Išsiųsta: 02.05.11 18:44. Pavadinimas: Dabartinis Pasaulis

Kokiame pasaulyje mes gyvename. Daug kas pasakytų, kad netobulame. O kokios pagrindinės to priežastys? Siūlau pamąstymui Urantijos Knygos ištrauką:
"PASAULIETINIS TOTALITARIZMAS
Bet net ir po to, kada materializmas ir mechanizmas daugiau ar mažiau bus nugalėti, griaunantis dvidešimtojo amžiaus pasaulietiškumo poveikis vis dar kenks milijonų naivių sielų dvasiniam patyrimui.
Šiuolaikinį pasaulietiškumą puoselėjo du pasaulinio masto poveikiai. Pasaulietiškumo tėvas buvo devynioliktojo ir dvidešimtojo amžių vadinamojo mokslo – ateistinio mokslo – siauro mąstymo ir bedievis požiūris. Šiuolaikinio sekuliarizmo motina buvo totalitarinė viduramžių krikščioniškoji bažnyčia. Sekuliarizmas savo pradžią gavo kaip kylantis protestas prieš beveik visišką suinstitutintos krikščioniškosios bažnyčios viešpatavimą Vakarų civilizacijoje.
Šito apreiškimo metu, vyraujantis intelektualus ir filosofinis klimatas tiek Europos, tiek Amerikos gyvenime yra aiškiai pasaulietinis – humanistinis. Tris šimtus metų vakarietiškas mąstymas buvo vis labiau pasaulietinamas. Religija vis labiau ir labiau ėmė tapti formaliu poveikiu, didele dalimi ritualo atlikimu. Dauguma tų, kurie Vakarų civilizacijoje save laiko krikščionimis, šito patys nežinodami, yra tikri pasauliečiai.
Reikėjo didžiulės jėgos, galingo poveikio, kad mąstančios ir gyvos Vakarų tautos būtų išvaduotos iš pražūtingo totalitarinio ekleziastinio viešpatavimo glėbio. Sekuliarizmas iš tikrųjų sutraukė bažnyčios kontrolės pančius, o dabar savo ruožtu jis grasina įvesti naują ir bedievišką šiuolaikinio žmogaus širdies ir proto valdymo tipą. Tironiška ir diktatoriška politinė valstybė yra mokslinio materializmo ir filosofinio sekuliarizmo tiesioginis palikuonis. Sekuliarizmas, vos tik išvadavęs žmogų iš suinstitutintos bažnyčios viešpatavimo, tuoj pat jį parduoda į totalitarinės valstybės vergovę. Sekuliarizmas žmogų išlaisvina iš ekleziastinės vergijos tiktai tam, kad jį išduotų į politinės ir ekonominės vergovės tironiją.
Materializmas Dievą neigia, sekuliarizmas jį tiesiog ignoruoja; bent jau toks buvo ankstesnis požiūris. Pastaruoju metu, sekuliarizmas įgavo karingesnį požiūrį, išdrįsdamas užimti vietą tos religijos, kurios totalitariniams pančiams jis kažkada ir priešinosi. Dvidešimtojo amžiaus sekuliarizmas turi polinkį tvirtinti, jog žmogui Dievo nereikia. Bet žinokite! Šitoji bedievė žmogiškosios visuomenės filosofija ves vien tiktai į bruzdėjimus, priešiškumą, nelaimes, karą, ir pasaulinio masto katastrofą.
Sekuliarizmas niekada negali atnešti žmonijai ramybės. Žmogiškojoje visuomenėje Dievo vietos užimti negali niekas. Bet jūs gerai įsidėmėkite! neskubėkite atsisakyti pasaulietinio maišto naudingų iškovojimų iš ekleziastinio totalitarizmo. Dėl pasaulietinio maišto Vakarų civilizacija šiandien naudojasi daugybe laisvių ir patiria daugybę pasitenkinimų. Sekuliarizmo didžioji klaida buvo tokia: Sukilę prieš tai, kad religinė valdžia beveik visiškai kontroliavo gyvenimą, ir išsivadavę iš tokios ekleziastinės tironijos, pasauliečiai žengė toliau, kad sukeltų maištą ir prieš patį Dievą, kartais paslapčiomis ir kartais atvirai.
Pasaulietiškam maištui jūs turite būti dėkingi už Amerikos industrializmo stebinantį kūrybingumą ir už Vakarų civilizacijos precedento neturinčią materialią pažangą. Ir kadangi pasaulietinis maištas nuėjo perdaug toli ir iš akiračio prarado Dievą ir tikrąją religiją, dėl to taip pat buvo pasaulio karų ir tarptautinių neramumų nelauktas derlius.
Nebūtina paaukoti įtikėjimą į Dievą tam, kad būtų galima pasidžiaugti šiuolaikinio sekuliaristinio maišto palaima: pakantumu, visuomenine tarnyste, demokratiniu
________________________________________
[2082]▼
valdymu, ir pilietinėmis laisvėmis. Pasauliečiams nebuvo būtina priešpastatyti tikrąją religiją tam, kad būtų skatinamas mokslas ir vystomas švietimas.
Bet sekuliarizmas nėra visų šitų nesenų laimėjimų išplečiant gyvenimą vienintelis šaltinis. Už dvidešimtojo amžiaus laimėjimų stovi ne tiktai mokslas ir sekuliarizmas, bet taip pat ir Jėzaus iš Nazareto gyvenimo ir mokymo nepripažinti ir neįvertinti dvasiniai poveikiai.
Be Dievo, be religijos, mokslinis sekuliarizmas niekada negali koordinuoti savo jėgų, suderinti savo skirtingų ir besivaržančių interesų, rasių, ir nacionalizmų. Šita pasaulietinė žmogiškoji visuomenė, nežiūrint savo nematytų materialistinių pasiekimų, iš lėto byra. Pagrindinė išlaikanti jėga, kuri priešinasi šitam antagonizmo byrėjimui, yra nacionalizmas. O nacionalizmas yra pagrindinis barjeras pasaulinei taikai.
Sekuliarizmo neatskiriama silpnoji vieta yra tai, kad jis atmeta etiką ir religiją dėl politikos ir valdžios. Jūs tiesiog negalite sukurti žmonių brolystės ignoruodami arba atstumdami Dievo tėvystę.
Sekuliarinis visuomeninis ir politinis optimizmas yra iliuzija. Be Dievo, nei laisvė ir nepriklausomybė, nei nuosavybė ir turtas į ramybę neatves.
Mokslo, švietimo, pramonės, ir visuomenės visiškas sekuliarizavimas gali vesti vien tiktai į katastrofą. Per dvidešimtojo amžiaus pirmąjį trečdalį urantijiečiai žmogiškųjų būtybių nužudė daugiau negu iki to meto jų buvo nužudyta per visą krikščioniškosios tvarkos laiką. Ir tai yra materializmo ir sekuliarizmo siaubingo derliaus tiktai pradžia; dar siaubingesnis sunaikinimas laukia ateityje.
_____
Lai neišgąsdina ko nors šios citatos pabaiga, UK buvo apreikšta prieš antrąjį pasaulinį karą (informacija tiems, kurie mažai žino apie UK).

 Išsiųsta: 02.12.12 14:20. Pavadinimas: :sm12: meilė p..

meilė pasireiškia tada kai kažkas tampa tau brangesiu už tave patį, tai galioja kalbant tiek apie Dievą, tiek apie asmenį, kai jauti palaimą duodama ir visiškai nieko nelauki atgalios, kai mylima palaima yra vien žinojimas kad yra mylimas objektas, nebūtina kad jis reikštusi kažkokiais veiksmais. meilė vienientelis dalykas dėl ko verta gyventi šioje žemėje, dėl meilės Dievui, meilės žmonėms aplamai, meilės artimiems žmonėms, meilės tam vieninteliam žmogui. Man neaišku vieną ar galima tuo pačiu metu suderinti meilę vienam žmogui ir meilę Dievui, kažkada man nepavyko, kažkuris kažkurį bet kokiu atveju nustelbdavo, bet gal kažko nesupratau ir nesuvokiau.

 Išsiųsta: 02.12.12 15:21. Pavadinimas: Meile dievui yra pla..

Meile dievui yra platoniska,meile zmogui yra fizine, apart giminiu.Tai skirtingi buviai.Kaip negali 100% koncentruotis iskart i du objektus,taip ir su dviem meilem,bet kai visame matai dieva,automatiskai myli zmogu.Yra nuomone,kad musu pasaulyje-sansaroi,viskas be vertes.Kaip tik panasi istorija: http://forum.advayta.org/topic/7556-ñèòóàöèÿ-ðàçðûâàþùàÿ-äóøó/page__pid__45139__st__0&#entry45139

 Išsiųsta: 02.12.12 15:42. Pavadinimas: kas išeitų..

kas išeitų, turi rinktis ar meilė Dievui ar meilė žmogui....liūdna dėl to, bet greičiausiai taip yrA.

 Išsiųsta: 02.12.12 17:10. Pavadinimas: Per meile dievui,myl..

Per meile dievui,myli ir padedi zmogui,tik jau platoniskai turbut.

 Išsiųsta: 02.12.12 17:22. Pavadinimas: Apie tai ir kalbu. N..

Apie tai ir kalbu. Nes dviejų žmonių meilė yra paremta egoizmu, o tai priešinga Dievo meilei. Išeitų, kad žmogus gyvenentis žmogiškuose jausmuose nors ir žmogiškai kilniuose negali būti 100 procentų atsidavęs Dievui ir nesvarbu ar tai meilė žmogui, ar kilnus noras apsirūpinti senatvėje, todėl skiriantis didelį dėmesį kaupimui ar kovojantis už kitų teises ir t.t.

 Išsiųsta: 02.12.12 18:34. Pavadinimas: Tai nesunku ir rinkt..

Tai nesunku ir rinktis meile,negu egoistine gali buti patraukli?! As aplomai nesuprantu,kaip galima myleti tik viena zmogu.Manau meile zmogui,turi reikstis meilei zmonijai

 Išsiųsta: 02.12.12 18:55. Pavadinimas: Tai visiškai sk..

Tai visiškai skirtingi jausmai pasieųkiantys skirtingose vietose. jei meilės jausmas Dievui, o kartu kaip tu Algi sakai žmonijai, apima malonų šilumos jausmą aukščiau šiedies, tai pojūtis kai energijos šiluma apima visą viršutinč dalį ir viršugalvį, jauti sklindančią energiją susijungiant su išorine energija ir tai suteikia ramybę, stabilumą aiškų matymą, norą daryti viską kas artintų link Dievo, išnyksta egzistencinės baimes ir t.t. Tai meilė žmogui pojūčiai nepakyla aukščiau širdies srities, tai stipru, bet apsiribojama vienu ojektu, visos viltys norai apsiriboja vienu objektu, bet kartu tai yra lydima baimių ir nerimo. Tuos pojūčius pastebėjau pasti, nes kažkada kai tai pastebėjau ir būdavo nerimo ir baimių priepuoliai, samoningai keldavau širdies srityje esančius pojūčius į viršugalvio sritį ir taip nerimas ir baimės nurimdavo. (nieko nežinau apie jokius metodus tai pastebėjau tik iš savo būsenų). Tačiau vienas žmogus pasakė, kad nežaisčiau energetiniais centrais, nes galima labai daug jovalo į savo gyvenimą įnešti, geriau iš viršaus energiją leisti žemyn, nežinau kaip kas veikia, bet suvokiu kad negalima eksperimentuoti su tuo ko nesuvoki, todėl pasitelkiu dabar maldą ir kai ji būna neegoistinė o paprastas garbinimas kažkaip ateina savaime ta energija, bet jei užsirutulioju tik buitiniuose reikaluose ar kitose materialiose problemose tas pasijungimas tampa labai sudėtingas. Mano patirtis rodo, kad tai kas vyksta materialiu atžvilgiu su mumis dažnai atitolina nuo to kas šavru ir tyra. tai nėra taisyklės, tai tik mano patirtis ir pastebėjimai iš to kas vyko ir vyksta su manimi.

 Išsiųsta: 03.12.12 00:06. Pavadinimas: Kuomet alkoholikas &..

Kuomet alkoholikas įsimyli alkoholį, jis užmiršta tiek meilę artimui, tiek Dievui, tiek kitiems žmonėms. Prie ko čia sapnai ir priklausomybė - nesupratau. Sapnai natūrali žmogaus būsena...
Prisigrūdus visokių kitokių šaltinių, kurie jau kitur yra pakankamai išdiskutuoti ir su Urantijos Knyga neturi jokių sąsajų, daromos tokios keistos išvados, kaip "kas išeitų, turi rinktis ar meilė Dievui ar meilė žmogui....liūdna dėl to, bet greičiausiai taip yrA."
Na tikrai išvada su Urantijos Knyga neturi nieko bendro ir akivaizdžiai jai prieštarauja. Meilė tiek Dievui, tiek šeimos partneriui, tiek visiems kitiems žmonėms nėra nei platoniška, nei seksuali, nei kokia kitokia, ji yra nuoširdi ir visiems vienoda. Bet su žmona tiesiog turi turėti intymių santykių, kad pratęstai giminę, o su Dievu tokių santykių neturėsi, o su kitais žmonėmis privalai neturėti, jei tau yra brangūs yra šeimos santykiai...
Ten, kur yra tikra meilė, egoizmui tikrai ne vieta...

 Išsiųsta: 03.12.12 22:10. Pavadinimas: Taip ..

Taip tikrai , VaidaiVDS ,, ten kur yra meilė egoizmui nėra vietos '' Šaunuolis , ir tiktai taip ir ne kitaip .

Tų teorijų apie meilę - milijonai , tačiau svarbiausia , tai mūsų asmeninė būsena toje meilėje . Jeigu tu myli Dievą , jeigu tu myli žmogų , jeigu tu myli daug žmonių , tai klausimas gali būti tik vienas . Ar tu žmogau esi laimingas ? Jeigu esi laimingas savo meilės jausme , savo toje pakylėtoje būsenoje , tai ir viskas puiku ir gerai . Tačiau jeigu meilė tave ,,kankina'' , jeigu tu džiūsti iš meilės , tai žinokite brangieji , tai yra ne meilė , tai yra pats tikrasis egoizmas .
Visose istorijose tikrai , milijonai , milijardai meilės patyrimų ir apibrėžimų , tačiau dar niekam nepavyko gražiau ir tiksliau aprašyti meilės būseną , kaip apaštalui PAULIUI . Paskaitykite brangieji .

Iš apaštalo Pauliaus laiško Korintiečiams. Himnas Meilei: Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi. Meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, Nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, Nesidžiaugia neteisybe, Su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, Viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia.

Taigi , viskas kilnu ir gražu , jokių proto kančių ir jokių ekstazių . Visa tai tinka , kiekvienai dienai ir Dievą mylėti , ir žmogų mylėti. LINKIU SĖKMĖS

 Išsiųsta: 04.12.12 09:28. Pavadinimas: Man keista,kada apie..

Man keista,kada apie meile kalbama, kaip apie asmenybe.Ar "meile" yra asmuo? Jei taip,kodel nesakome tiesiai sviesiai - dievas Tevas? Jeigu nera asmuo,tai gana absurdiskai skamba,net ir Pauliaus aprasymas,nes kantrybe ir visoks koks dorumas yra asmenybes savybes.Akmuo, amzinai guledamas nera kantrus,bet valdomas savo prigimties.

 Išsiųsta: 04.12.12 15:08. Pavadinimas: Algiuk . ..

Algiuk .
Tai čia apšt. Paulius ir pateikia tas žmogaus savybes , kuriomis disponuojant , galima būtų sakyti , štai aš žinau kas yra meilė . Arba , štai tas ar kitas žmogus , turi labai gražų ir turtingą meilės jausmą ir jis tuo jausmu sušildo kiekvieną savo pašnekovą .

Manau , kad šitas turtingas , ne banalus jausmas , susikuria mūsų dvasiškai atbudusio proto gelmėse ir persipina su viso fizinio kūno energetika ir jausmais . Mūsų jausmai , protas , Dievo Tėvo dvasios poveikis mumyse , sukuria tiek prigimtines meilės savybes , tiek ir užaugintas , savo sąmoningos valios pastangų dėka , kurti gėrį ir harmoniją aplink save . Bent jau aš taip manu ir man tai yra aišku , tačiau ar jums mielieji tai yra aišku , aš to nežinau .

Taip Algį . tikrai taip , meilė žmogaus prigimtyje nėra asmenybė , nes meilė yra jausmas , tačiau MEILĖ susiliejui su Dievo Tėvo dvasia , pavirsta meile , kaip to nušvitusio asmens savybe . Toks žmogus savo savybėmis gali panašėti į Dievo Tėvo meilę , kuri yra Dievo asmenybė , kuri yra Dievo prigimtis ir jo veiklos funkcija .

 Išsiųsta: 04.12.12 15:42. Pavadinimas: Meile tai energija,s..

Meile tai energija,sutinki Petrai?,tada keistai skamba "meile kantri",tiesiog keistai,kaip "arklio galios kantrios".Drisciau abejoti,kad turejimas aprasytu geru savybiu,reiskia zinios,kas yra meile.Pavdz.,neapykanta yra meiles modifikacija per ego prizme.Kazkur skaiciau ir kodel gi ne? Vat apie tai kalba.Rasai " ...Dievo Tevo meile,kuri yra asmenybe...",vel tas painiojimas meile su asmenybe...

 Išsiųsta: 04.12.12 21:35. Pavadinimas: ..

Mielas Algi , nepainiok savo išminties ir požiūrio su tuo kas yra absoliutu , nekintama ir amžina . Tai yra , nesupainiok to kas dieviška ir to kas žmogiška . Nes Dievo Tėvo meilė yra kaip Dievo Tėvo asmenybė , nes Dievas yra meilė , tačiau meilė niekada netampo ir netaps Dievu . Kodėl taip ? Todėl kad taip . Neturiu laiko išsiplėsti į begalinę polemiką .

Aš nesu tiek išmanus , kad žinočiau ir pažinčiau dieviškąją amžinybę ir begalybę , o per tai ir dieviškos Meilės visą sudėtį , tačiau mums žmonėms yra paliktas liudijimas, tiek kaip Naujasis Testamentas , tiek ir kaip Urantijos knyga . Pirmoje knygoje parašyta , kad Dievas taip pamilo pasaulį .... , o antroje parašyta , kad Dievas tai absoliuti meilė , šviesa , protas , energija , jėga .

Mums žmonėms Dievas Tėvas yra tikra ir reali meilė . Pati realiausia ir asmeniškiausia , kokia tik begali būti šioje planetoje , kitos realesnės ir asmeniškesnės meilės niekur nėra , nes JIS atėjo pas žmogų , kad savąja meile atvestų žmogų , net iki paties Visatų Visatos Centro ir Šaltinio . Norint šitą dievišką meilės funkciją suprasti ir paskleisti čia , šioje žemiškoje būtyje , Paulius ir aprašo , kokių savybių ta meilė turėtų būti žmoguje .

Kokia meile disponuoja DIEVAS TĖVAS , mums neverta nei ginčytis nei diskutuoti , ji yra su milžiniškais kūrybos potencialais , su milžiniškais teisumo ir gailestingumo potencialais , su milžiniškais meilės potencialais ir tai yra Dievo Tėvo asmenybė , ir tai yra konstanta , ir tai yra amžina .

Žmogaus protas trokšta įrodinėjimų , ginčų , loginių sprendimų , savosios nuomonės dominavimų visais aspektais ir visais klausimais , kurie tik pasitaiko jo gyvenimo akiratyje , tačiau Dievas Tėvas viską dovanoja iš savo asmenybės per MEILĘ . Šis dieviškumo fragmentas mūsų protams žinomas , kaip žodis - MEILĖ . Tokiai super išmintingai ir super gailestingai dieviškosios energijos funkcijai pavadinti , mes turime tik tokį vienintelį ir gana nuvalkiotą žodį - MEILĖ. Tačiau apaštalas Paulius šitą žodį MEILĖ apibūdina per daugybę sinonimų , adekvačių šitam žodžiui .

Taigi meilę , vieni ją supras kaip dieviškos asmenybės , Dievo Tėvo dvasios fragmentą žmogaus prote , kiti kaip žmogišką jausmą , kaip prigimtinį , pasamonės jausmą , dar kiti , kaip žmogaus proto išminties ir dvasios funkciją , dar kiti kaip tam tikrus elektrinius-cheminius procesus , galvos smegenų niauronuose . Taigi mielas Algi , pasirinkimui laisvė ir tavo valia .

 Išsiųsta: 04.12.12 22:04. Pavadinimas: Petrai,is kur tu zin..

Petrai,is kur tu zinai,kad as painioju kazka su absoliutumu,ar tu pazinai absoliutuma? Zinoma ne.Dievas yra asmuo,taip pat galime pavadinti samone,o visi atributai tik priedai ar meile ar neapykanta ar dar kas.Nepainiokime asmeni su beasmene meiles energija.

 Išsiųsta: 04.12.12 23:25. Pavadinimas: Emili, tu diskutuoji..

Emili,
tu diskutuoji su Advaitos propaguotoju, todėl diskusija apie jo įsivaizduojamą absoliutumą ir mūsų suvokiamą konstantą - "Dievas yra meilė, bet meilė nėra Dievas" yra per daug nesuderinami šiuo metu. Diskusija tikrai nebus vaisinga...

 Išsiųsta: 05.12.12 09:34. Pavadinimas: Vaidai,as nepropaguo..

Vaidai,as nepropaguoju kitu religiju,nepergyvenk.Ar gali patvirtinti minti,tavo pavadinta "suvokiama konstanta" - citata is knygos?

 Išsiųsta: 05.12.12 10:23. Pavadinimas: Algi, jei nori nuo&#..

Algi,
jei nori nuoširdžios diskusijos, galime diskutuoti. Duosiu kelias citatas. Atkreipiu tavo dėmesį į tai, kad kabutėse pavartotos frazės yra Urantijos Knygoje panaudoti žemiški šaltiniai - įvairių mąstytojų mintys.

citata:

Klaidinga apie Dievą galvoti taip, kad jo Sūnų aukos arba jam pavaldžių tvarinių užtarimai jį įtikina mylėti savo vaikus, “nes Tėvas myli jus pats.” Būtent reaguodamas į šitą tėviškąją meilę, Dievas pasiunčia nuostabiuosius Derintojus, kad apsigyventų žmonių prote. Dievo meilė yra visuotinė; “kas tiktai nori, tas gali ateiti.” Jis nori, “kad visi žmonės būtų išgelbėti pažindami tiesą.” Jis “nenori, jog kas nors žūtų.” Kūrėjai yra patys pirmieji, kurie mėgina išgelbėti žmogų nuo pragaištingų pasekmių, kada jis kvailai pažeidžia dieviškuosius įstatymus. Dievo meilė prigimtimi yra tėviška meilė; dėl to jis kartais iš tikrųjų “mus baudžia mūsų pačių labui, kad mes paragautume jo šventumo.” Net per savo nuožmius išmėginimus prisiminkite, jog “visose mūsų kančiose jis kenčia su mumis.” Dievas yra dieviškai geras nusidėjėliams. Kada maištininkai sugrįžta į teisumą, tada jie yra gailestingai priimami, “nes mūsų Dievas atleis su kaupu.” “Aš esu tas, kuris jūsų nusižengimus ištrina savo paties labui, ir aš tikrai neprisiminsiu jūsų nuodėmių.” “Žiūrėkite, kokio pobūdžio meilę Tėvas padovanojo mums tam, kad mes tikrai turėtume būti vadinami Dievo sūnumis.”

citata:

Kaip neprotinga negarbinti Dievo dėl to, jog žmogiškosios prigimties apribojimai ir jūsų materialios kūrinijos kliūtys padaro taip, kad jums neįmanoma jo pamatyti. Tarp jūsų ir Dievo yra milžiniškas atstumas (fizinė erdvė), kurį reikia nukeliauti. Lygiai taip pat egzistuoja didžiulė dvasinio skirtumo bedugnė, kurios krantus privalu sujungti; bet nepaisant viso to, kas fiziškai ir dvasiškai jus skiria nuo Dievo asmeninio buvimo Rojuje, stabtelkite ir apmąstykite šį rimtą faktą, kad Dievas gyvena jūsų viduje; jis savo paties metodu jau nutiesė tiltą per šią bedugnę. Jis iš savęs pasiuntė savąją dvasią, kad gyventų jūsų viduje, ir kad sunkiai dirbtų su jumis, kada jūs siekiate savo amžinosios karjeros visatoje. Man lengva ir malonu garbinti tą, kuris yra toks didis ir tuo pačiu metu šitaip su meile atsidavęs tam, kad dirbtų, keldamas savo žemus tvarinius. Aš natūraliai myliu tą, kuris yra toks galingas kurdamas ir valdydamas tai, ką sukūrė, ir kuris vis vien yra toks tobulas gėriu ir toks ištikimas mylinčiu nuoširdumu, kurie nuolat apgaubia mus. Aš manau, jog aš mylėčiau Dievą lygiai tiek pat stipriai, jeigu jis nebūtų toks didis ir galingas tol, kol jis yra toks geras ir gailestingas. Mes visi mylime Tėvą labiau dėl jo charakterio, o ne dėl to, jog pripažįstame jo stebinančias savybes.

citata:

Bet Dievo meilė yra išmintinga ir įžvalgi tėviška meilė. Dieviškoji meilė veikia suvienytoje asociacijoje su dieviškąja išmintimi ir visomis kitomis Visuotinio Tėvo tobulos prigimties begalinėmis savybėmis. Dievas yra meilė, bet meilė nėra Dievas. Mirtingosioms būtybėms didžiausias dieviškosios meilės pasireiškimas yra Minties Derintojų padovanojimas, bet jūsų didingiausias Tėvo meilės atskleidimas yra matomas jo Sūnaus Mykolo savęs padovanojimo gyvenime, kada jis gyveno žemėje idealų dvasinį gyvenimą. Būtent viduje gyvenantis Derintojas Dievo meilę individualizuoja kiekvienai žmogiškajai sielai. Kartais būna beveik skaudu, jog esu priverstas pavaizduoti dangiškojo Tėvo dieviškąją meilę jo visatos vaikams, vartodamas žmogiškąjį žodinį simbolį meilė. Šitas terminas, nors jis tikrai pažymi žmogaus aukščiausią sampratą apie mirtingųjų pagarbos ir atsidavimo ryšius, bet taip dažnai įvardija tokią didelę žmogiškųjų ryšių dalį, kuri iš viso yra žema ir visiškai netinkama, kad būtų žinoma kokiu nors žodžiu, kuris taip pat būtų vartojamas tam, jog pavadintų gyvojo Dievo neprilygstamą meilę savo visatos tvariniams! Kaip gaila, jog aš negaliu pasinaudoti kokiu nors dievišku ir išimtiniu terminu, kuris perteiktų žmogaus protui Rojaus Tėvo dieviškosios meilės tikrąjį pobūdį ir nuostabiai gražų prasmingumą. Kada žmogus praranda iš akiračio asmenio Dievo meilę, tada Dievo karalystė tampa tiesiog gėrio karalyste. Nepaisant dieviškojo charakterio begalinės vienybės, meilė yra visų Dievo asmeninių reikalų su savo tvariniais dominuojantis bruožas.

 Išsiųsta: 05.12.12 12:42. Pavadinimas: Vaidai,tau nereikejo..

Vaidai,tau nereikejo tiek vargti,butu uzteke pask.citatos,deja,kitos,ne i tema visai.Na ir ka gi mes cia matome,isivaizduoji,meile didesne uz pati dieva,stai kaip mokama uk,taciau,kaip tas susije su musu aptarinejama tema? Tu bent supratai apie ka sneka, tiek forume,tiek citatoi.Vien zo, atsakau Petrui.Na ir kur mielas zmogau,mes randame,kad meile yra asmuo? Niekur nerandome,na o ismisliti daug ka galima:)

 Išsiųsta: 05.12.12 20:54. Pavadinimas: Turbut,visdelto yra ..

Turbut,visdelto yra atvirksiai,tai dievas yra didesnis uz meile,tai ir norima pasakyti knygoi.Bet kokiu atveju,tas tik pabrezia meile,kaip viena is daugelio,begaliniu jo savybiu.

 Išsiųsta: 05.12.12 22:12. Pavadinimas: Algi, o jei visas ci..

Algi,
o jei visas citatas įsiskaitytai, tai gal suprastum, kodėl aš čia jas visas pacitavau (tai buvo ne šiaip sau)
Yra nebloga patarlė: "Skubos naudą velniai gaudo"...