" vartojamas tik vienam daiktui (objektui) pažymėti, šiuo atvejui mėnuliui. Jei būtų kalbama apie Merkurijaus planetą ir mėnulį, turėtų būti vartojamas žodis "kurie". --- Naujausią straipsnį apie tokius Urantijos Knygos tyrinėjimus galima rasti čiahttp://www.urantia-s.com/urantia/aroundbook-15
Štai beveik prieš šimtą metų Ani Bezant rašė labai panašiai , labai panašiai , ką mes čia dabar , per du urantiškus forumus , per Urantijos knygos apreiškimų dvasią , bandome diskutuoti ir įsisavinti tas pačias teosofines dvasines įžvalgas , kurios , tam reikalui atsidavusių žmonių , buvo aprašomos ir propoguojamos , jau šimtą metų ir dar anksčiau , tačiau buvo nustumtos į religinį užribį , kaip per daug sudėtingas ir klerikališkai netinkamas mokslas . Daug kas ir šiandieną tariasi atradę Ameriką dvasinių ieškojimų kelyje . Tačiau kaip matome jau praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje , o viskas prasidėjo tai dar anksčius - devyniolikto amžiaus antroje pusėje , kai Rerichai , Blavatskaja ir kiti teosofai kūrė bendro pobūdžio religinę kosminę doktriną apie Dievą ir žmogaus santykį su Dievu . Jau tada šviesū protai suvokė kitokį dieviškumą negu kad skleidė cerkvės ir bažnyčios . Šios teosofinės srovės buvo už bažnyčių ribų ir fundamentalioji dvasininkija jos niekada nepripažino . Tai labai lygiagretus analogas su šiandienos Urantijos knygos dvasia ir tiesa . Praktiškai mažai kas ją skaito ir studijuoja , tačiau beveik visi ją neigia ir kritikuoja . Žodis „teosofija” šiandien yra dažnai girdimas, ir nemažai žmonių laiko save teosofais, tačiau kai kurie net aiškiai nesupranta, kas teosofija yra. Nes tai - dieviškoji išmintis, o ji yra ta šviesa, kuri šviečia kiekvienam žmogui, kuris tik yra šiame pasaulyje. Šviesa niekam nepriklauso asmeniškai, ji priklauso kiekvienam ir visiems, ir tik gebėjimas ją suvokti suteikia teisę ją turėti, gi turėjimo faktas uždeda pareigą dalintis tąja šviesa su kitais. Kiekviena religija, kiekviena filosofija, kiekvienas mokslas ir kiekviena veikla iššaukia iš dieviškosios išminties tai, kas jose yra teisingo ir gražaus, tačiau nei viena iš jų negali pretenduoti į išimtinį šios išminties turėjimą. Teosofija nėra priklausymas teosofijos draugijai. Tai teosofijos draugija priklauso teosofijai. Kokia yra teosofijos esmė? Tai, kad žmogus, būdamas dieviškosios prigimties, gali pažinti dievą, kurio gyvenimas yra jame pačiame. Kaip neišvengiamas šios aukščiausios tiesos papildinys yra žmonių brolybės faktas. Dieviškasis gyvenimas ir yra ši dvasia, kuri talpina visa, kas yra, nuo mažiausio atomo iki archangelo; netgi dulkės po mūsų kojomis negalėtų egzistuoti be šio dieviškojo gyvenimo; aukščiausiasis serafimas - tik amžinosios ugnies kibirkštis, kuri pati yra dievas. Visi nedalomo gyvenimo veikėjai sudaro didžiąją broliją. Dievo imanentiškumas ir žmonijos vienis - tokios yra pagrindinės teosofijos tiesos. Antriniai teosofijos mokymai - yra tie patys, kurie sutinkami visose gyvose ar jau neegzistuojančiose religijose: dievo vienis ir jo pasireiškimo trejybiškumas; dvasios nusileidimas į materiją, ir iš čia - save suvokiančių būtybių hierarchija, tame tarpe yra ir žmonija; palaipsnis žmonijos augimas sąmonės atvėrimo būdu ir žmogiškųjų kūnų evoliucija persikūnijimo būdu; šio augimo vyksmas, veikiant neišvengiamam priežastingumo, tai yra karmos, dėsniui; terpės buvimas, kurioje vyksta šis augimas, ji sudaryta iš trijų pasaulių: fizinio, astralinio ir mentalinio, kitaip tariant, žemės, tarpinio pasaulio ir dangaus; dieviškųjų mokytojų, viršžmogių, egzistavimas. Visos religijos mokė arba moko šito, nors laikas nuo laiko tas arba kitas dalykas iš šių mokymų būdavo nustumiamas į antrą planą; tačiau laikas praeidavo ir šis dalykas vėl atsirasdavo, kaip tai atsitiko su mokymu apie persikūnijimą, kuris buvo dingęs iš bažnytinės krikščionybės mokymų, tačiau nūnai vėl atsirado, lyg būtų nuskendęs ir vėl išplaukęs į paviršių. Skleisti tas tiesas visose pasaulio pusėse yra tiesioginis teosofijos draugijos uždavinys. Nors kiekvienam atskirai paimtam nariui visai nebūtina visas šias tiesas priimti. Kiekvienam nariui yra suteikiama visiška laisvė studijuoti, priimti ar atmesti jas savo nuožiūra; tačiau jei visa draugija, kaip visuminis vienetas, nustotų vadovautis jomis ir skleisti jas, tuo pačiu, ji nustotų egzistavusi. Ši pasaulio religijų vienybė priklauso nuo fakto, jog visos religijos yra pradėtos Didžiųjų Mokytojų vieningosios brolijos narių, dieviškosios išminties arba teosofijos saugotojų. Iš šios brolijos laikas nuo laiko pasirodo naujų religijų steigėjai, atnešdami pasauliui tuos pačius mokymus vėl ir vėl, tik perduodamus jau kita forma, atitinkančia laikmečio sąlygas, tai yra žmonių, kuriems duodama nauja religija, išsivystymo lygmenį, šių žmonių tipą, jų poreikius ir jų gabumus. Visa, kas esminga, yra išsaugoma, tik kas neesminga yra pakeičiama. Šis visų religijų tapatumas yra įrodomas simboliais, kurie pasikartoja kiekvienoje iš jų, nes simboliai sudaro religijų bendrinę kalbą. Apskritimas, kryžius, saulė, žvaigždė ir daugelis kitų neša savyje tylų visų pasaulinių religijų vidinės vienybės antspaudą. Žinodama tai, teosofijos draugija tarnauja kiekvienai religijai savo pačios srityje ir sujungia jas į vieną broliją. Moralės srityje, teosofija savo mokymuose akcentuoja vienybę ir kiekvienoje formoje mato vieningo bendro gyvenimo išraišką, iš ko seka, kad viskas, kas kenkia vienam, kenkia ir visiems. Daryti pikta - tai tas pat, kas įvesti nuodus į žmonijos organizmą, ir tai yra nusikaltimas prieš vienybę. Teosofija neturi paruošto moralės kodekso, nes visos jos nuostatos išreiškia aukščiausią moralumą; rinkdama į viena labiausias aromatingas gėles iš visų pasaulio religinių sistemų, savo sekėjams ji suteikia pačius aukščiausius moralės mokymus. Teosofijos draugija neturi paruošto moralės kodekso dar ir todėl, kad kiekvienas kodeksas neišvengiamai nusileidžia iki vidutinio amžininko lygmens, o teosofijos draugija siekia pakelti savo narius aukščiau egzistuojančio lygio, pateikdama jiems pačius aukščiausius idealus ir įkvėpdama juos kuo garbingiausiais siekimais. Ji moko gyventi Didžiųjų žmonijos Mokytojų dvasioje, jis siekia atskleisti vidinį dėsnį, o ne primesti išorinį.
Ispanijos pietvakariuose , Donjanos nacionaliniame parke , Atlanto vandenyno pakrantėje , po pelkėtu gruntu rasti milžiniško miesto griuvėsiai ,susidedantys iš koncentriškų apskritimų . Mokslininku manymu , tai gali būti legendinės Atlantidos vieta .
Aš manau , kad visuose šio Forumo mokymuose , pasisakymuose reikėtų aptarti , ne tik Rojaus vizija , Centrinę Dievybių Karalystę , bet ir tai , kad žmogaus sielos laukia labai dideli išbandymai ir pagundos , ne tik čia , bet ir ten , anuose gyvenymuose , morontiniuose mokomuosiuose pasauliuose . Jeigu gyvenimą tuose pasauliuose suprasime , kaip begalinę mokymų nuobodybę ir dvasinę askezę nuo ryto iki vakaro , ir taip milijonų milijonus metų , tai tikrai liūdnas ir labai dogmatiškai aprėmintas vaizdelis . Tačiau jeigu gyvenimą morontiniuose pasauliuose suprasime kaip nuolatinį sielos kitimą ir augimą , per darbą su įvairiais kūrybiniais projektais , tai be abejo , kad tuose pasauliuose , bus siūlomi įvairiausi pasirinkimai ir sielą bus bandoma ir egzaminuojama įvairiausiais būdais . Štai ką rašo tuo klausimu Urantija 111 dokumente .
[1215]▼ 111 DOKUMENTAS DERINTOJAS IR SIELA
3. BESIVYSTANTI SIELA Mirtingo proto klaidos ir žmogiškojo elgesio suklydimai gali smarkiai uždelsti sielos evoliuciją, nors visa tai negali nuslopinti tokio morontinio reiškinio, kada kartą jį jau pradėjo viduje gyvenantis Derintojas, tvarinio valiai pritarus. Tačiau bet kuriuo laiku iki mirtingojo mirties ta pati materiali ir žmogiškoji valia turi galią anuliuoti tokį pasirinkimą ir atmesti išlikimą. Net ir po mirties išlikęs kylantysis mirtingasis vis dar išsaugo šitą pasirinkimo ________________________________________ [1219]▼ išskirtinę teisę amžinąjį gyvenimą atstumti; bet kuriuo metu iki susiliejimo su Derintoju šis besivystantis ir kylantis tvarinys gali nuspręsti Rojaus Tėvo valią apleisti. Susiliejimas su Derintoju pažymi tą faktą, jog kylantis mirtingasis amžinai ir be išlygų nusprendė vykdyti Tėvo valią.
Pritariu toms tiesoms , kad mūsų visos mintys turi būri nukreiptos į Rojų , į Rojaus Dievybių Trejybę , kaip į galutinę , žmogiškosios asmenybės , dvasinio tobulumo siekiamybę , bet norėčiau pažinti ir padiskutuoti apie tarpinę egzistenciją ar gyvenimą , nuo Žemės iki Rojaus, kuris manau gali toli pranokti bet kokią žmogaus fantaziją , jeigu tai suprasime kaip sielos gyvenimą kūrybiniuose projektuose O KAIP JŪS MANOTE ? 20011-09-14
Išsiųsta: 14.09.11 11:57. Pavadinimas: Jeigu gyvenimą ..
Jeigu gyvenimą tuose pasauliuose suprasime , kaip begalinę mokymų nuobodybę ir dvasinę askezę nuo ryto iki vakaro , ir taip milijonų milijonus metų , tai tikrai liūdnas ir labai dogmatiškai aprėmintas vaizdelis .......Jeigu yra noras išlikti po fizinės kūno baigties,..jeigu siela dideliu džiugesiu ir noru trokšta pamatyti 'Dievo veidą',..manau kad tokių savokų kaip nuobodybė, kokia nors alinanti askėzė ->negalės ir būti.
Taip Fredai gerai atsakei , ačiū . Tačiau kaip tau atrodo ar matymas ,,Dievo veido'' užims žmogaus sielos visą , vis dar tekantį morintinio pasaulio laiką ar tu kaip siela , kaip tai augsi kūrybiniuose projektuose ? Žodyje ,, kūrybiniuose projektuose " aš naudoju ir turiu omenyje , kaip visumą morontinių gyvenimų. Nes , kaip žinai , laikas nuo laiko bus ir ten savotiška sielos mirtis - užmigimas ( kurių bus berods 490 ) , kad tave perkeistų į sekančio morontinio pasaulio egzistenciją . Tai aš ir klausiu , ar jums nekyla tokių minčių , ką sielos veiks , kuo gyvens , kuo mąstys , po Dievybių garbinimo įsiterpiančių laikotarpių . Kai aš paklausiau Algimanto , tai man pasakė , kad turiu dar daug gyvulinio proto , jeigu kyla tokie klausimai . O kaip jums gerbiamieji sielos broliai ir forumo kolegos , ar nekyla tokių klausimų ?
Išsiųsta: 15.09.11 09:01. Pavadinimas: ....viskas yra Č..
....viskas yra ČIA IR DABAR, emipetrai,..o ten jau bus taip kaip bus, ten jau bus kas veikti, ypač kai siela eis per morontinius pasaulius link dvasinio statuso,...todėl jau ->čia ir dabar t.y. ant šios esančios planetos reikia mylėti Dievą Kūrėją visu protu, visomis jėgomis, visa siela, o savo artima kaip save patį,...ir kad nepapultum į savo laikinojo intelekto spastus,..turėtum manau dažniau skirti maldų Dievui Kūrėjui-ROJAUS TREJYBEI, idant tavo siela jau dabar patirtų džugsmą,..nors ir koks bebūtų laikmetis, sunkus,lengvas ar dar koks nors,..Tegul Dievo TĖVO ramybė ir meilė pasilieka su mumis visais per amžius!
Esminis reiškinys tai, kad kiekviename sekančiame būvyje-egzistencijoj (planetoje) būsime tokie patys kokie buvome prieš. Priartėjus prie ribos –riba praranda reikšmingumą. Reikšmingumas buvo įgytas veikimu tarp ribų. Riba tai: “jūs būsit pasverti, ar jums netrūksta svorio“.
Tarkime, kad jums riba šiandien-dabar Bus ne taip kaip bus ten-tada –bus taip kaip yra jūsų viduje –pervedimai ir bus vykdomi, kai tik jūsų vidus aiškiai demonstruos naują kokybę. Kai jūs nepraleisit progos išnaudoti “ciklų susikertančių viename taške“ teikiamas galimybes. Ir išties, labai subalansuotas protingumas, kada sakoma “bo šiam žaidimųųųų pasaulyyyy dar turiu tiek nenuveiktųųų darbųųųų“
Jau nuo pirmos morontijos pradės veikti principas “jūs negalėsite pasinaudoti laiku, kaip metodu atidėlioti žengimą-vystymąsi-plėtojimąsi“ Emi, tu negalėsi nutylėti mano kvietimo, Aukštaitijos vietovių konfigūracija skirtingose tavo čakrose generuoja nesubalansuotas energijas –tai materiali plokštuma, -asmenybė negali apjungti daugialypio proto abejonių-įtarumo, kylančio neryžtingumo; nes tai nepriimtina tavo Gyventojui.
Išsiųsta: 15.09.11 10:52. Pavadinimas: g l u m i n a n t i s į s p ū d i s
Jau nuo pirmos morontijos mums bus matomos pirmosios visiškai kitokios sąrangos būtybės; mūsų sargas, m-kompanionas. Iš kitų materialių planetų visa gausybė sielinių individų su savo gimtojo pasaulio ypatumais –tai neaprėpiama įvairovė-įdomybė, ir mes patys sau būsime didelė naujiena savo morontinėje formoje; čia statiškas įdomumas, o kur dinamiškas –bendravimas –tai gluminantis įspūdis, azartinė nuotaika. Pritariu Emili, šituos etapus verta pradiskutuoti.
mes patys sau būsime didelė naujiena savo morontinėje formoje;
Kai dar lankiau A. J. grupę, iš Australijos ar N. Zelandijos buvo atvažiavęs urantas, kuris dalijosi patyrimais ir papasakojo apie regėtą MD projekciją, sėdint kažkuriame aerouoste. Visai neseniai buvo palaidojęs mirusį tėvą, tad kreipėsi, prašydamas jį parodyti. Pamatė milžinišką baltą salę, pilna stalų, virš kurių darbavosi kažkokios būtybės lyg ir primenančios angelus. Žvilgnį nukreipęs į vieną iš tų stalų, pastebėjo, kaip tarp palinkusių būtybių palengva sėdasi švytintis, gražus kūnas, o jis visa savo esybe jautęs, kad tai jo TĖVAS, nors išoriškai nebuvo į panašus.
Žinai Laima, Emilis toks banguotas –pasiūlė temą ir nedalyvauja. Jis man tai kaip erelis pakyla, tai kaip kurapka dingsta. Tai liejasi per kraštus, tai neatsako kalbinamas. Iš jo labai daug tikiuosi –užtat kartais įgnybu-aktyvuoju-papildomai (tikrai nepriekabiauju).
Išsiųsta: 18.09.11 12:09. Pavadinimas: Visi mes banguoti, v..
Visi mes banguoti, visi pabūnam čia ereliais, čia kurapkom. Gal užsiėmęs, gal pasiklydo tarp tekstų...na, tapkim pagaliau vieni kitiems pakantesni, Algirdai. Aš iš tavęs taip pat daug tikiuosi, bet nesiruošiu gnaibyti – tai labiau tinka intymiai atmosferai...
Nieko, Laimut, iš jo nesitikėk , tuo labiau intymios atmosferos cha cha Anas geba tik kitus "aktyvuot", kritikuot, vaizduot kietą bičą , ale tie vaizduokliai patys yr bailūs triušiai Toks jau tas pasaulis ir dabartinis, ir praėjęs
Tai aš ir klausiu , ar jums nekyla tokių minčių , ką sielos veiks , kuo gyvens , kuo mąstys , po Dievybių garbinimo įsiterpiančių laikotarpių
Kam skubėti ir fantazuoti, kas bus, jei bus... kai dažnai net šiame gyvenime nežinai, kas tavęs laukia už kampo, kokia mintis šaus sekančią akimirką? Ar jau viską atlikome šiame pasaulyje? Ar esame taip tikri dėl savo sielos vystimosi čia? logiškas Die Teufelsbuhle, kai rašo:
citata:
HOHOHO emipetrai, man tikrai nekyla, bo šiam žaidimųųųų pasaulyyyy dar turiu tiek nenuveiktųųų darbųųųų
Bus taip, kaip sumanyta Kūrėjo, o ten nusinešime tai, ką įgysime čia. Visiems linkiu tobulėti, 'neužmušinėti laiko', kaip kvietė Emipetras, leisti darbuotis Dievo dvasiai (teisus Algirdasmm) netrukdyti jai melu, visokiomis vingrybėmis, sielos sesių ir brolių išjuokimais, kurių šiame forume, deja, pasitaiko. Iki kito karto, mielieji.
GAL KAS NUMANOTE KAS ČIA VYKS MŪSŲ PLANETOJE RYTOJ , TAI YRA 2011-11-11 ; 11,11 VAL.
Daug kur rašoma apie tam tikras planetines energetines transformacijas , kurios vyks tą dieną , tai yra 11d. nuo 11, ooval iki 11,11 val . vietiniu laiku .
GAL KAS NUMANOTE KAS ČIA VYKS MŪSŲ PLANETOJE RYTOJ , TAI YRA 2011-11-11 ; 11,11 VAL.
sukėlei juoką savo klausimu, emipetriuk. Na, ir kas kažkuriam iš mūsų įvyko? Kažkur skaičiau, kad ir majų kalendorius jau išaiškintas, atseit, ne taip suprasta ir pan. Kažkodėl tvirtai įsitikinusi, kad nebus jokios visuotinos šio pasaulio pabaigos, nors, žvelgiant į įvykius, vykstančius pasaulyje, kažkam pasaulio pabaiga ateina kasdien. Asmeninė vieno žmogaus mirtis - jau šio pasaulio pabaiga. Bet juk tikime, kad gyvensime kituose pasauliuose. Tad ko nerimauti?
Išsiųsta: 11.11.11 09:52. Pavadinimas: Ir kadangi pasauliet..
Ir kadangi pasaulietinis maištas nuėjo perdaug toli ir iš akiračio prarado Dievą ir tikrąją religiją, dėl to taip pat buvo pasaulio karų ir tarptautinių neramumų nelauktas derlius. To 'nelaukto derliaus patiekalus' dar ir po šiai dienai daugelis ragauja,.. labai didelė žmonijos dalis dar ir po šiai dienai yra istrigusi savo pčių sugalvotų religinių ir kitokių apeigų ritualuose , kas būtent ir trugdo pasiekti visuotinę brolystę Urantijoje.,bet yra aibės ir kitokių motivacijų, kurios žmogų supainiojo taip stipriai, jog Rojaus Trejybės kūrinijos supratimas daugeliui taip ir lieka nepasiekiamas...(ligoniai sveiksta greičiau kada atsisako netinkamų,kūną žalojančių vaistų)
Išsiųsta: 11.11.11 20:35. Pavadinimas: Emili, visai nesenia..
Emili, visai neseniai vienas "numerologas" pranašavo pasaulio pabaigą tris kartus ir vis nepataikė, tai tik skaičiai. Siūlau visiems kantriai ir po truputį šviesinti save ir savo aplinką, skleidžiant kuo daugiau šiltos ir nuoširdžios meilės ir įvyks blogio pabaiga, ... kada nors...
ŽMOGUS TAI KOSMINIS STEBUKLAS Pirminiame variante radau labai daug klaidų . Viską kaip ir pertaisiau ir papildžiau . Atrodo lyg ir aiškiau ir suprantamiau išėjo. Tai linkiu prasmingų minčių visiems ----------------------------------------------------------------------- Naujausi atradimai kvantinėje fizikoje ir citobiologijoje , jau tiesia tiltus tarp materijos ir dvasios . Naujoji biologija paremta kvantine fizika , visiškai aiškiai atskleidžia alopatinės medicinos gydomąjį poveikį ne tik kūnui , bet ir žmogaus sielai . ( alopatinė medicina , tai tuo pačiu ir homeopatinė ) Homeopatija tinka ne visada. Ji netiks sudėtingose situacijose, kai reikia gydyti ligoninėje, daryti operaciją. Bet homeopatija yra optimali lėtinėms ligoms arba ligų prevencijai, – sako med. m. dr. K. Kustermanas.
Čia tokia įžanga pradededu todėl , kad susipažintumėte su labai senais žmogaus kūno gydymo metodais , kaip subtiliu homeopatinių vaistų veikimu į žmogaus sielą , tai yra į mūsų energetinį kūną , tuo tarpu kai cheminiai vaistai grubiai veikia į lastelę ir virškinamojo trakto mikroflorą . Mes žmonės , trokštantys dvasinio pasaulio pažinimo , kaip Dievo Tėvo dvasios pažinimo , kaip Jėzaus Kristaus Tiesos Dvasios pažinimo , kaip Visatos Motinos Dvasios pažinimo , turėtume norėti žinoti ir tai , kas vyksta mūsų fiziniame kūne . Kas mes esame , iš ko mes sudaryti ir kaip mumyse gyvybė funkcionuoja ?
Viso ko pradžia ir pabaiga , šio fizinio matomojo kūno , yra gyvoji lastelė . Gyvoji lastelė , tai visų žemiškos gyvybės rūšių savarankiškas vienetas , gebanti savarankiškai daugintis , vystytis ir egzistuoti . Ši kūno lastelė , populiariai mąstant ir grubiai žiūrint , susideda iš plazminės membranos , citoplazmos ir branduolio . Per plazminę membraną , patenka reikalingi , lastelės gyvybei palaikyti , cheminiai elementai , citoplazmoje vyksta visos lastelei reikalingos gyvybinės funkcijos , tai yra elektrinės-cheminės reakcijos . Branduolyje yra chromosomos su DNR genetinio kodo laikmena , kuri baltimo įrašymo principu , seka ir reguliuoja visą lastelės darbą .
Tačiau tai dar ne viskas . Jeigu pripažinsime mokslinį - materialistinį principą , tai kiekvienos kūno lastelės darbą sureguliuoja tik genai , kurie tariamai savarankiškai valdo lastelės visus procesus . Tačiau jeigu į lastelę žiūrėsime iš Dvasios principo , tada pamatysime labai įdomų ir intriguojantį vaizdą .
Pasirodo . kad citoplazmos membrana turi daugybę baltyminės kilmės repceptorių , kurie iš tiesų , yra tikrieji lastelės indentifikatoriai . Ne genai , bet šie nematomieji dariniai , tik visai neseniai mokslininkų atrasti , indentifikuoja lastelės asmenybę . Taigi kiekviena lastelė , o per tai ir visas organizmas turi indentifikaciją . Daug lastelių asmenybių , sukuria visą lastelių sumą , kurios sudaro tam tikrus organus , o iš organų sudaro gyvybę funkcionuojantys kūnai , kaip Žemės planetos įvairios gyvūnijos rūšys , tame tarpe ir žmogus .
Tačiau toliau dar įdomiau. Paskutinių dviejų dešimtmečių tyrinėjimai , molekuliarinės teorijos srityje atrado , kad kiekvienas gyvas organizmas , signalą , kaip gyventi ir išgyventi , gauna ne tik iš pačios lastelės , bet ir iš išorės . Šis signalas ateina iš aplinkinės , mūsų kūnus supančios erdvės , kuri mūsų akimis yra nematoma , tačiau reali , kaip informacinė mūsų kūnų aurų erdvė .
Fizinio kūno lastelės , per citoplazmos membranos minėtuosius indentifikacinius baltiminius receptorius , priima signalus iš mūsų auros , o mūsų kūno subtilioji gyvybės energija , mūsų aura , savo ruožtu , kontaktuoja jau su dvasinio pasaulio informacija , tai yra su Visatos Motinos Dvasia , kuri yra aplink mūsų kūnus supančioje auroje , ir siunčia reikiamą informaciją į kiekvieną lastelę mūsų kūno lastelę , o lastelė DNR kodo pagalba tik nuskaito šia informaciją ir vykdo vienokius ar kitokius elektrinius-cheminius procesus šios lastelės viduje . Taip gyvena ir išgyvena kiekviena mūsų fizinio kūno lastelė .
Ką tai rodo ? Tai rodo , kad reguliuojamasis genetinis kodas pats iš savęs negali lastelės valdyti . Šį , lastelės branduolį , genetinį kodą , valdo išorinė energija . Ši energija , tai ir kosminis protas , moderniškai kalbant , tai ir kosminė sąmonė , tai ir Visatos Motina Dvasia , kuri kuria materialų kūną iš materialių planetinių elementų , kuriuos pati ir sukuria šioje Žemės planetos , tiek išorinėje tiek ir vidinėje , aplinkoje . Taigi visas lastelės valdymas , tuo pačiu ir visas fizinio kūno valdymas , vyksta tik iš išorės , tai yra , iš Dvasios subtiliojo pasaulio . Dvasinio pasaulio , tam tikros energetinės struktūros siunčia signalus , juos sugauna lastelės antenos , kurios tuo pačiu yra ir indentifikaciniai baltyminiai receptoriai , gebantys priimti tik tai lastelei skirtą signalą . Taigi lastelė priima šiuos signalus , branduolio DNR nuskaito ir lastelės citoplazmoje sukelia šimtus cheminių reakcijų per sekundę , kurios reikalingos tolesnei lastelės gyvybei palaikyti .
Reiškia gyvybę valdo , ne pati gyvybė , kaip mus mokino mokyklose ir institutuose . Gyvybę valdo , išorinė , protinga kosminė energija ir tai turime vadinti , kaip Energija Dvasia .
Kad geriau viską suprastume šį Dvasios modelį , panaudokime tokį šiuolaikišką modelį . Tarkime , kad kosminė Motina Dvasia reiškiasi , kaip milžiniška televizijos stotis , su milijardų milijardais sukurtų programų-scenarijų , apie įvairiausias gyvybės raidas ir modelius , o mūsų kūno lastelė , tegu bus tas mažytis televizoriukas mūsų kūne , kuris turi savo indentifikacinę anteną šiai programai priimti . Tačiau kaip jau žinome iš anksčiau , kiekviena lastelė turi savo įasmenintą anteną , o ši antena , tik pagal savo kodą , gali priimti tik vieną kanalą . O kokį kanalą ? Štai čia ir priklauso , kaip susiklostė fizinės lastelės baltymo DNR , kokia genų kombinacija susidarė , kaip išsivyste visa šios lastelės fizinė struktūra . Pagal šiuos , mūsų lastelės , fizinių genetinių parametrų būklę , priklausys ir signalo priėmimo kokybė iš Dvasios pasaulio . Pagal tai , mes priimsime tik savąją ir tiktai savąją , individualiąją programą iš Dvasios . Vaizdžiai tariant , iš kokio molio mes nudrėbti , tokia ir programėlę priims mūsų fizinės lastelės .
Taigi iš milijardų galimų scenarijų , mes priimame vienintelį , savąjį , asmenišką , tą vienintelį milijardinį ir su niekuo nepanašų . Tai ir bus mūsų gyvybės vystymosi scenarijus , tai ir bus mūsų gyvybės asmenybės gyvenimo scenarijus , kuris šiandiena jau net ir mokslo pasaulyje yra įvardijamas , kaip Dvasios veikimas žmoguje .
Na , o mes pažangiečiai - urantiečiai jau žinome , kad mus valdo ir prižiūri , nuo pat gyvybės pradžios , Visatos Motinos Dvasia , su milijardine serafinių angelų ir kitų dvasių gausybe , kurie savo veiklą , prižiūri , saugo , gydo šios planetos visas gyvybes , o žmones dar ir per sąmonės ir proto funkcijas .
Dievo Tėvo dvasia į žmonių proto funkciją ,ateina vėliau , kai žmogaus vaikui sukanka penkeri metai . Nuo šios akimirkos , Dvasia pasilieka iki fizinio kūno mirties . Dievo Tėvo dvasios spinduliuojama informacija , taip pat pasiekia mūsų kūno fizines lasteles . Tai įvyksta per proto ir sąmonės mąstymo funkciją , kai kryptingai nukreipti nerviniai signalai pasklinda iš galvos į kūno periferiją , jeigu tik sąmoningai žmogus savo protą aktyvuoja ir mokosi atpažinti šią dievišką informaciją . Čia jau lemia mūsų laisva valia , charakterio ryžtas , vidinis meilės jausmas ir dvasinė išmintis .
Kiekviena gyvybė , tai Visatos Dvasia projekcija į materiją . Kiekviena gyvybė ar tai augalinė , ar tai gyvūnine , tai Dvasios projekcija gyvybei susikurti . Tačiau nepainiokime Visatos Motinos Dvasios kūrybinės projekcijos su pačia Motina Dvasia ir tuo labiau su Dievo Tėvo Dvasia . Mylėkite Dievą Tėvą , kaip mūsų asmenybės sukūrėja , per tai , kaip Dievas , iš begalinės šlovės aukšybių , nusileido ir įasmenino ir indentifikavo savuoju buvimu mus žmones , tuo sukurdamas kiekviename nemirtingumo potencialą . Ir dar , kad per žmogiškosios gyvybės akis , matytų šitą fizinį pasaulį , ir per žmogaus gyvybės ausis , girdėtų šio pasaulio ošimą , ir per mūsų širdis , jaustų materialaus pasaulio pulsą.
Principe , kiekvienas iš mūsų yra sukurtas pagal Dievo atvaizdo panašumą , o fizinis kūnas - pagal šio pasaulio aplinkos materialų paveikslą ir panašumą , tačiau iš tiesų potencialiai , mes esame dieviškas kiekvienas , pagal kosmine kūno lastelės valdymo programą . 2012-03-02
Išsiųsta: 03.03.12 11:59. Pavadinimas: Jogos nepraktikuoju;..
Jogos nepraktikuoju; priežasties-pasekmės dėsnį ir patiriu, ir patvirtinu; su mistinėmis energijomis neturiu ryšio; su subtiliais kūnais nesu susipažinęs, tik žinau, kad egzistuoja tarpinės būtybės; ypatingų meditacijos būdų nepraktikuoju, bet žinau, kas yra dvasinis nusiraminimas ir nuoširdi malda (beje adresuojama Amžinajam Sūnui) bei garbinimas iš "širdies" - visa tai tikrai veikia; ypatingų maitinimosi režimų nepraktikuoju, reikia tik prisižiūrėti nevalgyti chemizuotų mėsos ir daržovių (būtent augaluose yra daugiausiai narkotinių medžiagų). Kai viską darai su meile ir be savanaudiškumo - viskas veikia kuo puikiausiai, ir sveikata, ir savijauta... Nemandagumas nėra pagrindinis blogis - atsisakymas sužinoti daugiau; nemokėjimas analizuoti (lavinti išmintį); apsiribojimas ribinėmis žiniomis; iškraipytų prasme religinių tiesų, kurias apreiškė žmonės, sudogminimas - tai potencialus blogis.
citata:
Kada nors religininkai susirinks draugėn ir iš tikrųjų bendradarbiaus remdamiesi idealų ir tikslų vienybe, vietoje to, kad tą mėgintų daryti remdamiesi psichologinėmis nuomonėmis ir teologiniais tikėjimais. Tikslai, o ne tikėjimai turėtų suvienyti religininkus. Kadangi tikroji religija yra asmeninio dvasinio patyrimo dalykas, todėl yra neišvengiama, jog kiekvienas atskiras religininkas turi turėti savo paties ir asmeninį to dvasinio patyrimo suvokimo interpretavimą. Tegu terminas "įtikėjimas" reiškia individo ryšį su Dievu, o ne dogmatinę formuluotę to, dėl ko kokia nors mirtingųjų grupė sugebėjo susitarti kaip dėl bendro religinio požiūrio. "Ar jūs turite įtikėjimą? Tuomet turėkite jį savo viduje."
citata:
Religija yra susijusi su jausmu, veiksmu, ir gyvenimu, ne tik su mąstymu. Mąstymas yra glaudžiau susietas su materialiu gyvenimu ir iš esmės, bet ne iki galo, turėtų būti valdomas proto ir mokslo faktų, o savo nematerialiuose siekiuose link dvasinių sferų, tiesos. Nesvarbu, kokia iliuzinė ir klaidinga būtų individo teologija, bet jo religija gali būti visiškai tikra ir amžinai teisinga.
citata:
Nors religija ir nėra materialios kosmologijos racionalių spekuliavimų padarinys, nepaisant šito, ji yra visiškai racionalios įžvalgos, atsirandančios žmogaus proto patyrime, kūrinys. Religija negimsta nei iš mistinių meditavimų, nei iš atskirų apmąstymų, nors visą laiką ji yra daugiau ar mažiau paslaptinga ir visada neapibrėžiama ir nepaaiškinama grynai intelektualaus proto ir filosofinės logikos požiūriu. Tikrosios religijos pradmenys užsimezga žmogaus moralios sąmonės sferoje, ir jie atsiskleidžia vystantis žmogaus dvasinei įžvalgai, tam žmogiškosios asmenybės sugebėjimui, kuris didėja dėl Dievą apreiškiančio Derintojo buvimo tokiame mirtingojo prote, kuris trokšta Dievo.
Emili, ląstelės tikrai neturi asmenybių, bet jos tikrai yra valdomos
citata:
Keturios kompaso kryptys yra visuotinės ir neatskiriamos nuo Nebadono gyvybės. Visi gyvi tvariniai turi kūno daleles, kurios yra jautrios ir reaguoja į šitas reguliuojančias sroves. Šitie tvarinių kūriniai yra padauginami žemyn per visą visatą iki atskirų planetų ir, kartu su pasaulių magnetinėmis jėgomis, taip sužadina mikroskopinių kūnelių gausybes gyvuliniame organizme, kad šitos kryptinės ląstelės visą laiką atsisuka į šiaurę ir į pietus. Šitaip visatos gyvose būtybėse orientavimosi pojūtis yra pastoviai nustatytas visam laikui. Šitas pojūtis nėra toks stiprus, kad būtų žmonijos sąmoningai suvokiamas turtas. Šitie kūneliai Urantijoje pirmą kartą buvo pastebėti maždaug šito pasakojimo metu.
Taip taip , tikrai gerbiamas Vaidai VDS , , sutinku , kad lastelės tikrai ne asmenybės . Jos Vaidai VDS , yra tik tiek ,,asmenybės'' , rašau tarp kabučių , kad priima individualiai kiekviena , dvasinius energetinius virpesius iš išorės , tai yra , nuo viso energetinio kūno auros . Šis mūsų energetinis kūnas , dar vadinamas AURA , turi jau tiesioginį ryšį su dieviškąją energetika : kuri teka , kuri cirkuliuoja nuo Vietinės Visatos Motinos Dvasios ir suteikia papildomą informaciją , ir suteikia papildomą energetinį maistą , ir tuo padeda kiekvienai lastelei išgyventi . Kai šis ryšys sutrinka , kai sutrunka ryšys tarp žmogaus proto ir dvasinio pasaulio esamumo , kai protas mažai mąsto dieviškomis dvasinėmis kategorijomis , tada sutrinka ir fizinis komandinis ryšys tarp proto ir visos nervų sistemos , kuri teka link kiekvienos kūno lastelės . Taigi lastelė , jau negavusi teisingos komandos iš fizinio kūno proto ir vegetatyvinės nervų sistemos , savo gyvybinėse cheminėse reakcijose daro klaidas , tos klaidos vis dažniau nebemoka priimti gaivinančios gyvybės energijos iš kosminio šaltinio , tai yra iš Visatos Motinos Dvasios .
Kol mūsų protas ir visa nervų sistema veikia tobulu optimistiniu rėžimu , tai yra , produktyviai ir su meile draugauja su dieviška Dvasia ( kai kurie žmonės turi tobulą ir nesąmoningą bendravimą su dievišku pasauliu ) , tol ir visos kūno lastelės gauna tobulas nervines impulsines komandas , o per tai , kiekviena lastelė , asmeniškai sugeba reaguoti į kosminę , dieviškąją atitekančią energiją ir ją pasisavinti , tai yra , pasistiprinti , pasimaitinti ne tik fiziniu flustaciniu maistu , per skrandžio ir žarnyno maisto virškinimo funkcijas , bet ir dvasiniu maistu , nuo Visatos Motinos vaišių stalo . Ne veltui , kai kurie moksliniai šaltiniai liudija , kad žmogus su žemišku maistu ir gėrimais patenkina tik 20 procentų savo fizinio kūno energetinių poreikių , kitą - 80 procentų energijos dozę , mūsų kūnas gauna iš kosmoso . Ir tai yra tiesioginis liudijimas , kad žmogus yra ne tik fizinė esybė , bet ir dvasinė .
Taigi išvada . Žmogus , dėl klaidingo ir neteisingo žemiško gyvenimo būdo , dėl klaidingo mąstymo ir neigiamų emocijų , žmogaus protas ir visa vegetatyvinė nervų sistema , pradeda siusti klaidingus gyvybiškai svarbius nurodymus , kiekvienai kūno lastelei . Žmogaus kūno lastelė , savo ruožtu , nebesiorentuodama į teisingą gyvybės liniją , praranda sugebėjimą , priimti svarbią , papildomą energiją ir informaciją iš kosmoso . LASTELĖ , suserga , suserga ir kitos lastelės , suserga tam tikras kūno organas , suserga visas organizmas . Štai taip užsidaro žmoguje energijų cirkuliacijos ratas ir prasideda liga .
Taigi , kažkieno iškreiptą kvailą kalambūrą , kad sveikame kūne sveika sielą , reikia nedelsiant perfrazuoti į senų senovės dvasinių mokytojų pamokymą - sveika siela , visada gyvena sveikame kūne . Gražus gyvenimas prasideda nuo gražių minčių .
1954.2) 181:1.5 “Ir dabar, kada netrukus aš jus paliksiu, aš tikrai norėčiau pasakyti paguodos žodžius. Ramybę aš palieku jums; savąją ramybę aš suteikiu jums. Aš dovanoju šitas dovanas ne taip, kaip dovanoja šis pasaulis—pagal matą—aš kiekvienam iš jūsų duodu viską, kiek tik jūs norite priimti. Tegul jūsų širdis nepergyvena, o taip pat tegul ji ir nebijo. Aš nugalėjau šį pasaulį, ir mano viduje jūs tikrai visi triumfuosite per įtikėjimą. Aš esu jus įspėjęs, kad Žmogaus Sūnus bus nužudytas, bet aš užtikrinu jus, aš tikrai sugrįšiu prieš išvykdamas pas Tėvą, nors tai bus tik trumpam. O kada aš būsiu pakilęs pas Tėvą, tada tikrai atsiųsiu naująjį mokytoją, kad būtų su jumis ir gyventų pačioje jūsų širdyje. Ir kada jūs pamatysite, jog visa tai įvyko, tada nepraraskite drąsos, bet vietoje šito tikėkite, kadangi jūs apie visa tai žinojote iš anksto. Aš jus mylėjau didžiule meile ir aš tikrai nenorėčiau jūsų palikti, bet tokia yra Tėvo valia. Manoji valanda atėjo.(1954.3) 181:1.6 “Nesuabejokite nė viena iš šitų tiesų net ir po to, kada persekiojimai jus išsklaidys po pasaulį ir kada būsite prislėgti didžiulio skausmo. Kada jausite, jog esate vieniši pasaulyje, tada aš tikrai žinosiu apie jūsų izoliaciją net ir taip, kaip ir jūs žinosite apie manąjį vienišumą, kada būsite išsklaidyti kiekvienas žmogus kas sau, palikdami Žmogaus Sūnų priešų rankose. Bet aš niekada nesu vienišas, visada iš tiesų Tėvas yra su manimi. Net ir tokiu laiku aš tikrai melsiuosi už jus. Ir apie visus šiuos dalykus aš iš tikrųjų pasakojau tam, kad jūs galėtumėte turėti ramybę, ir turėtumėte jos daug daugiau. Šitame pasaulyje jūs patirsite sukrėtimų, bet būkite geros nuotaikos; šiame pasaulyje aš pasiekiau pergalę ir jums parodžiau kelią į amžinąjį džiaugsmą ir amžinai trunkančią tarnystę.”
Tris šimtus metų vakarietiškas mąstymas buvo vis labiau pasaulietinamas. Religija vis labiau ir labiau ėmė tapti formaliu poveikiu, didele dalimi ritualo atlikimu. Dauguma tų, kurie Vakarų civilizacijoje save laiko krikščionimis, šito patys nežinodami, yra tikri pasauliečiai.
O dabar noriu priminti kažkada kitame forume įdėtą parabolę. Paskaitykime ją ir gal eriau suprasime, ką mums norima pasakyti radonai paryškintais žodžiais: PARABOLĖ sustokim ir paklauskime savęs: kur aš skubu, kuo savo darbą matuoju - kiek nuveikiau visos žmonijos labui ar žemiškų turtų kiek sau sukroviau? kas mano laimės šaltinis - dvasinis augimas ar pinigų kalimas? kokia vertybių skale vertinu gerovę - dvasine ar materiale? jeigu dvasinis planas nustumtas į šalį, tai tau, žmogau, pasitarnaus ką tik graudžiai apverkto žmogaus gyvenimo panorama. Du vardus žmogus turėjo Izidorių ir šventą, Joną. Izidorium visi vadino. jo vardas garbingai skambėjo, nes Izidorius gerbiamas buvo žmogus. darbštumu ir dorumu pasižymėjo. Su žmona Agnieška jiedu susilaukė trijų sūnų ir dukrelės. Dorai juos augino ir pavyzdžiu buvo, kaip reikia savęs negailėti, daug prakaito išlieti, kad ir vaikai su tuščiom saujom neliktų, į žmones kad išeitų aukštai pakelta galva. ir žmonės juos gerbė, mokėsi iš jų savąjį ūkį tvarkyti, kad derlių didesnį duotų, raguočių ir kiaulių prieauglis kad padidėtų. Kaimynams gražu pažiūrėti, kaip sparčiai sukasi nuo ryto ligi sutemų paaugę jų atžalėlės. Štai ir užaugo vaikai, savas šeimas sukūrė. Namai išsistatė toliau viens nuo kito savam ir svetimam krašte. dar tvirčiau Agnieška su Izidorium pečius surėmė - naštą sunkėjančią lengviau bus panešt. Mat jie ir vaikų naštas ant senų pečių užsidėjo. Žmonės tai pavydėtina meile vadino. Pavyzdžiu statė sau ir kitiems. Bažnyčioj susitikę sekmadienį apie juos kalbėjo ir dievo vardą minėjo. Gražu pažiūrėti. Kur vienas, ten ir kitas. Blogesnio žodžio nėra pasisakę. Bet svyro, svyro ir nusvyro Agnieškos pečiai. Atgulė moteriškė. Daktarai nebepadėjo. Izidorius kantriai ją slaugė, kaip tik galėjo. Jis jos gailėjo ir mylėjo kaip dar niekad nebuvo mylėjęs. Ji prašė vyro šalia ilgėliau pabūti, bet šaukėsi gyvuliai - baubė jaučiai, žviegė kiaulės ir vištos ant laktų smagiai kudakavo... Vaikai atvažiuos juk paimt dalį savo. Vaciukui mašina sugedo, Aneliūtei verkiant garažo juk reikia. Vyriausiasis, Jonas naują verslą pradėjo, o jaunėlis Gintarėlis prašo ūkį užrašyti. Kas nors turės senus tėvus nukaršint. -Ne šitaip mes gyvenom, kaip norėjom, - tarė savo vyrui mirštanti žmona. -Juk nieko mums netrūko, - bandė paguosti ją vyras. -Meilės...- paskutinis žodis su paskutiniu atodūsiu ištrūko. Begalinis liūdesys užplūdo Izidoriaus širdį. Aš ją mylėjau,- kažkam šnabždėjo. - Dėl jos ir dėl vaikų šviesios akimirkos sau neturėjau. Antai, kokius turtus mes užgyvenom! Ko žmogui daugiau gyvenime reikia? Ar dar yra didesnė laimė, kaip soti vaikų ateitis/ Netekus brangaus žmogaus, Izidorius nerado į ką atsiremti. Jau sunkiai bepavilkdamas kojas sukviečia jis visus keturis vaikus ir kreipiasi tokiais žodžiais: -Man regis, teisingai nugyvenau savąjį gyvenimą. Mano svarbiausias gyvenimo tikslas buvo pastatyti namą. Aš jį pastačiau ir ne vieną. Visas ūkis išaugo. Išmokslinti jus norėjau, ir štai jūs diplomuoti. -Taip, tėveli, - pritaria su pagarba vaikai. Dėkingi tau. -Išmokiau dirbti, daug prakaito išliet, kad būtumėt turtingi ir gerbiami. -Ir čia tu teisus, tėveli. -Bet akys jūsų nešvyti džiaugsmu. Ko trūksta jums? Namai pilni. Kol gyvas aš... - čia balsas jo nutrūko. Konvulsijų ištikta Izidoriaus plyšo širdis. Visa apylinkė į laidotuves suėjo. Nusidriekė ilga procesija. Tokių kalbų nedaug kas ir girdėjo: "Toks doras buvo jis žmogus." Prie stalo indai subarškėjo, stiklinės taurės skambčiojo skambiai ir liejos, liejos per kraštus. Apgirtę broliai ir sesuo kalbėjos, kaip jiems pasisekė, kad tėvui jų ant patalo gulėti nereikėjo. Nuskynė giltinė pačiu laiku. Kuris iš jų slaugyti būt galėjęs? Darbai, darbai, nebaigiami darbai... jei ne kavutė, jei ne bobelinės šimtgramėlis... Užtat pilni namai, visų jie gerbiami. Be meilės auga jų vaikai. Kompiuteriai, mobilūs telefonai - jų žaislai. Draugai? Draugų neturi jie. Atšiaurūs ir įžūlūs auga šie vaikai. -Ko neužtenka? - klausia jų išvarginti tėvai, - gražiausiai aprengti, brangiausi perkami žaislai ir valgote skaniausiai. Iš kur, kodėl ir kaip baisinga praraja jiems atsivėrė? Kodėl nebesusišneka taip mylintys tėvai su atžalomis savo? gal jiems skaitytojai padės, iš kur ir kaip atrasti meilę?
Gerbiamas Vaidai VDS , labai gera parabolė , labai prasminga . Na , Gailė , tai gera rašytoja ir parašė aktualią dvasinio deficito problemą žmonėse . Galėtų ir pas mus , FORUME natūraliai apsilankyti . Sakau deficito . Tai gal būt ne tik deficito , bet jau ir tikro įprasminto , pragmatiško gyvenimo būdo , kuris ištisai tęsiasi per kartų kartas itr kuris tampa prasminga gyvenimo norma visų žmonių , siekiančių bet kuria kaina susikurti savo rojų , čia Žemėje , per šį trumpą gyvenimėlį . žmonės kažką tai juk girdi ir bažnyčiose , tačiau tas žmogaus gyvulinis-gamtinis , egoistinis protas nesugeba visos dvasinės prasmės užkoduoti ir išsaugoti , kaip vertingą ir vienintelę vertingą TIESĄ .
Tu labai teisingai rašai , kad visi europiečiai , save vadinantys krikščionimis , iš tiesų , yra patys tikrieji pasauliečiai . Matai , ta visa krikščionybė , ypač katalikybė , suformavo ištisą socialinį dvasinį-bažnytinį aptarnavimo luomą , kuris sukviečia žmones kaip į religinį spektaklį . Žmonės jame noriai dalyvauja , tačiau be išauginto vidinio dieviškumo , giluminės savo asmeninės sielos ir dieviškos dvasios išraiškos . Nėra sukurtų mechanizmų , kaip žmogus geriausiai atvertų savo sielą Dievo Tėvo dvasiai . Žmogus , geriausiau atveju yra tik ritualo ,,kančios'' stebėtojas .
Vaidai VDS , aš manau tai taip . Kol bažnyčios visų savo ritualų neįprasmins Dievo Tėvo Dvasios garbinimo rituale , tol , taip vadinamas ( mano vadinamas ) ,,kančios'' ritualas , neduos jokio rezultato , kaip ir tuos visus du tūkstančius metų , nebuvo padaryta jokia žmonijos brolystės ir Dievo tėvystės įprasminimo pažanga , kol klūpėjo didžioji žmonijos dalis prieš Nukryžiuotąjį .
Čia tas pats kaip su Seimu . Išrenkame Seimą ir nėra jokio mechanizmo , kaip jame geriausiai pasireikšti visai tautai . Už tautą , keturis metus , kalba tik išrinktieji . Taigi visame gyvenime ir visame sociume , ar tai dvasiniame , ar tai politiniame , veikia tik sunorminti ir įteisinti , valdančiojo elito , ritualai , skirti manipuliuoti žiūrovų dėmesiu ir nuomone .
Išsiųsta: 21.04.12 10:26. Pavadinimas: Matai , ta visa krik..
Matai , ta visa krikščionybė , ypač katalikybė , suformavo ištisą socialinį dvasinį-bažnytinį aptarnavimo luomą , kuris sukviečia žmones kaip į religinį spektaklį . Žmonės jame noriai dalyvauja , tačiau be išauginto vidinio dieviškumo , giluminės savo asmeninės sielos ir dieviškos dvasios išraiškos . Nėra sukurtų mechanizmų , kaip žmogus geriausiai atvertų savo sielą Dievo Tėvo dvasiai . Žmogus , geriausiau atveju yra tik ritualo ,,kančios'' stebėtojas . <- Džiaugiuosi,..tiesiai į dešimtuką!
Išsiųsta: 25.04.12 23:27. Pavadinimas: Emili Kur susikirtim..
Emili Kur susikirtimo taškas –bažnyčioje –visuomenėje –parašytuose tekstuose –šeimoje –ar vidiniame aš Ar toks susikirtimo-subėgimo-susikryžiavimo laukas pradeda egzistuoti individo sąmonėje
Nereikia norėti iš religijų daugiau nei jos gali; - “Nėra sukurtų mechanizmų, kaip žmogus geriausiai atvertų savo sielą Dievo Tėvo dvasiai“ –pirmoji sakinio dalis neverta dėmesio, antroji priešingai.
Fredo pacitavimas ...yra ramybė ir užtikrintumas tokio sūnaus, kuris visiškai tiki, kad jo karjerą laikui ir amžinybei saugiai ir visiškai globoja ir saugo...
Kaip jūs suprantate civilizacijos pažangą ? Kas skatina gimti genelioms asmenybėms , kurie dažnai padaro didelius perversmus moksle arba praktiškuose išradimuose ? Ar tai akla evoliucija , ar tai kryptingas Visatos Motinos Dvasios darbas ? Kaip jūs manote ? Ar tai priskirsime Rojaus Dievui Tėvui , kaip savo Dvasia įsibūtinusiam į žmogaus protą ?
Man vis neduoda ramybės , kaip atsiranda staiga , tokios fenomenalios asmenybės , kurios pakeičia istorijos eigą , kaip N. Tesla , Mendelejevas , T. Edisonas , E Fermi , A. Einšteinas , M . Kiuri ir taip toliau , ir taip toliau ?
Gebėjimas būti vienam yra gebėjimo mylėti sąlyga . Kiekvienas kuris bando likti vienas tik su pačiu savimi suvokia , kaip tai yra sunku , jeigu jis nemoka savęs mylėti . O kas tai yra meilė sau pačiam ? Ar jūs manote , kad tai savo asmeninio ,,ego‘‘ tenkinimas ir maitinimas . Anaiptol , tikrai ne . Mylėti save tai mylėti Dievą Tėvą savyje . Mylėti save tai ugdyti savyje kuklumą , objektyvumą ir išmintį . Ir visas mūsų gyvenimas , turėtų būti skirtas tik šiam tikslui . Meilė sau pačiam , meilė savo artimui , iš tiesų yra vienintelis sveikas atsakymas į visą problematišką šio gyvenimo egzistenciją .
Jeigu troškimas mylėti yra slopinamas , ignoruojamas ir tuo vertinamas , kaip silpnumo požymis , tai tokios asmenybės praranda stabilumą objektyvioje tikrovėje , kuri yra kiekviename žmoguje . Šie mūsų broliai ir seserys , su savo gyvuline pasąmone , nuplaukia per gyvenimą , savo susikurtoje materialioje iliuzijoje ir nieko daugiau netrokšta arba trokšta būti mylimi , tačiau savo meilės spinduliuoti nemoka . O kodėl nemoka ? O todėl , kad nemoka mylėti savęs , nemoka mylėti savyje dieviškumo , tiek fiziniame kūne , tiek ir dvasiniame kūne , nes žmogus tai Dvasios šventovė ( žodžiai iš Naujojo Testamento ) , tai Dievo Tėvo Dvasios šventovė , o jeigu jau šventovė , tai ji turi būti švari , skaisti ir spinduliuojanti .
Emili, Meilė - tai norėjimas būti kartu. Tai tinka tiek santykyje su Dievu, tiek santykyje su žmona (santuoka - žmogaus aukščiausias evoliucinis pasiekimas ir vienintelė civilizacijos išlikimo viltis pagal Urantijos Knygą), tiek santykiuose su draugais, tiek ir su kitais žmonėmis. Paradoksalu bet tai tinka ir visokioms ydoms, kai kam didžiausias noras yra būti su alkoholiu, narkotikais ir t.t.
meilė pasireiškia tada kai kažkas tampa tau brangesiu už tave patį, tai galioja kalbant tiek apie Dievą, tiek apie asmenį, kai jauti palaimą duodama ir visiškai nieko nelauki atgalios, kai mylima palaima yra vien žinojimas kad yra mylimas objektas, nebūtina kad jis reikštusi kažkokiais veiksmais. meilė vienientelis dalykas dėl ko verta gyventi šioje žemėje, dėl meilės Dievui, meilės žmonėms aplamai, meilės artimiems žmonėms, meilės tam vieninteliam žmogui. Man neaišku vieną ar galima tuo pačiu metu suderinti meilę vienam žmogui ir meilę Dievui, kažkada man nepavyko, kažkuris kažkurį bet kokiu atveju nustelbdavo, bet gal kažko nesupratau ir nesuvokiau.
Išsiųsta: 02.12.12 15:21. Pavadinimas: Meile dievui yra pla..
Meile dievui yra platoniska,meile zmogui yra fizine, apart giminiu.Tai skirtingi buviai.Kaip negali 100% koncentruotis iskart i du objektus,taip ir su dviem meilem,bet kai visame matai dieva,automatiskai myli zmogu.Yra nuomone,kad musu pasaulyje-sansaroi,viskas be vertes.Kaip tik panasi istorija: http://forum.advayta.org/topic/7556-ñèòóàöèÿ-ðàçðûâàþùàÿ-äóøó/page__pid__45139__st__0&#entry45139
Išsiųsta: 02.12.12 17:22. Pavadinimas: Apie tai ir kalbu. N..
Apie tai ir kalbu. Nes dviejų žmonių meilė yra paremta egoizmu, o tai priešinga Dievo meilei. Išeitų, kad žmogus gyvenentis žmogiškuose jausmuose nors ir žmogiškai kilniuose negali būti 100 procentų atsidavęs Dievui ir nesvarbu ar tai meilė žmogui, ar kilnus noras apsirūpinti senatvėje, todėl skiriantis didelį dėmesį kaupimui ar kovojantis už kitų teises ir t.t.
Išsiųsta: 02.12.12 18:34. Pavadinimas: Tai nesunku ir rinkt..
Tai nesunku ir rinktis meile,negu egoistine gali buti patraukli?! As aplomai nesuprantu,kaip galima myleti tik viena zmogu.Manau meile zmogui,turi reikstis meilei zmonijai
Išsiųsta: 02.12.12 18:55. Pavadinimas: Tai visiškai sk..
Tai visiškai skirtingi jausmai pasieųkiantys skirtingose vietose. jei meilės jausmas Dievui, o kartu kaip tu Algi sakai žmonijai, apima malonų šilumos jausmą aukščiau šiedies, tai pojūtis kai energijos šiluma apima visą viršutinč dalį ir viršugalvį, jauti sklindančią energiją susijungiant su išorine energija ir tai suteikia ramybę, stabilumą aiškų matymą, norą daryti viską kas artintų link Dievo, išnyksta egzistencinės baimes ir t.t. Tai meilė žmogui pojūčiai nepakyla aukščiau širdies srities, tai stipru, bet apsiribojama vienu ojektu, visos viltys norai apsiriboja vienu objektu, bet kartu tai yra lydima baimių ir nerimo. Tuos pojūčius pastebėjau pasti, nes kažkada kai tai pastebėjau ir būdavo nerimo ir baimių priepuoliai, samoningai keldavau širdies srityje esančius pojūčius į viršugalvio sritį ir taip nerimas ir baimės nurimdavo. (nieko nežinau apie jokius metodus tai pastebėjau tik iš savo būsenų). Tačiau vienas žmogus pasakė, kad nežaisčiau energetiniais centrais, nes galima labai daug jovalo į savo gyvenimą įnešti, geriau iš viršaus energiją leisti žemyn, nežinau kaip kas veikia, bet suvokiu kad negalima eksperimentuoti su tuo ko nesuvoki, todėl pasitelkiu dabar maldą ir kai ji būna neegoistinė o paprastas garbinimas kažkaip ateina savaime ta energija, bet jei užsirutulioju tik buitiniuose reikaluose ar kitose materialiose problemose tas pasijungimas tampa labai sudėtingas. Mano patirtis rodo, kad tai kas vyksta materialiu atžvilgiu su mumis dažnai atitolina nuo to kas šavru ir tyra. tai nėra taisyklės, tai tik mano patirtis ir pastebėjimai iš to kas vyko ir vyksta su manimi.
Išsiųsta: 03.12.12 00:06. Pavadinimas: Kuomet alkoholikas &..
Kuomet alkoholikas įsimyli alkoholį, jis užmiršta tiek meilę artimui, tiek Dievui, tiek kitiems žmonėms. Prie ko čia sapnai ir priklausomybė - nesupratau. Sapnai natūrali žmogaus būsena... Prisigrūdus visokių kitokių šaltinių, kurie jau kitur yra pakankamai išdiskutuoti ir su Urantijos Knyga neturi jokių sąsajų, daromos tokios keistos išvados, kaip "kas išeitų, turi rinktis ar meilė Dievui ar meilė žmogui....liūdna dėl to, bet greičiausiai taip yrA." Na tikrai išvada su Urantijos Knyga neturi nieko bendro ir akivaizdžiai jai prieštarauja. Meilė tiek Dievui, tiek šeimos partneriui, tiek visiems kitiems žmonėms nėra nei platoniška, nei seksuali, nei kokia kitokia, ji yra nuoširdi ir visiems vienoda. Bet su žmona tiesiog turi turėti intymių santykių, kad pratęstai giminę, o su Dievu tokių santykių neturėsi, o su kitais žmonėmis privalai neturėti, jei tau yra brangūs yra šeimos santykiai... Ten, kur yra tikra meilė, egoizmui tikrai ne vieta...
Išsiųsta: 03.12.12 22:10. Pavadinimas: Taip ..
Taip tikrai , VaidaiVDS ,, ten kur yra meilė egoizmui nėra vietos '' Šaunuolis , ir tiktai taip ir ne kitaip .
Tų teorijų apie meilę - milijonai , tačiau svarbiausia , tai mūsų asmeninė būsena toje meilėje . Jeigu tu myli Dievą , jeigu tu myli žmogų , jeigu tu myli daug žmonių , tai klausimas gali būti tik vienas . Ar tu žmogau esi laimingas ? Jeigu esi laimingas savo meilės jausme , savo toje pakylėtoje būsenoje , tai ir viskas puiku ir gerai . Tačiau jeigu meilė tave ,,kankina'' , jeigu tu džiūsti iš meilės , tai žinokite brangieji , tai yra ne meilė , tai yra pats tikrasis egoizmas . Visose istorijose tikrai , milijonai , milijardai meilės patyrimų ir apibrėžimų , tačiau dar niekam nepavyko gražiau ir tiksliau aprašyti meilės būseną , kaip apaštalui PAULIUI . Paskaitykite brangieji .
Iš apaštalo Pauliaus laiško Korintiečiams. Himnas Meilei: Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi. Meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, Nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, Nesidžiaugia neteisybe, Su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, Viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia.
Taigi , viskas kilnu ir gražu , jokių proto kančių ir jokių ekstazių . Visa tai tinka , kiekvienai dienai ir Dievą mylėti , ir žmogų mylėti. LINKIU SĖKMĖS
Išsiųsta: 04.12.12 09:28. Pavadinimas: Man keista,kada apie..
Man keista,kada apie meile kalbama, kaip apie asmenybe.Ar "meile" yra asmuo? Jei taip,kodel nesakome tiesiai sviesiai - dievas Tevas? Jeigu nera asmuo,tai gana absurdiskai skamba,net ir Pauliaus aprasymas,nes kantrybe ir visoks koks dorumas yra asmenybes savybes.Akmuo, amzinai guledamas nera kantrus,bet valdomas savo prigimties.
Algiuk . Tai čia apšt. Paulius ir pateikia tas žmogaus savybes , kuriomis disponuojant , galima būtų sakyti , štai aš žinau kas yra meilė . Arba , štai tas ar kitas žmogus , turi labai gražų ir turtingą meilės jausmą ir jis tuo jausmu sušildo kiekvieną savo pašnekovą .
Manau , kad šitas turtingas , ne banalus jausmas , susikuria mūsų dvasiškai atbudusio proto gelmėse ir persipina su viso fizinio kūno energetika ir jausmais . Mūsų jausmai , protas , Dievo Tėvo dvasios poveikis mumyse , sukuria tiek prigimtines meilės savybes , tiek ir užaugintas , savo sąmoningos valios pastangų dėka , kurti gėrį ir harmoniją aplink save . Bent jau aš taip manu ir man tai yra aišku , tačiau ar jums mielieji tai yra aišku , aš to nežinau .
Taip Algį . tikrai taip , meilė žmogaus prigimtyje nėra asmenybė , nes meilė yra jausmas , tačiau MEILĖ susiliejui su Dievo Tėvo dvasia , pavirsta meile , kaip to nušvitusio asmens savybe . Toks žmogus savo savybėmis gali panašėti į Dievo Tėvo meilę , kuri yra Dievo asmenybė , kuri yra Dievo prigimtis ir jo veiklos funkcija .
Išsiųsta: 04.12.12 15:42. Pavadinimas: Meile tai energija,s..
Meile tai energija,sutinki Petrai?,tada keistai skamba "meile kantri",tiesiog keistai,kaip "arklio galios kantrios".Drisciau abejoti,kad turejimas aprasytu geru savybiu,reiskia zinios,kas yra meile.Pavdz.,neapykanta yra meiles modifikacija per ego prizme.Kazkur skaiciau ir kodel gi ne? Vat apie tai kalba.Rasai " ...Dievo Tevo meile,kuri yra asmenybe...",vel tas painiojimas meile su asmenybe...
Mielas Algi , nepainiok savo išminties ir požiūrio su tuo kas yra absoliutu , nekintama ir amžina . Tai yra , nesupainiok to kas dieviška ir to kas žmogiška . Nes Dievo Tėvo meilė yra kaip Dievo Tėvo asmenybė , nes Dievas yra meilė , tačiau meilė niekada netampo ir netaps Dievu . Kodėl taip ? Todėl kad taip . Neturiu laiko išsiplėsti į begalinę polemiką .
Aš nesu tiek išmanus , kad žinočiau ir pažinčiau dieviškąją amžinybę ir begalybę , o per tai ir dieviškos Meilės visą sudėtį , tačiau mums žmonėms yra paliktas liudijimas, tiek kaip Naujasis Testamentas , tiek ir kaip Urantijos knyga . Pirmoje knygoje parašyta , kad Dievas taip pamilo pasaulį .... , o antroje parašyta , kad Dievas tai absoliuti meilė , šviesa , protas , energija , jėga .
Mums žmonėms Dievas Tėvas yra tikra ir reali meilė . Pati realiausia ir asmeniškiausia , kokia tik begali būti šioje planetoje , kitos realesnės ir asmeniškesnės meilės niekur nėra , nes JIS atėjo pas žmogų , kad savąja meile atvestų žmogų , net iki paties Visatų Visatos Centro ir Šaltinio . Norint šitą dievišką meilės funkciją suprasti ir paskleisti čia , šioje žemiškoje būtyje , Paulius ir aprašo , kokių savybių ta meilė turėtų būti žmoguje .
Kokia meile disponuoja DIEVAS TĖVAS , mums neverta nei ginčytis nei diskutuoti , ji yra su milžiniškais kūrybos potencialais , su milžiniškais teisumo ir gailestingumo potencialais , su milžiniškais meilės potencialais ir tai yra Dievo Tėvo asmenybė , ir tai yra konstanta , ir tai yra amžina .
Žmogaus protas trokšta įrodinėjimų , ginčų , loginių sprendimų , savosios nuomonės dominavimų visais aspektais ir visais klausimais , kurie tik pasitaiko jo gyvenimo akiratyje , tačiau Dievas Tėvas viską dovanoja iš savo asmenybės per MEILĘ . Šis dieviškumo fragmentas mūsų protams žinomas , kaip žodis - MEILĖ . Tokiai super išmintingai ir super gailestingai dieviškosios energijos funkcijai pavadinti , mes turime tik tokį vienintelį ir gana nuvalkiotą žodį - MEILĖ. Tačiau apaštalas Paulius šitą žodį MEILĖ apibūdina per daugybę sinonimų , adekvačių šitam žodžiui .
Taigi meilę , vieni ją supras kaip dieviškos asmenybės , Dievo Tėvo dvasios fragmentą žmogaus prote , kiti kaip žmogišką jausmą , kaip prigimtinį , pasamonės jausmą , dar kiti , kaip žmogaus proto išminties ir dvasios funkciją , dar kiti kaip tam tikrus elektrinius-cheminius procesus , galvos smegenų niauronuose . Taigi mielas Algi , pasirinkimui laisvė ir tavo valia .
Išsiųsta: 04.12.12 22:04. Pavadinimas: Petrai,is kur tu zin..
Petrai,is kur tu zinai,kad as painioju kazka su absoliutumu,ar tu pazinai absoliutuma? Zinoma ne.Dievas yra asmuo,taip pat galime pavadinti samone,o visi atributai tik priedai ar meile ar neapykanta ar dar kas.Nepainiokime asmeni su beasmene meiles energija.
Išsiųsta: 04.12.12 23:25. Pavadinimas: Emili, tu diskutuoji..
Emili, tu diskutuoji su Advaitos propaguotoju, todėl diskusija apie jo įsivaizduojamą absoliutumą ir mūsų suvokiamą konstantą - "Dievas yra meilė, bet meilė nėra Dievas" yra per daug nesuderinami šiuo metu. Diskusija tikrai nebus vaisinga...
Išsiųsta: 05.12.12 10:23. Pavadinimas: Algi, jei nori nuo&#..
Algi, jei nori nuoširdžios diskusijos, galime diskutuoti. Duosiu kelias citatas. Atkreipiu tavo dėmesį į tai, kad kabutėse pavartotos frazės yra Urantijos Knygoje panaudoti žemiški šaltiniai - įvairių mąstytojų mintys.
citata:
Klaidinga apie Dievą galvoti taip, kad jo Sūnų aukos arba jam pavaldžių tvarinių užtarimai jį įtikina mylėti savo vaikus, “nes Tėvas myli jus pats.” Būtent reaguodamas į šitą tėviškąją meilę, Dievas pasiunčia nuostabiuosius Derintojus, kad apsigyventų žmonių prote. Dievo meilė yra visuotinė; “kas tiktai nori, tas gali ateiti.” Jis nori, “kad visi žmonės būtų išgelbėti pažindami tiesą.” Jis “nenori, jog kas nors žūtų.” Kūrėjai yra patys pirmieji, kurie mėgina išgelbėti žmogų nuo pragaištingų pasekmių, kada jis kvailai pažeidžia dieviškuosius įstatymus. Dievo meilė prigimtimi yra tėviška meilė; dėl to jis kartais iš tikrųjų “mus baudžia mūsų pačių labui, kad mes paragautume jo šventumo.” Net per savo nuožmius išmėginimus prisiminkite, jog “visose mūsų kančiose jis kenčia su mumis.” Dievas yra dieviškai geras nusidėjėliams. Kada maištininkai sugrįžta į teisumą, tada jie yra gailestingai priimami, “nes mūsų Dievas atleis su kaupu.” “Aš esu tas, kuris jūsų nusižengimus ištrina savo paties labui, ir aš tikrai neprisiminsiu jūsų nuodėmių.” “Žiūrėkite, kokio pobūdžio meilę Tėvas padovanojo mums tam, kad mes tikrai turėtume būti vadinami Dievo sūnumis.”
citata:
Kaip neprotinga negarbinti Dievo dėl to, jog žmogiškosios prigimties apribojimai ir jūsų materialios kūrinijos kliūtys padaro taip, kad jums neįmanoma jo pamatyti. Tarp jūsų ir Dievo yra milžiniškas atstumas (fizinė erdvė), kurį reikia nukeliauti. Lygiai taip pat egzistuoja didžiulė dvasinio skirtumo bedugnė, kurios krantus privalu sujungti; bet nepaisant viso to, kas fiziškai ir dvasiškai jus skiria nuo Dievo asmeninio buvimo Rojuje, stabtelkite ir apmąstykite šį rimtą faktą, kad Dievas gyvena jūsų viduje; jis savo paties metodu jau nutiesė tiltą per šią bedugnę. Jis iš savęs pasiuntė savąją dvasią, kad gyventų jūsų viduje, ir kad sunkiai dirbtų su jumis, kada jūs siekiate savo amžinosios karjeros visatoje. Man lengva ir malonu garbinti tą, kuris yra toks didis ir tuo pačiu metu šitaip su meile atsidavęs tam, kad dirbtų, keldamas savo žemus tvarinius. Aš natūraliai myliu tą, kuris yra toks galingas kurdamas ir valdydamas tai, ką sukūrė, ir kuris vis vien yra toks tobulas gėriu ir toks ištikimas mylinčiu nuoširdumu, kurie nuolat apgaubia mus. Aš manau, jog aš mylėčiau Dievą lygiai tiek pat stipriai, jeigu jis nebūtų toks didis ir galingas tol, kol jis yra toks geras ir gailestingas. Mes visi mylime Tėvą labiau dėl jo charakterio, o ne dėl to, jog pripažįstame jo stebinančias savybes.
citata:
Bet Dievo meilė yra išmintinga ir įžvalgi tėviška meilė. Dieviškoji meilė veikia suvienytoje asociacijoje su dieviškąja išmintimi ir visomis kitomis Visuotinio Tėvo tobulos prigimties begalinėmis savybėmis. Dievas yra meilė, bet meilė nėra Dievas. Mirtingosioms būtybėms didžiausias dieviškosios meilės pasireiškimas yra Minties Derintojų padovanojimas, bet jūsų didingiausias Tėvo meilės atskleidimas yra matomas jo Sūnaus Mykolo savęs padovanojimo gyvenime, kada jis gyveno žemėje idealų dvasinį gyvenimą. Būtent viduje gyvenantis Derintojas Dievo meilę individualizuoja kiekvienai žmogiškajai sielai. Kartais būna beveik skaudu, jog esu priverstas pavaizduoti dangiškojo Tėvo dieviškąją meilę jo visatos vaikams, vartodamas žmogiškąjį žodinį simbolį meilė. Šitas terminas, nors jis tikrai pažymi žmogaus aukščiausią sampratą apie mirtingųjų pagarbos ir atsidavimo ryšius, bet taip dažnai įvardija tokią didelę žmogiškųjų ryšių dalį, kuri iš viso yra žema ir visiškai netinkama, kad būtų žinoma kokiu nors žodžiu, kuris taip pat būtų vartojamas tam, jog pavadintų gyvojo Dievo neprilygstamą meilę savo visatos tvariniams! Kaip gaila, jog aš negaliu pasinaudoti kokiu nors dievišku ir išimtiniu terminu, kuris perteiktų žmogaus protui Rojaus Tėvo dieviškosios meilės tikrąjį pobūdį ir nuostabiai gražų prasmingumą. Kada žmogus praranda iš akiračio asmenio Dievo meilę, tada Dievo karalystė tampa tiesiog gėrio karalyste. Nepaisant dieviškojo charakterio begalinės vienybės, meilė yra visų Dievo asmeninių reikalų su savo tvariniais dominuojantis bruožas.
Vaidai,tau nereikejo tiek vargti,butu uzteke pask.citatos,deja,kitos,ne i tema visai.Na ir ka gi mes cia matome,isivaizduoji,meile didesne uz pati dieva,stai kaip mokama uk,taciau,kaip tas susije su musu aptarinejama tema? Tu bent supratai apie ka sneka, tiek forume,tiek citatoi.Vien zo, atsakau Petrui.Na ir kur mielas zmogau,mes randame,kad meile yra asmuo? Niekur nerandome,na o ismisliti daug ka galima:)
Išsiųsta: 05.12.12 20:54. Pavadinimas: Turbut,visdelto yra ..
Turbut,visdelto yra atvirksiai,tai dievas yra didesnis uz meile,tai ir norima pasakyti knygoi.Bet kokiu atveju,tas tik pabrezia meile,kaip viena is daugelio,begaliniu jo savybiu.
Išsiųsta: 05.12.12 22:12. Pavadinimas: Algi, o jei visas ci..
Algi, o jei visas citatas įsiskaitytai, tai gal suprastum, kodėl aš čia jas visas pacitavau (tai buvo ne šiaip sau) Yra nebloga patarlė: "Skubos naudą velniai gaudo"...
Na matai Algiuk , paskutiniu savo sakiniu beveik pataikei dešimtuką . Tai ir labai gerai , tiek VaidasVDS tiek aš , to ir laukėme , kad pats padarytum teisingą išvadą . Tai esi šaunuolis ir turi išminties dovaną . Sėkmingo bendradarbiavimo .
Kiekvienoje filosofijoje yra ir pliusų ir minusių, ji juk yra atskiro žmogaus suvokimas, nors ir išmintingo, bet šimtu procentu tinkanti tik jam. Noriu pafilosofuoti.
Kad žmogus turtingėdamas Davsioje pradeda mažiau kalbėti ir būti uždaresnis tai faktas ir kodėl. Ne todėl, kad taip išreiškiamas dvasingumas. Tai elementarus dalykas, juk statistiškai 80% žmogių gyvena tik materija, jie nepajėgūs suprasti Dvasingų žmonių, kalbėti jiems....na kaip Kristus sakė "nemėtykit perlų kiaulėms". Čia ne įžeidimas, bet 80 % žmonių turi tokią smegenų ar nervų struktūrą kuri nepriima nieko ko negalima pačiupinėti. Žmonės dėl to nekalti kad jie gavo tokias smegenis, kai tai suvokia žmogus jis kartu suvokia ir tai kad jo kalbėjimas ne tik kad bus neišgirstas, bet greičiausiai ir sumenkintas, tai natūralu, kad tiems 80%, jis ir nenori kalbėti. O dabar pakalbėkime apie kitą 20% žmonių, kurie manau yra antrajame forume, labai puikus pavyzdys. Kiti 20% jau suvokia abstrakčius dalykus, kelia egzistencinius klausimus, tačiau dažnas turi savo patirtį, plius turi vėl skirtingas fiziologines savybes smegenyse, vieni įvykius vertina loginiu mastymu, tai yra protu, kiti emocijomis (ne mano sugalvota, čia psichologija), ir vėl nesusikalbėjimas čia panašiai žmonės pasiskirsti 50% ant 50%, žmogus vėl suvokia, kad iš tų 20% su 10% jam vėl bus sunku diskutuoti, nes skirtingais metodais vertina tą pačią informaciją. Toliau pakalbame apie likusį 10% žmonių. Iš jų prigimtimi didžioji dauguma bus intravertai, kurie aplamai vėl savo fiziologija nėra linkę kalbėti ir eiti į išorinį pasaulį, intravertai turi gilų vidinį pasaulį, bet sunkiai supranta net tokius pačius kaip jie, o jau nekalbant apie kitokius žmones, jiems kiekvienas minties nukrypimas juo jų minties yra nepriimtina, o likę keli ekstravertai, kuriems bendravimas yra būtinas, tačiau suvokdami kad neturi su kuo bendrauti paprastai tampa Dvasiniais mokytojais, taip bando patenkinti savo fiziologinę savybę ekstravetiškumą, nes jie uždustų vienatvėje, tačiau jie jau suvokia ką ir kiek jiems galmima kalbėti ir paprastai pateikia tik kokkrečiam žmogui reikalingą tiesos dalį. Žmogus lieka vinišas ne todėl kad toks norėtų būti, bet todėl, kad šiame pasaulyje jis neturi kito pasirinkimo. Nieko nepadysi, jei jau tampi pagal Nyčę "antžmogiu", turiu suvokti kad iš "normalių" žmonių masės tu iškrenti ir nepriklausai "žmonių" rasei, todėl nesistebėk, kad esi nesuprastas, kad esi atstumtas iki tol kol neišmoksi suprasti kam ir kokią tiesos dalį gali pateikti, o ką turi pasilaikyti tik sau. Tačiau tai irgi tik būdas išgyventi visuomenėje, bet iš esmės tu save palieki sau, kaip ir gaunasi kad atsiskiri. Tiek mano filosofijos.
Išsiųsta: 08.12.12 13:49. Pavadinimas: Kodėl brutali....
Kodėl brutali....stebėk žmones, jų poelgius, jų svajones, jų norus ir siekius. Taip procentai yra iš psichologijos, tačiau jie nėra nuogas faktas, tai suvokimas kuria atėjo per ilgą laiką žmonių stebėjimą ir bandymą atsakyti į klausimą kodėl žmonės vieni elgiasi taip o kiti kitaip. Žinoma kiekviną teoriją galima sumenkinti, paneigti ar dar kitaip sudirbti, bet galima ją panaudoti savo suvokimui plėsti Galima ir nepanaudoti, anokia čia bėda. bet realybėje žinant kodėl yra taip o ne kitaip galima varijuoti situacijomis, gal pakreipti tinkama linkme savo veiksmus. Žinojimas vien dėl žinojimo yra kvailas, kiekvienas žinojimas turi būti naudojamas. Tik tiek
Ačiū......bet viskas gerai, kai ko užgesinti neįmanoma :) paprasčiausiai buvo laisvo laiko ir paplepėjau :) šie visi rašymai juk tokia smulkmena, ir puikiai žinau kad supratimo ar bent bandymo suprasti nelabai susilauks :) tie patys skirtumai apie kuriuos kažkada rašiau lemia tai. Bet vis.....kita vertus, kad rais norisi tik pasakyti ir nesvarbu ar kas pritars tam :)
Išsiųsta: 09.12.12 14:39. Pavadinimas: Prieš filosofuo..
Prieš filosofuojant psichologine tema, reiktų pasiskaityt bent Vikipediją, jei neįkandamas Karlas Gustavas Jungas. Į intravertus ir ekstravertus skirstoma pagal asmenybės tipus, kuriuos lemia ne fiziologinės, bet psichinės nuostatos.
Išsiųsta: 09.12.12 17:51. Pavadinimas: :) o psichika kas dv..
:) o psichika kas dvasinis dalykas :) kintamas ar įgimtas. man keista kad atrodo čia renkasi išmintingi žmonės, bet nieko kito nemoka daryti kaip tik ieškoti kabliukų kitų rašyme :) na nepatiko tau parašytas žodis, ką dabar darysi, susigėsti pulti atsiprašinėti Yra geras posakis, ineligentas ne tas kuris valgydmas neapsidrapsto maistu, o tas kuris nepastebi kai kitas apsidrebia. tai va mielieji, kai davsinis forumas susideda iš dvasiniu nesuipratėlių tai ir gaunai kad pgrindinė ašis ne noras padėti kiekvienas savajame kelyje, o noras kuo žemiau kitą nusmukdyti. Taip deje įkandamas ir Froidas ir Bridžit Mejers, bet tai nesvarbu, svarbu kiek tai gali padėti kitiems. Deje ir čia ne daug kam suprantama savoka tolerancija ir supratimas :) nieko nepadarysi juk 80% yra dvasiniai neišmanėliai :)
Išsiųsta: 09.12.12 18:03. Pavadinimas: Kai pirmą kart&..
Kai pirmą kartą išgirdau Lansbergio jaunesniojo mintį, kad 80% žmonių turi mažesnį ar didesnį debilizmo lipsnį labai pasipiktinau, galvojau, kaip žema, kaip apie žmones taip galima kalbėti. Kai pirmą kartą išgirdau Algimanto frazę apie gyvulinį protą, vėl pasipiktinau, nes man atrodė, kad tai žmogų žemina, deje kai pradėjau domėtis žmonių elgesio motyvais suvokiau ką norėjo pasakyti Lanzbergis jaunesnysis, suvokiau ks iš tikrūjų yra gyvulinis protas, bet iki šiol negaliu suvokti kodėl žmonės nori pažeminti kitus, kodėl nori kenkti neturėdami iš to jokios naudos, na tiek to, žmonės neturi Dvasinės gyslelės, bet logika, ji juk turi suveikti, galų gale juk yra senolių patarlės apie atjautą, apie pagalbą, apie nekenkimą. Kol kas ši myslė man dar neįkandama.
Išsiųsta: 11.12.12 11:25. Pavadinimas: Na rodo šį..
Na rodo šį bei tą teisus esi ..... atsiprašau jei užgavau, et.......žinau kad esu žemės vaikas, bet vien žinojimas kad neapsaugota nuo žemų emocijų esi leidžia truputį atsipalaidavus bendrauti. O kas dėl intravertiškumo ar ekstravertiškumo ar kitų žmogaus asmenybės kriterijų, tai čia mano domėjimosi objektas, na nežinau tai geriausiai bet tai ir nepaviršutiniškos žinios, nes tai mane domina, tai noriu kai kur panaudoti, todėl galėjau gal ne tą apibūdinimą parinti, tačiau tai nėra kalbejimas apie tai ką išgirdau iš trečios bobutės. Žmonių pažinimas tikrai sudėtingas ir žinau kad įrėminti jų negalima taip parastai, bet yra ta tendencija kad vieni yra tokie o kiti kitokie ir būtent dėl šių skirtumų sunkiai susikalbame.
Atsiprasau,isiterpsiu.Nerandu cia,savo atsakyma Petrui.Ale istrintas pasirode.Svarbiausia,Paslapcia.Ar cia laisvas forumas,ar kaip? Kaip trinimas patylomis su atvirumu bei dvasingu yra susije? O su veidmainiavimu?
Išsiųsta: 15.12.12 13:36. Pavadinimas: Kokia nuostabi ž..
Kokia nuostabi žiemos diena, daug sniego, pusto :) juk žmogui tiek nedaug tereikia, būti pavalgiusiam, turėti šiltų rūbų ir šiltus namus, bei kiekvieną dieną daryti tai kas artima sielai. Būri atviru visų pirma sau pačiam, o kai kada ir pasauliui. Kas yra dvasingumas......tai nieko bendro neturi su parodomuoju aš, kiekvienas žmogus yra dvasingas tam tikru laipsniu, klausimas tik kiek dvasingumas daro tave laimingesnį šiame gyvenime. Jei tai kančia per kurią turi lipti, kad pasakytum, mielieji koks aš dvasingas, nes darau tą ir tą, sorry, bet tai absurdas o ne dvasingumas, jei tu gyveni ir gali atvirai džiaugtis savo kiekvinu veiksmu ir kiekviena mintimi ir būtent kad jos yra tokios o ne kitokios tu jautiesi laimingas, štai ir kopi dvsingumo laiptais. Einantis žmogus dvasingumo laiptais suvokia tikrąją daiktų ir reiškinių prasmę ir esmę, ir jei pavyksta gyventi tuo nebegali būti nelaimingas, nes tai nepriklauso nuo aplinkybių, nuo visuomenės, nuo padėtės ar skalsesnio kasnio, tai tavo vidinė būsena, kurios negali pakeisti joks kitas žmogus, jokios aplinkybės, tai gali pakeisti tik pats žmogus pasiduodamas aplinkybėmis ir užsirutuliodamas materialiame pasaulyje, materialiose troškimose, materialiais daikrais. Kai atradau šį kelią, dar pačioje pradžioje buvau gana sugniuždyta ir tada vienas žmogus pasakė man, "kai eini dvasingumo keliu tau susiklosto ir aplinkybės kad būni labiau materialai aprūpintas ir darbas tampa mielas ir t.t." Tada man tai skambėjo kaip mistika, dabar tam pritariu, bet tik tai nėra mistika, kai žmogus tampa dvsingesnis, pasikeičia jo požiūris, jis tampa drasesnis, nebesureikšmina daug dalykų, todėl mažiau lankstosi prieš kitus ir išlaiko orumą, tai matosi laikysenosje, išorėje, bendravime, jis yra laimingas, vadinasi jo veidas švyti, tai traukia žmonių akį, toks žmogus atrodo asmenybe, o asmenybės visada susilaukia dėmesio. Taip kad dvasinugumą galima matuoti ir dar vienu kriterijumi, kiek žmogus yra laimingas. Atrodo taip viskas paptasta šiame pasaulyje, tik mes bandome viską apvilkti sudėtingais apvalkalais :)
Išsiųsta: 15.12.12 15:47. Pavadinimas: Tai jau nuo kiekvien..
Tai jau nuo kiekvieno mūsų atskirai priklauso :) ir nesakyk kad nėra švarių jausmų :) mes patys padarome kad jų pas mus neatsiranda arba nesugebame iki jų prisibelsti. Norime gauti prieš duodami, norime būti tikri prieš pajausdami, bijome būti įskaudinti, bijome būti apgauti ir t.t. saugikliai, saugikliai ir dar kartą saugikliai ir pagaliau pasiekiame tai kad iki mūsų širdies niekas negali prisibelsti. Bet mes galime atsakyti tik tai kas yra mumyse, jausti niekas negali uždrausti, niekas ir negali pakeiti mūsų jausmų. Sako aplinka purvina, bet juk vidus mūsų tai ne aplinka, tai kas pas musų viduje yra apsaugota nuo bet kokios aplinkos, tai kas tyra pas mus galime suteršti tik mes patys. Na sutik kad baimės dažniausiai mus apsaugo nuo to kas yra gražiausia.
Taip Jolanta . tikrai mes galime būti visi labai gražūs ir švarūs savo dvasine šviesa . Tik leiskime jai šviesti , tik neužgoškime šios dangiškos šviesos , savo pesimistinėmis mintimis . Apie tai , kad žmogus yra dangiškoji šviesa , daug kartų yra pasakęs ir Sai Baba - ,, mielieji , jūs visi esate dievai '' Apie tai ir JĖZUS KRISTUS sakė , aš tai perteikiu savo žodžiais , tačiau išlaikau autenišką KRISTAUS mintį ; ,,jūs esate vaikščiojančios šventovės , todėl neterškite savęs , neterškite savo kūno , nes Dievo dvasia gyvena šioje šventovėje'' Urantijos knyga jau aiškiai moko : ,, 6. DIEVAS ŽMOGUJE Iš tikrųjų tai yra dieviškojo globėjiškumo stebuklas išaukštintiems ir tobuliems Derintojams pasisiūlyti realiai egzistuoti materialių tvarinių, tokių, kaip Urantijos mirtingieji, prote tam, kad realiai užbaigtų bandomąją sąjungą su gyvulinės kilmės žemės būtybėmis. [1193]▼
Nesvarbu, kad ir koks buvo ankstesnis pasaulio gyventojų statusas, bet po dieviškojo Sūnaus padovanojimo ir po Tiesos Dvasios padovanojimo visiems žmonėms, Derintojai plūsta į tokį pasaulį, kad apsigyventų visų normalių valinių tvarinių prote. Po Rojaus save padovanojančio Sūnaus misijos užbaigimo, šitie Pagalbininkai iš tiesų tampa "dangaus karalyste jūsų viduje."
Todėl , tikrai , bet kuris žmogus potencialai , gali būti ir šviesa ir dangaus karalystė . reikia tuo tikėti , reikia tuo gyventi ir nuolatos pašluoti savo vidinį kiemelį , kad jame būtų švaru ir gražu . Tai aš Jolanta visiškai pritariu tavo mintims , apie vidinį žmogaus grožį , kuris , jau matomu pavidalu , spinduliuoja save pasauliui .
palydovo radaras fiksuoja saulės pliūpsnį. Jam keliaujant erdve, plazma pasklinda tiek, kad nebetelpa radaro matymo lauke. Tai nematyto mąsto išsiveržimas metų pabaigoje. Jo kryptis neliečia žemės. Išgelbėti, pasisekė. Amen. Apie 23-trečiuosius dangaus kūnas priartės prie žemės per vieną trečdalį atstumo iki mėnulio. Gali kilti klausimas dėl vieno didelio miesto išlikimo. Šiuo metu astronomai stebi kolapsuojančią žvaigždę, kuri gali sprogti bet kuriuo momentu. Jos sukimosi ašies abiems kryptimis kils išlikimo klausimas atskiroms planetoms –tokioms kaip žemė taip pat. Tebūnie pro šalį. Amen.
Išsiųsta: 03.01.13 11:01. Pavadinimas: :sm12: oi moksliuk..
oi moksliukai, o kur TIKĖJIMAS IR PASITIKĖJIMAS. Ar su pasaulio pabaiga ar be jos juk mes čia esame bet kokiu atveju tik akimirksnį kuris gali bet kada pasibaigti. Todėl Naujaisiais Metais linkiu, kad kiekvieną akimirką mes taptumėme vis samoningesni, vis įžvalgesni, vis artimesni Tėvo sąmonei ir tegu mūsų gyvenime būna tik tyros Meilės plūpsniai Laiminų Naujųjų Metų
Išsiųsta: 04.02.13 21:38. Pavadinimas: ant aukšto kaln..
ant aukšto kalno užlipus,dažniausiai atsiveria gražūs vaizdai,todėl dvasinė tuštuma prisipildo nuostabiu gamtos grožiu,emocinės duobės išsilygina,ateina palaima,džiaugsmas,ramybė,meilė...
Išsiųsta: 19.02.13 23:23. Pavadinimas: o Einšteinas u&..
o Einšteinas užmiršo klaidžiojančias juodasias skyles, kurių trajektorijų neįmanoma paskaičiuosti ir kad tikroji žemės žūtis - po 5 mlrd. metų, Saulei virstant didžiąja milžine (pagal dabartinius mokslininkų paskaičiavimus)
Pranešimas: 222
Registruotas: 21.05.10
Iš kur: Lietuva, Vilnius
Išsiųsta: 22.02.13 00:05. Pavadinimas: Nu jau...nu jauč..
Nu jau...nu jaučiu jaunutė dar esi. Fredas ir g-g, pasirodo, empatikai– tai jau labai daug... Paskaityk Dv.karjerą. Kažkada Jolanta buvo tik emocijų kamuolys, o dabar jau vieną kitą visai protingą mintį aptinkam. Patarimas, jei dar neskaitai, tai pradėk Urantijos Knygą. Ten rasi visus atsakymus arba bent daugumą...taps mažiau jausmų sumaišties.
Ačiū. Kad mūsų planetos mielas jaunimas jaustųsi gerai;kad neatsitiktų taip,kaip atsitiko su tuo nuostabaus balso jaunuoliu;kad,pagaliau, dingtų vieną kartą ir visiems laikams ašaros ir liūdesys; iš naujo atsirandą ryžtas eiti keliais šventose vietose,dalyvauti naktinėse adoracijose,iššaukti iš beribio Dangaus MEILĖS VIRPESIŲ VANDENYNĄ,dieną-naktį belsti į Dievo-Tėvo langus.
MYLIMA TREJYBE, Tavo patys mažiausi ir patys pažeidžiamiausi vaikai siųnčia Tau S O S !
Išsiųsta: 22.02.13 23:54. Pavadinimas: hmm.. dieną nak..
hmm.. dieną naktį belsti į dievo langus... o jei netikiu tuo apie ką jūs čia visi kalbate? atrodo kad dievas jūsų draugas...juokinga visi esam įmesti į šį pasaulį ne savo noru, niekas mūsų neklausė ar norim toje beprasmybėje būti, išskyrus tą prasmę, kurią patys bandome suteikti Dėkoju dėdei Tadui, nemėgstu Čiurliono muziko, tik dailininką
Geriausia žmogui patikėti pačiu savimi, tai sveikiausia tiek fiziniu, tiek dvasiniu požiūriu. Jei ieškai, tai rasi. Neieškai - tai tik stagnuoji...
citata:
Ko trūksta tiek besivystančiam mokslui, tiek religijai, tai skvarbesnės ir bebaimės savikritikos, didesnio žinojimo apie neužbaigtumą evoliuciniame statuse. Tiek mokslo, tiek religijos mokytojai dažnai yra iš viso per daug savimi pasitikintys ir dogmatiški. Mokslas ir religija gali tiktai būti savikritiški faktų atžvilgiu. Tą pačią akimirką, kada tik pasitraukiama iš faktų arenos, tada protas praranda savo vaidmenį ar kitaip sparčiai išsigimsta į netikros logikos partnerį. Tiesą – kosmoso ryšių, visatos faktų, ir dvasinių vertybių supratimą – galima geriausiai pasiekti Tiesos Dvasios tarnavimo dėka ir ją geriausiai gali kritikuoti apreiškimas. Bet apreiškimas nesukuria nei mokslo, nei religijos; jo funkcija yra tiek mokslą, tiek religiją suderinti su tikrovės tiesa.
citata:
Mirtingasis žmogus gali priartėti prie Dievo ir gali pakartotinai apleisti dieviškąją valią tol, kol yra pasirinkimo galia.
Išsiųsta: 24.02.13 01:16. Pavadinimas: jūs visai kaip ..
jūs visai kaip mano tėvas.. pamokslai-nuobodu :(
Minties daina
Sakyk man, kas yra naktis arba diena tam, kurį užtvindė sielvartas? Sakyk man, kas yra mintis? Ir iš ko ji yra sudėta? Sakyk man, kas yra džiaugsmas? Ir kokiuose soduose tie džiaugsmai auga? Ir kokias šalis kerta liūdesio upės? Ir kokius kalnus Dengia apmaudo šešėliai? Ir kokiuose namuose gyvena nelaimėliai, Apgirtę nuo sielvarto, užmiršti ir užspringę šalta neviltim? Sakyk man, kur slepiasi mintys, pamirštos, kol jų nepažadinsi? Sakyk man, kur slepiasi praeities džiaugsmai ir senolių meilės? Ir kada jos vėl atgims, ir ši neperregima praeities naktis, Kad aš galėčiau peržengti laikus, toli nutolusius, ir atnešti Paguodos į šį dabarties liūdesį ir skausmo naktį? Kur tu bastais, o mintie, į kokią tolimą žemę krypsta tavo skrydis? Ir jei tu sugrįši į šią liūdesio akimirką, Ar tu atneši bent kiek paguodos ant savo sparnų, rasos ir medaus, balzamo, Arba nuodų iš laukinių plynių, iš pavydo akių? (William Blake)
Jūsų tėvui pritrūko išminties ir kantrybės, o gal laiko.
citata:
Teisumas reiškia, jog Dievas yra visatos moralinio įstatymo šaltinis. Tiesa Dievą parodo kaip apreiškėją, kaip mokytoją. Bet meilė suteikia meilę ir trokšta meilės, siekia supratingos bičiulystės, tokios, kokia egzistuoja tarp vieno iš tėvų ir vaiko. Teisumas gali būti dieviškoji mintis, bet meilė yra tėvo požiūris.
Šaunuolė mergaitė esi Elė , kad žvalgaisi po šitą forumą . Savo jaunatvišku radikalumu pakurstyk , kartais priblėstančia , šio forumo ugnelę . Štai ir įkelti ,, minties dainos '' žodžiai slepia tavo troškimą pažinti dar nepažintą realybę , kuri dabar dar mistiniu pavidalu sklando apie tave , tačiau tu ją pažinsi ir laisva valia pamilsi .
Išsiųsta: 25.02.13 10:11. Pavadinimas: Dar kartą apie ..
Dar kartą apie Septinkartį
Kur jūs matėt, kad tiek daug subjektų dalyvautų vieno Dievo kūrime-vystyme. Kad jo ugdymas vyktų visą amžinybę paraeities-dabarties prasme. Faktiškai kuriamas spec. Dievas, konkrečiam tikslui -užduočiai organizuojamose naujose visatose.būsimasis būsimųjų visatų gyvavimas džiugina ir stebina. STEBINA tuom, kad Aukščiausioji Būtybė tarsi užstos Centrinę Dievybę. Jos rankose bus visi būsimų visatų svertai. Kaip mes, kildami į vidų, pasiekiame Salą ir apkabinami Pirmojo, taip būsimosiose visatose užgime piliečiai kils link Aukščiausiosios Būtybės, kuri galiausiai juos palydės link “mūsiškių“ septynių Supervisatų tolimesniai kelionei į Būties Šaltinį. DŽIUGINA, kad nebus antagonizmo, būdingo mūsų materialios gyvybės egzistavime. Nebus skausmo; fizinio, jausminio, emocinio. Vieno karo metu nežus 60.000.000 žmogiškųjų gyvybių, kiek dar liks gyventi suluošintų, su nepagydomom moralinėm žaizdom; -kas visiškas absurdas dvasine prasme. Ir nors tai duoda “gerus vaisius“ –stiprų charakterį, veržlumą, valingumą, bet... tai mums žinomas principas “tikslas pateisina priemones“. GUODŽIA, kad prie būsimo gyvybės žadinimo-ugdymo būdo būsime prisidėję ir mes mirtingieji. Žaidimo sąlygos bus orios ir atitiks dvasingumo sampratą. Aukščiausioji Būtybė sukondensavusi dabartinių Visatų SĖKMES ir PASIEKIMUS, juos sintezuos, manipuliuos, koordinuos ir taikys atsirandančios gyvybės dvasiniame ugdyme. Štai dėl ko Dievai numatė žengimą per “ašarų pakalne“; -kad Patirtinis Dievas turėtų maksimalų diapazoną variantų, kaip atsiradusioj gyvybėj pažadinti aukštesnės būties egzistenciją.
Labai gerai mielas TARNE , labai gerai . Štai tu randi , kaip Aukščiusioji Būtybė , per Dievo Septinkarčio egzistencialumą išauga net iki Rojaus trejybės lygmens . Labai geras ir drąsus išmąstymas
MINTIS -Tėvas dvasinę išraišką realizuoja ŽODYJE -Sūnuje... veikiant Begalinei Dvasiai, kurios į dvasią reaguojančio proto TARNAVIMO [ konkretaus darbo –šventovės statymo, -Akademijos organizavimo] dėka, ir kurios fiziškai reguliuojančiuose proto veiksmuose, vienos su kitomis yra abipusiškai susietos Dievybės dvasinės realybės ir Dievybės materialios pasekmės. [0638_6] Emili Neseniai priešinai žodį ir darbą. Ką dabar galvoji?
Išsiųsta: 27.02.13 14:11. Pavadinimas: Emili, Iš esm&#..
Emili, Iš esmės tai nėra išmąstymas. Tai knygos teksto, minčių, prasmių, vertybių perpasakojimas savais žodžiais. Kad mėgstu mąstyti tai taip. Bet va. Kas liečia UK, tiesiog pajuntu suvokimą, tuo pačiu ir galėjimą kalbėti be popieriuko.
Išsiųsta: 27.02.13 14:20. Pavadinimas: Dabar a&#..
Dabar aš norėčiau , kad jūs visi pamąstytumėte apie Fondą ir Andoną . Šie žmogeliai gyveno prieš milijoną metų . Prašau parašykite visi , savo požiūrį ir nuomonę apie tai , kas įvyko prieš milijoną metų , čia Urantijos planetoje
7. ANDONO IR FONTOS IŠLIKIMAS Andonas ir Fonta, nuostabieji žmogiškosios rasės įkūrėjai, gavo pripažinimą tuo metu, kai Urantijai buvo skelbiamas nuosprendis, atvykus Planetos Princui, ir deramu laiku jie pasirodė po morontijos gyvenamųjų pasaulių mokymo, turėdami Jerusemo pilietybės statusą. Nors jiems niekada nebuvo leista sugrįžti į Urantiją, bet jie žino rasės, kurią jie įkūrė, istoriją. Jie liūdėjo dėl Kaligastijos išdavystės, nusiminė dėl Adominės nesėkmės, bet labai džiaugėsi, kada buvo gautas pranešimas, jog Mykolas jų pasaulį pasirinko savo baigiamojo savęs padovanojimo vieta. Jeruseme tiek Andonas, tiek Fonta susiliejo su savo Minties Derintojais, kaip ir keletas jų vaikų, įskaitant Sontadą, bet didžioji dalis net jų tiesioginių palikuonių pasiekė tiktai susiliejimą su Dvasia. Andonas ir Fonta, netrukus po jų atvykimo į Jerusemą, gavo leidimą iš Sistemos Aukščiausiojo Valdovo sugrįžti į pirmąjį morontinį gyvenamąjį pasaulį tam, kad tarnautų su tomis morontinėmis asmenybėmis, kurios dangiškosiose sferose pasveikina laiko piligrimus iš Urantijos. Ir jie į šitą tarnystę buvo paskirti neribotam laikui. Sąsajoje su šitais apreiškimais jie stengėsi pasiųsti sveikinimus į Urantiją, bet šitas jų pageidavimas buvo išmintingai nepatenkintas. Ir tai yra pasakojimas apie didvyriškiausią ir nuostabiausią skyrių visoje Urantijos istorijoje, pasakojimas apie visos žmonijos unikalių tėvų evoliuciją, gyvenimo kovas, mirtį, ir amžinąjį išlikimą. [Pateikta Gyvybės Nešėjo, gyvenančio Urantijoje.]
Dabar mąstome toliau . Šie žmogeliai , be jokio išsilavinimo , be jokios šventovės palaiminimo , be jokio supratimo apie Dievą Tėvą , be jokio supratimo apie Jėzų Kristų , be jokių Apreiškimų studijavimo , be drabužių , be batų , be mašinų ir kompiuterių , net šunies tuo laikotarpiu ir tai neturėjo , ir štai , po savo fizinės planetinės mirties gauna minties Derintojus . Net kai kurie jų vaikai ir proanūkai gauna minties Derintojus , kitus gi apkabina Visatos Motina dvasia .
Ar jūs galite suprasti , kokia tai fantastiška realybė . Kartą susikūrusi žmogaus esybėje dvasinis darinys , kaip SIELĄ , tampa per amžių amžius nemirtinga , ir ta siela dangiškų būtybių yra pritempiama iki tokio dvasinio lygmens , kad gauna minties Derintoją . Taigi FANTASTIKA brangieji . Žmogiškoji būtybė , kuriai tik visai neseniai nukrito uodega , bejėgė ir akla savo išsilavinimu , kartą pakelia galvą į dangų ir susimąsto . KAS TEN ŠVIEČIA NAKTIES DANGUJE .
Ir viskas ir to užteko , kad tolesnį gyvenimą praleisdama medžiuose ir uolų plyšiuose , po fizinės mirties gautų minties Derintojus . Tai pagal šitą Urantijos knygos pastraipą - ko jūs pučiatės vienas prieš kitą ? kokia prasmė visai filosofijai ir civilizuotam išsilavinimui , jeigu ten , anapus visiems bus vartai atidaryti į dvasinį nušvitimą ir visos realybė suvokimą visiškai kitaip . Visiškai kitaip negu mes šiandiena manome ir diskutuojame .
Jeigu jau tokie primatai gauna minties Derintojus , tai kokia prasmė civilizuotam žmogui čia , voliotis žemės dulkėse , garbinti ir atgailauti , skaityti kalnus knygų , siekti diplomų , laipsnių , ordinų ir pan. Ar jūs numanote , kad visi mes gyvename TUŠTYBĖJE . Gyvename didžioje TUŠTYBĖJE ir nesuvokiame , visas gyvenimas yra visai ne tas , ko mes čia siekiame . Visai ne tas . Nulis sveikų , iš visų mokslų ir ginčių . Nulis . Štai ir viskas .
Dabar jau nebeturiu laiko tolesnei diskusijai . Gal vakare ? Manykite ką norite , mąstykite kas mastosi , tačiau tas fenomenas Urantijos knygoje , su Fonda ir Andonu , mane labai suintrigavo ir norėčiau labai produktyvios diskusijos šiuo klausimu . Tai pradėk mielas Algirdai .
Išsiųsta: 27.02.13 14:40. Pavadinimas: Kaip ir daugumoj, o ..
Kaip ir daugumoj, o gal net ir visuomet labai svarbu kontekstas. Jie buvo tame laikmetyje, toje aplinkoje. Jie pranoko laiko pasiekimus, jie buvo neprilygstami savoje aplinkoje.
Išsiųsta: 27.02.13 15:02. Pavadinimas: Kiek mes bebūtu..
Kiek mes bebūtumėm rimtuoliai, kiek rimtai bežiūrėtume į dvasinius amžinuosius dalykus, kol neatsipalaiduosime, pasijusime ne tik laisvi, bet ir pajusime laisvę aplinkui (ta prasme; nors pasipriešinimo bus daug; įžūlaus, netaktiško, neteisėto ir pn.). pajusime kad aplinkoje galime veikti ramiai užtikrintai sklandžiai... užmiršau nuo ko pradėjau, ir ką pasakyti norėjau. Taigi. Esmėje esame žaidėjai. Žaidžiame su laiku. Žaidžiame savus gyvenimus. Žaidžiame kosminės arenos scenoje.
Kiek mes bebūtumėm rimtuoliai, kiek rimtai bežiūrėtume į dvasinius amžinuosius dalykus, kol neatsipalaiduosime, pasijusime ne tik laisvi, bet ir pajusime laisvę aplinkui (ta prasme; nors pasipriešinimo bus daug; įžūlaus, netaktiško, neteisėto ir pn.). pajusime kad aplinkoje galime veikti ramiai užtikrintai sklandžiai... užmiršau nuo ko pradėjau, ir ką pasakyti norėjau. Taigi. Esmėje esame žaidėjai. Žaidžiame su laiku. Žaidžiame savus gyvenimus. Žaidžiame kosminės arenos scenoje.
gerai čia parašėte...
kažkada pasakojo matęs mano tėvukas vieną performansą, kurį menininkė atlieka su savo partneriu. Juodu išėję prieš publiką, užsiklijuoja nosis lipnia juosta, prasižioję suglaudžia burnas ir kvėpuoja – ką vienas iškvepia, tą kitas įkvepia ir taip kvėpuoja keliolika minučių, kol krinta be sąmonės...
ar jums su kuo nors asocijuojasi tai? Klausiu ne konkrečiai Algirdo, bet visų, kas norės parašyti...
Išsiųsta: 27.02.13 16:57. Pavadinimas: Ką galima paste..
Ką galima pastebėti žvelgiant labai paprastai. Kad neužtenka pažangą pasiekti, ją reikia ir apsaugoti, kad nebūtų eikvojami resursai gynybai, bet tolesnei evoliucijai. Kur aukščiausias porelės pasiekimas? Kad savo valiniais apsisprendimais ir veiksmais siekė išsaugoti tai, ką pastebėjo savo biologinėj prigimtyje.
Su tuo Fondos ir Andono straipsniu aš jums ,,broliai - kolegos '' norėjau parodyti , kad jūs visi , šios civilizacijos žmonės , prieš Dievą prieš Rojaus Trejybės Dievybę , esate tokios pat vertės , kaip ir tas ANDONAS su FONDA , padarę savo išlikimo egzistencialų sprendimą , reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje ir nusipelnę minties Derintojus . Štai ir viskas . Štai ir visa mokslinė ir dvasinė filosofija .
Išsiųsta: 28.02.13 13:20. Pavadinimas: Jeigu ..
Jeigu turėčiau daugiau laisvo laiko tai sukramtyčiau ir parašyčiau , tačiau dabar užmečiau tik gaires . O savo įvairiapusišką nuomonę , kas yra bendro tarp siekio išgyventi Fondai ir Andonui ir siekio pamokslauti , parašykite , čia jau jūsų civilizuoto proto reikalas , kuris labai priešinasi kito nuomonei .
Juk išmintis jautresnė už viską, kas juda,- ji apgaubia visus daiktus ir pripildo savo tyrumo. Juk ji yra Dievo galybės alsavimas Ir tyras Visagalio šlovės išsiliejimas; užtat niekas, kas sutepta, į ją neįeina. Juk ji yra amžinosios šviesos atspindys, kuriamosios Dievo galybės veidrodis be dėmės ir jo gerumo paveikslas. Nors ji viena, bet gali visa aprėpti; pati nesikeisdama, ji visa atnaujina. Per kartų kartas ji įeina į Šventas sielas padarydama jas Dievo draugais ir pranašais.
Dėkoju SALIAMONUI. Jo dėka vėl po 100 m. :D atsiverčiau Knygą
IŠMINTIES KNYGA
Išm 7 Saliamonas yra mirtingas kaip visi žmonės
1 Ir aš iš tikrųjų esu marus žmogus, kaip visi kiti, palikuonis pirmojo sukurto žmogaus,[i1] žemės vaikas. Motinos įsčiose gavau trapią prigimtį, 2 per dešimt mėnesių[i2] – kūną ir kraują, iš vyro sėklos ir malonumo, kuris lydi vedybas. 3 Ir aš vos gimęs įkvėpiau visiems bendro oro, atsirėmiau į tą pačią, visiems bendrą, žemę; pravirkdamas išrėkiau tą patį pirmąjį garsą, kaip visi. 4 Buvau rūpestingai auginamas vystykluose. 5 Juk joks karalius kitokios gyvenimo pradžios nėra turėjęs, – 6 visi panašiai ateina į gyvenimą ir visi panašiai išeina. ........
Miela ELE , visa tai yra nesąmonė . Atsiprašau , ne tavo asmeninė , bet stovinčių už žodžio konteksto . 1. Mes visai ne žaidėjai , bet per įtikėjimą , nuo šios valandos , galime tapti tikrais DIEVO TĖVO vaikais . 2. Dvasine prasme mes laisvi iš prigimties , iš DIEVO malonės . 3. Žmogus žmogui nedaug ką gali perteikti , tai gerai matosi iš tavo pateikto pavyzdžio . Tik DVASIA suteikia išmintį , gyvybę ir amžinybę .
Išsiųsta: 24.03.13 20:50. Pavadinimas: kada žmogus neg..
kada žmogus negeba kontaktuot (pakankamai) su savimi, kada kontaktas su artimiausia aplinka iliuzinis;:?! -įvyksta keistas reiškinys MANYMAS, kad labai gerai kontaktuojama su Dvasia-Dievu,,,
neišsivyste, nesubrende, nesukaupe patirties užsiiminėja mėgdžiojimu-poza. vieni pozuoja Rojui, kiti Dievui. žmogeliukam lieka tik ausim karpyti nėra dėstytojų-mokytojų
Išsiųsta: 24.03.13 21:40. Pavadinimas: Kada žodis "..
Kada žodis "žvilgsnis" taps kūnu "vardu", tada gal ir mokytojai-"mokytojai" pasimatys... Na kam reikia iš pasalų nuolat kažką komentuoti, koks tikslas?
Dvasinė religija reiškia pastangas, kovą, konfliktą, įtikėjimą, ryžtą, meilę, ištikimybę, ir žengimą į priekį. Proto religija – autoriteto teologija – iš savo formalių tikinčiųjų tokių pastangų reikalauja mažai arba iš viso jų nereikalauja. Tradicija yra saugus prieglobstis ir lengvas kelias toms baimingoms ir neryžtingoms sieloms, kurios instinktyviai vengia dvasinių kovų ir protinių neaiškumų, susijusių su įtikėjimo kelionėmis, kada yra išplaukiama į drąsų jaudinantį žygį neištirtos tiesos atvirose jūrose ieškant dvasinių realybių tolimųjų tokių krantų, kokius gali atrasti besivystantis žmogiškasis protas ir kokius gali patirti besivystanti žmogiškoji siela. 1729-05
Čia labai gera citata - labai gera . Dabar žiūrėkime toliau matosi . Kas bus , kai milijonai laivelių išplauks į ,, jaudinantį žygį neištirtos tiesos atvirose jūrose ieškant dvasinių realybių tolimųjų tokių krantų"
Kvietimas ir kvietimo mintis - kerinti , tačiau koks likimas laukia tų laivelių , jeigu jie neturės patikimos navigacijos ŽINIŲ ir neturės patikimos orientacijos į ŠVYTURĮ ? Man atrodo , kad čia kvepia dvasiniu avantiūrizmu .
Na aišku , pasitelkus filosofinį dvasinį mąstymą , galima daug atradimų padaryti toje JŪROJE , kol dasikapstysi iki kito saugaus KRANTO , tačiau daug kas ir primurksės , kol suras dvasinių realybių naujus krantus , jeigu nebus VEDANČIO laivelio . Na čia jau turėtų būti jau nebe laivelis , bet geras ir saugus laivas , kuris galėtų surankioti iš valtelių iškritusius ir kovojančius su savo nežinojimo bangomis .
Išsiųsta: 26.03.13 14:40. Pavadinimas: ..tie kurie juda bev..
..tie kurie juda beveik tiesiai; ar aiškiai vedami vadovo, ar patys kruopščiai-skrupulingai nusibraižo navigavimo planą –neatsparūs netikėtumo vingiams, jų požiūris ir įžvalga neišsivyste –tuo pačiu mažo pritaikomumo. Avantiūrizmas –tai drasus ieškojimas ir drasus pritaikymas
“saugus laivas“ ?reikia suprasti –popiežius –vyskūpija –kunugija –šventi žmonės; Stanislovas Dobrovolskis, Kalkutos motina Teresė, Pranciškus Asižietis... ?ar ši shema turi pasikartoti Penktojo raiškoje
Yra matančių daugybės švyturių mirgėjimą –įpatingai artimi septyni –tai ką Tu vadini avantiūra –yra orentacija į tolimesnius švyturius –plaukiančiam i pirmąjį, plaukentis į tolimesnį iš ties atrodo avantiūristas –žinoma nereiškia, kad jis bus priimtas ten –gavus pastabą su džiaugsmu bus pasukama ir į pirmesnį švyturį
Tinginystės nebus, pasiekus saugų krantą, lauks sekantis saugus krantas; vien iki Nazarėno 570 kelionių. Nenorėčiau plaukti nei kažkieno laive, nei saugesniam laive; prarasčiau daugybę patyrimų, išgyvenimų, situacijų, užsukimų į pakeleivingas ir kitokias salas, susitikimų su tokiais pat “avantiūristais“ turtingais daugiapusėmis patirtimis...
Algirdai , iš tiesų , visuose dvasiniuose mokymuose , ypač čia Žemėje , reikalingi išmintingi , dvasingi ir DVASIOS dovanomis apdovanoti mokytojai . Kas laužiasi savarankiškai , dažniausiai šie narsuoliai , neturėdami DVASIOS apdovanojimų , patiria tik savo EGO vis tobulesnius patyrimus .
Tai ką žmonės mano kad jie jau stovi ant kelinto N-ojo dvasinio laiptelio , iš tiesų jie stovi ir yra pasiekę tik vis geresnius savo intelekto dvasines asmenines įžvalgas . Šių taip jiems brangių ir teisių , savo asmeninių įžvalgų , tokie dvasinguoliai nemoka ir negali patikrinti DVASINIO ŠVYTURIO ŠVIESOJE .
Daugiausia visi tik įsivaizduoja , kad jau kažką žino ir jaučia tariamą DVASIOS pagalbą , iš tiesų , kaip jau rašiau , šie šviesuoliai vynioja tik savo išmąstytą teoriją , tik savo proto dvasinę metodiką .
Bet jungtis su PROTUI su DVASIA reikia labai tobulai išdirbtos praktikos , arba būti iš prigimties apdovanotam DVASIOS ŽINIOMIS ir GALIOMIS . O šiaip jau , tai be gero ir išmintingo dvasinio mokytojo , niekas negali mokėti savo mintis peršviesti DVASINIU ŠVYTURIU .
Tik tam tikrų dvasinių praktikų dėka , tik savo visos širdies atsivėrimo žemiškąjai brolystės meilei dėka , tik besąlygiškos meilės dangiškajam Dievui Tėvui išvystymo dėka , tik visų šių praktikų ir savo proto , ir savo tobulo jausmų sustygavimo dėka , žmogaus protas gali išmokti peršviesti save DVASINIŲ ŠVYTURIU ir tada jis savo prote atranda ir nuskaito tuos nuostabius VISATOS IR DIEVO išminties lobius .
Tačiau tobuli DVASINIAI MOKYTOJAI , kaip tipo SAI BABA ir pan. , tikrai nesėdi be darbo - juos pažįsta tūkstančiai žmonių . Todėl savo asmenines ,, dvasines urantines įžvalgas " , daugiau derinkite su pasaulio pažangiuoju dvasiniu judėjimu ir nevirkite savo sultyse , savo dvasinių įžvalgų , tariamai labai išmintingų .
Bet koks dvasinis mokymas , patarinėjimas savo dvasinguoju intelektu , tuo labiau aukštojo pilotažo , turi nešti pažangą ir viso proto nušvitimą ir viso žemiškojo gerbūvio nušvitimą , ir visos asmenybės nušvitimą ir meilės energijos išspinduliavimą , tave besiklausančiam . Jeigu to nėra , reiškia reikia viską pradėti iš pradžių .
Gal čia aš apie tave parašiau , o gal ir ne apie tave . Svarbiausia Algirdai , nereikia apsisupti ,,dvasinės išminties '' mantija . Mes tik vos prakutę dvasiniai aborigenai . Norint tapti studentais reikia mokytis , mokytis ir dar kartą mokytis . O kada dirbti ir kasdieninę duoną užsidirbti ? Taigi , tokios tokelės .
Išsiųsta: 26.03.13 18:28. Pavadinimas: Daug kam kyla klausi..
Daug kam kyla klausimas, kaip studijuoti Urantijos Knygą, kaip skleisti jos tiesas? Atsakymo į tai ieško daugelis žmonių. Daug būdų yra išbandyta. Vienas iš Jos skleidimo būdų yra ir šis forumas, į kurį susirenka skirtingi žmonės. Dauguma žmonių (reikia tikėtis) čia ateina susipažinti, padiskutuoti ir pagilinti savo dvasines žinias - tai labai pagirtina. Kai kas ateina čia pademonstruoti save ar šiek tiek pasigalynėti - tai kvailoka, bet yra tam tikra proto mankšta. Kai kas ateina ir tiesiog pasišaipyti – tai kvaila ir nemandagu. Žvelgiant į komentarų turinį, visose trijose kategorijose žmonių tikrai galima aptikti visokių savybių, ir gerų, ir blogų. Urantijos Knyga nėra įprasta ar paprasta Knyga. Manau, kad ji negali būti skaitoma kaip paprasta grožinė literatūra. Ilgoki studijų metai ir Knygą studijuojančių asmenų stebėjimai, man leidžia padaryti kai kuriuos apibendrinimus. Galima būtų suskirstyti Knygos skaitytojus į tam tikras kategorijas. Pavyzdžiui taip, kaip skirstoma mokyklose: I-IV klasė – studijavimas iki tol, kol suvokiama, kaip gimstama iš dvasios; V-VIII klasė – branda, kuomet atsiskleidžia Knygos esmė ir prasmė; IX-XII klasė – išmintis, kuomet tu gali drąsiai dalintis žiniomis su kitais, drąsiai svarstyti įvairias temas įvairiais klausimais. Labai gerai būtų, kad visi Knygos skaitytojai pereitų visas klases iš eilės. Bet taip nėra. Ir taip nėra dėl to, kad Knygą studijuoja labai skirtingi žmonės pagal profesiją, pagal išsilavinimą, pagal charakterį ir pagal paveldėtas emocines savybes, pagal turėtą religinę praktiką. Be to ir pati Knyga yra parašyta kitaip nei visos Knygos – nuo labai sudėtingo iki paprasto. Dokumentus pateikia iš pradžių aukšto rango dvasinės būtybės, o vėliau vis žemesnio. Žmonėms labiausiai patinka paskutinė Knygos dalis, kurią parašė mūsų broliai, antrinės tarpinės būtybės, gimę ir vystęsi mūsų planetoje. Ji gal ir lengviausiai suprantama. Toks pačios Knygos sudėtingumas, netradiciškumas, nauji negirdėti terminai, naujos anksčiau negirdėtos ir nenagrinėtos dvasinės prasmės pritraukia nemažai įvairaus lygio ir išsilavinimo diskusijose dalyvaujančių asmenų. Ir iš tiesų kartais sunku susikalbėti. Kodėl taip yra. Manytina, kad pagrindinė problema yra tame, kad Knygą studijuoja pagrinde tik suaugę žmonės, ir daugiausiai jau brandaus amžiaus žmonės. Atskleisiu vieną faktą, kad pats dalyvavau viename Urantijos Fondo atliktame tyrime. Štai jo rezultatai: Skaitytojų amžius: 44% yra tarp 40 ir 59 metų. 43% yra vyresni nei 59. Išsilavinimas: 32% turėjo nebaigtą aukštąjį. 38% baigė koledžą. 22% su aukštuoju išsilavinimu. Religinė priklausomybė: 48% buvę katalikai, iš jų 12% vis dar praktikuojantys. 38% buvę krikščionys (išskyrus katalikus), iš jų 22% vis dar praktikuojantys. 7% buvo be jokios religinės praktikos, 22% turėjo vienokią ar kitokią religinę praktiką. Asmeninę religiją praktikuoja 2,6%, įskaitant Urantijos Knygos mokymus, ir 40% dabar dalyvauti organizuotose religijose. Kaip Urantijos Knyga buvo surasta: 52% per draugus, 19% per internetą, 14% knygyne, 13% šeimoje, ir 3% bibliotekose. Asmens į asmenį sklaida vis dar stipriausias metodas. Urantijos knygą perskaitė: 53% visą, 19% daugiau nei pusę, ir 18% mažiau nei pusę. Studijų grupių lankomumas: 14% lankosi kas savaitę. 12% lankosi kartą per mėnesį. 5% lanko kartą per pusmetį. 4% dalyvauja artą per metus. 65% niekada dalyvavo studijų grupėse. Urantijos Knygą studijuoja: iki 1 metų – 13 %; iki 5 metų – 22 %; iki 10 metų - 13 %; iki 20 metų – 16 %; iki 30 metų - 12 %; virš 30 metų – 27 %. Taigi kaip matyti Urantijos Knygą skaito pagrinde brandaus amžiaus ir gana intelektualūs skaitytojai. Bet net iš jų asmeninę religiją praktikuoja tik 2,6% žmonių, o juk asmeninė religija yra šios Knygos širdis. Gana keisti duomenys, kad Knygą ne visą perskaitė toks didelis procentas apklaustųjų, juk daugelis jų studijuoja ją jau daug metų. Gali būti, kad ir šiame forume tam tikri nesklandumai atsitinka todėl, kad kai kas pritingi praeiti pirmų keturių klasių kursą, kuris yra tiesiog privalomas visiems šios Knygos tikriesiems skleidėjams. Taip atsitinka tuomet, kai kas nors šiek tiek žeminamai žiūri į tą pradinį kursą, nes jis yra jau susiformavusi asmenybė, labai intelektuali, labai gerai mąstanti ir ,deja, labai gerai apie save galvojanti. Juk iš tiesų galima pateikti ir sąlyginai 11 klasės lygio samprotavimus, bet nesugebėti atskleisti tų samprotavimų prasmės pagal Urantijos Knygos mokymus, nepraėjus pirmų keturių klasių kurso. Mokykimės ir skleiskime atsakingai. Sėkmės visiems.
1739.4) 156:5.9 Nedarykite tokios klaidos, kad sielos vertingumą imtumėte nustatinėti remdamiesi proto netobulumu arba kūno apetitu. Neteiskite sielos, taip pat ir jos likimo nevertinkite pagal vieną atskirą nepasisekusį žmogiškąjį epizodą. Jūsų dvasinį likimą sąlygoja vien tiktai jūsų dvasiniai troškimai ir tikslai.
Planetoje vyksta ekspansinė ekonominė globalizacija . Kas turtingas tas tampa dar turtingesnis , kas vargšas , tas tampa dar biednesnis . Tokio laikotarpio dar niekada nebuvo šioje planetoje . Yra manoma , kad nustekenta plebėjų rasė pati savaime išsigims dėl modifikuoto ir cheminiais teršalais užteršto maisto , ko pasekoje sumažės Žemės gyventojų skaičius , maždaug iki pora milijardų . Jeigu šiandiena į žmoniją žiūrėsime iš elito pozicijos , tai aiškiai matysime žmonių perteklių . Šitas žmonių perteklius globalinei elito ekonomikai yra tiesiog nereikalinga našta . Visam pasaulio elitui aptarnauti užtenka maždaug dviejų milijardų , ( gojų , plebėjų ). Visi kiti , nuo šito perkeisto maisto , užteršto vandens , savanaudiškos medicinos ir beatodairiško vaistų ir nekokybiškų papildų vartojimo , tiesiog per kelis dešimtmečius išmirs . Nekoks vaidelis ar ne ? Ir tai ne mano pasakėlės , bet žymiausių ekonomistų ir pasaulinio mąsto dvasinių vadovų labai rimti pastebėjimai , išvados ir straipsniai pasaulio žiniasklaidoje . Žmonija , turtingoji žmonija , tiesiog yra beprotiško šokio sukūryje . Noras viešpatauti , būti nors Žemėje dievais , gimdo jų protuose egoistinį pasitenkinimą savo ekonomine ir turtine galia , likusios žmonijos atžvilgiu . Kokia išeitis ??? Ištikrųjų tai jokia . Tačiau vienas mažas šansas dar yra . Kiekvienas iš mūsų , ar tu gojas ar tu plebėjus - vystyk savyje tik poityvią mintį . Žiūrėk į šitą karnavalą linksmiomis akimis ir neleisk , kad akis užtemdytų pinigai . Manyk visada , kad pinigai , tai viso labo tik galimybių priemonė , bendrauti ir gyventi , tačiau jų vertė nėra aukštesnė už žmonių brolystę , meilę , taiką ir sutarimą . Pinigų vertė nėra didesnė už gyvenimo prasmę ir vietą po šia saule . Taigi , savo mintimis mes galime daug ką keisti , o svarbiausia pakeisime save , savo požiūrį į vartojimą , sveikatą , priklausomybę išorinei ekonomikai . GERŲ VISIEMS POZITYVIŲ MINČIŲ
Išsiųsta: 23.12.13 22:40. Pavadinimas: Visos pirmaujanč..
Visos pirmaujančios civilizacijos turėjo savo kilimo metą, klestėjimo metą, ir nuosmukio, ar net žlugimo metą. Ir nesimato, kad būtų kitaip. Yra tik vienas naujas bruožas –globalizmas. Taip kad; vietoje kažkokios civilizacijos žlugimo; ateityje lauktinas visuotinis, planetinis globalus žlugimas. Panašu, kad Jukotano pusiasalio drama nepasikartos. Kadangi Majų moksliniai numatymai įvyko be pasekmių Žemei. Matomai taip ir bus; plebėjai išsigims, gojai sunyks skurde, elitui –“po mūsų kad ir tvanas“.
Išsiųsta: 24.12.13 10:58. Pavadinimas: Kaip yra? Klestin..
Kaip yra? Klestinčio UABo savininkas statosi rūmus, važinėja tramvajaus dydžio aoto, lėbauja salose, o jo darbuotojams valstybė skire išmokas. Tokį paprastą klausimą uždavė paprastas žmogus vienoje TV laidoje. Ir Dagys, tėvynės ardytojų partijos narys; net nebandė atsakyti, maldamas savo š-d.
Išsiųsta: 05.01.14 07:39. Pavadinimas: apie simbolius, spal..
apie simbolius, spalvas ir megztukus
CCCP laikais prie parduotuvės du piliečiai prarūgę nuo vakarykščio vyno turi tik du rublius. Raugą reikia atnaujinti bet ant bonkos neužtenka. Kalbina visus panašius į save kad prisidėtų su savo rubliu. Ir štai pagaliau yta trejybė pagiriotų, yra trys rubliai, yra bonka –svaiginantis ritualas kartojasi. Tokias mintis, prisiminimus kelia kiekvieną kartą pamačius Jokūbėno sufantazuotą trejybės simbolį, kuris savo esme ir preasme nugrybavo toli į šalį, palyginus su Makiventos ir UK viršelio simboliu.
Mums žemiečiams mėlyna spalva simbolizuoja tai kas yra aukščiau už “ašarų pakalnės“ egzistenciją. Tai natūraliai, paprastai išplaukia iš mūsų planetinio būvio. Bet štai Vilniaus Algimantui susifantazavo rausva, su labai nemaloniu atspalviu akiai, nemalonią jausena psichologiškai, sukurianti nejaukumo būseną. Klaipėdiškis Vaidas tuomet konstatavo; kad tai spalva savyje stokojanti meilės iš širdis energijos.
Kada žmogeliui atrodo,kad jo megztukas yra tikroji kosmoso spalva, kada kažkoks australas yra skatinantis religijos formavimąsi, kada UK Dokumentus reikia pakeisti surogatais –kalbu vėl-, -akimirkomis-, -nesibaigenčiais diktantais-... štai kaip nėra paprasta Apreiškimą adaptuoti žmogiškajame gyvenime. Nebuvo paprasta tai daryti ir Jėzaus apaštalams.
Vienaip ar kitaip ROŽINĖ spalva asocijuojasi su katalikų bažnyčia . Nors afišuojama didelė takoskyra tarp Algimanto šventovės ir katalikų bažnyčios , tačiau tas pasamoninis mentalitetas visada žmogų išduoda , kokiai tu socialinei grupei ar kokiai bažnyčiai seniau priklausei . Viename Molėtų urantų suvažiavime buvo pasisakymų diena . Kalbėjo daug Urantijos dvasia žmonių . Kalbėjo ir viena labai pamaldi katalikė . Ji butent ir kalbėjo apie rožinę spalvą . Tai atsitiko , jai ir joms , viename Lietuvos miestelyje . Grupė moterų katalikių , rinkdavosi į bažnyčią , kas vakarą ir per visą naktį meldėsi ir garbino per ROŽINIO ritualą , Jėzų Kristų . Ir štai vieną rytą , po tokios ištisos garbinimo nakties , visos išėjusios iš bažnyčios pamatė ROŽINĮ dangų , rožinę ryto aušrą , ištisai banguojančią ryto aušroje . Visas dangus , jos žodžiais tariant , buvo labai gražios rožinės spalvos ir dar per tą rožinę spalvą ėjo auksiniai spinduliai . Taip tęsėsi gal pusvalandį . Visa grupelė moterų žiūrėjo ir stebėjosi tokiu rožiniu reginiu .
Tada ta pranešėja ir sako ; ,, Štai aš dabar supratau , kad rožinė spalva yra Dievo spalva ir šia spalva apdovanoja savo išrinktuosius . Jūs taip pat visi esate išrinktieji , nes jūsų Trejybės simbolis yra sukurtas iš rožinės spalvos .''
Tai aš tada ir pagalvojau , kad per rožinę , trijų žiedų spalvą , giliai tikinti katalikė tai priėmė kaip savąją spalvą , per Rožinio ritualo ir rožinės spalvos sinonimą ir sitezę , visa tai suliejo su rožinio ritualo ekstaze ir priderinio prie urantiečiu suvažiavimo . Taigi rožinė spalva visiškai nesiderina prie dangiškųjų dvasių apreikšto Urantijos apreiškimo , kurie mūsų planetą Žemę-Urantiją mato , labai gražioje mėlynai-žydrioje šviesoje . Rožinė spalva , tai vidinio religinio mentaliteto spalva , gi mėlynai - žydra spalva yra kosminės begalybės spalva ir psichologiškai , žmogaus protą pakilėja link Havonos , link Rojaus .
Išsiųsta: 05.01.14 19:10. Pavadinimas: Iš kosmoso i..
Iš kosmoso iš tikrųjų žemė mėlyna baltais debesų dryžiais pasipuošusi gražuolė. Mokslas konstatuoja kad kosmoso spalva –čiut čiut gelsva –tiesiog labai švelnus ramiai švytintis gelsvumas. Bio, para, ekstra, sensorikai, energetikai spalvas identifikuoja kaip lydinčiąsias įvaires būsenas. Taip kad būsena eina pirmiau spalvos. Pirmiau būsenos eina mūsų nusiteikimas, valinės pastangos. Spalva įdomi žingeidumo,mokslo požiūriu. Jautriems individams tai stiprus praktinis aplinkos poveikis. Yra kvaila, kada protiškai įvardijama, psichologiškai bandoma įsitikint, ir galiausia tai pasireiškia asociatyviai. Daug kur, labai daug kur protas paklusdamas nuostatom,noram visa bando sustabarinti, sustingdinti –plastišką, dinamišką kūriniją sudėlioti į lentynėles, priklijuoti etiketes.
Šiuolaikinis amžius atsisakys priimti tokią religiją, kuri neatitinka faktų ir nesiderina su tiesos, grožio, ir gėrio aukščiausiomis sampratomis. Išmuša toji valanda, kada reikia iš naujo atrasti šiandien iškraipytos ir kompromisinės krikščionybės tikruosius ir pirminius pamatus – Jėzaus tikrąjį gyvenimą ir mokymus.
Štai pati pirminė Urantijos Knygos užduotis šiam dabartiniam pasauliui. Nereikia šuoliuoti labai į priekį, diskutuojant apie absoliutų pasiekimą arba Trejybių trejybes. Kartu gana paprastas ir labai labai pamokantis ir mokantis Jėzaus gyvenimas turėtų būti tyrinėjimo ir diskusijų objektu, stengiantis žmones vesti link bendrų tikslų ir brolystę.
citata:
Krikščionybė šitam pasauliui iš tikrųjų padarė didžiulę paslaugą, bet tai, ko dabar reikia labiausia, yra Jėzus. Pasauliui reikia pamatyti Jėzų vėl gyvenantį žemėje matant patyrimą tų iš dvasios gimusių mirtingųjų, kurie Mokytoją veiksmingai apreiškia visiems žmonėms. Bergždžia kalbėti apie primityviosios krikščionybės atgimimą; jūs turite eiti į priekį nuo ten, kur esate. Šiuolaikinę kultūrą reikia dvasiškai pakrikštyti Jėzaus gyvenimo nauju atskleidimu ir apšviesti jo amžinojo išgelbėjimo evangelijos nauju supratimu. Ir kada Jėzus bus šitaip išaukštintas, tada į save jis patrauks visus žmones. Jėzaus mokiniai turi būti daugiau negu užkariautojai, net gausūs įkvėpimo ir geresnio gyvenimo šaltiniai visiems žmonėms. Religija yra vien tiktai išaukštintas humanizmas tol, kol ji yra paverčiama į dievišką asmeniniame patyrime atradus Dievo buvimo tikrovę. Jėzaus gyvenimo žemėje grožis ir didingumas, humaniškumas ir dieviškumas, paprastumas ir unikalumas, sudaro tokį pritrenkiantį ir dėmesį patraukiantį žmogaus išgelbėjimo ir Dievo atskleidimo vaizdą, jog visų laikų teologai ir filosofai turėtų veiksmingai susilaikyti nuo to, kad išdrįstų formuoti tikėjimus arba kurti dvasinių pančių teologines sistemas iš Dievo tokio transcendentinio savęs padovanojimo žmogaus forma. Jėzaus pavidalu visata sukūrė mirtingąjį žmogų, kuriame meilės dvasia triumfavo prieš laiko materialias kliūtis ir nugalėjo fizinės kilmės faktą.
Išsiųsta: 05.01.14 22:42. Pavadinimas: UK tam ir pateikta, ..
UK tam ir pateikta, kad diskutuoti apie viską ir bet ką kas atskleista Dokumentuose. Užtenka žmones vedusio komunizmo, ir nacizmo poostulatų koks turėtų būti pasaulis. Šlykštgi bjaurastis deklaruoti šias kryptis panaudojan Apreiškimą. Absurdų absurdas –nurodant kas turėtų būti tyrinėjama. Cinizmo viršūnė -nurodinėjant diskusijų abjektus. Bukumo bukumas kaišiojant pirmines užduotis.
Įvesdamas šitą atminimo vakarienę, Mokytojas, koks visada buvo jo įprotis, pasinaudojo parabolėmis ir simboliais. Jis pasinaudojo simboliais, kadangi norėjo pamokyti kai kurių dvasinių tiesų tokiu būdu, kad jo pasekėjams būtų sunku jo žodžiams suteikti tikslius aiškinimus ir konkrečias prasmes. Šitaip jis stengėsi užkirsti kelią tam, kad viena po kitos einančios kartos jo mokymo nepaverstų į sustabarėjusį ir jo dvasinių prasmių nesupančiotų tradicijos ir dogmos negyvomis grandinėmis. Sukurdamas vienintelį ritualą arba sakramentą, susietą su jo viso gyvenimo misija, Jėzus iš visų jėgų stengėsi pasiūlyti savo prasmes, o ne susaistyti save su tiksliais apibrėžimais. Jis nenorėjo sugriauti individo sampratos apie dieviškąją komuniją nustatydamas tikslią formą; jis taip pat nenorėjo apriboti tikinčiojo dvasinės vaizduotės formaliai ją suvaržydamas. Vietoje šito jis stengėsi iš naujo gimusią žmogaus sielą išlaisvinti, kad ji skrietų ant naujos ir gyvos dvasinės laisvės džiaugsmo sparnų. 179 D 5 d
Išsiųsta: 06.01.14 14:41. Pavadinimas: Vėjau, iš ..
Vėjau, iš kur tavyje tiek pykčio ir pagiežos? Taip Jėzus, pamatęs, kad jo mokiniai vis niekaip nesugeba suprasti jo pateikiamų mokymų, pradėjo naudoti paraboles
citata:
Bet šitie vyrai, kuriuos išauklėjo tokia religija, kuri reikalavo kasdienio paaukojimo, nepajėgė suvokti to, ką jis turi omenyje. Nepaisant šito, Mokytojas nepavargdavo juos mokyti. Kada jam nepavykdavo visų savo apaštalų proto pasiekti vienu pavyzdžiu, tada savo mintį jis vėl persakydavo ir apšvietimo tikslu pavartodavo kitokio pobūdžio parabolę.
citata:
Nors Jėzaus viešą mokymą daugiausia sudarė parabolės ir trumpos kalbos, bet jis visada savo apaštalus mokė klausimų ir atsakymų pagalba. Jis visuomet padarydavo pauzę, kad atsakytų į nuoširdžius klausimus savo vėlesnių viešų pokalbių metu.
O štai Urantijos Knyga moko jau labai įvairiapusiškai. Ir tiesiogiai, ir netiesiogiai, ir paaiškindama tiek kai kuriuos Jėzaus mokymus, tiek ir jo kai kurias paraboles. Nesuprantu, ką tu čia nori pademonstruoti. Savo nekultūringumą? Savo nestabilią psichinę būklę? Ar žinai kokio vieno įsakymo mokė Jėzus ir visai neparaboliškai?
citata:
Mokykite, jog visa žmogaus pareiga yra apibendrinta šitame viename įsakyme: Mylėk Viešpatį, savo Dievą, savo visu protu ir visa siela, o savo artimą mylėk kaip save patį.
Ar ką nors pats vykdai iš šio tiesioginio įsakymo? Nestabili žmogaus psichika gali nuvesti tiek į dvasinio svajojimo, tiek ir į protinio svajojimo klystkelius...
Išsiųsta: 13.01.14 09:10. Pavadinimas: Vėjas vietos sa..
Vėjas vietos sau neranda lyg benamis būtų jis kiekviena nauja diena atėjus savo pažadą išduoda bet kita jos pėdomis ateina vis ir benamiai savo prieglaudą suranda kur gyvybės versmės trykšta vis bet numirėlių pilkų lavonų muziejinių iškasenų stalažuose būt paskirtis
dvasiškai numirusių, kurių sielos kaip pilki lavonai. Dvasiškai stagnuojančios, nesivystančios sielos, tarsi kosminiai lavonai tampa muziejiniais eksponatais. Tad ką gali padėti eksponatai?
kate, Urantijos Knyga mini, kad yra ir dvasiškai numirusių žmonių. Tai susiję su visišku ir galutiniu Dievo atstūmimu - taip vadinama Dvasinė (sielos) mirtis. Tačiau Urantijos Knyga įspėja, kad kitų žmonių dvasingumo vertinimas yra išskirtinė Dievų kompetencija. Apie kokius muziejines iškasenas ("eksponatus") čia kalba Vėjas? Ar Vėjas ir katė yra tas pats? Urantijos Knygos išmintis sako
Išsiųsta: 15.01.14 23:32. Pavadinimas: Nesimoko, oi nesimok..
Nesimoko, oi nesimoko tie flūdistai
citata:
Ambicija yra pavojinga tol, kol nėra iki galo suvisuomeninta. Jūs iš tiesų nesate įgavęs nė vienos dorybės tol, kol jūsų veiksmai nepadarys jūsų tokiu, kad būtumėte jos verti.
Brangieji , mes dvasios , labai norime, kad jūs pagaliau prisimintumėte Didžiąją Tiesą , kad jūs esate amžinoji būtis , o jūsų kiekvieno gyvenimas turi švenčiausią prasmę ir tikslą .
Nėra paprastų gyvenimų , visi gyvenimai yra įpataingi ir labai svarbūs .. It tegu šviečia Šviesa jumyse , nes jūs ir esate tą Šviesa ,o šios Šviesos tikslas visada buvo ir yra tas , kad jūs pagaliau tapote žmonėmis!!!. Ir nėra visoje VISATOJE aukštesnio gyvybės tikslo , kaip kosminei sąmonei tapti žmogumi ..
Mes dvasios , esančios kartu su jumis , dėkojame jums , už šitą didvyrišką pasirinkimą , tapti žmogumi . Brangieji žmonės , kvieskite mus dvasias kiekvieną akimirką , kai tik jums bus reikalinga bet kokia pagalba .
Šiuo metu Žemėje , nėra nei vienos Sielos , kuri neturėtų bent vieno dvasinio palydovo . Aš jums noriu dar kartą patvirtinti , kad jūs esate vedami ir prižiūrimi . Jus veda ir jumis rūpinosi tos patyrusios dvasios , kurioms jau nebereikia gyventi žemiškų gyvenimų , kurios jau išgyveno žemišką patyrima ir kurios šiandiena gyvena kitokios realybės pasaulyje , dvasių pasaulyje , sąmonės ir proto pasaulyje , kurie egzistuoja už fizinio pasaulio realybės .
Nesilenkite mums ir negarbinkite mūsų , garbinkite tiktai viena Dievą Tėvą , visų pasaulių Kūrėją ir Amžinąjį viso ko Šaltinį ir visos Kūrinijos Centrą .
Jūsų kiekvieno funkcija - pragyventi savo žemiškąjį gyvenimą tokį , kos jis yra . Mano gi , kaip dvasios funkcija , savo meile užpilti jus Šviesa , kad ši Šviesa apšviestų tuos jūsų sąmonės kampelius , kurie ir nuves jus prie savo vidinės ŠVIESOS .
Niekada , nieko nebijokite . Baimė tai proto apgaulė , tai fokusas , tai nerelybė , tai tik iliuzija labai miklių rankų . Būkite visada ramybėje ir amžinoje dangiškojo TĖVO realybėje . Visa paslaptis yra tame . kad su baime nereikia kovoti , bet reikia pažinti jos prigimtį , išanalizuoti ir visada tikėti , kad baimių prigimtis yra daug silpnesnė už meilę . Tūkstančius kartų aš galiu jums kartoti - jūs esate saugūs .
Iš tikrųjų Rimantai , tai yra tiesa . Žaiskime gyvenimą , modeliuokime ir žaiskime savo gyvenimą , šioje prabudusioje sąmonėje . Visas šitas , o gal ir kitas gyvenimas yra vienas ištisas žaidimas . Mes turime išmokti žaisti kolektyvinį žaidimą ir nesureikšminti savęs . Kartais mes būname geri , nuoširdūs žaidėjai , o kartais užsicikliname ant savo EGO ir tada pradedame žaisti individualiai . Norime save sureikšminti ir labai išsiskirti iš kitų žaidimo dalyvių . Norime būti geriausi ,išmintingiausi ir matomiausi . Toks tas žmogus ir tokie jo norai ir troškimai . Žmogus retai kada prisimena , kad šiame gyvenime jis turi svarbiausią užduotį , kuri yra tik viena . Visa savo sąmone , visu savo protu , visais savo jausmais , kuo artimiau integruotis į Dievo Dvasią , kuo dažniau pabuti su dangiškojo Tėvo Dvasia vienumoje , slaptoje .
Mokykimės domėtis ir stebėtis nuostabiais gamtos dėsniais , kuriuos sukūrė Dvasinis Pasaulis
9. Naturfilosofija
(479.6) 42:9.1 Ne vien tik religija yra dogmatiška; natūrfilosofija lygiai taip pat linksta į dogmatiškumą. Kada žinomas religijos mokytojas samprotavo, jog skaičius septyni gamtai yra pagrindinis dėl to, jog žmogaus galvoje yra septynios skylės, jeigu jis būtų daugiau žinojęs apie chemiją, tada jis būtų galėjęs ginti tokį įsitikinimą, pagristą fizinio pasaulio tikru reiškiniu. Visose fizinėse laiko ir erdvės visatose, nepaisant energijos dešimtainės sandaros visuotinio pasireiškimo, egzistuoja visą laiką esantis priminimas apie septinkartės elektroninės organizacijos ikimaterinę realybę.
(479.7) 42:9.2 Skaičius septyni yra bazinis centrinei visatai ir dvasinei sistemai, kurią sudaro įgimtų charakterio savybių perteikimas, bet skaičius dešimt, dešimtainė sistema, yra būdingas energijai, materijai, ir materialiai kūrinijai. Nežiūrint šito, atominis pasaulis iš tikrųjų demonstruoja tam tikrus periodiškus požymius, kurie pasikartoja grupėmis po septynis—šito materialaus pasaulio apgamą, kuris rodo jo toli esančią dvasinę kilmę.
(480.1) 42:9.3 Chemijos srityje šitą kūrybinės sandaros septinkartį pastovumą išreiškia panašių fizinių ir cheminių savybių pasikartojimas kas septynis atskirtus periodus, kada baziniai elementai yra surikiuoti į eilę pagal savo atominį svorį. Kada Urantijos cheminiai elementai yra šitaip surikiuoti į eilę, tada bet kokia kokybė ar savybė turi polinkį pasikartoti septynetais. Šitas periodinis kitimas septynetais pasikartoja silpnėjančiu laipsniu ir su variacijomis per visą cheminių elementų lentelę, o ryškiausiai yra pastebimas pirmosiose arba lengvesnėse atominėse grupėse. Pradedant bet kuriuo elementu, pastebėjus kokią nors vieną savybę, tokia savybė keisis šešiuose iš eilės toliau einančiuose elementuose, bet pasiekus aštuntąjį, ji turės polinkį vėl atsirasti, tai yra, aštuntasis chemiškai aktyvus elementas yra panašus į pirmąjį, devintas į antrąjį ir taip toliau. Toks fizinio pasaulio faktas neklystamai rodo, jog yra protėvinės energijos septinkartė sandara ir pažymi laiko ir erdvės kūrinių septinkarčio skirtingumo fundamentalią tikrovę. Žmogus taip pat turėtų pastebėti, jog natūralus spektras turi septynias spalvas.
(480.2) 42:9.4 Bet nevisos natūrfilosofijos prielaidos yra pagrįstos; pavyzdžiui, hipotetinis eteris, kuris rodo išradingą žmogaus mėginimą savo neišmanymą apie erdvės reiškinius suvienyti. Visatos filosofija negali būti grindžiama vadinamojo mokslo stebėjimais. Jeigu tokios metamorfozės nebūtų galima stebėti, tai mokslininkas šią galimybę, jog drugelis išsirita iš vikšro, būtų linkęs paneigti.
(480.3) 42:9.5 Fizinis stabilumas, susietas su biologiniu elastingumu, gamtoje yra tiktai dėl beveik begalinio išmintingumo, kurį turi kūrinijos Pagrindiniai Architektai. Jokia išmintis, mažesnė už transcendentinę, niekada negalėtų sukurti materijos vienetų, kurie tuo pačiu metu būtų tokie stabilūs ir tokie efektyviai lankstūs.
Visos datos formate GMT
2 val. Šaukimų šiandien: 1
Teisė: šypsenėlės taip, paveikslėliai taip, šriftai taip, balsavimas ne
avatarai taip, Nuorodų auto pakeitimas įjung, demonstracija išjun, taisyti ne
JEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE kažin, ar paties tas kiemas jau toks švarus? Jau kokie visi čia mandri che che 
o ne pliurpkit 
Nebūtų Kaligastijos draugelis...
neturiu laiko knygai skaityt Dabartiniam Pasauly jūs tiek darbo užduodat, kad lakstau kiaurą parą iškišęs liežuvį, kaip koks ciuckis 
JEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEEE
emipetrai, man tikrai nekyla, bo šiam žaidimųųųų pasaulyyyy dar turiu tiek nenuveiktųųų darbųųųų
pulti atsiprašinėti 
- dalyvis dabar forume