Įdedu, mano nuomone, labai svarbaus straipsnio vertimą. Jį tikrai verta perskaityti ir susimąstyti - kodėl visgi būtent mums, ir būtent tokiu laiku buvo apreikšta Urantijos Knyga, kodėl blogis vis dar toks gajus mūsų pasaulyje ir kodėl jis taip sunkiai demaskuojamas. Bent man šis straipsnis paliko labai didelį įspūdį, todėl ir ėmiausi jo vertimo, net ir nelabai gerai mokėdamas anglų kalbą.
_____________
Liuciferio maišto Arbitražinis laikotarpis
"Būkite išmintingi kaip gyvatės ..." sakė Jėzus
Chuck Thurston JAV
Tarp Urantijos Knygos skaitytojų egzistuoja daug netikrumo ir reikšmingų nuomonių skirtumų apie Kaligastijos laisvos karjeros tęsimą mūsų pasaulyje.
Kai kurie netgi mano, kad Liuciferio maištas jau išnagrinėtas ir kad Kaligastijos bei Daligastijos jau nebėra.
Manau, kad yra labai svarbu, kad mes išnagrinėtume šį klausimą, atsižvelgiant į mokymus, kurie yra pateikti Urantijos Knygoje. Tie iš mūsų, kurie pasisako už Urantijos Apreiškimą, kaip geriausią ir galutinį sprendimą šiuo klausimu, turi padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų siekiama bendro supratimo. Kaip matysime, Urantijos Knygos autoriai įspėja mus labai aiškiai, kad Kaligastija ir Daligastija mūsų pasaulyje bus dar gana ilgą laiką ateityje.
Visatos politika, kuri pateisina šią situaciją, yra išsamiai paaiškinta. Kadangi sukilėliai atsisakė pripažinti sprendimą prieš juos, sprendimas negali būti priimtas tol, kol visiška užuojauta nesibaigia, taip pat ir mirtingųjų lygyje.
| citata: |
| „Bet jeigu šitas visatos maištininkas, sukilęs prieš tiesos ir gėrio tikrovę, šį nuosprendį pripažinti atsisako ir jeigu savo širdyje kaltasis žino savo pasmerkimo teisingumą, bet atsisako pateikti tokį prisipažinimą, tuomet nuosprendžio įvykdymas turi būti atidėtas sutinkamai su Dienų Senųjų protingu sprendimu. Ir Dienų Senieji atsisako sunaikinti bet kokią būtybę tol, kol tiek blogio darytojas, tiek visi su juo susiję rėmėjai ir galimi užjautėjai turi neišnykusių kokių nors moralinių vertybių ir kokių nors dvasinių realybių." [Popierius 54:3.3, puslapis 615:5] |
|
Mūsų visatos administratoriai gerai žino, kokias žmonių kančias sukelia sukilusių būtybių buvimas ir įtaka, tačiau nėra jokių terminų maišto sutrumpinimui. Laisvos valios panaikinimas šiuos reikalus tik pablogintų.
| citata: |
| „Jeruseme buvo organizuota ekstremalių situacijų eksmirtingųjų taryba, kurią sudarė Galingieji Žinianešiai, pašlovinti mirtingieji, kurie anksčiau drauge su savo kolegomis panašiose situacijose buvo sukaupę asmeninį patyrimą. Jie perspėjo Gabrielį, jog mažiausiai tris kartus daugiau būtybių nuklys, jeigu bus mėginama imtis despotiškų arba bendrų slopinimo metodų...“ [Popierius 54:5.12, puslapis 618:1] |
|
Kodėl šis klausimas dėl maišto prieš Dievą yra labai rimtas ir mirtinai pavojingas?
URANTIJOS Knyga apibūdina Liuciferio maištą kaip "tamsos ir mirties orgiją", ir tai tinkamai paaiškina, kodėl tiek daug keistų dalykų nutiko mūsų pasaulyje. Kaligastija jau ir anksčiau vykdė savo misiją pakirsti ir sunaikinti (jei įmanoma) visas viršžmogiškąsias iniciatyvas, kurios buvo pasiūlytos planetos labui.
| citata: |
„Tai buvo vienas iš giliausiai mane sukrėtusių epizodų šitame maište, kada sužinojau apie vieno iš savosios sūnystės kategorijos, Kaligastijos, negailestingą išdavystę, kuris sąmoningai ir siekdamas piktų kėslų, sistemingai iškreipdavo mokymą ir nuodydavo lavinimą, suteikiamą visose tuo metu veikusiose Urantijos planetinėse mokyklose. Šitų mokyklų griuvimas buvo spartus ir visiškas.“ [Popierius 50:4.12, puslapis 576:2]
„Nors iš Kaligastijos ir Daligastijos buvo atimta didelė dalis jų galių daryti blogį, bet jie darė viską, kas tik įmanoma, kad sužlugdytų Sodo parengimo darbą ir kad šiam darbui trukdytų. [Popierius 73.2.5, puslapis 822:9]
Kaligastijos pasiūlė gudrų ir veiksmingą opozicijos Adominę misiją ...
[Popierius 51.3.4, puslapis 583:3]
„Visos išmintingos būtybės suvokė, jog yra įgyvendinamas paskutinysis savęs padovanojimas, ir kadangi mes jau seniai žinojome apie Liuciferio maištą Satanijoje ir apie Kaligastijos neištikimybę Urantijoje, tai gerai suvokėme, kokia turės būti atkakli kova, kuri prasidės, mūsų valdovui sutikus įsikūnyti Urantijoje mirtingojo materialaus kūno nuolankia forma ir pavidalu.“ [Popierius 119.7.4, puslapis 1317:0]
„... Ir viso šito pritrenkiančio neapykantos pasireiškimo ir šito neturinčio precedento žiaurumo demonstravimo kiekvienas trupinėlis buvo blogų žmonių ir nuodėmingų mirtingųjų darbas. Dievas danguje nenorėjo šito, taip pat šito daryti tikrai neliepė ir pagrindiniai Jėzaus priešai, nors jie daug padarė dėl to, jog užtikrintų tai, kad nemąstantys ir blogi mirtingieji norėtų šitokiu būdu atstumti save padovanojantį Sūnų.“ [Popierius 183.1.2, puslapis 1972:1]
|
|
Ši kova nepasibaigė, kuomet Jėzus buvo nubaustas mirtimi. Aš manau, kad galima teigti, jog Kaligastija vėl bando "daryti daugiau", kad "apsidraustų", jog
Penktasis Epochinis Apreiškimas ir Jo naujas Jėzaus gyvenimo ir mokymų pristatymas taip pat būtų atmestas tokia apimtimi, kokią jis gali kontroliuoti. Turime būti "išmintingi kaip gyvatės ", turėtume tikėtis, kad jis vėl "slidžiai ir efektyviai" planuos "sistemingai iškraipyti instrukcijas" ir "nuodys mokymus", kuriuos mes gauname iš Urantijos Knygos.
| citata: |
| „Iki Mykolo savęs padovanojimo šitie tamsos valdovai stengėsi Urantijoje savąją valdžią išlaikyti...“ [Popierius 53.8.7, puslapis 610:3] |
|
Ar galėjo šie "tamsos valdovai" savo noru atsisakyti valdyti žmonių reikalus savo tikslais?
Aš abejoju. Kodėl jie turėtų? Jie turi daug laiko ir neturi ką veikti.
| citata: |
| „Kaligastija, jūsų atskalūniškas Planetos Princas, tebėra Urantijoje laisvas, kad tęstų savo piktybinius kėslus...“ [Popierius 53:8.6, puslapis 610:2] |
|
Aš nesakau, kad Kaligastija kelia grėsmę mums visiems asmeniškai. Bet aš manau, kad jis užsiima ilgalaikėmis pastangomis sužlugdyti planetinę evoliuciją. Tai, be abejo, buvo jo darbotvarkė praeityje, ir manau, kad mes galime tikėtis to paties ateityje. Jo planetinės išdavystės atsakomybė atrodo yra neribota, visiškai negailestinga ir tik palaipsniui atšaukiama. Kaligastijai rengiantis Planetos Princo vaidmeniui, jis buvo supažindintas su visais žmogaus prigimties ir mirtingosios evoliucijos aspektais, ir jis nuo to laiko yra gerai susipažinęs su kiekvienu žmogiškojo silpnumo ir pažeidžiamumo tipu.
Lanonandekų sūnūs turi ypatingų savybių, kurios jiems leidžia būti puikiais ir efektyviais planetiniais valdovais, bet jų paprastai naudingiausios savybės šiuo metu yra panaudojamos prieš mus.
| citata: |
„Tas didžiulis šitų Sūnų kiekis, pasitraukęs iš vienovės, nereiškia, jog kūrime buvo padaryta klaida. Juos buvo galima sukurti dieviškai tobulus, bet jie buvo sukurti tokie, kad galėtų geriau suprasti laiko ir erdvės pasaulių evoliucinius tvarinius, ir kad galėtų prie jų labiau priartėti.“ [Popierius 35:9.7, puslapis 393:7]
„... Ir visos šitos pastangos suteikti evoliuciniams pasauliams gailestingą vadovavimą turi padidintą polinkį į tai, kad šitos arti žmogaus esančios asmenybės gali nuklysti į šalį, iškeldamos savo pačių protą aukščiau už Aukščiausiųjų Valdovų valią.“ [Popierius 50:1.2, puslapis 572:4]
|
|
Žmonija, dabar, taip pat, kaip tai buvo ir per Jėzaus gyvenimo dienas, yra suskirstyta į tris grupes:
1) tie, kurie palaiko Kaligastiją (sąmoningai ar nesąmoningai);
2) Tie, kurie yra ištikimi nematomam Tėvui;
3) tie, kurie nežino egzistuojančių viršžmogiškųjų realybių konflikto.
Šios kategorijos kai kuriais atvejais iš dalies sutampa, bet didelė dalis jų nenujaučiančių gyventojų yra naudingas veiksnys Kaligastijai.
Viena iš jo mėgstamiausių gudrybių yra žmogaus įsitikinimas, kad jis neegzistuoja.
Nežinojimas = pažeidžiamumas apgaulei ir manipuliacijoms.
Mums sako, nurodant į Kaligastiją, kad
| citata: |
„...dabar šitas sferos maištininkas, kuriam atimta visa valdžia kenkti savo buvusiems pavaldiniams, laukia galutinio, Uversos Dienų Senųjų, nuosprendžio... "
[Popierius 66:8.7, puslapis 753:3]
|
|
Ar tai reiškia, kad Kaligastija yra visiškai bejėgis?
Atsižvelgiant į kitus jo dabartinės būklės apibūdinimus, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jis nebegali tiesiogiai prieiti prie normalus tipo žmonių - "jo buvę patarnautojai"
nuo Sekminių dienos, šio pasaulio mirtingieji yra asmeniškai ir betarpiškai apsaugoti, jeigu jie leidžia vadovauti Minties Derintojams ir Tiesos Dvasiai. Bet tai nereiškia, kad Kaligastija nesiekia įtakos ir kitais būdais.
Mums taip pat sako, kad jis
| citata: |
| „... santykinai yra nebepajėgus nuo Kristaus nukryžiavimo laiko.“[Popierius 53:8.9, puslapis 610:5] |
|
Autoriai nenaudotų žodžio "santykinai", jeigu jo įtaka būtų labai maža.
Jis nebėra mūsų Planetos Princas, bet vis tiek jis turi 200 milijardų metų Lanonandekų sūnaus viršžmogišką blizgesį.
ĮTAKOS KRYPTYS
Me gavome tvirtų garantijas apie žmogaus valios šventumą ir dvasinio įtikėjimo galią.
pvz.
| citata: |
„Net iki Mykolo savęs padovanojimo Urantijoje, nei Kaligastija, nei Daligastija niekada negalėjo išnaudoti mirtingųjų arba priversti bet kurį normalų individą, ką nors daryti prieš žmogiškąją valią.“ [Popierius 66:8.6, puslapis 753:2]
„... Nei Šėtonas, nei Kaligastija niekada negalėjo paliesti įtikėjusių Dievo Sūnų arba priartėti prie jų; įtikėjimas yra veiksmingas šarvas prieš nuodėmę ir piktybiškai sąmoningą blogį. Tai yra tiesa: "Tas, kuris yra gimęs iš Dievo, tas save apsaugo, ir nelabasis jo nepaliečia." [Popierius 53:8.8, puslapis 610:4]
|
|
ir mūsų Minties Derintojai taip pat saugo nuo mūsų Kaligastiją ir Daligastiją saugiu atstumu:
| citata: |
| „po Pentakosto dienos šitas išdavikas Kaligastija ir jo lygiai tiek pat paniekos nusipelnęs partneris, Daligastija, yra nuolankūs prieš Rojaus Minties Derintojų ... dieviškąją didybę...“ [Popierius 53:8.7, puslapis 610:3] |
|
Tačiau šiems patikinimams yra vienas apribojimas:
| citata: |
| „Kaligastija, jūsų atskalūniškas Planetos Princas ... nebeturi absoliučiai jokios galios tam, jog įsiskverbtų į žmonių protą, negali jis prisiartinti ir prie jų sielų tam, kad jas sugundytų ar nuklaidintų, nebent jos iš tikrųjų nori būti prakeiktos jo piktybinio blogio buvimu.“ [Popierius 53:8.6, puslapis 610:2] |
|
Bet mes taip pat žinome, kad žmones gali paliktų jų Minties Derintojai:
„Dvasinė (sielos) mirtis. Jeigu ir kada mirtingasis žmogus yra galutinai atstūmęs išlikimą, kada, Derintojo ir išliekančiojo serafimo bendra nuomone, jis būna paskelbtas dvasiškai nemokiu, morontiškai bankrutavusiu... tada Orvontono valdovai tikrai duoda įsakymą, jog viduje gyvenantis Pagalbininkas būtų nedelsiant išlaisvintas ... Šitokia mirties rūšis savo reikšme yra galutinė, nežiūrint to, jog fizinio ir protinio mechanizmų gyvosios energijos savo žemiškąją veiklą tęsia toliau...“ [Popierius 112:3.2, puslapis 1229:9]
Kaligastija neturėtų turėti jokių problemų susisiekti su žmonėmis, kuriuos paliko Minties Derintojai, ypač jei jie "
iš tikrųjų nori būti prakeikti jo piktybinio blogio buvimu."
Bendravimas su Kaligastija, su jo tiesioginiu asmeniniu buvimu, padaro įmanomu gauti "apdovanojimą" sąmoningai atmesti išlikimą per šį gyvenimą. Sunku įsivaizduoti, kodėl žmonės priima tokį sudėtingą sprendimą, bet tai tikriausiai pasireiškia kaip žmogaus intelekto iškrypimas. Minties Derintojų apleisti asmenys gali veiksmingai veikti tol, kol jie "laikinai bus" Kaligastijos galioje ir įtakoje, ir veiks kaip jo įgalioti asmenys. Skirtingai nei Kaligastija, jie neturės jokių sunkumų bendrauti su tais asmenimis, kuriuose Minties Derintojai gyvena. Tuo tarpu tie, kurie sukilo prieš Dievą ir visatą, neišvengiamai atvedė savo sielas į mirtį ir jie taip pat atvėrė svaiginantį didžiavimąsi klaidinga laisve, kuri išsilaisvino juos nuo visų apribojimų ir įsipareigojimų, susijusių su sąžiningumu, atvirumu ir atsakingumu.
Maištaujantys žmonės gali būti dvasiškai mirę ir vis dar turėti didelę įtaką žmonijos reikalams per savo fizinio egzistavimo laiką.
| citata: |
„... šitas Derintojo paleidimas neturi jokios įtakos toms pareigoms, kurias vykdo asmeninis arba grupinis serafimas, susijęs su tuo individu, kurį apleido Derintojas“
[Paper112: 3.2, 1229:9 puslapis]
|
|
Kitaip tariant, išlikimo atmetimas nedelsiant nesukelia proto ar kūno silpnėjimo. Asmenybė veikia toliau, kol kūnas ir protas vis dar funkcionuoja, bet individualus egzistavimas pagal šiuos dokumentus baigiasi tik tada, kada tokia asmenybė susilieja su Aukščiausiąja Būtybe po fizinės mirties:
| citata: |
| „... Atsiradusi kaip reakcija į Tėvo valią, asmenybė pasieks Dievybės likimą, bet žmogus turi pasirinkti, bus jis ar nebus tada, kada toks likimas bus pasiektas. Kada tokio pasirinkimo nebūna, tada asmenybė patirtinę Dievybę pasiekia tiesiogiai, tapdama Aukščiausiosios Būtybės dalimi. Šis ciklas yra iš anksto nulemtas, bet žmogaus dalyvavimas jame yra pasirinktinis, asmeninis, ir patirtinis.“ [Paper112: 5.2, puslapis 1232:3] |
|
Sielos mirtis yra tikra sielos savižudybė. Tai yra gana sąmoningos valios pasirinkimo rezultatas. Išlikimo atmetimas reikalauja sąmoningo, galutinio ir neatšaukiamo sprendimo.
| citata: |
| „... visi valios tvariniai turi patirti vieną tikrąją galimybę, kad priimtų neabejotiną, sąmoningą, ir galutinį sprendimą.“ [Popierius 112:5.9, puslapis 1233:5] |
|
Šios ištraukos mums pasako, kad tikrai yra dar visai įmanoma, kad žmonės galėtų prisijungti prie Kaligastijos reikalų ir jam padėti su savo "nuodėmingomis konstrukcijomis." Vienintelis reikalavimas yra noras apleisti savo sielą.
Kaligastija yra visiškai laisvas nustatyti strateginius aljansus su žmonėmis ar žmonių grupėmis, kurios gana sąmoningai nori jo svaiginančio buvimo ir jo viliojančios įtakos. Meluodamas, kad jo nėra,
jis tikriausiai bus paskutinis, kuris praneš apie amžinąsias pasekmes tiems, kurie pakluso jo darbotvarkei.
Sielos mirtis, kaip bebūtų, neatrodo tokia didelė kaina žmogui, kuris neigia Tėvo buvimą, ir netiki pomirtiniu gyvenimu. Viliojančios ir linksmos Kaligastijos velniškos schemos ir gudrybės - valdžia, turtai ir kiti nesąžiningi privalumai, kuriuos jis gali pasiūlyti - gali lengvai apsunkinti būdus atsispirti tokiai pagundai silpnavaliams asmenims. Mes taip pat galime tikėtis, kad jis labai protingai ir gudriai rinktųsi žmones, kaip savo bendrininkus. Iš pradžių jis ieškotų žmonių, turinčių aukštą intelektą, kurie yra pasiruošę maištauti prieš Dievą ir prisijungti prie sukilimo, tokiu būdu nutraukti savo ryšius su Minties Derintojais. Nedidelis skaičius tokių žmonių gali tapti jo pirminiais ryšiais su didelėmis jo šalininkų grupėmis ateityje, kurios vykdytų jo planus ir gautų pažadėtą naudą. Absoliutus slaptumas, be abejonės, būtų svarbiausias reikalavimas bet kurios kartos pavieniams asmenims, kurie sąmoningai suvienija jėgas su juo, ir
jūs galite būti tikri, kad jis nuslėptų savo tikruosius tikslus nuo savo žmogiškųjų "draugų". Kaligastiją turėjo puikią patirtį dirbti su žmonėmis.
| citata: |
| „... Lygiai taip buvo lengva pasiekti primityviai mąstančių evoliucinių mirtingųjų paramą.“ [Popierius 67:4.6, puslapis 758:4] |
|
Be šių tiesioginių įtakos metodų,
mes taip pat buvome įspėti apie Kaligastijos darbo galimybes per "aklus agentus" - nuoširdžius žmones, kurie tiki, kad jie daro teisingus dalykus, kaip ir Serapatatijos atveju:
| citata: |
| „Serapatatija tapo vienu iš pačių gabiausių ir sumaniausių tarp visų Adomo padėjėjų. Visuose savo veiksmuose jis buvo visiškai sąžiningas ir be galo nuoširdus; jis niekada nesuvokė, net ir vėliau, jog tomis aplinkybėmis jis buvo panaudotas kaip klastingojo Kaligastijos įrankis.“ [Popierius 75:3.3, puslapis 841:3] |
|
Kaligastija gali būti neteisingas, tačiau jis nėra kvailas. Jis tikriausiai neeikvoja savo laiko nereikšmingoms ar neesminėms blogybėms, išskyrus atvejus, kuomet tai sukelia painiavą ir klaidingą nuomonę apie jo buvimą ir realius tikslus.
| citata: |
| „Apskritai, kada yra manoma, jog silpnus ir amoralius mirtinguosius veikia velniai ir demonai, tada juos tiesiog valdo nuo jų pačių neatsiejami ir žemi polinkiai, juos suvilioja jų pačių natūralus palinkimas. Per daug tikima, jog blogis yra dėl velnio veikimo, su kuriuo jis nėra susijęs.“ [Popierius 53:8.9, puslapis 610:5] |
|
NUOSPRENDIS IR JO PRIELAIDOS
Nors Urantijos Knyga tiksliai neprognozuoja, kiek laiko tęsis teismas, autoriai suteikia mums aiškų paaiškinimą apie problemas ir sąlygas, kurių turi būti laikomasi prieš priimant galutinį sprendimą, kartu su tam tikrais laiko vertinimais, kurių bus
greičiausiai privaloma laikytis. Daug daugiau šio klausimo painiavos, atrodo, atsiranda iš to, kad sukilimas gavo palankumą iš trijų labai skirtingų lygių:
1) iš Satanijos pasaulių sistemos;
2) iš evoliucinių pasaulių viršžmogiškų administracijų;
3) iš mirtingųjų evoliucinių pasaulių reikalų.
Vertinant sukilimo pasekmių pašalinimo terminą pagal Urantijos Knygos nuorodas visuomet turi būti vadovaujamasi, turint mintyje visus šiuos tris variantus.
Pavyzdžiui, pagal Melkizedeką, maištas
| citata: |
| „...Puolusiuose pasauliuose jis pasibaigia tuoj pat, kai tik atvyksta dieviškieji Sūnūs.“ [Popierius 53:9.7, puslapis 611:6] |
|
Tai yra tiesa, bet tik tada, kada šiuos pasaulius rūpestingai valdo viršžmogiškosios administracijos, žinoma, kurios siekia užtikrinti tokius rezultatus mirtingame lygyje. Mes randame panašius pavyzdžius šiose vietose:
| citata: |
Ir kada Jėzus nusileido žemyn, užbaigęs savo buvimą ant Hermono Kalno, tada Liuciferio maištas Satanijoje ir Kaligastijos atsiskyrimas Urantijoje buvo iš esmės užbaigti.“ [Popierius 134:8.9, puslapis 1494:2]
„Ten ant Hermono Kalno, kaip šios sferos mirtingasis, kuriam nepadėjo niekas, jis buvo sutikęs ir nugalėjo Urantijos apsimetėlį, Kaligastiją, šito pasaulio princą. Tą reikšmingą dieną, kaip liudija visatos dokumentai, Jėzus iš Nazareto tapo Urantijos Planetos Princu.“ [Popierius 136:3.1, puslapis 1512:5]
|
|
Kaip maištas pasibaigia dieviškiesiems Sūnums atvykstant į "puolusius pasaulius", taip Jėzus užbaigė sukilimą šiame pasaulyje, administratyviai kalbant, kuomet jis susikovė su sukilėliais ant Hermono Kalno. Iš Kaligastijos buvo galutinai atimta visa valdžia, o visi jo viršžmogiškieji rėmėjai (išskyrus Daligastiją) buvo pašalinti iš planetos. Reikėtų priminti, kad tuo metu Kaligastija buvo vis dar nominalus Urantijos Planetos Princas
| citata: |
„Jis nebuvo galutinai nušalintas iki Kristaus Mykolo laikų Urantijoje.“ [Popierius 75:2.2, puslapis 840:4]
„Mykolo gyvenimo materialiame kūne metu iš šito išdaviko Princo buvo galutinai atimta visa valdžia Urantijoje.“ [Popierius 66:8.5, puslapis 753:1]
„Šiuo metu visa maištininkų tarpinių būtybių grupė yra laikoma suimta Edentijos Pačių Aukštųjų įsakymu. Daugiau jie nebeklajoja šitame nelaimės prislėgtame pasaulyje.“ [Popierius 77:7.8, puslapis 864:1]
„...maištininkais cherubimais ir serafimais, kurie taip pat buvo žemėje iki pat Kristaus mirties ir prisikėlimo momento.“ [Popierius 77:7.4, puslapis 863:5]
|
|
Dabartiniu metu, kada Mykolas įkūrė Jerusemo komisiją iš dvidešimt keturių buvusių urantijiečių, turinčių įgaliojimus jam atstovauti visas izoliuotas planetas sistemoje.
| citata: |
| „...Vienas iš šitos tarybos narių dabar visada būna Urantijoje kaip reziduojantis aukščiausiasis vadovas.“ [Popierius 114:1.1, puslapis 1251:0] |
|
Viršžmogiškos lojalios administracijos sukūrimas mirtingoje sferoje, vienok,
neleidžia iš karto arba savavališkai pakeisti žmonių mąstymą ar žmonių simpatijas.
Tai labai svarbu! Aukštesnė Visatos valdžia niekada nepažeidžia ir neslopina žmogaus laisvos valios. Žmonių įsitraukimas į Liuciferio maištą duoda neribotas jų saviraiškos galimybes, net ir esant lojaliai viršžmogiškajai administravimo globai.
Kaip Žmogaus Sūnus, Jėzus pasiekė ir pademonstravo žmogišką visatos sukilimo nugalėjimą. Galutinis maišto nutraukimas mūsų pasaulyje dabar tiesiog laukia tokio meto, kuomet visi žmonės bus panašūs, bet taip tikėtina bus tik tolimoje ateityje, kaip galime pastebėti.
Sukilėlių bandymas sutrukdyti Mykolo misiją taip pat nutraukė visų Satanijos sistemos pasaulių užuojautą jų reikalui, dėl ko sistemos lygmeniu sukilimas priartėjo prie pabaigos.
| citata: |
| „Po jų pastangų paveikti Mykolą, kada jis buvo savęs padovanojimo materialaus kūno pavidalu, išnyko bet kokia užuojauta Liuciferiui ir Šėtonui visoje Satanijoje, tai yra, už nuodėmės izoliuotų pasaulių ribų.“ [Popierius 53:8.2, puslapis 609:5] |
|
Maišto pabaiga sistemos lygmeniu buvo ne tik paprastas administracinis sprendimas. Jis baigėsi, nes sukilėliai prarado visą užuojautą ir paramą.
Žmonių užuojauta maišto lyderiams dar nėra pasibaigusi, todėl maištas vis dar tęsiasi mirtingųjų lygyje.
| citata: |
| „Mykolo įsikūnijimas nutraukė Liuciferio maištą visoje Satanijoje, išskyrus atskalūniškų Planetų Princų planetas.“ [Popierius 53.8.3, puslapis 609:6] |
|
Todėl Kaligastija ir Daligastija buvo palikti laisvėje:
| citata: |
„Kaligastija, jūsų atskalūniškas Planetos Princas, tebėra Urantijoje laisvas...“ [Popierius 53.8.6, puslapis 610:2]
„Šitie reikalai, be abejonės, liks tokioje padėtyje, kokioje yra dabar, tol, kol visas Liuciferio maištas susilauks galutinio nuosprendžio ir kada bus nuspręsta dėl visų dalyvių likimo.“ [Popierius 67.4.5, puslapis 758:3]
|
|
Kaligastija ir Daligastija žino, kad tik sukilimas mirtingųjų lygyje tebėra vienintelis veiksnys prailginti savo gyvenimą, todėl jie yra labai suinteresuoti, kad maištas vyktų kaip įmanoma ilgiau. Tuo tarpu, visatos valdovai negali savavališkai atidėti (ar paspartinti) arbitražinio sprendimo priėmimą:
| citata: |
„Trumparegis ir laiko apribotas mirtingųjų protas turėtų neskubėti kritikuoti toli numatančių ir visaišminčių visatos reikalų administratorių laiko uždelsimų.“ [Popierius 54:6.8, puslapis 619:5]
„Akivaizdu, jog Emanuelis patarė Mykolui likti atokiau nuo maištininkų ir leisti maištui rutuliotis natūraliu savęs sunaikinimo kursu. O Dienų Sąjungos išmintis yra suvienytos Rojaus Trejybės išminties laiko atspindys.“
[Popierius 54:5.8.7, puslapis 617:8]
|
|
Arbitražinį procesą reglamentuoja nekintama visatos politika, kuri reikalauja, kad būtų užbaigta visa užuojauta sukilėliams ir jų viliojančiai sofistikai:
| citata: |
| „Dienų Ištikimasis Edentijoje patarė Žvaigždyno Tėvams leisti maištininkams elgtis laisvai iki pat galo, kad visa užuojauta šitiems piktadariams būtų kuo greičiau išrauta iš kiekvieno dabartinio ir ateities Norlatiadeko piliečio širdies – iš kiekvieno mirtingo, morontinio, ar dvasinio tvarinio.“ [Popierius 54:5.9, puslapis 617:9] |
|
Atkreipkite dėmesį, kad
tai liečia visus mirtinguosius, tiek dabartinius, tiek ir ateities, ir ne tik Urantijoje, bet visose Satanijos maištaujančiose planetose.
| citata: |
| „Jeruseme Orvontono Aukščiausiojo Vykdytojo asmeninis atstovas Gabrieliui patarė sudaryti visas galimybes tam, jog tuose reikaluose, kurie yra įtraukti į Liuciferio Laisvės Deklaraciją, kiekvienas gyvas tvarinys subrandintų sąmoningą pasirinkimą.“ [Popierius 54:5.10, puslapis 617:10] |
|
| citata: |
| „Tam, kad Norlatiadeko būtybėms kilimo į Rojų durys būtų laikomos atviros, reikėjo užtikrinti, jog maištas vystytųsi iki galo, ir visišką apsisprendimą dėl požiūrio garantuoti visoms būtybėms, kurios kokiu nors būdu yra su tuo susijusios.“ [Popierius 54:5.10, puslapis 617:10] |
|
"Visiškas apsisprendimas dėl požiūrio" nepalieka jokių pilkų atspalvių, ir "visi susiję su šiuo klausimu" mirtingieji - dabarties ir ateities – į jį bus įtraukti.
Apmąstytas Tėvo buvimo neigimas ir sąmoningas, ryžtingas blogio siekimas kartu daro daug žalos šioje planetoje. Abu pareiškimai kyla iš klaidingo Liuciferio laisvės manifesto. Ir jiems abiems ploja Kaligastija.
Sąmoningas, apmąstytas blogis nėra toje pačioje kategorijoje kaip įprastas evoliucinis blogis, toks, kaip godumas, savanaudiškumas, kerštas, sunkus smurtas, trumparegiška aistra ir t.t.
Apmąstytas blogis neturi moralinių susilaikymo ribų. Jis pavirsta į nuodėmę ir neteisingumą Urantijos Knygos prasme.
Jėzus aiškina tai šiuo būdu:
| citata: |
| „Blogis yra neatskiriamas nuo šito pasaulio natūralios tvarkos, bet nuodėmė yra sąmoningo maišto požiūris, kurį į šitą pasaulį atnešė tie, kurie iš dvasinės šviesos nupuolė į visišką tamsybę.“ [Popierius 148:4.6, puslapis 1660:5] |
|
Yra ir toks yra dieviškas paaiškinimas:
| citata: |
| „Salvingtono Dieviškasis Tarnas kaip savo trečiąjį savarankišką kreipimąsi išleido mandatą, nurodantį, jog nebūtų daroma nieko, kas pusiau išgydytų, bailiai nuslopintų, arba kitokiu būdu nuslėptų siaubingą maištininkų ir maišto vaizdą. Angeliškosioms gausybėms buvo nurodyta dirbti, kad būtų iki galo atskleista ir be apribojimų suteikta galimybė nuodėmės išraiškai kaip greičiausiam metodui, kurio dėka būtų pasiektas tobulas ir galutinis išsigydymas nuo blogio ir nuodėmės nelaimės.“ [Popierius 54:5.11, puslapis 617:11] |
|
Siekis savavališkai nušalinti Kaligastiją ir jo kolegą bendrininką pirmiau, negu bus pasiektas "tobulas ir galutinis išsigydymas" (tai yra tol, kol jie vis dar galės pasitelkti žmogaus užuojautą ir paramą), akivaizdu, kad negali atitikti dieviškos politikos.
Įvertinant bendrą laiką, kiek gi laiko užtruks, kol bus pasiektas "tobulas ir galutinis išsigydymas"? Kiek laiko užtruks, iki nuodėmės ir savivalės nebus galima surasti Urantijoje?
| citata: |
„... Uversos tribunolai dar nepriėmė vykdomojo sprendimo dėl Gabrielio apeliacijos, prašančios maištininkus sunaikinti, bet toks dekretas, be jokios abejonės, bus pateiktas, kada ateis laikas, kadangi pirmasis žingsnis, svarstant šitą bylą, jau yra žengtas.“ [Popierius 53:8.4, puslapis 609:7]
|
|
Šios ištraukos rodo, kad terminas "ateis laikas" gali trukti kažkur nuo 100.000 iki 800.000 metų Urantijoje, ir galbūt pasieks "ateities amžių", kuomet planeta bus prie Šviesos ir Gyvenimo amžiaus slenksčio.
Ši ištrauka rodo, kad tai gali užtrukti 100.000 metų:
| citata: |
| „... Ir vis tik tai būtų artimesnis palyginimas su Liuciferio gyvenimo trukme, net jeigu jo teisminis nagrinėjimas, pradėtas dabar, nebūtų užbaigtas per šimtą tūkstančių Urantijos metų...“ [Popierius 54:5.13, puslapis 618:2] |
|
Sekančios dvi ištraukos, kartu, sufleruoja 800.000 metų
| citata: |
„... Visas Uversos patarėjų korpusas laikėsi tos pačios nuomonės, kada patarė Gabrieliui leisti maištui vystytis laisvai ir natūraliai, net jeigu prireiktų ir milijono metų tam, jog būtų panaikintos pasekmės.“ [Popierius 54:5.12, puslapis 618:1]
„... byloje Gabrielis prieš Liuciferį, kuri buvo įtraukta į Uversos aukščiausiojo teismo dokumentus beveik prieš du šimtus tūkstančių metų, kaip laiką skaičiuojate jūs.“ [Popierius 53:9.3, puslapis 611:2]
|
|
1.000.000 metų (vertinimo laikas) minus 200.000 metų (praėjęs laikas iki šiol)
= 800.000 metų.
Taip pat mes turime ir tokį pareiškimą:
| citata: |
| „... Visiškai yra įmanoma, jog kuriame nors ateities amžiuje, kada Urantija artės prie šviesos ir gyvenimo eros, kada nuosprendis dėl Liuciferio maišto ir Kaligastijos maišto bus pagaliau priimtas, tada Urantijoje mes galėsime pamatyti...“ [Popierius 93:10.8, puslapis 1025:4] |
|
Tai, kad Urantija "artės prie šviesos ir gyvenimo eros" yra siejama būtent su tolimo laiko perspektyva, matyti pagal kitus du vertinimus. Autoriai nenaudotų žodžio "
pagaliau", jeigu kažkokios įvykių sekos būtų tikimasi artimiausioje ateityje. Tai, kad Kaligastija išliks taip ilgai mūsų aplinkoje, papildomai pagrindžia šis paaiškinimas:
| citata: |
| „... Praeinantis laikas padidino pasekminį gėrį, kuris turi būti gautas iš Liuciferio kvailystės; ir kadangi tas blogis, kuris turi būti nubaustas, buvo visiškai iki galo išsivystęs per palyginus trumpą laiką, tai akivaizdu, jog visaišminčiai ir numatantys visatos valdovai tikrai prailgins tą laiką, per kurį būtų galima gauti vis daugiau naudingų pasekmių. Nepaisant tų daugelio papildomų priežasčių, dėl kurių buvo uždelstas Satanijos maištininkų suėmimas ir nuteisimas, bet vien tik šitos naudos būtų užtekę tam, jog būtų paaiškinta, kodėl šitie nuodėmingieji nebuvo įkalinti anksčiau, ir kodėl jie nebuvo nuteisti ir sunaikinti.“ [Popierius 54:6.7, puslapis 619:4] |
|
Kitaip tariant, praeis daug laiko, kol mes pamatysime galutinį sprendimą. Tuo tarpu, "
gauti vis daugiau naudingų pasekmių", leidžiant Kaligastijai pasilikti planetoje reiškia, kad tokiu būdu galės būti gauta daug didesnė nauda už tą trumpalaikę naudą, jei jis būtų pašalintas savavališkai (arbitriškai), greičiau nei būtų galutinai išspręstos šios problemos.
IŠVADOS
Vienais iš puikių Liuciferio fiasko rezultatų bus civilizacijos vystymasis šiame pasaulyje, kada ji taps visiškai atsparia sukilimui Visatoje. Urantija galiausiai pasieks šviesos ir gyvenimo etapą, nepaisant buvusių maištingojo Planetos Princo kovos pastangų.
Gyvenimas sukilimo metu, akivaizdžiai atrodo kaip retos ir vertingos patirties tipas, žiūrint per bendrą dalykų schemą. Tai suteikia veiksmingą vakciną nuo galimų būsimų sukilimų. Daugybė urantijiečių įgaus šią galingą išmintį, individualiai, per visą ateities laiką ir amžinybę.
------------------------------------------------------
Straipsnio originalas yra adresu:
http://urantia-uai.org/publications/uai-journal/journal-archives/ - Vol. 19, No. 4 December 2012
- dalyvis dabar forume