Išsiųsta: 11.02.10 23:42. Pavadinimas: Pliurpalai (ïðîäîëæåíèå)

 Išsiųsta: 19.10.17 17:28. Pavadinimas: Pirmaja civilizuotos..

Pirmaja civilizuotos inkvizicijos auka galime laikyti Jėzų. Po to seke krikščionių niokojimai labiau charakterizuoja tarpreliginius karus. Tipiškas nukryžiavimas lygintinas Jėzaus –Giordano Brunas ant kryžiaus, ant laužo. Ir apgailėtina, kada katalikų –krikščionių bažnyčiose vienas nukryžiuotasis. Kitas, jų pačių rankomis sudegintas, Dievo darbus tyrinėjęs mokslinėje materialioje plotmėje, pagal Vatikano kanonus turėtų būti altoriaus šventasis. Tai, kaip buvo protiškai išprievartautas Galileo Galilėjus (kitas altoriaus šventasis); nei iš tolo neprilygsta šiandieninės pedofilinės veikos. Šiandien Dokumentai visiems ir kiekvienam įgalina kalbėti daugybe temų –aspektų. Ir ką matom? Priekabus irzlus inkštimas, šuniškas amsėjimas; sinhedrinistinės ir viduramžių lnkvizicijos palikuonio.

 Išsiųsta: 19.10.17 12:51. Pavadinimas: Kas įeis, kas n..

Kas įeis, kas neįeis; -tiesioginis rūpestis –pastangos Minties Derintojo. Netiesioginis –Seraafimo ir kitų Trečiojo Šaltinio ir Centro agentūrų. Suirzęs žmogeliuko komentaras.

Apreiškimo pasekoje, atskiro (atskirų) individo širdyje ir prote, sąmoningai, ar nesąmoningai gali atsirasti akstinas, gali kilti iniciatyva, gali susiformuoti tikslas. Apreiškimo pasirodymas paprasčiausiai parodo, kad pagalbinės proto dvasios pakankamai padidino individų (tautų, regionų, civilizacijų) protines galias. Penktasis Apreiškimkas išskirtinis tuom, kad pateiktas be lydinčiųjų dvsinių, ar dalinai dvasinių būtybių, paliekant atskiram-atskiriems individams Jį suprasti, aiškinti, adaptuoti praktikoje. Fanatizmo energiją panaudok savo taip išdeklaruotų tikslų realizavimui. Inkvizicijos priešinimąsi išplėstom tiesom pasaulis matė ir žino; veltui dirbi. Ar tai vienintelis tavo tikslas?

 Išsiųsta: 23.10.17 13:22. Pavadinimas: Tikslas yra brolyst&..

Tikslas yra brolystė (beje, visų žmonių), suvedant visų tikėjimų žmones į kokį nors vieną, pagrindinį. Bet tai yra amžių tikslas.

citata:

visos religijos atsirado dėl žmogaus skirtingo intelektualaus reagavimo į vienodą dvasinį vadovavimą jam. Jos niekada negali tikėtis pasiekti tikėjimų, dogmų, ir ritualų vienovės, nes visa tai yra intelektualu. Tačiau jos gali įgyvendinti, ir kada nors pasieks visuotinio Tėvo tikro garbinimo vienybę, nes tai yra dvasinis dalykas, o dvasioje - ir tai yra amžiams tiesa - visi žmonės yra lygūs.

(vertimą šiek tiek koregavau, nes Jokubėno vertimas yra šiek tiek netikslus)

citata:

pažanga civilizacijos veiklos srityse tiesiogiai veda į mirtingojo pastangas įgyvendinti aukščiausius žmogiškuosius ir dieviškuosius tikslus – žmogaus brolystės visuomeninį pasiekimą ir Dievo-sąmonės asmeninį statusą, kuris atsiskleidžia kiekvieno individo aukščiausio laipsnio troškimu vykdyti Tėvo danguje valią.

Blogai, kuomet kažkam vaidenasi inkvizicija, nes

citata:

religija nesivysto, jeigu jos nedrausmina konstruktyvi kritika, nestiprina filosofija, negrynina mokslas, ir nemaitina ištikima bičiulystė.

Tik kvailas žmogus nuo savęs atsakomybę, tame tarpe ir dėl išlikimo, perkelia Dievui ar Minties Derintojui. Apreiškimas skirtas tikrai ne atskiriems individams, o visai žmonijai. Ir tam reikia, kad žmonės pradėtų susikalbėti. Bet tiek nelabojo, tiek ir jo pasekėjų tikslas yra priešinti žmones. Ir geriausia to paskata - puikybė. Lietuva turi du puikybės perpildytas asmenybes, skaičiusias Urantijos Knygą - Algimantą J. ir pilietį-Vėją-Juliją-ir dar kažką viename, kur nesuprasi net ir lyties, kaip genderistiniame pasaulyje. Na gal ir dar yra, bet nesireiškia viešumoje. Nikai keičiasi, bet stilius nesikeičia, o narcizišką puikybę išduoda komentavimas tarsi pačiam sau ir dėl savęs, rašant vieną komentarą po kito ir faktiškai su niekuo nediskutuojant bei neieškant bendrų tikslų ir tos tikros dvasinės brolystės, kuomet savasis aš (asmeninės ambicijos) paliekamas nuošalyje. Man tokie narciziniai pasireiškimai yra bjaurūs. Ir grynai tokio tipo žmonių (skaitančių Urantijos Knygą) nepastebėjau užsienyje. Taip, gal ir kiti turi tam tikrų ambicijų, intelekto pranašumo ir pan., bet niekur kitur nemačiau tokio tiesioginio bjaurėjimosi pašnekovu, net ir kritikuojančiu.
Tokio tipo komentarus man pačiam rašyti yra gana sunku, bet jie reikalingi. Jei pašnekovui nepadės, tai bent kas nors kitas nenorės tokio tipo bendravimo. Man tikrai teko bendrauti su religiniais fanatikais, tvirtinančiais, kad Biblija visiškai šventa ir joje niekas negali net ir kablelio pakeisti. Beje, kai kurių jų intelektas ir Biblijos žinios buvo itin aukšto lygio, bet bendravimo "prieskonis" buvo toks pats, kaip ir bendraujant su piliečiu-Julija-Vėjumi & co.
Gaila, kad pradingo šio forumo normalūs skaitytojai, kurių tikrai buvo palyginus nemažai, tarsi Vėjas juos būtų nupūtęs ar išblaškęs...

 Išsiųsta: 08.11.17 13:30. Pavadinimas: seksualinis priekabi..

seksualinis priekabiavimas, pedofilinis priekabiavimas; sunku apibrėžti koks čia priekabiavimas -kažkoks nedaproto blūdas; ir tai geriausiai palygintina su inkvizicija, kaip priekabiautoja prie visko, kas neatitinka jos teiginius (citatas).
_ _ _

Nors su Mokytoju buvo lengva užmegzti ryšį, bet jis visada gyveno nepriklausomai nuo visų žmogiškųjų būtybių ir aukščiau už visas žmogiškąsias būtybes. Jo niekada nė vieną akimirką nevaldė nė viena grynai mirtingojo įtaka arba jo niekada neveikė moraliai silpna žmogiškoji nuomonė. Jis nekreipė jokio dėmesio į visuomenės nuomonę, ir jo neveikė pagyrimai. Jis retai kada stabteldavo tam, kad ištaisytų nesusipratimus, arba tam, kad įsižeistų dėl klaidingo aiškinimo. Jis niekada neprašė nė vieno žmogaus patarimo; jis niekada neprašė melstis.

Jis stengėsi šitiems apaštalams atsargiai perteikti tiesą, kad jis su šita savęs padovanojimo misija yra atėjęs ne tam, kad parodytų pavyzdį nedideliam skaičiui žemės tvarinių, bet tam, kad sukurtų ir parodytų žmogiškojo gyvenimo normą visoms tautoms visuose pasauliuose ištisoje savo visatoje. Ir šitoji norma priartėjo prie aukščiausiojo tobulumo, net ir iki Visuotinio Tėvo galutiniojo gėrio. Bet apaštalai jo žodžių prasmės negalėjo suvokti.

Jis paskelbė, jog yra atėjęs tam, kad veiktų kaip mokytojas, toks mokytojas, kuris yra atsiųstas iš dangaus, kad materialiam protui pateiktų dvasinę tiesą. Ir būtent tiksliai tą jis ir darė; jis buvo mokytojas, ne pamokslininkas. Žmogiškuoju požiūriu Petras buvo daug veiksmingesnis pamokslininkas už Jėzų. Jėzaus pamokslavimas buvo toks veiksmingas dėl jo unikalios asmenybės, o ne dėl to, kad jo iškalba ar emocinis apeliavimas būtų kėlę susižavėjimą. Jėzus kalbėjo tiesiai į žmonių sielas. Jis buvo žmogaus dvasios mokytojas, bet per protą.

Mokytojas siekė įteigti visiems karalystės evangelijos mokytojams, kad jų vienintelis rūpestis yra atskiram žmogui apreikšti Dievą kaip jo Tėvą – vesti šitą atskirą žmogų į tai, kad jis imtų sąmoningai suvokti save sūnumi; tada šitą patį žmogų pristatytų Dievui kaip jo įtikėjimo sūnų. Šitie abu esminiai apreiškimai yra užbaigti Jėzuje. Jis, iš tikrųjų, tapo “tuo keliu, ta tiesa, ir tuo gyvenimu.” Jėzaus religija visiškai rėmėsi jo savęs padovanojimo žemėje gyvenimu. Kada Jėzus iš šito pasaulio išvyko, tada nepaliko jokių knygų, jokių įstatymų, ar kokių nors kitokių žmogiškosios organizacijos formų, turinčių poveikio individo religiniam gyvenimui.
Jėzus aiškiai pareiškė, kad jis atėjo tam, jog su žmonėmis užmegztų asmeninius ir amžinus ryšius, kurie amžinai turi būti iškilę aukščiau už visus kitus žmogiškuosius ryšius. Ir jis pabrėžė, kad šita artima dvasinė bičiulystė turi pasiekti visų amžių ir visų visuomeninių sąlygų visus žmones ir visose tautose. Ir jo vienintelis pasiūlytas atlygis savo vaikams buvo: šitame pasaulyje – dvasinis džiaugsmas ir dieviškoji komunija; kitame pasaulyje – amžinasis gyvenimas žengiant į priekį Rojaus Tėvo dieviškosiose dvasinėse realybėse.

 Išsiųsta: 21.11.17 09:26. Pavadinimas: Na štai, piliet..

Na štai, pilieti, pacitavai puikią citatą iš Jėzaus gyvenimo ir mokymų, bet tavasis sakinys pradžioje yra visiškas prieštaravimas tai tavo pacituotai citatai.
Tą sakinį tarsi parašė mišraus epileptoidinio-isteroidinio tipo asmenybė, kuriai yra būdingas polinkis lyderiauti, liguistai bloga nuotaika, padidintas dirglumas ir egocentrizmas, bei tikrovės iškraipymas fantazijos formomis.
Sieki įžeisti kitą asmenį, naudodamas tokį "įmantrų" žodžių junginį kaip "nedaproto blūdas", bet tuo tik parodai savos asmenybės tiek dvasinę, tiek psichologinę ligą. O tie "priekabiavimai" ir "inkvizicijos" rodo tik visišką nesugebėjimą adekvačiai suprasti tave supančią tikrovę.
Tau, pilieti, iš tiesų reikia tiek specialistų, tiek dvasinės pagalbos. Ir tai nėra mano noras iš tavęs kaip nors pasišaipyti. Yra tik vienas būdas sužinoti, ar asmuo keičiasi (gyja) dvasiškai. Tai to asmens sugebėjimas atleisti ir sugebėjimas pyktį pakeisti meile arba bent geranorišku supratingumu.
Liūdna, kad šis forumas tapo toks tuščias ir jame belieka suvedinėti tokias kvailas sąskaitas tarp manęs ir nuolat įsižeidusio piliečio. Ir neatsiranda kas nors, kuris nors ką nors gražaus ir prasmingo pasakytų, bei užtemdytų šią mūsų kvailą ir beveik beprasmę "diskusiją".

 Išsiųsta: 21.11.17 10:54. Pavadinimas: Šiek tiek paie&..

Šiek tiek paieškojau to, kas galėtų užbaigti tokias beprasmiškas "diskusijas".
Kai ką radau:

citata:

Nuo šios dienos, per likusį savo natūralų gyvenimą, Ganidas toliau vystė savo paties religiją. Jo protą labai smarkiai sujaudino Jėzaus platus mąstymas, sąžiningumas, ir pakantumas. Visose jų diskusijose apie filosofiją ir religiją šitas jaunuolis niekada nepatyrė pasipiktinimo jausmų arba priešiškumo reakcijų.

Kaip toli mes esame nuo tobulumo. Bet juk pakanka vieno išmintingo žmogaus ir kito pakankamai protingo žmogaus, kad išnyktų pasipiktinimas ir priešiškumas. Juk reikia sulaužyti tuos žmonių priešiškumo barjerus, o ne kurti naujus. Protingi, o tuo labiau išmintingi, nekuria barjerų, o juos naikina...