Išsiųsta: 02.05.11 18:44. Pavadinimas: Dabartinis Pasaulis
Kokiame pasaulyje mes gyvename. Daug kas pasakytų, kad netobulame. O kokios pagrindinės to priežastys? Siūlau pamąstymui Urantijos Knygos ištrauką: "PASAULIETINIS TOTALITARIZMAS Bet net ir po to, kada materializmas ir mechanizmas daugiau ar mažiau bus nugalėti, griaunantis dvidešimtojo amžiaus pasaulietiškumo poveikis vis dar kenks milijonų naivių sielų dvasiniam patyrimui. Šiuolaikinį pasaulietiškumą puoselėjo du pasaulinio masto poveikiai. Pasaulietiškumo tėvas buvo devynioliktojo ir dvidešimtojo amžių vadinamojo mokslo – ateistinio mokslo – siauro mąstymo ir bedievis požiūris. Šiuolaikinio sekuliarizmo motina buvo totalitarinė viduramžių krikščioniškoji bažnyčia. Sekuliarizmas savo pradžią gavo kaip kylantis protestas prieš beveik visišką suinstitutintos krikščioniškosios bažnyčios viešpatavimą Vakarų civilizacijoje. Šito apreiškimo metu, vyraujantis intelektualus ir filosofinis klimatas tiek Europos, tiek Amerikos gyvenime yra aiškiai pasaulietinis – humanistinis. Tris šimtus metų vakarietiškas mąstymas buvo vis labiau pasaulietinamas. Religija vis labiau ir labiau ėmė tapti formaliu poveikiu, didele dalimi ritualo atlikimu. Dauguma tų, kurie Vakarų civilizacijoje save laiko krikščionimis, šito patys nežinodami, yra tikri pasauliečiai. Reikėjo didžiulės jėgos, galingo poveikio, kad mąstančios ir gyvos Vakarų tautos būtų išvaduotos iš pražūtingo totalitarinio ekleziastinio viešpatavimo glėbio. Sekuliarizmas iš tikrųjų sutraukė bažnyčios kontrolės pančius, o dabar savo ruožtu jis grasina įvesti naują ir bedievišką šiuolaikinio žmogaus širdies ir proto valdymo tipą. Tironiška ir diktatoriška politinė valstybė yra mokslinio materializmo ir filosofinio sekuliarizmo tiesioginis palikuonis. Sekuliarizmas, vos tik išvadavęs žmogų iš suinstitutintos bažnyčios viešpatavimo, tuoj pat jį parduoda į totalitarinės valstybės vergovę. Sekuliarizmas žmogų išlaisvina iš ekleziastinės vergijos tiktai tam, kad jį išduotų į politinės ir ekonominės vergovės tironiją. Materializmas Dievą neigia, sekuliarizmas jį tiesiog ignoruoja; bent jau toks buvo ankstesnis požiūris. Pastaruoju metu, sekuliarizmas įgavo karingesnį požiūrį, išdrįsdamas užimti vietą tos religijos, kurios totalitariniams pančiams jis kažkada ir priešinosi. Dvidešimtojo amžiaus sekuliarizmas turi polinkį tvirtinti, jog žmogui Dievo nereikia. Bet žinokite! Šitoji bedievė žmogiškosios visuomenės filosofija ves vien tiktai į bruzdėjimus, priešiškumą, nelaimes, karą, ir pasaulinio masto katastrofą. Sekuliarizmas niekada negali atnešti žmonijai ramybės. Žmogiškojoje visuomenėje Dievo vietos užimti negali niekas. Bet jūs gerai įsidėmėkite! neskubėkite atsisakyti pasaulietinio maišto naudingų iškovojimų iš ekleziastinio totalitarizmo. Dėl pasaulietinio maišto Vakarų civilizacija šiandien naudojasi daugybe laisvių ir patiria daugybę pasitenkinimų. Sekuliarizmo didžioji klaida buvo tokia: Sukilę prieš tai, kad religinė valdžia beveik visiškai kontroliavo gyvenimą, ir išsivadavę iš tokios ekleziastinės tironijos, pasauliečiai žengė toliau, kad sukeltų maištą ir prieš patį Dievą, kartais paslapčiomis ir kartais atvirai. Pasaulietiškam maištui jūs turite būti dėkingi už Amerikos industrializmo stebinantį kūrybingumą ir už Vakarų civilizacijos precedento neturinčią materialią pažangą. Ir kadangi pasaulietinis maištas nuėjo perdaug toli ir iš akiračio prarado Dievą ir tikrąją religiją, dėl to taip pat buvo pasaulio karų ir tarptautinių neramumų nelauktas derlius. Nebūtina paaukoti įtikėjimą į Dievą tam, kad būtų galima pasidžiaugti šiuolaikinio sekuliaristinio maišto palaima: pakantumu, visuomenine tarnyste, demokratiniu ________________________________________ [2082]▼ valdymu, ir pilietinėmis laisvėmis. Pasauliečiams nebuvo būtina priešpastatyti tikrąją religiją tam, kad būtų skatinamas mokslas ir vystomas švietimas. Bet sekuliarizmas nėra visų šitų nesenų laimėjimų išplečiant gyvenimą vienintelis šaltinis. Už dvidešimtojo amžiaus laimėjimų stovi ne tiktai mokslas ir sekuliarizmas, bet taip pat ir Jėzaus iš Nazareto gyvenimo ir mokymo nepripažinti ir neįvertinti dvasiniai poveikiai. Be Dievo, be religijos, mokslinis sekuliarizmas niekada negali koordinuoti savo jėgų, suderinti savo skirtingų ir besivaržančių interesų, rasių, ir nacionalizmų. Šita pasaulietinė žmogiškoji visuomenė, nežiūrint savo nematytų materialistinių pasiekimų, iš lėto byra. Pagrindinė išlaikanti jėga, kuri priešinasi šitam antagonizmo byrėjimui, yra nacionalizmas. O nacionalizmas yra pagrindinis barjeras pasaulinei taikai. Sekuliarizmo neatskiriama silpnoji vieta yra tai, kad jis atmeta etiką ir religiją dėl politikos ir valdžios. Jūs tiesiog negalite sukurti žmonių brolystės ignoruodami arba atstumdami Dievo tėvystę. Sekuliarinis visuomeninis ir politinis optimizmas yra iliuzija. Be Dievo, nei laisvė ir nepriklausomybė, nei nuosavybė ir turtas į ramybę neatves. Mokslo, švietimo, pramonės, ir visuomenės visiškas sekuliarizavimas gali vesti vien tiktai į katastrofą. Per dvidešimtojo amžiaus pirmąjį trečdalį urantijiečiai žmogiškųjų būtybių nužudė daugiau negu iki to meto jų buvo nužudyta per visą krikščioniškosios tvarkos laiką. Ir tai yra materializmo ir sekuliarizmo siaubingo derliaus tiktai pradžia; dar siaubingesnis sunaikinimas laukia ateityje. _____ Lai neišgąsdina ko nors šios citatos pabaiga, UK buvo apreikšta prieš antrąjį pasaulinį karą (informacija tiems, kurie mažai žino apie UK).
Dvasinė religija reiškia pastangas, kovą, konfliktą, įtikėjimą, ryžtą, meilę, ištikimybę, ir žengimą į priekį. Proto religija – autoriteto teologija – iš savo formalių tikinčiųjų tokių pastangų reikalauja mažai arba iš viso jų nereikalauja. Tradicija yra saugus prieglobstis ir lengvas kelias toms baimingoms ir neryžtingoms sieloms, kurios instinktyviai vengia dvasinių kovų ir protinių neaiškumų, susijusių su įtikėjimo kelionėmis, kada yra išplaukiama į drąsų jaudinantį žygį neištirtos tiesos atvirose jūrose ieškant dvasinių realybių tolimųjų tokių krantų, kokius gali atrasti besivystantis žmogiškasis protas ir kokius gali patirti besivystanti žmogiškoji siela. 1729-05
Čia labai gera citata - labai gera . Dabar žiūrėkime toliau matosi . Kas bus , kai milijonai laivelių išplauks į ,, jaudinantį žygį neištirtos tiesos atvirose jūrose ieškant dvasinių realybių tolimųjų tokių krantų"
Kvietimas ir kvietimo mintis - kerinti , tačiau koks likimas laukia tų laivelių , jeigu jie neturės patikimos navigacijos ŽINIŲ ir neturės patikimos orientacijos į ŠVYTURĮ ? Man atrodo , kad čia kvepia dvasiniu avantiūrizmu .
Na aišku , pasitelkus filosofinį dvasinį mąstymą , galima daug atradimų padaryti toje JŪROJE , kol dasikapstysi iki kito saugaus KRANTO , tačiau daug kas ir primurksės , kol suras dvasinių realybių naujus krantus , jeigu nebus VEDANČIO laivelio . Na čia jau turėtų būti jau nebe laivelis , bet geras ir saugus laivas , kuris galėtų surankioti iš valtelių iškritusius ir kovojančius su savo nežinojimo bangomis .
Išsiųsta: 26.03.13 14:40. Pavadinimas: ..tie kurie juda bev..
..tie kurie juda beveik tiesiai; ar aiškiai vedami vadovo, ar patys kruopščiai-skrupulingai nusibraižo navigavimo planą –neatsparūs netikėtumo vingiams, jų požiūris ir įžvalga neišsivyste –tuo pačiu mažo pritaikomumo. Avantiūrizmas –tai drasus ieškojimas ir drasus pritaikymas
“saugus laivas“ ?reikia suprasti –popiežius –vyskūpija –kunugija –šventi žmonės; Stanislovas Dobrovolskis, Kalkutos motina Teresė, Pranciškus Asižietis... ?ar ši shema turi pasikartoti Penktojo raiškoje
Yra matančių daugybės švyturių mirgėjimą –įpatingai artimi septyni –tai ką Tu vadini avantiūra –yra orentacija į tolimesnius švyturius –plaukiančiam i pirmąjį, plaukentis į tolimesnį iš ties atrodo avantiūristas –žinoma nereiškia, kad jis bus priimtas ten –gavus pastabą su džiaugsmu bus pasukama ir į pirmesnį švyturį
Tinginystės nebus, pasiekus saugų krantą, lauks sekantis saugus krantas; vien iki Nazarėno 570 kelionių. Nenorėčiau plaukti nei kažkieno laive, nei saugesniam laive; prarasčiau daugybę patyrimų, išgyvenimų, situacijų, užsukimų į pakeleivingas ir kitokias salas, susitikimų su tokiais pat “avantiūristais“ turtingais daugiapusėmis patirtimis...
Algirdai , iš tiesų , visuose dvasiniuose mokymuose , ypač čia Žemėje , reikalingi išmintingi , dvasingi ir DVASIOS dovanomis apdovanoti mokytojai . Kas laužiasi savarankiškai , dažniausiai šie narsuoliai , neturėdami DVASIOS apdovanojimų , patiria tik savo EGO vis tobulesnius patyrimus .
Tai ką žmonės mano kad jie jau stovi ant kelinto N-ojo dvasinio laiptelio , iš tiesų jie stovi ir yra pasiekę tik vis geresnius savo intelekto dvasines asmenines įžvalgas . Šių taip jiems brangių ir teisių , savo asmeninių įžvalgų , tokie dvasinguoliai nemoka ir negali patikrinti DVASINIO ŠVYTURIO ŠVIESOJE .
Daugiausia visi tik įsivaizduoja , kad jau kažką žino ir jaučia tariamą DVASIOS pagalbą , iš tiesų , kaip jau rašiau , šie šviesuoliai vynioja tik savo išmąstytą teoriją , tik savo proto dvasinę metodiką .
Bet jungtis su PROTUI su DVASIA reikia labai tobulai išdirbtos praktikos , arba būti iš prigimties apdovanotam DVASIOS ŽINIOMIS ir GALIOMIS . O šiaip jau , tai be gero ir išmintingo dvasinio mokytojo , niekas negali mokėti savo mintis peršviesti DVASINIU ŠVYTURIU .
Tik tam tikrų dvasinių praktikų dėka , tik savo visos širdies atsivėrimo žemiškąjai brolystės meilei dėka , tik besąlygiškos meilės dangiškajam Dievui Tėvui išvystymo dėka , tik visų šių praktikų ir savo proto , ir savo tobulo jausmų sustygavimo dėka , žmogaus protas gali išmokti peršviesti save DVASINIŲ ŠVYTURIU ir tada jis savo prote atranda ir nuskaito tuos nuostabius VISATOS IR DIEVO išminties lobius .
Tačiau tobuli DVASINIAI MOKYTOJAI , kaip tipo SAI BABA ir pan. , tikrai nesėdi be darbo - juos pažįsta tūkstančiai žmonių . Todėl savo asmenines ,, dvasines urantines įžvalgas " , daugiau derinkite su pasaulio pažangiuoju dvasiniu judėjimu ir nevirkite savo sultyse , savo dvasinių įžvalgų , tariamai labai išmintingų .
Bet koks dvasinis mokymas , patarinėjimas savo dvasinguoju intelektu , tuo labiau aukštojo pilotažo , turi nešti pažangą ir viso proto nušvitimą ir viso žemiškojo gerbūvio nušvitimą , ir visos asmenybės nušvitimą ir meilės energijos išspinduliavimą , tave besiklausančiam . Jeigu to nėra , reiškia reikia viską pradėti iš pradžių .
Gal čia aš apie tave parašiau , o gal ir ne apie tave . Svarbiausia Algirdai , nereikia apsisupti ,,dvasinės išminties '' mantija . Mes tik vos prakutę dvasiniai aborigenai . Norint tapti studentais reikia mokytis , mokytis ir dar kartą mokytis . O kada dirbti ir kasdieninę duoną užsidirbti ? Taigi , tokios tokelės .
Išsiųsta: 26.03.13 18:28. Pavadinimas: Daug kam kyla klausi..
Daug kam kyla klausimas, kaip studijuoti Urantijos Knygą, kaip skleisti jos tiesas? Atsakymo į tai ieško daugelis žmonių. Daug būdų yra išbandyta. Vienas iš Jos skleidimo būdų yra ir šis forumas, į kurį susirenka skirtingi žmonės. Dauguma žmonių (reikia tikėtis) čia ateina susipažinti, padiskutuoti ir pagilinti savo dvasines žinias - tai labai pagirtina. Kai kas ateina čia pademonstruoti save ar šiek tiek pasigalynėti - tai kvailoka, bet yra tam tikra proto mankšta. Kai kas ateina ir tiesiog pasišaipyti – tai kvaila ir nemandagu. Žvelgiant į komentarų turinį, visose trijose kategorijose žmonių tikrai galima aptikti visokių savybių, ir gerų, ir blogų. Urantijos Knyga nėra įprasta ar paprasta Knyga. Manau, kad ji negali būti skaitoma kaip paprasta grožinė literatūra. Ilgoki studijų metai ir Knygą studijuojančių asmenų stebėjimai, man leidžia padaryti kai kuriuos apibendrinimus. Galima būtų suskirstyti Knygos skaitytojus į tam tikras kategorijas. Pavyzdžiui taip, kaip skirstoma mokyklose: I-IV klasė – studijavimas iki tol, kol suvokiama, kaip gimstama iš dvasios; V-VIII klasė – branda, kuomet atsiskleidžia Knygos esmė ir prasmė; IX-XII klasė – išmintis, kuomet tu gali drąsiai dalintis žiniomis su kitais, drąsiai svarstyti įvairias temas įvairiais klausimais. Labai gerai būtų, kad visi Knygos skaitytojai pereitų visas klases iš eilės. Bet taip nėra. Ir taip nėra dėl to, kad Knygą studijuoja labai skirtingi žmonės pagal profesiją, pagal išsilavinimą, pagal charakterį ir pagal paveldėtas emocines savybes, pagal turėtą religinę praktiką. Be to ir pati Knyga yra parašyta kitaip nei visos Knygos – nuo labai sudėtingo iki paprasto. Dokumentus pateikia iš pradžių aukšto rango dvasinės būtybės, o vėliau vis žemesnio. Žmonėms labiausiai patinka paskutinė Knygos dalis, kurią parašė mūsų broliai, antrinės tarpinės būtybės, gimę ir vystęsi mūsų planetoje. Ji gal ir lengviausiai suprantama. Toks pačios Knygos sudėtingumas, netradiciškumas, nauji negirdėti terminai, naujos anksčiau negirdėtos ir nenagrinėtos dvasinės prasmės pritraukia nemažai įvairaus lygio ir išsilavinimo diskusijose dalyvaujančių asmenų. Ir iš tiesų kartais sunku susikalbėti. Kodėl taip yra. Manytina, kad pagrindinė problema yra tame, kad Knygą studijuoja pagrinde tik suaugę žmonės, ir daugiausiai jau brandaus amžiaus žmonės. Atskleisiu vieną faktą, kad pats dalyvavau viename Urantijos Fondo atliktame tyrime. Štai jo rezultatai: Skaitytojų amžius: 44% yra tarp 40 ir 59 metų. 43% yra vyresni nei 59. Išsilavinimas: 32% turėjo nebaigtą aukštąjį. 38% baigė koledžą. 22% su aukštuoju išsilavinimu. Religinė priklausomybė: 48% buvę katalikai, iš jų 12% vis dar praktikuojantys. 38% buvę krikščionys (išskyrus katalikus), iš jų 22% vis dar praktikuojantys. 7% buvo be jokios religinės praktikos, 22% turėjo vienokią ar kitokią religinę praktiką. Asmeninę religiją praktikuoja 2,6%, įskaitant Urantijos Knygos mokymus, ir 40% dabar dalyvauti organizuotose religijose. Kaip Urantijos Knyga buvo surasta: 52% per draugus, 19% per internetą, 14% knygyne, 13% šeimoje, ir 3% bibliotekose. Asmens į asmenį sklaida vis dar stipriausias metodas. Urantijos knygą perskaitė: 53% visą, 19% daugiau nei pusę, ir 18% mažiau nei pusę. Studijų grupių lankomumas: 14% lankosi kas savaitę. 12% lankosi kartą per mėnesį. 5% lanko kartą per pusmetį. 4% dalyvauja artą per metus. 65% niekada dalyvavo studijų grupėse. Urantijos Knygą studijuoja: iki 1 metų – 13 %; iki 5 metų – 22 %; iki 10 metų - 13 %; iki 20 metų – 16 %; iki 30 metų - 12 %; virš 30 metų – 27 %. Taigi kaip matyti Urantijos Knygą skaito pagrinde brandaus amžiaus ir gana intelektualūs skaitytojai. Bet net iš jų asmeninę religiją praktikuoja tik 2,6% žmonių, o juk asmeninė religija yra šios Knygos širdis. Gana keisti duomenys, kad Knygą ne visą perskaitė toks didelis procentas apklaustųjų, juk daugelis jų studijuoja ją jau daug metų. Gali būti, kad ir šiame forume tam tikri nesklandumai atsitinka todėl, kad kai kas pritingi praeiti pirmų keturių klasių kursą, kuris yra tiesiog privalomas visiems šios Knygos tikriesiems skleidėjams. Taip atsitinka tuomet, kai kas nors šiek tiek žeminamai žiūri į tą pradinį kursą, nes jis yra jau susiformavusi asmenybė, labai intelektuali, labai gerai mąstanti ir ,deja, labai gerai apie save galvojanti. Juk iš tiesų galima pateikti ir sąlyginai 11 klasės lygio samprotavimus, bet nesugebėti atskleisti tų samprotavimų prasmės pagal Urantijos Knygos mokymus, nepraėjus pirmų keturių klasių kurso. Mokykimės ir skleiskime atsakingai. Sėkmės visiems.
1739.4) 156:5.9 Nedarykite tokios klaidos, kad sielos vertingumą imtumėte nustatinėti remdamiesi proto netobulumu arba kūno apetitu. Neteiskite sielos, taip pat ir jos likimo nevertinkite pagal vieną atskirą nepasisekusį žmogiškąjį epizodą. Jūsų dvasinį likimą sąlygoja vien tiktai jūsų dvasiniai troškimai ir tikslai.
Planetoje vyksta ekspansinė ekonominė globalizacija . Kas turtingas tas tampa dar turtingesnis , kas vargšas , tas tampa dar biednesnis . Tokio laikotarpio dar niekada nebuvo šioje planetoje . Yra manoma , kad nustekenta plebėjų rasė pati savaime išsigims dėl modifikuoto ir cheminiais teršalais užteršto maisto , ko pasekoje sumažės Žemės gyventojų skaičius , maždaug iki pora milijardų . Jeigu šiandiena į žmoniją žiūrėsime iš elito pozicijos , tai aiškiai matysime žmonių perteklių . Šitas žmonių perteklius globalinei elito ekonomikai yra tiesiog nereikalinga našta . Visam pasaulio elitui aptarnauti užtenka maždaug dviejų milijardų , ( gojų , plebėjų ). Visi kiti , nuo šito perkeisto maisto , užteršto vandens , savanaudiškos medicinos ir beatodairiško vaistų ir nekokybiškų papildų vartojimo , tiesiog per kelis dešimtmečius išmirs . Nekoks vaidelis ar ne ? Ir tai ne mano pasakėlės , bet žymiausių ekonomistų ir pasaulinio mąsto dvasinių vadovų labai rimti pastebėjimai , išvados ir straipsniai pasaulio žiniasklaidoje . Žmonija , turtingoji žmonija , tiesiog yra beprotiško šokio sukūryje . Noras viešpatauti , būti nors Žemėje dievais , gimdo jų protuose egoistinį pasitenkinimą savo ekonomine ir turtine galia , likusios žmonijos atžvilgiu . Kokia išeitis ??? Ištikrųjų tai jokia . Tačiau vienas mažas šansas dar yra . Kiekvienas iš mūsų , ar tu gojas ar tu plebėjus - vystyk savyje tik poityvią mintį . Žiūrėk į šitą karnavalą linksmiomis akimis ir neleisk , kad akis užtemdytų pinigai . Manyk visada , kad pinigai , tai viso labo tik galimybių priemonė , bendrauti ir gyventi , tačiau jų vertė nėra aukštesnė už žmonių brolystę , meilę , taiką ir sutarimą . Pinigų vertė nėra didesnė už gyvenimo prasmę ir vietą po šia saule . Taigi , savo mintimis mes galime daug ką keisti , o svarbiausia pakeisime save , savo požiūrį į vartojimą , sveikatą , priklausomybę išorinei ekonomikai . GERŲ VISIEMS POZITYVIŲ MINČIŲ
Išsiųsta: 23.12.13 22:40. Pavadinimas: Visos pirmaujanč..
Visos pirmaujančios civilizacijos turėjo savo kilimo metą, klestėjimo metą, ir nuosmukio, ar net žlugimo metą. Ir nesimato, kad būtų kitaip. Yra tik vienas naujas bruožas –globalizmas. Taip kad; vietoje kažkokios civilizacijos žlugimo; ateityje lauktinas visuotinis, planetinis globalus žlugimas. Panašu, kad Jukotano pusiasalio drama nepasikartos. Kadangi Majų moksliniai numatymai įvyko be pasekmių Žemei. Matomai taip ir bus; plebėjai išsigims, gojai sunyks skurde, elitui –“po mūsų kad ir tvanas“.
Išsiųsta: 24.12.13 10:58. Pavadinimas: Kaip yra? Klestin..
Kaip yra? Klestinčio UABo savininkas statosi rūmus, važinėja tramvajaus dydžio aoto, lėbauja salose, o jo darbuotojams valstybė skire išmokas. Tokį paprastą klausimą uždavė paprastas žmogus vienoje TV laidoje. Ir Dagys, tėvynės ardytojų partijos narys; net nebandė atsakyti, maldamas savo š-d.
Išsiųsta: 05.01.14 07:39. Pavadinimas: apie simbolius, spal..
apie simbolius, spalvas ir megztukus
CCCP laikais prie parduotuvės du piliečiai prarūgę nuo vakarykščio vyno turi tik du rublius. Raugą reikia atnaujinti bet ant bonkos neužtenka. Kalbina visus panašius į save kad prisidėtų su savo rubliu. Ir štai pagaliau yta trejybė pagiriotų, yra trys rubliai, yra bonka –svaiginantis ritualas kartojasi. Tokias mintis, prisiminimus kelia kiekvieną kartą pamačius Jokūbėno sufantazuotą trejybės simbolį, kuris savo esme ir preasme nugrybavo toli į šalį, palyginus su Makiventos ir UK viršelio simboliu.
Mums žemiečiams mėlyna spalva simbolizuoja tai kas yra aukščiau už “ašarų pakalnės“ egzistenciją. Tai natūraliai, paprastai išplaukia iš mūsų planetinio būvio. Bet štai Vilniaus Algimantui susifantazavo rausva, su labai nemaloniu atspalviu akiai, nemalonią jausena psichologiškai, sukurianti nejaukumo būseną. Klaipėdiškis Vaidas tuomet konstatavo; kad tai spalva savyje stokojanti meilės iš širdis energijos.
Kada žmogeliui atrodo,kad jo megztukas yra tikroji kosmoso spalva, kada kažkoks australas yra skatinantis religijos formavimąsi, kada UK Dokumentus reikia pakeisti surogatais –kalbu vėl-, -akimirkomis-, -nesibaigenčiais diktantais-... štai kaip nėra paprasta Apreiškimą adaptuoti žmogiškajame gyvenime. Nebuvo paprasta tai daryti ir Jėzaus apaštalams.
Vienaip ar kitaip ROŽINĖ spalva asocijuojasi su katalikų bažnyčia . Nors afišuojama didelė takoskyra tarp Algimanto šventovės ir katalikų bažnyčios , tačiau tas pasamoninis mentalitetas visada žmogų išduoda , kokiai tu socialinei grupei ar kokiai bažnyčiai seniau priklausei . Viename Molėtų urantų suvažiavime buvo pasisakymų diena . Kalbėjo daug Urantijos dvasia žmonių . Kalbėjo ir viena labai pamaldi katalikė . Ji butent ir kalbėjo apie rožinę spalvą . Tai atsitiko , jai ir joms , viename Lietuvos miestelyje . Grupė moterų katalikių , rinkdavosi į bažnyčią , kas vakarą ir per visą naktį meldėsi ir garbino per ROŽINIO ritualą , Jėzų Kristų . Ir štai vieną rytą , po tokios ištisos garbinimo nakties , visos išėjusios iš bažnyčios pamatė ROŽINĮ dangų , rožinę ryto aušrą , ištisai banguojančią ryto aušroje . Visas dangus , jos žodžiais tariant , buvo labai gražios rožinės spalvos ir dar per tą rožinę spalvą ėjo auksiniai spinduliai . Taip tęsėsi gal pusvalandį . Visa grupelė moterų žiūrėjo ir stebėjosi tokiu rožiniu reginiu .
Tada ta pranešėja ir sako ; ,, Štai aš dabar supratau , kad rožinė spalva yra Dievo spalva ir šia spalva apdovanoja savo išrinktuosius . Jūs taip pat visi esate išrinktieji , nes jūsų Trejybės simbolis yra sukurtas iš rožinės spalvos .''
Tai aš tada ir pagalvojau , kad per rožinę , trijų žiedų spalvą , giliai tikinti katalikė tai priėmė kaip savąją spalvą , per Rožinio ritualo ir rožinės spalvos sinonimą ir sitezę , visa tai suliejo su rožinio ritualo ekstaze ir priderinio prie urantiečiu suvažiavimo . Taigi rožinė spalva visiškai nesiderina prie dangiškųjų dvasių apreikšto Urantijos apreiškimo , kurie mūsų planetą Žemę-Urantiją mato , labai gražioje mėlynai-žydrioje šviesoje . Rožinė spalva , tai vidinio religinio mentaliteto spalva , gi mėlynai - žydra spalva yra kosminės begalybės spalva ir psichologiškai , žmogaus protą pakilėja link Havonos , link Rojaus .
Išsiųsta: 05.01.14 19:10. Pavadinimas: Iš kosmoso i..
Iš kosmoso iš tikrųjų žemė mėlyna baltais debesų dryžiais pasipuošusi gražuolė. Mokslas konstatuoja kad kosmoso spalva –čiut čiut gelsva –tiesiog labai švelnus ramiai švytintis gelsvumas. Bio, para, ekstra, sensorikai, energetikai spalvas identifikuoja kaip lydinčiąsias įvaires būsenas. Taip kad būsena eina pirmiau spalvos. Pirmiau būsenos eina mūsų nusiteikimas, valinės pastangos. Spalva įdomi žingeidumo,mokslo požiūriu. Jautriems individams tai stiprus praktinis aplinkos poveikis. Yra kvaila, kada protiškai įvardijama, psichologiškai bandoma įsitikint, ir galiausia tai pasireiškia asociatyviai. Daug kur, labai daug kur protas paklusdamas nuostatom,noram visa bando sustabarinti, sustingdinti –plastišką, dinamišką kūriniją sudėlioti į lentynėles, priklijuoti etiketes.
Šiuolaikinis amžius atsisakys priimti tokią religiją, kuri neatitinka faktų ir nesiderina su tiesos, grožio, ir gėrio aukščiausiomis sampratomis. Išmuša toji valanda, kada reikia iš naujo atrasti šiandien iškraipytos ir kompromisinės krikščionybės tikruosius ir pirminius pamatus – Jėzaus tikrąjį gyvenimą ir mokymus.
Štai pati pirminė Urantijos Knygos užduotis šiam dabartiniam pasauliui. Nereikia šuoliuoti labai į priekį, diskutuojant apie absoliutų pasiekimą arba Trejybių trejybes. Kartu gana paprastas ir labai labai pamokantis ir mokantis Jėzaus gyvenimas turėtų būti tyrinėjimo ir diskusijų objektu, stengiantis žmones vesti link bendrų tikslų ir brolystę.
citata:
Krikščionybė šitam pasauliui iš tikrųjų padarė didžiulę paslaugą, bet tai, ko dabar reikia labiausia, yra Jėzus. Pasauliui reikia pamatyti Jėzų vėl gyvenantį žemėje matant patyrimą tų iš dvasios gimusių mirtingųjų, kurie Mokytoją veiksmingai apreiškia visiems žmonėms. Bergždžia kalbėti apie primityviosios krikščionybės atgimimą; jūs turite eiti į priekį nuo ten, kur esate. Šiuolaikinę kultūrą reikia dvasiškai pakrikštyti Jėzaus gyvenimo nauju atskleidimu ir apšviesti jo amžinojo išgelbėjimo evangelijos nauju supratimu. Ir kada Jėzus bus šitaip išaukštintas, tada į save jis patrauks visus žmones. Jėzaus mokiniai turi būti daugiau negu užkariautojai, net gausūs įkvėpimo ir geresnio gyvenimo šaltiniai visiems žmonėms. Religija yra vien tiktai išaukštintas humanizmas tol, kol ji yra paverčiama į dievišką asmeniniame patyrime atradus Dievo buvimo tikrovę. Jėzaus gyvenimo žemėje grožis ir didingumas, humaniškumas ir dieviškumas, paprastumas ir unikalumas, sudaro tokį pritrenkiantį ir dėmesį patraukiantį žmogaus išgelbėjimo ir Dievo atskleidimo vaizdą, jog visų laikų teologai ir filosofai turėtų veiksmingai susilaikyti nuo to, kad išdrįstų formuoti tikėjimus arba kurti dvasinių pančių teologines sistemas iš Dievo tokio transcendentinio savęs padovanojimo žmogaus forma. Jėzaus pavidalu visata sukūrė mirtingąjį žmogų, kuriame meilės dvasia triumfavo prieš laiko materialias kliūtis ir nugalėjo fizinės kilmės faktą.
Išsiųsta: 05.01.14 22:42. Pavadinimas: UK tam ir pateikta, ..
UK tam ir pateikta, kad diskutuoti apie viską ir bet ką kas atskleista Dokumentuose. Užtenka žmones vedusio komunizmo, ir nacizmo poostulatų koks turėtų būti pasaulis. Šlykštgi bjaurastis deklaruoti šias kryptis panaudojan Apreiškimą. Absurdų absurdas –nurodant kas turėtų būti tyrinėjama. Cinizmo viršūnė -nurodinėjant diskusijų abjektus. Bukumo bukumas kaišiojant pirmines užduotis.
Įvesdamas šitą atminimo vakarienę, Mokytojas, koks visada buvo jo įprotis, pasinaudojo parabolėmis ir simboliais. Jis pasinaudojo simboliais, kadangi norėjo pamokyti kai kurių dvasinių tiesų tokiu būdu, kad jo pasekėjams būtų sunku jo žodžiams suteikti tikslius aiškinimus ir konkrečias prasmes. Šitaip jis stengėsi užkirsti kelią tam, kad viena po kitos einančios kartos jo mokymo nepaverstų į sustabarėjusį ir jo dvasinių prasmių nesupančiotų tradicijos ir dogmos negyvomis grandinėmis. Sukurdamas vienintelį ritualą arba sakramentą, susietą su jo viso gyvenimo misija, Jėzus iš visų jėgų stengėsi pasiūlyti savo prasmes, o ne susaistyti save su tiksliais apibrėžimais. Jis nenorėjo sugriauti individo sampratos apie dieviškąją komuniją nustatydamas tikslią formą; jis taip pat nenorėjo apriboti tikinčiojo dvasinės vaizduotės formaliai ją suvaržydamas. Vietoje šito jis stengėsi iš naujo gimusią žmogaus sielą išlaisvinti, kad ji skrietų ant naujos ir gyvos dvasinės laisvės džiaugsmo sparnų. 179 D 5 d
Išsiųsta: 06.01.14 14:41. Pavadinimas: Vėjau, iš ..
Vėjau, iš kur tavyje tiek pykčio ir pagiežos? Taip Jėzus, pamatęs, kad jo mokiniai vis niekaip nesugeba suprasti jo pateikiamų mokymų, pradėjo naudoti paraboles
citata:
Bet šitie vyrai, kuriuos išauklėjo tokia religija, kuri reikalavo kasdienio paaukojimo, nepajėgė suvokti to, ką jis turi omenyje. Nepaisant šito, Mokytojas nepavargdavo juos mokyti. Kada jam nepavykdavo visų savo apaštalų proto pasiekti vienu pavyzdžiu, tada savo mintį jis vėl persakydavo ir apšvietimo tikslu pavartodavo kitokio pobūdžio parabolę.
citata:
Nors Jėzaus viešą mokymą daugiausia sudarė parabolės ir trumpos kalbos, bet jis visada savo apaštalus mokė klausimų ir atsakymų pagalba. Jis visuomet padarydavo pauzę, kad atsakytų į nuoširdžius klausimus savo vėlesnių viešų pokalbių metu.
O štai Urantijos Knyga moko jau labai įvairiapusiškai. Ir tiesiogiai, ir netiesiogiai, ir paaiškindama tiek kai kuriuos Jėzaus mokymus, tiek ir jo kai kurias paraboles. Nesuprantu, ką tu čia nori pademonstruoti. Savo nekultūringumą? Savo nestabilią psichinę būklę? Ar žinai kokio vieno įsakymo mokė Jėzus ir visai neparaboliškai?
citata:
Mokykite, jog visa žmogaus pareiga yra apibendrinta šitame viename įsakyme: Mylėk Viešpatį, savo Dievą, savo visu protu ir visa siela, o savo artimą mylėk kaip save patį.
Ar ką nors pats vykdai iš šio tiesioginio įsakymo? Nestabili žmogaus psichika gali nuvesti tiek į dvasinio svajojimo, tiek ir į protinio svajojimo klystkelius...
Išsiųsta: 13.01.14 09:10. Pavadinimas: Vėjas vietos sa..
Vėjas vietos sau neranda lyg benamis būtų jis kiekviena nauja diena atėjus savo pažadą išduoda bet kita jos pėdomis ateina vis ir benamiai savo prieglaudą suranda kur gyvybės versmės trykšta vis bet numirėlių pilkų lavonų muziejinių iškasenų stalažuose būt paskirtis
dvasiškai numirusių, kurių sielos kaip pilki lavonai. Dvasiškai stagnuojančios, nesivystančios sielos, tarsi kosminiai lavonai tampa muziejiniais eksponatais. Tad ką gali padėti eksponatai?
Visos datos formate GMT
2 val. Šaukimų šiandien: 1
Teisė: šypsenėlės taip, paveikslėliai taip, šriftai taip, balsavimas ne
avatarai taip, Nuorodų auto pakeitimas įjung, demonstracija išjun, taisyti ne
- dalyvis dabar forume