Pranešimas: 16
Registruotas: 21.05.10
Iš kur: Lietuva, Vilnius
Išsiųsta: 02.06.10 16:43. Pavadinimas: CITATOS IŠ URANTIJOS KNYGOS (ïðîäîëæåíèå)
Siūlau į šią temą įkelti citatas iš UK, kurios tuo metu labiausiai „kabina“ sielą. Be to, tai bus proga atsiversti knygą, kad dar kartą prisiminti arba naujai perskaityti. Pagarbiai Tadas
Išsiųsta: 01.12.15 19:07. Pavadinimas: Būtent proto pl..
Būtent proto planuotojų užduotis yra studijuoti Derintoją turinčių sielų, pereinančių per gyvenamuosius pasaulius, prigimtį, patyrimą, ir statusą ir padėti juos sugrupuoti užduotims ir žengimui į priekį. Bet šitie proto planuotojai nerengia intrigų, nemanipuliuoja, ar kitokiu būdu nesinaudoja sau naudinga linkme gyvenamųjų pasaulių studentų neišmanymu ar kitais apribojimais. Jie yra visiškai dori ir nuostabiai teisingi. Jie gerbia jūsų naujai gimusią morontinę valią; jie laiko jus savarankiškomis valinėmis būtybėmis, ir jie stengiasi skatinti jūsų spartų vystymąsi ir žengimą į priekį. Čia jūs akis į akį susiduriate su tikrais draugais ir supratingais patarėjais, angelais, kurie iš tikrųjų sugeba jums padėti "pamatyti save tokį, kokį jus mato kiti" ir "pažinti save tokį, kokį jus pažįsta angelai."
Jie yra pirmojo dangaus psichologai. Šito konkretaus skyriaus didžioji dauguma serafinių tarnų yra sukaupę ankstesnį patyrimą kaip laiko vaikų angelai sargai, bet jų globotiniams, dėl kokios nors priežasties, gyvenamuosiuose pasauliuose nepavyko įsiasmeninti ar kitaip išlikti susiliejimo su Dvasia metodo dėka.
Išsiųsta: 27.11.15 20:45. Pavadinimas: Prisiminkite, kad ..
Prisiminkite, kad jūs esate įgalioti skelbti šitą karalystės evangeliją - aukščiausiojo laipsnio troškimą vykdyti Tėvo valią drauge su tuo aukščiausiojo laipsnio džiaugsmu, kada jūs įtikėjimo dėka suvokiate sūnystę su Dievu - ir jūs neturite leisti, kad kas nors jūsų asidavimą šitai vienintelei pareigai nukreiptų į šalį. Tegul jūsų kupino meilės tarnavimo, apšviečiančios intelektualios komunijos, ir išaukštinančios visuomeninės tarnystės perteklius būna naudingas visai žmonijai; bet neleistina yra tai, kad nors vienas iš šitų humanistinių darbų, arba jie visi drauge, užimtų evangelijos skelbimo vietą. Šitas galingas tarnavimas yra šalutinis produktas dar galingesnio ir didingesnio tarnavimo ir transformavimo, kuriuos karalystės tikinčiojo širdyje pagimdo gyvoji Tiesos Dvasia ir asmeninis suvokimas, jog iš dvasios gimusiojo žmogaus įtikėjimas suteikia įsitikinimą dėl gyvos bičiulystės su amžinuoju Dievu. Jūs neturite stengtis skelbti tiesą ir įtvirtinti teisumą pilietinių vyriausybių galios arba pasaulietinių įstatymų įgyvendinimo dėka. Jūs turite visada įtemtai dirbti, kad žmonių protą įtikintumėte, bet niekada nedrįskite šito daryti prievarta.Jūs turite neužmiršti žmogiškojo teisingumo didžiojo įstatymo, kurio aš jus mokiau teigiama forma: Visada su žmonėmis elkitės taip, kaip jūs norėtumėte, kad elgtusi su jumis. (178 dokumentas)
Gyvenamųjų pasaulių studentai pasiekia kosminę perspektyvą – gelmę – morontinio gyvenimo suvokimą užklodami ant fizinio gyvenimo suvokimo.
Išmintingai surinkti ir suderinti susietus duomenis yra tam tikras menas, ir šitas menas yra iškeliamas bendradarbiaujant su dangiškaisiais meistrais, ir net ir kylantieji mirtingieji šitokiu būdu būna susieti su registruojančiais serafimais.
Kada nors jie išmokys jus ieškoti tiesos, o taip pat ir faktų tam, kad išplėstumėte savo sielą, o taip pat ir savo protą. Net ir dabar jūs turėtumėte mokytis laistyti savo širdies sodą, o taip pat ieškoti žinių sausų smėlynų. Formos yra bevertės, kada pamokos yra išmokstamos. Jokio viščiuko negalima išperėti be lukšto, ir bet koks lukštas nebetenka vertės, kai tas viščiukas išsirita.
Išsiųsta: 01.12.15 21:34. Pavadinimas: Iš jų i..
Iš jų išmoksite, kaip spaudimui leisti vystyti stabilumą ir užtikrintumą; kaip būti ištikimiems ir nuoširdiems ir, kartu, linksmiems; kaip be nusiskundimų priimti išbandymus ir kaip be baimės žvelgti į sunkumus ir netikrumą. Jie paklaus: Jeigu jums nepasiseks, ar jūs ir vėl energingai pakilsite naujam mėginimui? Jeigu jums pasiseks, ar išlaikysite gerai subalansuotą laikyseną – stabilų ir sudvasintą požiūrį – bet kokių pastangų metu ilgoje kovoje sutraukant materialios inercijos grandines tam, kad pasiektumėte dvasinės egzistencijos laisvę?
Jūs sužinosite, kad savo vargus padidinate ir sėkmės galimybes sumažinate į save žvelgdami perdaug rimtai. Nieko negali būti aukščiau už darbą savojo statuso sferoje – šitame pasaulyje ar kitame. Labai svarbus yra darbas ruošiantis kitai aukštesniajai sferai, bet niekas neprilygsta to pasaulio, kuriame tuo metu jūs gyvenate, darbo svarbai.
Išsiųsta: 06.12.15 17:51. Pavadinimas: Paulius ir jo per..
Paulius ir jo perėmėjai amžinojo gyvenimo klausimus iš dalies perkėlė iš individo į bažnyčią. Šitokiu būdu Kristus tapo bažnyčios galva vietoje to, kad būtų kiekvieno atskiro tikinčiojo vyresniuoju broliu Tėvo karalystės šeimoje. Paulius ir jo amžininkai visas Jėzaus išvadas, susijusias su jo paties ir atskiro tikinčiojo ryšiu, pritaikė bažnyčiai kaip tikinčiųjų grupei; ir šitaip pasielgdami, jie sudavė mirtiną smūgį Jėzaus sampratai apie dieviškąją karalystę atskiro tikinčiojo širdyje. Ir tokiu būdu, per amžius, krikščioniškoji bažnyčia dirbo tokiomis sąlygomis, kada nepaprastai didžiuliu laipsniu žmones painiojo, nes ji išdrįso pareikšti teises į tas paslaptingas karalystės galias ir privilegijas, kurios gali būti naudojamos ir patiriamos tiktai tarp Jėzaus ir jo dvasinių tikinčiųjų brolių. Ir šitokiu būdu tampa akivaizdu, jog narystė bažnyčioje nebūtinai reiškia bičiulystę karalystėje; viena yra dvasinė, kita iš esmės yra visuomeninė.
Kada Jėzaus tiesioginiai pasekėjai suvokė tai, kad jiems iš dalies nepavyko įgyvendinti jo idealo įkurti dangiškąją karalystę žmonių širdyse, kur dvasia vadovautų individualiam tikinčiajam ir jį vestų, tada jie pamėgino jo mokymą gelbėti, kad jis nebūtų prarastas iš viso, pakeisdami Mokytojo karalystės idealą matomos visuomeninės organizacijos, krikščioniškosios bažnyčios, palaipsniu sukūrimu.
Šitas pasaulis niekada rimtai ar nuoširdžiai, ar sąžiningai Jėzaus dangaus karalystės doktrinos šitų dinamiškų idėjų ir dieviškųjų idealų neišmėgino. Bet jūs neturėtumėte nusivilti dėl akivaizdžiai lėto karalystės idėjos žengimo į priekį Urantijoje. Prisiminkite, jog besivystančios evoliucijos tvarką veika staigūs ir netikėti periodiški pasikeitimai tiek materialiuose, tiek dvasiniuose pasauliuose. Jėzaus kaip įsikūnijusio Sūnaus savęs padovanojimas buvo kaip tik toks keistas ir netikėtas įvykis šio pasaulio dvasiniame gyvenime. Taip pat nedarykite lemtingos klaidos, ieškodami karalystės amžiaus matomų bruožų, kada jos įkūrimo neįgyvendinate savo pačių sielose.
Mokytojas iki galo suvokė, jog kai kurie visuomeniniai rezultatai pasaulyje atsiras kaip karalystės evangelijos pasklidimo pasekmė; bet jis norėjo, kad visi tokie pageidautini visuomeniniai pasireiškimai tikrai atsirastų kaip individualių tikinčiųjų šito asmeninio patyrimo, šitos grynai dvasinės bičiulystės ir komunijos su ta dieviškąja dvasia, kuri gyvena tokių tikinčiųjų viduje ir juos sužadina, nesąmoningi ir neišvengiami padariniai, arba natūralūs vaisiai
Jėzaus mokymo karalystė, dvasinis individualaus teisumo idealas ir samprata apie žmogaus dieviškąją bičiulystę su Dievu, palaipsniui nugrimzdo į Jėzaus asmens kaip Atpirkėjo-Kūrėjo ir suvisuomenintos religinės bendruomenės dvasinio vadovo mistinę sampratą. Šitokiu būdu formali ir institucinė bažnyčia tapo pakaitalu tokiai karalystės brolystei, kurios kiekvieną narį dvasia veda individualiai.
Nepadarykite klaidos! Jėzaus mokymuose yra tokia amžinoji prigimtis, kuri mąstančių žmonių širdyse neleis jiems likti nevaisingiems amžinai. Tokia KARALYSTĖ , KOKIĄ SUVOKĖ jĖZUS, dideliu laipsniu žemėje sužlugo; kol kas, jos vietą užėmė išorinė bažnyčia; bet jūs turėtumėte suvokti, kad šitoji bažnyčia yra dvasinės karalystės, kuriai YRA TRUKDOMA
Anksčiau ar vėliau kitas ir didingesnis Jonas Krikštytojas turės pakilti, skelbdamas "Dievo karalystė yra šalia" – turėdamas omenyje sugrįžimą prie aukščiausiosios dvasinės Jėzaus sampratos, kuris skelbė, jog karalystė yra jo dangiškojo Tėvo valia, viešpataujanti ir viską pranokstanti tikinčiojo širdyje – ir visa tai darydamas be jokios nuorodos tiek į matomą bažnyčią žemėje, tiek ir į laukiamą antrąjį Kristaus atėjimą. Turi ateiti Jėzaus tikrųjų M-O-K-Y-M-Ų atgimimas, toks jų N-A-U-J-A-S P-A-T-E-I-K-I-M-A-S, kuris panaikins jo ankstyvųjų pasekėjų, kurie stengėsi sukurti tikėjimo sociofilosofinę sistemą, siejamą su Mykolo gyvenimo žemėje faktu, darbą
Išsiųsta: 18.12.15 12:50. Pavadinimas: Mykolo mirtingojo sa..
Mykolo mirtingojo savęs padovanojimas buvo Urantijoje, bet jis buvo Nebadono visiems pasauliams.
Bet Jėzus rūpinosi ne vien tik šituo pasauliu ir jo tvariniais; jis gyveno tokį gyvenimą, kuris buvo numatytas tam, jog mokytų ir įkvėptų toli nusidriekiančios visatos daugybę tvarinių.
Dabar jis aiškiai ir iki galo suvokė visus šituos toli nusidriekiančius ryšius, ir jis troško pasišalinti kažkuriam ramaus meditavimo laikotarpiui, kad galėtų apmąstyti planus ir nuspręsti, kokiais metodais jis atliks savo viešus darbus šito pasaulio ir visų likusių pasaulių savo vietinėje visatoje labui.
Per šitą keturiasdešimties dienų atsiskyrimo laikotarpį Jėzus nepasninkavo. Ilgiausias periodas, kada jis gyveno be maisto, buvo jo pirmosios dvi dienos kalnuose, kada jis buvo taip pasinėręs į apmąstymus, kad visiškai užmiršo pavalgyti.
Jėzus pasitraukė į vienatvę ne tam, jog pasninkautų ir kankintų savo sielą. Jis nebuvo asketas, ir jis atėjo, kad visas tokias nuostatas, susijusias su požiūriu į Dievą, sugriautų amžiams.
Pagaliau, ir galutinai, Žmogaus Sūnaus žmogiškasis protas aiškiai nušlavė visus šituos Mesijo sunkumus ir prieštaravimus – hebrajų raštus, tėvų lavinimą, chazano mokymą, žydų lūkesčius, ir žmogiškuosius ambicingus troškimus; kartą ir visiems laikams jis apsisprendė dėl savojo kelio! Jis sugrįš į Galilėją ir ramiai pradės skelbti karalystę ir pasikliaus savuoju Tėvu (Personalizuotu Derintoju) rengdamas diena iš dienos veikimo smulkmenas.
Roma buvo Vakarų pasaulio valdovė. Žmogaus Sūnus, dabar būdamas atsiskyręs ir priimdamas šituos svarbius sprendimus, turėdamas sau pavaldžias dangaus armijas, buvo paskutinioji žydų galimybė pasiekti viešpatavimą pasaulyje; bet šitas žemėje gimęs žydas, kuris turėjo tokią milžinišką išmintį ir galią, atsisakė panaudoti savo visatos sugebėjimus tam, kad arba pats save išaukštintų, arba savajai tautai suteiktų sostą. Edentijos Patys Aukštieji visas šitas galias buvo atidavę į jo rankas, bet jis nenorėjo jų. Žemės karalystės buvo niekam verti dalykai, kad domintų visatos Kūrėją ir Valdovą. Jis teturėjo vienintelį tikslą, kad žmogui toliau būtų apreiškiamas Dievas, kad būtų įkuriama karalystė, kad dangiškasis Tėvas valdytų žmonijos širdyse.
Jėzus mąstė apie visą žmogiškojo gyvenimo Urantijoje tarpsnį, pradedant Andono ir Fontos laikais, einant artyn iki Adomo pražangos, ir dar artyn iki Melkizedeko iš Salemo tarnystės.
Laikas, erdvė, ir patyrimas yra didžiausi žmogaus pagalbininkai, kad jis tikrovę suvoktų santykinai, ir tuo pačiu metu tai yra pačios siaubingiausios jo kliūtys, kad jis tikrovę suvoktų užbaigtai. Mirtingiesiems ir daugeliui kitų visatos tvarinių būtina galvoti apie potencialus kaip aktualizuojamus erdvėje ir įgyvendinamus laike, bet šitas ištisas procesas yra toks laiko-erdvės reiškinys, kuris iš tiesų nevyksta Rojuje ir amžinybėje. Absoliučiame lygyje nėra nei laiko, nei erdvės; ten visi potencialai gali būti suvokiami kaip aktualai.
Laikas, erdvė, ir patyrimas sudaro kliūtis tvarinio sampratai; ir vis tik, be laiko, ne erdvėje, ir kitaip negu patyrimu, nė vienas tvarinys negalėtų pasiekti visatos tikrovės net ir riboto suvokimo.
Ribiniams mirtingiesiems mes patariame priimti tiesą, jog Rojaus Trejybė yra EGZISTENCIALUS begalybės suvienijimas ir, kad negalėjimas pastebėti PATIRTINĖS Trejybių Trejybės aktualaus buvimo ir užbaigto pasireiškimo iš dalies yra dėl atsakomojo iškraipymo, kuris yra dėl: 1. Riboto žmogiškojo požiūrio, nesugebėjimo suvokti beribės begalybės SĄVOKOS. 2. Netobulo žmogiškojo statuso, didžiulio nuotolio nuo patirtinio absoliutaus lygio. 3. Žmogiškosios egzistencijos tikslo, to fakto, jog žmonija yra sukurta vystytis patyrimo metodo dėka ir, dėl to, turi būti neatsiejamai ir iš esmės priklausoma nuo patyrimo. Tiktai Absoliutas gali būti tiek egzistencialus, tiek patirtinis.
Rojaus Trejybėje Visuotinis Tėvas yra Trejybių Trejybės AŠ ESU, ir nesugebėjimas patirti Tėvo kaip begalinio yra dėl ribinių apribojimų.
Begaliniajame neįvyko nė vieno aktualaus pasikeitimo; visi akivaizdūs įvykiai yra dėl padidėjusio sugebėjimo suvokti tikrovę ir įvertinti kosmosą.
Šis AŠ ESU, iš esmės, turi egzistuoti iki visų egzistencialų ir po visų patirtinių. Nors šitos idėjos gali ir neišaiškinti amžinybės ir begalybės paradoksų, kylančių žmogiškajame prote, bet jos bent jau turėtų skatinti tokį ribinį intelektą iš naujo spręsti šitas niekada nesibaigiančias problemas, problemas, kurios ir toliau jus jaudins Salvingtone ir vėliau kaip užbaigtuosius ir visą laiką po šito per jūsų amžinosios karjeros nesibaigiančią ateitį plačiai plintančiose visatose.
Anksčiau ar vėliau visos visatos asmenybės pradeda suvokti, jog baigiamasis amžinybės ieškojimas yra nesibaigiantis begalybės tyrinėjimas, niekada nesibaigianti atradimo kelionė į Pirmojo Šaltinio ir Centro absoliutumą. Anksčiau ar vėliau mes visi sužinosime, jog visų tvarinių augimas yra proporcingas susitapatinimui su Tėvu.
Mes prieiname prie to supratimo, jog gyventi Dievo valia reiškia gauti amžinąjį leidimą į pačios begalybės begalinę galimybę. Kada nors mirtingieji suvoks, jog sėkmė ieškant Begaliniojo yra tiesiog proporcinga panašumo į Tėvą pasiekimui, ir kad šitame visatos amžiuje Tėvo realybės yra atskleidžiamos tarp dieviškumo savybių ribų. Ir šitas dieviškumo savybes visatos tvariniai patyrimo dėka įsisavina asmeniškai gyvendami dieviškai, o gyventi dieviškai reiškia iš tikrųjų gyventi vykdant Dievo valią.
Materialiems, evoliuciniams, ribiniams tvariniams, gyvenimas remiantis Dievo valios vykdymu, veda tiesiai į dvasinės aukštybės pasiekimą asmenybės arenoje ir tokius tvarinius vienu žingsniu priartina prie Tėvo-Begaliniojo suvokimo.
Toks Tėvui skirtas gyvenimas yra grindžiamas tiesa, jautrumu grožiui, ir valdomas gėrio.
Tokį Dievą pažįstantį asmenį iš vidaus apšviečia garbinimas, o išoriniu pasireiškimu jis visa širdimi yra atsidavęs visų asmenybių visuotinės brolystės tarnystei, tokiam tarnystės darbui, kuris yra kupinas gailestingumo ir kurį motyvuoja meilė, tuo tarpu visas šitas gyvybiškai svarbias savybes besivystančioje asmenybėje suvienija kosminė išmintis, savojo aš įgyvendinimas, Dievo ieškojimas, ir Tėvo garbinimas visą laiką kylančiuose lygiuose.
(2097.1) 196:3.33 Nepraraskite drąsos: žmogiškoji evoliucija vis dar žengia į priekį, ir Dievo apreiškimas šiam pasauliui, Jėzuje ir per jį, tikrai bus įgyvendintas.
klausimėlis cituotojai. Ar Urantijos Dokumentai nėra Jėzaus mokymai. Gal į nazarėno Visatos nežymę mažytę nesėkmių planetą prasiskverbė eiliniai maištininkai, praslydę vogčiomis pro Salvingtono administraciją, pro “užpakalines duris“ įsėlino į Čikagos daugiabutį, šalia daktaro Sadlerio kambario. Liko apie dvidešimt metų, kada bus šimto metų Čikagos-Urantijos Dokumentų pateikimo jubiliejus. Ar šioje planetoje kas ieško DIEVO PAŽINIMO –DIEVO DARBŲ STUDIJAVIMO –DIEVO VEIKLOS PRINCIPŲ ir METODŲ SUVOKIMO. Ar viduramžių nuostabios širdies ir proto žmogų Vatikanas pasiuntęs į laužą prisipažino ką padaręs- šiandieninio šamaniško ritualo praktikuotojai neprilygsta Brunui Džordanui nei žiniomis, nei veržlumu Dievo Kūrybos Pažinime- ar supranta išprievartavę Galileo Galilėjų, kad atsisakytų savo pasiekimų Dievo kūrinijos pažinime- Po neprigulmybės atstatymo kryžių ir Marijos žemės bažnyčia atsisakė žmoniškumo orumo –pasitraukė paskutinis kunigas su žmogiškuoju veidu –ar yra šiandien kas nors panašaus į Alfonsą Svarinską –saldžialiežuvių plepių saujalė –ar yra kas nors šiandien panašaus į Justiną Marcinkevičių –susmulkėjusių buitinių pasąmonės klejoklių –“ašara Dievo aky“ tapo žmonių apleidžiamu prapeiktu žemės lopeliu, kur tik gamtos grožis beliko –tuštybė –maivymasis –apgaulė atvira ir paslėpta –šaipymasis panieka- katalikiškas bukaprotiškumas savo indėlį įneša rinkimų dieną-
KODĖL TU KATĖ ? BET NESVARBU , GALI BŪTI NORS IR PANTERA , TAČIAU TAVE KANKINA ŽMOGIŠKOS PROBLEMOS PAMIRŠK TAS SKRIAUDAS , KURIAS VYKDĖ KATALIKŲ BAŽNYČIA , KALBĖKIS SU KŪRĖJU IR RASI ATSAKYMĄ .
(63.3) 5:1.5 Kad ir kaip Urantijos mirtingieji gali skirtis savo intelektualiomis, visuomeninėmis, ekonominėmis, ir net moralinėmis galimybėmis ir gabumais, neužmirškite, kad jų dvasinis apdovanojimas yra vienodas ir unikalus. Jie visi turi tą patį Tėvo dovanos dieviškąjį buvimą, ir jie visi vienodai privilegijuoti siekti artimos asmeninės komunijos su šita dieviškosios kilmės viduje gyvenančia dvasia, tuo tarpu jie visi gali vienodai pasirinkti tai, kad priimtų šitų Paslaptingųjų Pagalbininkų vienodą dvasinį vadovavimą.
(63.4) 5:1.6 Jeigu mirtingasis žmogus yra iš visos širdies dvasiškai motyvuotas, be galo pasišventęs vykdyti Tėvo valią, tuomet, kadangi jis taip tikrai ir taip efektyviai yra apdovanotas viduje gyvenančiu ir dieviškuoju Derintoju, tai negali būti taip, kad to individo patyrime nebūtų materializuota Dievo pažinimo aukščiausiojo laipsnio sąmonė ir dieviškasis išlikimo užtikrinimas, turint tikslą surasti Dievą progresiniu patyrimu vis labiau ir labiau tampant panašiu į jį.
(63.5) 5:1.7 Žmogaus viduje dvasiškai gyvena išliekantis Minties Derintojas. Jeigu toks žmogiškasis protas yra nuoširdžiai ir dvasiškai motyvuotas, jeigu tokia žmogiškoji siela trokšta pažinti Dievą ir tapti panašus į jį, nori nuoširdžiai vykdyti Tėvo valią, tai neegzistuoja joks mirtingojo trūkumo neigiamas poveikis, taip pat neegzistuoja ir galimas teigiamos galios įsikišimas, kuris galėtų užkirsti kelią tokiai dieviškai motyvuotai sielai saugiai pakilti iki Rojaus vartų.
neapsimetinėk kvailiu. Nors katalikams būdinga gyventi muilo burbuluose. Ir tai yra blogis persiduodantis į kitas sritis. Vyksta progresinis blogio augimas. Ryškiausia apraiška –atsisakymas protauti –atsisakymas naudotis Dievo Dovana –viena iš trijų bazinių egzistencijų per visą Kūriniją (materija protas dvasia). Antroji apraiška –veidmainystė (klastojimas, sąmoningas supainiojimas) tikrovės pavaizdavimas, kaip kreivų veidrodžių karalystės. Trečioji –XXl amžiaus gėdingas absurdas –“kaltas, kaltas, kaltas“ –kažkoks psichologinis išskydimas, proto destrukcija. Kaip sakoma –viskas gerai, kas gerai baigesi –ar telpa proto ribose. Šitos nacijos mentalitetą katalikybės idialogija ir praktika palaužė pavojingai stipriai. Laikas dirba BALTIŠKOSIOS ESATIES nenaudai.
Teologija tyrinėja žmogiškosios dvasios veiksmus ir reakcijas; ji niekada negali tapti mokslu, kadangi savo asmenine išraiška daugiau ar mažiau turi būti susieta su psichologija, o savo susistemintu pavaizdavimu turi būti susieta su filosofija. Teologija visada yra savo pačios religijos tyrinėjimas; kito religijos tyrinėjimas yra psichologija.
Aukščiausioji filosofija, kokią gali pasiekti mirtingasis žmogus, turi logiškai remtis mokslo protu, religijos įtikėjimu, ir tiesos įžvalga, kurią pateikia apreiškimas.
Išsiųsta: 05.01.16 17:51. Pavadinimas: Jėzus niekada ..
Jėzus niekada nepateikė tikslaus karalystės apibrėžimo. Jėzus pažymėjo ne mažiau kaip penkias karalystės fazes, arba epochas, ir jos yra tokios: 1. Individualaus tikinčiojo bičiulystės su Dievu Tėvu dvasinio gyvenimo asmeninis ir vidinis patyrimas. 2. Besiplečianti evangelijos tikinčiųjų brolystė, padidintos moralės ir sužadintos etikos visuomeniniai aspektai, kylantys iš to, kad Dievo dvasia valdo individualių tikinčiųjų širdyse. 3. Viršmirtingoji nematomų dvasinių būtybių brolystė, kuri vyrauja žemėje ir danguje, viršžmogiškoji Dievo karalystė. 4. Dievo valios tobulesnio įgyvendinimo perspektyva, žengimas į priekį link naujos visuomeninės tvarkos, sąsajoje su geresniu dvasiniu gyvenimu, aušros – link kito žmogaus amžiaus. 5. Karalystė visoje savo pilnatvėje, ateities dvasinis šviesos ir gyvenimo amžius žemėje. Dėl to mes visada iš tiesų turime Mokytojo mokymą tikrinti, kad nustatytume, kurią iš šitų penkių fazių jis turi mintyje.
Mokytojas šita proga pabrėžė tokius penkis punktus, išreiškiančius karalystės evangelijos esmingiausius bruožus: 1. Individo primatą. 2. Valią kaip lemiamą faktorių žmogaus patyrime. 3. Dvasinę bičiulystę su Dievu Tėvu. 4. Aukščiausio laipsnio pasitenkinimą iš kupinos meilės žmogaus tarnystės. 5. Žmogiškojoje asmenybėje to, kas yra dvasinis, viršenybę atžvilgiu to, kas yra materialus. Šitas pasaulis niekada rimtai ar nuoširdžiai, ar sąžiningai Jėzaus dangaus karalystės doktrinos šitų dinamiškų idėjų ir dieviškųjų idealų neišmėgino. Bet jūs neturėtumėte nusivilti dėl akivaizdžiai lėto karalystės idėjos žengimo į priekį Urantijoje. Prisiminkite, jog besivystančios evoliucijos tvarką veika staigūs ir netikėti periodiški pasikeitimai tiek materialiuose, tiek dvasiniuose pasauliuose.
Jie tikėjo, kad karalystės atėjimas rasine ar pasauline prasme bus tiek netikėtas, tiek ir įspūdingas.
Išsiųsta: 06.01.16 15:42. Pavadinimas: LABAI GRA..
LABAI GRAŽIAI IR PRASMINGAI ČIA TU VĖJAU PAPŪTEI ŠTAI , YRA MŪSŲ TIKRASIS DIEVAS-ŠEIMININKAS
(241.2) 21:5.8 Mykolai Šeimininkai yra patys aukščiausieji savo pačių vietinėse visatose, po to, kada kartą jie būna įtvirtinti aukščiausiaisiais valdovais. Tie nedideli jų valdžios apribojimai yra tokie apribojimai, kurie yra neatskiriami nuo tam tikrų jėgų ir asmenybių kosminėje ikiegzistencijoje. Šiaip jau šitie Sūnūs Šeimininkai savo atitinkamose visatose yra aukščiausieji savo valdžia, atsakomybe, ir administracine galia; jie yra kaip Kūrėjai ir Dievai, aukščiausieji iš tikrųjų visuose daiktuose. Kas susiję su konkrečios visatos veikimu, tai nėra tokios įžvalgos, kuri pranoktų jų išmintį.
(241.3) 21:5.9 Po to, kada jis yra iškeliamas į nuolatinio suverenumo statusą vietinėje visatoje, Rojaus Mykolas iki galo valdo visus kitus Dievo Sūnus, veikiančius jo sferoje, ir jam yra leidžiama laisvai valdyti sutinkamai su savo paties samprata apie savo valdų poreikius. Sūnus Šeimininkas savo valia gali keisti apgyvendintų planetų dvasinio teismo ir evoliucinio suderinimo tvarką. Ir tokie Sūnūs iš tikrųjų savo paties sprendimu parengia ir įgyvendina planus dėl ypatingų planetinių poreikių visų reikalų, ypač kas susiję su tokiais pasauliais, kur jie gyveno tvarinių gyvenimą, o dar labiau kas susiję su tąja valda, kur vyko jų baigiamasis savęs padovanojimas, kas susiję su ta planeta, kur jie įsikūnijo mirtingojo materialaus kūno pavidalu.
(241.4) 21:5.10 Sūnūs Šeimininkai atrodo, jog palaiko tobulą ryšį su savo pasauliais, kuriuose vyko savęs padovanojimai, ne tiktai su tais pasauliais, kuriuose jie gyveno asmeniškai, bet ir su visais tais pasauliais, kuriuose save padovanojo Sūnus Arbitras. Šitą ryšį palaiko jų pačių dvasinis buvimas, Tiesos Dvasia, kurią jie sugeba “išlieti visiems materialiems kūnams.” Šitie Sūnūs Šeimininkai taip pat palaiko nenutrūkstantį ryšį su Amžinuoju Sūnumi Motina visų daiktų centre. Jie turi harmoningą ryšį, kuris nusidriekia iš Visuotinio Tėvo danguje iki planetinės gyvybės žemųjų rasių laiko sferose.
minėjau –katalikai atsisako naudotis protu -gyvenimo –egzistencijos –trancendencijos klausimais. Protas tarsi tualetinis popierius –einamiausiems –buitiniams reikalams naudoti. tai ne aš papūčiau tai Urantijos Tarpinės Būtybės NEI GRAŽIŲ, NEI PRASMINGŲ VIETŲ URANTIJOS KNYGOJE NĖRA- NUO PIRMOS IKI PASKUTINĖS RAIDĖS -DOKUMENTAI YRA APREIŠKIMAS
iš kur semiesi tiek arogancijos –nustatinėji kuris Dievas “tikrasis“, kuris “šeimininkas“
DERINTOJAS YRA IŠ TĖVO YRA TĖVO DALIS TAI – TĖVAS TIESIOGIAI
Išsiųsta: 20.01.16 08:34. Pavadinimas: Prieš 650.000..
Prieš 650.000.000 metų sausumos masės tesė savo atsiskirimą, ir, dėl šito, toliau plėtesi kontinentinės jūros. Ir šitie vandenys greitai pasiekė tą sūrumo laipsnį, kuris buvo esminis Urantijos gyvybei. Būtent šitos jūros ir jų vėlesnieji perėmėjai davė pradžią Urantijos gyvybės dokumentams, kurie buvo vėliau atrasti gerai išsilaikiusiuose akmeniniuose puslapiuose, tomas po tomo, kai era keitė erą, o amžius sekė amžių. Šitos senu laikų vidinės jūros iš tikrųjų buvo evoliucijos lopšys. [Pateikta Gyvybės Nešėjo, pirminio Urantijos Korpuso nario ir dabar reziduojančio stebėtojo.]
Jėzus sukūrė asmeninio patyrimo religiją, kada yra vykdoma Dievo valia ir tarnaujama žmogiškajai brolijai; Paulius sukūrė tokią religiją, kurioje pašlovintasis Jėzus tapo garbinimo objektu, o broliją sudarė bičiuliai tikintieji į dieviškąjį Kristų. Jėzaus savęs padovanojime šitos dvi koncepcijos buvo potencialios jo dieviškajame-žmogiškajame gyvenime, ir iš tikrųjų gaila, kad jo pasekėjai nepajėgė sukurti suvienytos religijos, kuri būtų galėjusi deramai suvokti Mokytojo tiek žmogiškąją, tiek dieviškąją prigimtis, kaip jos buvo neatskiriamai susietos jo žemiškajame gyvenime ir taip šlovingai išreikštos karalystės pirminėje evangelijoje.
Mirtingasis žmogus žengia per besiplečiančių horizontų ir augančių sampratų didį amžių Urantijoje, ir jo kosminė filosofija turi vystytis greičiau, kad neatsiliktų nuo žmogiškosios minties intelektualios arenos išsiplėtimo. Plečiantis mirtingojo žmogaus kosminei sąmonei, jis suvokia tarpusavio sąsajas tarp viso to, ką jis atranda materialiame moksle, intelektualioje filosofijoje, ir dvasinėje įžvalgoje. Ir vis tik, su visu šituo tikėjimu į kosmoso vienybę, žmogus suvokia visos egzistencijos įvairovę. Nepaisant visų sampratų, susijusių su Dievybės nekintamumu, žmogus suvokia, kad jis gyvena nuolatinės kaitos ir patirtinio augimo visatoje. Nepriklausomai nuo dvasinių vertybių išlikimo suvokimo, žmogus amžinai turi atsižvelgti į jėgos, energijos, ir įtampos matematiką ir ikimatematiką. Kokiu nors būdu amžinoji begalybės pilnatvė turi susitaikyti su besivystančių visatų laiko augimu ir su jų patirtinių gyventojų neužbaigtumu. Kokiu nors būdu visuminio begalumo samprata turi būti segmentuota ir apribota, kad mirtingas intelektas ir morontinė siela šitą koncepciją, turinčią galutinę vertę ir dvasinančią prasmę, galėtų suvokti. Tuo metu, kai protas reikalauja kosminės tikrovės monoteistinės vienybės, tai ribinis patyrimas reikalauja postulato apie daugiskaitinius Absoliutus ir apie jų koordinavimą kosminiuose ryšiuose. Be koordinuoto egzistavimo nėra jokios galimybės tam, jog atsirastų absoliučių ryšių įvairovė, nėra jokios galimybės tam, jog veiktų diferencialai, skirtybės, modifikuotojai, nužemintojai, apribotojai, ar sumažintojai.
Šitame pasaulyje jūs patirsite sukrėtimų, bet būkite geros nuotaikos; šiame pasaulyje aš pasiekiau pergalę ir jums parodžiau kelią į amžinąjį džiaugsmą ir amžinai trunkančią tarnystę.”
Jėzus buvo ryžtingas, atkaklus, ir visiškai pasišventęs savosios misijos įgyvendinimui, bet jis nebuvo bejausmis ir sudiržęs stoikas; savo gyvenimo patyrimuose jis visą laiką ieškojo džiaugsmingų aspektų, bet jis nebuvo aklas ir save apgaudinėjantis optimistas. Mokytojas žinojo viską, kas jį turėjo ištikti, ir jis nebijojo. Po to, kada jis šitą ramybę padovanojo kiekvienam iš savo pasekėjų, tada jis galėjo nuolat sakyti, "Tegul tavoji širdis nebūna sunerimusi, taip pat tegul ji ir nebijo."
Netikintieji materialistai ir fatalistai gali tikėtis patirti tiktai dviejų rūšių ramybę ir sielos paguodą: Arba jie turi būti stoikai, atkakliai pasiryžę susidurti su tuo, kas yra neišvengiama, ir ištverti tai, kas gali būti blogiausia; arba jie turi būti optimistai, visą laiką pasiduodantys tai vilčiai, kuri amžinai iškyla žmogaus krūtinėje, tuščiai ilgėdamiesi tokios ramybės, kuri niekada realiai neateina.
Tada atsisveikindamas jis kreipėsi individualiai ir kiekvienam duodamas asmeninį patarimą, kartu su savo išsiskyrimo palaiminimu. Apaštalai vis dar tebesėdėjo prie stalo taip, kaip iš pradžių buvo susėdę valgyti Paskutiniosios Vakarienės, ir kada Mokytojas ėjo aplink stalą, kalbėdamas jiems, tada kiekvienas vyras atsistodavo, kai Jėzus kreipdavosi į jį.
Ir tada Mokytojas, praeidamas pro savo paties vietą, minutėlei stabtelėjo prie Judo Iskarijoto vietos krašto. Apaštalai buvo gana nustebę, kad Judas iki šiol nebuvo sugrįžęs, ir jiems labai knietėjo sužinoti Jėzaus liūdnos veido išraiškos prasmę, kada jis stovėjo prie tuščios išdaviko vietos.
Gyvenimas amžinojoje Tėvo kūrinijoje nėra begalinio dykinėjimo poilsis ir savanaudiškas lengvumas, bet vietoje šito jis yra nenutrūkstantis vystymasis gailestingume, tiesoje, ir šlovėje. Kiekviena iš daugelio, daugelio buveinių manojo Tėvo namuose yra toks sustojimas, toks gyvenimas, kuris yra numatytas tam, kad jus parengtų kitam sustojimui, kuris yra priešakyje. Ir šitokiu būdu šviesos vaikai ir toliau žengs iš šlovės į šlovę tol, kol jie pasieks tokią dieviškąją būseną, kurioje jie yra dvasiškai ištobulinti net ir taip, koks tobulas visais atžvilgiais yra Tėvas.
Išsiųsta: 06.02.16 12:31. Pavadinimas: Visatos sunkumai ir ..
Visatos sunkumai ir planetinės kliūtys yra būtinos kaip mokymo patyrimo dalis, kuri užtikrina mirtingųjų tvarinių besivystančių sielų augimą ir vystymąsi, progresinį tobulumą. Žmogiškosios sielos sudvasinimas reikalauja betarpiško patyrimo, kada platus spektras realių visatos problemų yra sprendžiamas tokiu būdu, kuris lavina. Gyvulinė prigimtis ir žemesniosios valinių tvarinių formos palankia kryptimi nesivysto tada, kada aplinkybės yra lengvos. Probleminės situacijos, drauge su akstinų pasireiškimu, veikia drauge, jog sukeltų tokią proto, sielos, ir dvasios veiklą, kuri galingai prisideda prie to, kad mirtingasis žengtų į priekį į vertingų tikslų pasiekimą, ir prie to, kad būtų pasiekiami aukščiausieji dvasinio likimo lygiai.
Jūsų rūpesčiai ir vargai, jūsų išbandymai ir nusivylimai yra lygiai tiek pat dieviškojo plano dalis jūsų sferoje, kaip ir nuostabus tobulumas ir visų daiktų begalinis adaptavimasis prie savo aukščiausiojo tikslo centrinės ir tobulos visatos pasauliuose.
Galų gale, jūs tikrai laiką suvokiate analizės dėka, o erdvę suvokiate sintezės dėka. Šitas dvi nepanašias sąvokas jūs koordinuojate ir sujungiate asmenybės suvienijančios įžvalgos dėka. Iš viso gyvulinio pasaulio tiktai žmogus turi šitą laiko-erdvės suvokimą. Gyvūnui, judėjimas turi prasmės, bet judėjimas demonstruoja vertybę tiktai asmenybės statusą turinčiam tvariniui.
Išsiųsta: 14.02.16 13:05. Pavadinimas: Didžioji v..
Didžioji visata yra šiuo metu organizuota ir apgyvendinta kūrinija. Ją sudaro šios septynios supervisatos, su bendru maždaug septynių trilijonų apgyvendintų planetų evoliuciniu potencialu, nekalbant jau apie centrinio kūrinio amžinąsias sferas. Į šitą negalutinį paskaičiavimą nėra įtrauktos architektūrinės administracinės sferos, o taip pat jis iš tiesų neapima ir išorinių neorganizuotų visatų grupių. Dabartinis didžiosios visatos kraštas, jos nelygi ir neužbaigta periferija, kartu su siaubingai nenusistovėjusia viso astronominio sklypo būsena, mūsų žvaigždžių tyrinėtojams netiesiogiai rodo, jog netgi ir septynios supervisatos, dar, yra neužbaigtos. Kada mes judame iš vidaus, iš dieviškojo centro į išorę bet kuria kryptimi, tada mes iš tiesų, galiausiai, pasiekiame organizuotos ir apgyvendintos kūrinijos išorines ribas; mes pasiekiame didžiosios visatos išorines ribas. Ir būtent netoli šitos išorinės sienos, tokios nuostabios kūrinijos tolimame kampe, egzistuoja jūsų vietinė visata, kurioje gausu įvykių.
Išsiųsta: 14.02.16 13:34. Pavadinimas: maždaug už..
maždaug už pusės milijono šviesmečių nuo dabartinės didžiosios visatos periferijos mes matome pradžią tokios zonos, kurioje vyksta neįtikėtinas energijos veiksmas, kuris stiprėja ir intensyvėja daugiau negu dvidešimt penkių milijonų šviesmečių atstumu. Šitie milžiniški energizuojančiųjų jėgų ratai yra išdėstyti pirmajame išorinės erdvės lygyje, kosminio aktyvumo ištisinėje juostoje, kuri juosia visą žinomą, organizuotą, ir apgyvendintą kūriniją.
Mes labai mažai ką žinome apie išorinės erdvės šitų didingų reiškinių reikšmę. Vyksta toks procesas, kada formuojasi didingesnis ateities kūrinys. Mes galime pastebėti jo milžinišką dydį, mes galime matyti jo platybę, ir jausti jo didingus matmenis, bet šiaip jau mes apie šitas valdas labai nedaug ką žinome daugiau už Urantijos astronomus. Kiek mums yra žinoma, jokios materialios žmogiškosios kategorijos, jokie angelai, ar kitokie dvasiniai tvariniai neegzistuoja šitame dangiškųjų kūnų, saulių, ir planetų išoriniame žiede. Šitoji tolimoji sfera yra už supervisatos vyriausybių jurisdikcijos ir administravimo ribų
Centrinė visata yra amžinybės kūrinys; septynios supervisatos yra laiko kūriniai; šie keturi išoriniai erdvės lygiai neabejotinai turi lemtį sukelti-išvystyti kūrinio galutinybę. Ir yra tokių, kurie mano, jog Begalinysis niekada negali pasiekti visiškos išraiškos nebegalybėje; ir dėl to jie iš tiesų postuluoja papildomą ir neapreikštą kūrinį už ketvirtojo ir labiausiai išorinio erdvės lygio ribų, galbūt visą laiką besiplečiančią, niekada nesibaigiančią begalybės visatą.
Išsiųsta: 14.02.16 22:58. Pavadinimas: Mūsų T..
Mūsų Tėvas nesislepia; jis nėra savavališkai atsiskyręs. Jis mobilizavo dieviškosios išminties resursus be perstojo stengdamasis save apreikšti savo visuotinių sferų vaikams. Begalinis grožis ir neišreiškiamas kilnumas yra susietas su jo meilės didybe, kuri jam sukelia troškimą susivienyti su kiekviena sukurta būtybe, kuri gali suvokti jį, mylėti jį, ar prisiartinti prie jo; ir būtent, dėl to, tie apribojimai, kurie yra jums įgimti, neatskiriami nuo jūsų ribinės asmenybės ir materialios egzistencijos, nulemia tą laiką ir vietą ir aplinkybes, kada jūs galite pasiekti mirtingojo kilimo kelionės tikslą ir stovėti Tėvo akivaizdoje visų daiktų centre.
Išsiųsta: 15.02.16 18:38. Pavadinimas: Neleiskite, jog bega..
Neleiskite, jog begalybės platybė, amžinybės didybė, ir Dievo neprilygstamo charakterio grožis ir šlovė sukeltų jums per didelę baimingą pagarbą, pritrenktų jus, ar atimtų iš jūsų drąsą; kadangi Tėvas nėra labai toli nuo bet kurio iš jūsų; jis gyvena jūsų viduje, ir jame iš tiesų mes visi tiesiogine prasme judame, realiai gyvename, ir iš tikrųjų turime savo būtį
“Rojaus filosofai mano, jog kiekvienas Rojaus ciklas, maždaug du milijardai metų Urantijos laiku…” Nors amžinybėje ir amžinojoje Centrinėje Visatoje laiko nėra; bet kad turėt kažkokį santykį-palyginimą su laiko-erdvės pasauliais –postuluojamas toksai ciklas. Urantijoje laikas labai svarbus; iki mažiausių susegmentavimų; kaip kad kada sėti ridikėlius. Bet jeigu jūsų Bendrai Veikiančiojo dovana –protas labai išvystytas, tuomet, tuirite galią ignoruoti laiką, ir ridikėlius auginti ant palangės.
Išsiųsta: 16.02.16 00:10. Pavadinimas: Tol, kol jūs ne..
Tol, kol jūs nenukeliausite paskutiniąja Havonos grandine ir neaplankysite paskutiniojo iš Havonos pasaulių, tol iš tiesų iš jūsų karjeros neišnyks jaudinančio patyrimo tonusas ir žingeidumo akstinas.
Iki to meto, kada kylantysis mirtingasis pradeda tyrinėti šituos dangiškuosius pasaulius, jis jau būna pasiekęs emocinę, intelektualią, ir visuomeninę, jeigu ne dvasinę, brandą.
Išsiųsta: 18.02.16 21:10. Pavadinimas: Kada jūs Havono..
Kada jūs Havonoje žengsite į priekį iš grandinės į grandinę, tada ne tiktai iš tikrųjų susidursite su tokiais pasikeitimais, apie kuriuos net ir nesvajojote, bet jūsų nuostabos nebus įmanoma išreikšti ir tada, kada eisite į priekį iš planetos į planetą kiekvienos grandinės viduje. Kiekvienas iš šito milijardo tyrinėjamų pasaulių yra tikras nustebimų universitetas. Nuolatinis pritrenkimas, nesibaigiantis stebėjimasis yra patirtis tų, kurie keliauja šitomis grandinėmis ir kurie lankosi šitose gigantiškose sferose. Monotonija nėra Havonos karjeros dalis. Šitas milžiniškas centrinis kūrinys turi gaivinantį originalumą. Kiekviena iš planetų yra originalus, unikalus, ir išimtinis kūrinys; kiekviena planeta yra neprilygstamas, nuostabus, ir tobulas tvėrinys. Ir šitas individualumo skirtingumas nusidriekia iki planetinės egzistencijos visų fizinių, intelektualių, ir dvasinių aspektų.
Centrinės visatos tas milijardas sferų sudaro mokymo pasaulius aukščiausiosioms asmenybėms, kilusioms Rojuje ir Havonoje, ir taip pat tarnauja kaip galutinio išmėginimo vieta kylantiems tvariniams iš laiko evoliucinių pasaulių. Šitie tobuli pasauliai yra proto studijų mokyklos visoms būtybėms, kurių lemtis yra Rojaus visuomenė. Jie Dvasiai suteikė gausybę galimybių išmėginti proto tarnavimo metodą su patikimomis ir patariančiomis asmenybėmis. Havonos pasauliai yra kosminio proto kūrėjų proto laboratorijos ir tarnai kiekvienam egzistuojančiam tvarinio protui. Protas yra skirtingas kiekviename Havonos pasaulyje ir kaip modelis tarnauja visiems dvasinių ir materialių tvarinių intelektams.
Rojus yra užbaigtųjų namai, Havona yra jų dirbtuvės ir poilsio vieta. Ir kiekvienas Dievą pažįstantis mirtingasis trokšta būti užbaigtuoju.
Išsiųsta: 18.02.16 22:02. Pavadinimas: . Havona yra kiekvie..
. Havona yra kiekvieno dar nepasiekusio Rojaus kylančiojo mirtingojo mokymosi tikslas. Čia mirtingieji pasiekia ikirojinę Dievybę – Aukščiausiąją Būtybę.
Santykinė laisva valia, kuri apibūdina žmogiškosios asmenybės savimonę, yra įtraukta į: 1. Moralinį sprendimą, aukščiausiąją išmintį. 2. Dvasinį pasirinkimą, tiesos suvokimą. 3. Nesavanaudišką meilę, broliškąją tarnystę. 4. Tikslingą bendradarbiavimą, grupinę ištikimybę. 5. Kosminę įžvalgą, visatos prasmių suvokimą. 6. Asmenybės atsidavimą, iš visos širdies pasišventimą vykdyti Tėvo valią. 7. Garbinimą, nuoširdų siekimą dieviškųjų vertybių ir iš visos širdies meilę dieviškajam Vertybių Suteikėjui
Išsiųsta: 19.02.16 11:05. Pavadinimas: Kada žmogus ne..
Kada žmogus nemato skirtumo tarp tų tikslų, kurių jis siekia kaip mirtingasis, tada jis veikia egzistencijos gyvuliniu lygiu. Jis nesugebėjo pasinaudoti to materialaus aštraus matymo, moralinio skvarbumo, ir dvasinės įžvalgos aukštesniojo lygio privalumais, kas yra jo kosminio-proto dovanos, suteiktos jam kaip asmenei būtybei, neatskiriama dalis. Dora yra teisumas – susiderinimas su kosmosu. Įvardinti dorybes, reiškia jas ne apibrėžti, bet jomis gyventi, reiškia jas pažinti. Dora nėra tiesiog žinios, taip pat ji dar nėra išmintis, bet vietoje šito ji yra augančio patyrimo tikrovė siekiant kosminių laimėjimų kylančiųjų lygių. Diena iš dienos mirtingojo žmogaus gyvenime, dora yra įgyvendinama nuolat pasirenkant gėrį, o ne blogį, ir šitoks pasirinkimo sugebėjimas rodo, jog turima morali prigimtis. Žmogaus pasirinkimą tarp gėrio ir blogio įtakoja ne tik jo moralinės prigimties skvarbumas, bet taip pat ir tokie poveikiai, kaip neišmanymas, nesubrendimas, ir klydimas. Su doros panaudojimu taip pat yra susietas ir proporcijos pojūtis, nes blogį galimą įgyvendinti ir tada, kada dėl iškraipymo ar apgaulės vietoje didesnio pasirenkamas mažesnis. Santykinio įvertinimo arba palyginamojo matavimo menas ima veikti pritaikant moralios sferos dorybes. Be matavimo meno, be šio skvarbumo, kurį įkūnija žmogaus sugebėjimas atidžiai ištyrinėti prasmes, žmogaus moralinė prigimtis būtų nepajėgi. Lygiai taip ir moralinis pasirinkimas būtų bergždžias be tos kosminės įžvalgos, kuri suteikia dvasinių vertybių sąmonę. Intelekto požiūriu, žmogus kyla į moralios būtybės lygį, nes jis yra apdovanotas asmenybe. Moralės niekada negalima vystyti įstatymu ar jėga. Ji yra asmeninis ir laisvos valios reikalas, ir ji turi būti skleidžiama užkrėtimu, kada bendrauja moralūs asmenys su tais, kurie moraliai yra mažiau jautrūs, bet kurie taip pat tam tikru laipsniu trokšta vykdyti Tėvo valią.
Išsiųsta: 26.02.16 10:35. Pavadinimas: Kada protas ima..
Kada protas ima suvokti, kas yra gėris ir blogis, tada jis demonstruoja išmintį; kada išmintis apsisprendžia tarp gėrio ir blogio, tarp tiesos ir suklydimo, tada ji parodo, kad jai vadovauja dvasia. Ir tokiu būdu proto, sielos, ir dvasios veikimas visam laikui yra glaudžiai suvienytas ir funkciškai tarpusavyje susietas. Protas yra susietas su faktų žiniomis; išmintis yra susijusi su filosofija ir apreiškimu; įtikėjimas yra susietas su gyvu dvasiniu patyrimu. Tiesos dėka žmogus pasiekia grožį, o dvasinės meilės dėka pakyla iki gėrio.
Protas, išmintis, ir įtikėjimas yra žmogaus aukščiausieji žmogiškieji pasiekimai. Protas žmogų supažindina su faktų pasauliu, su daiktais; išmintis jį supažindina su tiesos pasauliu, su ryšiais; tikėjimas jį įveda į dieviškumo, dvasinio patyrimo, pasaulį.
“Religija išsilaiko, nepaisant to, jog evoliuciniai įsitikinimai revoliucingai keičiasi. Teologija nesukuria religijos; būtent religija sukuria teologinę filosofiją.”
Geriausias pavyzdys; -Jėzaus mokymai, filosofija, teologija nesukūrė religinės bendruomenės praktikuojančios Nazarėno palikimą. Vietoj to –Mokytojo pasekėjų religinis sambūris sukūrė iškraipytą, užterštą, melagingą teologiją.
Krikščionių religijos gyvuoja tik tuo, kad nesusiformuoja geresnė religija –pateikianti švaresnę tiesą –natūralias praktikas –realybę atspindinčią filosofiją
“Tai, kad religininkai taip smarkiai tikėjo tuo, kas buvo netikra, nepaverčia religijos nepagrįsta, nes religija yra sukurta vertybių pripažinimo pagrindu ir yra patvirtinama asmeninio religinio patyrimo įtikėjimu. Tada, religija yra grindžiama patyrimu ir religine mintimi; teologija, religijos filosofija, yra sąžiningas mėginimas tą patyrimą aiškinti. Tokie interpretaciniai tikėjimai gali būti teisingi arba klaidingi, arba tiesos ir suklydimo mišinys.”
“DVASINIŲ VERTYBIŲ pripažinimo SUVOKIMAS yra toks patyrimas, kuris pranoksta idėjos lygį. Nėra nė vieno žodžio nė vienoje žmogaus kalboje, kurį būtų galima pavartoti tam, jog būtų pavadintas šitas “pojūtis,” “jausmas,” “intuicija,” ar “patyrimas,” kurį mes nusprendėme vadinti DIEVO-SĄMONE.”
* Arcitektūra, gamtos grožis, morontiniai statiniai, ir dvasiniai kūriniai kiekvienoje sferoje yra išskirtiniai ir unikalūs. Kiekvienas pasaulis yra amžinai trunkančio grožio vieta, ir yra visiškai nepanašūs nė į vieną kitą pasaulį centrinėje visatoje. Ir jūs kiekvienas praleisite įlgesnį ar trumpesnį laiką kiekvienoje iš šitų unikalių ir jaudinančių sferų, jums judant į vidų per Havoną, pakeliui į Rojų. Jūsų pasaulyje yra savaime suprantama kalbėti apie Rojojų, kaip esantį viršuje, bet būtų teisingiau žvelgti į kilimo dieviškąją lemtį kaip į kilimamą į vidų. * Urantijos Knyga*
Išsiųsta: 03.03.16 14:36. Pavadinimas: Tų ateities lai..
Tų ateities laikų ištobulinta didžioji visata milžinišku laipsniu skirsis nuo to, kas yra šiuo metu. Liks praeityje erdvės galaktikų organizavimo jaudinantys patyrimai, gyvybės implantavimas neužtikrintuose laiko pasauliuose, ir harmonijos išsivystymas iš chaoso, grožio išsivystymas iš potencialų, tiesos išsivystymas iš prasmių, ir gėrio išsivystymas iš vertybių. Laiko visatos bus pasiekusios ribinio likimo įgyvendinimą! Ir galbūt erdvei ateis ramybė, poilsis po amžius trukusios kovos dėl evoliucinio tobulumo. Bet neilgam! Tikrai, užtikrintai, ir nepermaldaujamai Dievo Galutiniojo iškylančios Dievybės mįslė mes iššūkį šitiems nusistovėjusių visatų ištobulintiems piliečiams lygiai taip, kaip jų kovojantiems evoliuciniams protėviams iššūkį metė Dievo Aukščiausiojo ieškojimas.
Išsiųsta: 04.03.16 22:57. Pavadinimas: Kada laiko mirting..
Kada laiko mirtingieji baigia lavinimą mokymo pasauliuose, kurie supa vietinės visatos būstinę, ir yra pakeliami į savosios supervisatos švietimo sferas, tada jie būna pasiekę tokį dvasinio išsivystymo tašką, kur jie gali suvokti šitų išsivysčiusių sferų aukštus dvasinius valdovus ir reguliuotojus ir gali su jais bendrauti, įskaitant ir Dienų Senuosius. Dienų Senieji yra iš esmės tapatūs; jie atskleidžia Trejybės sujungtą charakterį ir suvienytą prigimtį. Jie turi individualybę ir skiriasi asmenybe, bet vienas nuo kito nesiskiria tiek, kiek skiriasi Septynios Pagrindinės Dvasios. Jie užtikrina vienodą vadovavimą šiaip jau skirtingoms septynioms supervisatoms, kurių kiekviena yra skirtingas, atskiras, ir unikalus kūrinys. Septynios Pagrindinės Dvasios prigimtimi ir savybėmis yra nepanašios, bet Dienų Senieji, šių supervisatų asmeniniai valdovai, yra visi vienodi ir supertobuli Rojaus Trejybės palikuonys. Septynios Pagrindinės Dvasios danguje nulemia savo atitinkamų supervisatų pobūdį, bet Dienų Senieji diktuoja šitų pačių supervisatų administravimui. Jie suteikia administracinį vienodumą kūrybiniam skirtingumui ir užtikrina visumos harmoniją didžiosios visatos septynių segmentinių sugrupavimui bazinių kūrybinių skirtumų akivaizdoje. Dienų Senieji buvo sutrejybinti visi tuo pačiu metu. Jie sudaro įrašų apie visatų visatos asmenybės pradžią, dėl to jų vardas - Dienų Senieji. Kada jūs pasieksite Rojų ir ieškosite rašytinių dokumentų apie daiktų pradžią, tada pamatysite, jog pirmas įrašas, esantis asmenybių skyriuje, yra pasakojimas apie šito dvidešmt vieno Dienų Senojo sutrjybinimą. *Urantijos Knyga*
Išsiųsta: 06.03.16 18:22. Pavadinimas: Filosofijos Siela. &..
Filosofijos Siela. Šitie nuostabūs mokytojai taip pat yra paskirti Išminties Tobulintojams ir, kada nebūna nurodyta kitaip, lieka sukoncentruotame sinchroniškume su filosofijos meistrais Rojuje. Pamąstykite apie tai, jog prieinate prie didžiulio gyvo veidrodžio, kaip tai ir būtų realu, bet vietoje to, kad pamatytumėte savojo ribinio ir materialaus aš pavidalą, jūs pastebite dieviškumo išminties ir Rojaus filosofijos atspindį. O jeigu iškyla noras šitą tobulumo filosofiją “įkūnyti, ją susilpninti tiek, kad ji taptų praktiška tam, jog būtų pritaikyta žemesniųjų pasaulių žemoms tautoms ir kad jie galėtų ją įsisavinti, tai šitie gyvieji veidrodžiai savo veidus turi tiktai pasukti žemyn tam, jog atspindėtų kito pasaulio arba visatos standartus ir poreikius.
Išsiųsta: 07.03.16 06:51. Pavadinimas: Energija išteka..
Energija išteka iš Rojaus, sumodeliuota pagal dieviškąją tvarką. Energija – grynoji energija – turi dieviškosios organizacijos prigimtį; ji yra sumodeliuota pagal tų trijų Dievų, apjungtų viename, kaip jie veikia visatų visatos būstinėje, panašumą. Ir visa jėga yra įjungta į grandines Rojuje, išeina iš Rojaus Buvimų ir sugrįžta į juos, ir iš esmės yra bepriežastinės Priežasties – Visuotinio Tėvo – pasireiškimas; ir be Tėvo niekas neegzistuotų, kas iš tikrųjų egzistuoja. https://www.youtube.com/watch?v=gUfL4cAv8g8&ebc=ANyPxKrM9v4dHgHir7t_LQtIVoyxoELjkq7K9ZOQISPhZtBYD8a5ysoEEbSJVi6tHEPpVfZHDioimkkDRPzQZGbKPrwzMRddvw
Išsiųsta: 09.03.16 09:55. Pavadinimas: Dievo egzistavimas v..
Dievo egzistavimas visiškai pranoksta bet kokią pademonstravimo galimybę, išskyrus tą ryšį tarp žmogiškojo proto DIEVO-SĄMINĖS ir Minties Derintojo DIEVO BUVIMO, kuris gyvena mirtingojo intelekte ir yra padovanotas žmogui kaip Visuotinio Tėvo nemokama dovana.
evoliucinių tvarinių protas atsiranda vietinėse visatose ir dieviškąjį tobulumą turi įgyti pasiekdamas tas dvasinio laimėjimo patirtines transformacijas, kurios yra neišvengiama pasekmė, kada tvarinys pasirenka vykdyti Tėvo danguje valią.
Mirtingas protas, paklusdamas materijai, turi lemtį tapti materialesniu ir dėl to galiausiai patirtų asmenybės išnykimą; protas, atsidavęs dvasiai, turi lemtį tapti dvasingesniu ir galiausiai pasiekti vienumą su išliekančia ir vadovaujančia dieviškąja dvasia ir šitokiu būdu pasiekti asmenybės egzistencijos išlikimą ir amžinybę.
Išlikimo metodą sudaro tie žmogiškosios VALIOS suderinimai ir tos mirtingojo PROTO transformacijos, kurių dėka toks DIEVO-SĄMONĖS intelektas palaipsniui tampa dvasios MOKOMU ir galiausiai dvasios VEDANU.
Išsiųsta: 11.03.16 19:27. Pavadinimas: Begalinio Dievo abs..
Begalinio Dievo absoliutus tobulumas jam sukeltų kančią dėl tobulumo užbaigtumo siaubingų apribojimų, jeigu ne tas faktas, kad Visuotinis Tėvas milžiniškoje visatoje tiesiogiai dalyvauja kiekvienos netobulos sielos asmenybės kovoje, siekiančioje, su dieviškąja pagalba, pakilti į dvasiškai tobulus pasaulius danguje. Per visą visatų visatą kiekvienos dvasinės būtybės ir kiekvieno mirtingojo tvarinio šitas augantis patyrimas yra nenutrūkstančios saviraiškos niekada nesibaigiančio dieviškojo rato visą laiką besiplečiančios Tėvo Dievybės-sąmonės dalis.
Išsiųsta: 15.03.16 12:48. Pavadinimas: Dėl to apsistok..
Dėl to apsistokite savo filosofijoje dabar ir amžiams ties šituo: Kiekvienam iš jūsų ir visiems mums, Dievas yra prieinamas, Tėvas yra pasiekiamas, tas kelias yra atviras; dieviškosios meilės jėgos ir dieviškojo administravimo metodai ir priemonės yra visos suvienytos tam, kad būtų palengvintas kiekvienos visatos kiekvienos vertos protingos būtybės žengimas į priekį į Visuotinio Tėvo akivaizdą Rojuje
Tas faktas, jog į Dievo pasiekimą yra įtrauktas milžiniškai ilgas laikas, nė kiek nesumažina Begaliniojo buvimo ir asmenybės realumo. Jūsų kilimas yra septynių supervisatų grandinės dalis, ir nors jūs skriejate aplink ją nesuskaičiuojamą daugybę kartų, bet galite tikėtis, dvasia ir statusu, kad visą laiką skriejate į vidų. Jūs galite pasitikėti tuo, kad būsite pervedami iš sferos į sferą, iš išorinių grandinių visą laiką arčiau vidinio centro, ir kurią nors dieną, neabejokite, jūs tikrai stovėsite dieviškojo ir centrinio buvimo akivaizdoje ir matysite jį, vaizdžiai kalbant, akis į akį.
Kad ir kaip Urantijos mirtingieji gali skirtis savo intelektualiomis, visuomeninėmis, ekonominėmis, ir net moralinėmis galimybėmis ir gabumais, neužmirškite, kad jų dvasinis apdovanojimas yra vienodas ir unikalus. Jie visi turi tą patį Tėvo dovanos dieviškąjį buvimą, ir jie visi vienodai privilegijuoti siekti artimos asmeninės komunijos su šita dieviškosios kilmės viduje gyvenančia dvasia, tuo tarpu jie visi gali vienodai pasirinkti tai, kad priimtų šitų Paslaptingųjų Pagalbininkų vienodą dvasinį vadovavimą.
Nors prisiartinimas prie Tėvo buvimo Rojuje turi laukti, kol jūsų dvasinis išsivystymas pasieks aukščiausiuosius ribinius lygius, bet jūs turėtumėte džiaugtis, suvokdami visą laiką esančią galimybę betarpiškai bendrauti su Tėvo padovanota dvasia...
... apribojimai, kurie yra jums įgimti, neatskiriami nuo jūsų ribinės asmenybės ir materialios egzistencijos, nulemia tą laiką ir vietą ir aplinkybes, kada jūs galite pasiekti mirtingojo kilimo kelionės tikslą ir stovėti Tėvo akivaizdoje visų daiktų centre.
Kad ir kaip Urantijos mirtingieji gali skirtis savo intelektualiomis, visuomeninėmis, ekonominėmis, ir net moralinėmis galimybėmis ir gabumais, neužmirškite, kad jų dvasinis apdovanojimas yra vienodas ir unikalus.
Išsiųsta: 19.03.16 20:08. Pavadinimas: Yra daug dvasinė..
Yra daug dvasinės jėgos netrukdomų kanalų ir viršmaterialios galios šaltinių, kurie Urantijos žmones sujungia tiesiogiai su Rojaus Dievybėmis.
Papildomai prie šitų Rojaus buvimų, urantijiečiams padeda vietinės visatos ir supervisatos dvasinė įtaka ir veikla, su savo beveik begaline gausa kupinų meilės asmenybių, kurios tuos visą laiką siekiančiuosius teisingo tikslo ir nuoširdžiai sąžiningus veda į viršų ir į vidų link dieviškumo idealų ir aukščiausiojo tobulumo tikslo.
Begalinės Dvasios, Dievybės Trečiojo Asmens, buvimą net mirtingasis žmogus gali pažinti, nes materialūs tvariniai gali iš tiesų patirti šitos dieviškosios įtakos geradariškumą, kuri veikia kaip vietinės visatos Šventoji Dvasia, padovanota žmonijos rasėms.
Jos įtaka ir jos asmenybės visą laiką yra netoli jūsų; jos tikrai pažįsta ir iš tikrųjų supranta jus.
Jūsų kilmės visata yra formuojama tarp teisingumo priekalo ir kentėjimo kūjo; bet tie, kurie naudoja šį kūjį, yra gailestingumo vaikai, Begalinės Dvasios dvasiniai palikuonys.
Išsiųsta: 21.03.16 19:52. Pavadinimas: Nė viena visuom..
Nė viena visuomenė nebūna pažengusi toli į priekį, jeigu ji leidžia tinginiauti arba yra pakanti skurdui. Bet skurdo ir priklausomybės niekada nebus įmanoma pašalinti, jeigu defektyvus ir degeneruoti palikuonys bus laisvai remiami ir jeigu jiems bus leidžiama daugintis be jokių apribojimų.
Išsiųsta: 01.04.16 12:01. Pavadinimas: MORONTINIS AŠ
Lygiai tai, kaip drugelis atsiranda iš vikšro stadijos, taip ir tikros žmogiškųjų būtybių asmenybės iš tiesų atsiras gyvenamuosiuose pasauliuose, pirmą kartą atskleistos be savo vienu metu buvusio materealaus kūno apdaro. Morontinė karjera vietinėje visatoje turi reikalo su asmenybės mechanizmu nuolatiniu kilimu nuo pirminio sielos egzistencinio morontinio lygio iki baigiamojo morontinio vis toliau augančio dvasingumo lygio. Sunku jums nupasakoti apie jūsų morontines asmenybės formas, reikalingas karjerai vietinėje visatoje. Jūs būsite apdovanoti asmenybės pasireiškimo morontiniais modeliais, ir šitie apdarai yra tokie, kad, iš esmės, pranoksta jūsų suvokimo ribas. (..kaip juokinga ir apgailėtina, kada žmogelis pradeda kurti savas teorijas, užtkrintai tvirtindamas, kad tai esą nuo Dievo. 'Neperšokęs upelio nesakyk OP !!!, kažkada man sakė A+A močiūtė Adėlė.)
Išsiųsta: 04.04.16 09:48. Pavadinimas: “Nors protas ir yra ..
“Nors protas ir yra susietas su energija grynai materialiose būtybėse, ir su dvasia yra susietas grynai dvasinėse asmenybėse, bet nesuskaičiuojamos asmenybių kategorijos, įskaitant ir žmogiškąją, turi protą, kuris yra susietas tiek su energija, tiek su dvasia. Tvarinio proto dvasiniai aspektai neklystamai reaguoja į Amžinojo Sūnaus dvasinės gravitacijos traukimą; materialios savybės reaguoja į gravitacinį materialios visatos akstiną.
Kuo didesnis dvasios-energijos išsiskyrimas, tuo didesnė pastebima proto funkcija; kuo mažesnis energijos ir dvasios išsiskyrimas, tuo mažiau yra pastebima proto funkcija. Akivaizdu, jog maksimali kosminio proto funkcija yra laiko erdvės visatose. Čia protas atrodo, jog veikia tarpinėje zonoje tarp energijos ir dvasios“
Visi urantijos dokumentai –visai morontiniai karjarai. Vieni didžiąją jų dalį įsisavins morontijos pradžuioje, kiti pabaigoje. Koks bebūtų atskiro klausimo supratimo-nesupratimo santykis; -domėjimasis viskuo tebūva nuolatos-
Sekmadienio rytą antrą keturiasdešimt penkios, Rojaus įsikūnijimų komisija, susidedanti iš septynių nenustatytų Rojaus asmenybių, atvyko į vietą ir nedelsiant išsidėstė prie kapavietės. Be dešimt minučių trečią, iš Juozapo naujosios kapavietės ėmė sklisti sumaišytos materealios ir morontinės veiklos intensyvios vibracijos, o dvi minutės po trijų, šitą sekmadienio rytą, balandžio 9-tąją, 30 m. po Kr. gim., prisikėlusi Jėzaus iš Nazareto morontinė forma ir asmenybė išėjo iš kapavietės. Kai tik prisikėlęs Jėzus kapavietę paliko, tai materealus kūnas, kuriame jis gyveno ir dirbo žemėje beveik trisdešimt šešerius metus, vis dar tebegulėjo kapavietės nišoje, nepajudintas ir suviniotas į drobulę, lygiai taip, kaip penktadienio popietę jį ilsėtis ramybėje buvo paguldę Juozapas ir jo pagalbininkai. Taip pat ir akmuo prieš įėjimą į kapavietę buvo visiškai nepajudintad; Piloto antspaudas buvo vis dar nesulaužytas; kareiviai vis dar tebebuvo sargyboje. Šventyklos sargybiniai budėjo visą laiką; romėnų sargyba buvo pakeista vidurnaktį. Nė vienas iš šitų sargų neįtarė, kad tas objektas, dėl kurio jie budi, prisikėlė nauja ir aukštesne egzistencijos forma, ir kad jo kūnas, kurį jie saugo, dabar yra nebereikalingas išorinis apvalkalas, kuris nebeturi jokio tolimesnio ryšio su išlaisvinta ir prikelta Jėzaus morontine asmenybe. Žmonija neskuba suvokti, jog, viso to, kas yra asmenis, materija yra morontijos griaučiai, ir jog ir vienas, ir kitas yra besitęsiančios dvasinės tikrovės atspindėtas šešėlis. Kiek dar praeis laiko iki to meto, kada jūs žiūrėsite į laiką kaip į amžinybės ir erdvės judantį atvaizdą, kai į Rojaus realybių pralekentį šešėlį? URANTIJOS KNYGA 189 DOKUMENTAS PRISIKĖLIMAS
Išsiųsta: 11.05.16 18:04. Pavadinimas: Bet, nors krikš..
Bet, nors krikščioniškoji samprata praktiškai ir buvo klaidinga, vis tik ji iš esmės buvo teisi dvasinių ryšių atžvilgiu. Tiktai dėl savo filosofinių reikšmių ir kosmologinių pasekmių šitoji samprata iš tikrųjų patiria sunkumų: Daugeliui tų, kurie turi kosminį mąstymą, sunku patikėti, jog Dievybės Antrasis Asmuo, begalinės Trejybės antrasis narys, kažkada gyveno Urantijoje; ir nors dvasiniu požiūriu tai yra teisinga, bet tai nėra tikrovės faktas. Kūrėjai Mykolai visiškai įkūnija Amžinojo Sūnaus dieviškumą, bet jie nėra toji absoliuti asmenybė.
Mirtingasis žmogus žengia per besiplečiančių horizontų ir augančių sampratų didį amžių Urantijoje, ir jo kosminė filosofija turi vystytis greičiau, kad neatsiliktų nuo žmogiškosios minties intelektualios arenos išsiplėtimo. Plečiantis mirtingojo žmogaus kosminei sąmonei, jis suvokia tarpusavio sąsajas tarp viso to, ką jis atranda materialiame moksle, intelektualioje filosofijoje, ir dvasinėje įžvalgoje. Nepaisant visų sampratų, susijusių su Dievybės nekintamumu, žmogus suvokia, kad jis gyvena nuolatinės kaitos ir patirtinio augimo visatoje. Nepriklausomai nuo dvasinių vertybių išlikimo suvokimo, žmogus amžinai turi atsižvelgti į jėgos, energijos, ir įtampos matematiką ir ikimatematiką.
Išsiųsta: 29.05.16 08:38. Pavadinimas: Kada virš j$..
Kada virš jūsų galvos susikaupia debesys, tada jūsų įtikėjimas turėtų pripažinti tą faktą, kad viduje gyvena Derintojas, ir tokiu būdu jūs turėtumėte sugebėti žvelgti per mirtingojo netikrumo miglas į amžinojo teisumo ryškų saulės spindesį Satanijos gyvenamųjų pasaulių viliojančiose viršūnėse
Minties Derintojai jūsų baimės jausmus norėtų pakeisti į meilės įsitikinimą ir pasitikėjimą, bet jie negali tokių dalykų daryti mechaniškai ir savavališkai; tai yra jūsų užduotis. Įgyvendindami šituos sprendimus, kurie išlaisvina jus iš baimės pančių, jūs tiesiogine prasme suteikiate psichikos atramos tašką, ant kurio Derintojas gali vėliau pritaisyti keliančią į viršų ir vystančią į priekį švytėjimo dvasinę svirtį. Didingo Minties Derintojo buvimas nesuteikia gyvenimo lengvumo ir laisvės nuo įtempto mąstymo, nelaukite iš Derintojo savanaudiškos paguodos ir mirtingojo paramos. Jie yra vadinami dangiškieji padėjėjai, ne žemiškieji padėjėjai. Jie nėra suinteresuoti tuo, jog mirtingojo karjerą padarytų lengvą; jie labiau rūpinasi tuo, kad jūsų gyvenimą protingai apsunkintų ir sugriežtintų tiek, kad tai skatintų priimti daugybę sprendimų.
Išsiųsta: 19.06.16 07:32. Pavadinimas: 3. SODO VIETA ..
3. SODO VIETA Komitetas, atsakingas už vietos parinkimą, buvo išvykęs maždaug trejus metus. Jis rekomendavo tris įmanomas vietas: Pirmoji vieta buvo SALA Persų įlankoje, antroji vieta buvo vietovė TARP UPIŲ, vėliau panaudota antrajam Sodui, trečioji vieta buvo ilgas siauras PUSIASALIS – beveik sala – nusidriekianti į vakarus iš Viduržemio jūros rytinės pakrantės.
Išsiųsta: 04.08.16 17:15. Pavadinimas: Garantija, jog bet ..
Garantija, jog bet kuri malda bus išgirsta, yra jos nuoširdumas...[p.1639, pastr.1] Dievas atsako į sielos nuostatą, ne į žodžius... Melskite tiktai vertybių, ne daiktų, ne pasitenkinimo. [p.1002, pastr.4,5]
Angelai neturi materealių kūnų, bet jie yra konkrečios ir diskretiškos būtybės, jie yra dvasinės prigimties ir kilmės. Nors jie nėra matomi mirtingiesiems, bet jus jie suvokia tokius... Jie iki galo suvokia jūsų moralines kovas ir dvasinius sunkumus. Jie myli žmogiškąsias būtybes, ir jūsų pastangos suprasti ir mylėti juos gali atnešti tiktai gėrį. [p.419,pastr.1]
Išsiųsta: 29.08.16 20:30. Pavadinimas: Kodėl jūs ..
Kodėl jūs neleidžiate Derintojui jus sustiprinti kosminės galios dvasinėmis tiesomis tuo metu, kada rungiatės su tvarinio egzistencijos žemiškaisiais sunkumais? Kodėl jūs neskatinate dieviškojo padėjėjo, kad jis pakeltų jums nuotaiką aiškia vizija apie visatinio gyvenimo amžinąjį požiūrį, kada jūs žvelgiate suglumę į praeinančios valandos problemas? Kodėl jūs atsisakote to, kad jus apšviestų ir įkvėptų visatos požiūris, nors jūs sunkiai plušate apsupti laiko kliūčių ir nežinote, ko griebtis netikrumų labirinte, kuris gaubia jūsų mirtingojo gyvenimo kelionę? Kodėl jums neleidus, jog Derintojas jūsų mąstymą sudvasintų, nors jūsų kojos ir turi žengti materialiais žemiškųjų pastangų keliais?
Išsiųsta: 07.09.16 08:36. Pavadinimas: DIEVO RYŠYS SU INDVIDU
Asmenybės amžinasis išlikimas visiškai priklaiuso nuo mirtingojo proto, kurio sprendimai nulemia nemirtingos sielos išlikimo potencialą, pasirinkimo. Kada protas tiki Dievu, o siela pažįsta Dievą, ir kada, padedant Derintojui, jie visi trokšta Dievo, tuomet iš tiesų išlikimas yra užtikrintas. Intelekto apribojimai, švietimo suvaržymai, kultūros smukimas, visuomeninio statuso nuskurdinimas, net moralės žmogiškųjų standartų sumenkėjimas, kylantis dėl to, apgailėtinai stinga palankių švietimo, kultūros, ir visuomeninių sąlygų, negali padaryti negaliojančiu dieviškosios dvasios buvimo tokiuose nelaiminguose ir žmogiškai suluošintuose, bet tikinčiuose individuose. Paslaptingo Pagalbininko gyvenimas viduje sudaro pradžią ir užtikrina nemirtingos sielos augimo ir išlikimo potencialo galimybę.
Reiškiniai, gyvenimai sukasi ratais, spiralėmis, kartojasi, banguoja. Netgi nieko neveikiant, nesistengiant, stovint kaip akmuo; jis apkerpėja: tos vietos sąlygojama augaline gyvybe. Susigyvenus su Urantijos Dokumentais neišvengiamai, kaip minimum, “apkerpėsi“ jų informacija. Sveikas parvykęs broli.
Derintojo buvimas jumyse, neįsivaizduojamas Visatos faktas. To įsivaizduoti neįmanoma. Gyvulinė-žmogiškoji būtis apie tai gali tik sužinoti, tik žinoti. Jūsų atsirandanti-besiformuojant siela tai jaučia-suvokia, ir tai, netiesiogei. Tai išsiplėtęs suvokimas, kuris ne tai kad apima daugiau –bet labiau kitaip -APGLĖBIA
Nesumenkinkinte Pagalbinių Proto Dvasių veikimą jumyse. Mūsų protėvių gyvenimuose jos atliko lememą vaidmenį; gyvulį padarydamos žmogumi. Dabar esminį vaidmenį atlieka jūsų valia, vėl gi atsiremdama į tų pačių Septynių Pagalbinių Proto Dvasių raišką.
Išsiųsta: 10.09.16 10:40. Pavadinimas: Iš pradži..
Iš pradžių pirminių gyvūnų gyvybės instinktyviame ir refleksiniame elgesyje galėjo veikti tiktai intuicijos dvasia. Atsirandant aukštesniesiems tipams, supratimo dvasia tokius tvarinius galėjo apdovanoti spontaniška idėjų susiejimo dovana. Vėliau mes pastebėjome drąsos dvasios veikimą; besivystantys gyvūnai iš tikrųjų išvystė primityvią apsauginės savimonės formą. Vėliau, atsiradus žinduolių grupėms, mes pastebėjome, jog žinių dvasia pasireiškia didesniu laipsniu. Ir aukštesniųjų žinduolių evoliucija suteikė veikimą patarimo dvasiai, o tai sukėlė bandos instinkto augimą ir primityvaus visuomeninio vystymosi pradžią.
Išsiųsta: 11.09.16 06:23. Pavadinimas: Asmentbė ir Auk..
Asmentbė ir Aukščiausiasis (paradoksai)
Aukščiausioji Būtybė vienija-sintezuoja visa kas dieviška per visą Visatą. Žmogiškoji asmenybė vienija-integruoja-sintezuoja visą vidinį žmogų (protą, mintis, žinias, patyrimą, taip pat; jausmus, emocijas, nuotaikas). Nors ji iš to paties Dievo kaip ir Derintojas, bet ji nėra nei dieviška, nei amžina; jos dieviškumo laipsnis tiesiog proporcingas sielos augimui. Kada mirtingasis neišlieka, ar atsisako amžinybės; jo būtiškumas-esamumas sunaikinamas-išsklaidomas; asmenybė taip pat. Jos veiksmų epizodai-aspektai prisidėję prie suielos formavimo pasilieka Derintojo atmintyje, kaip Jo patirties-atminties fondas. Taip pat tie patys aspektai prglaudžiami Patirtinio Dievo, kaip Jo augimo dalis.
ramybė šitame gyvenime, išlikimas mirtyje, tobulumas kitame gyvenime, tarnystė amžinybėje -VISA TAI YRA PASIEKTA DABAR, kada tvarinio asmenybė (vidinis aš) sutinka-pasirenka; -kada tvarinio valia paklūsta Tėvo valiai.
Tėvas jau pasirinko tai; jog savo paties fragmentą padarytų pavaldų tvarinio asmenybės valiai.
“tokia yra manoji valia, kad būtų tavoji valia“. Anksčiau ar vėliau Dievą pasirenkantis žmogus pasieks vidinę sąjungą, susiliedamas su viduje gyvenančiu Dievo fragmentu. Daugumoje tai pasiekiama penktojoje morontijoje. Kadangi žmogaus vidinis gyvenimas yra iš tikrųjų kūrybinis, tad kiekvienai asmenybei tenka apsispresti; ar šis kūrybingumas bus tvarkingai sudėliotas-konstruktyvus, ar tai bus atsitiktinis, ar spontaniškai (viso perteklinio turtingumo prasiveržimas).
Jūs negalite iki galo valdyti aplinkos –išorinio pasaulio. Būtent jūsų vidinio gyvenimo kūrybingumas didžiausiu laipsniu yra pavalduos jūsų reguliavimui, nes ten jūsų asmenybė yra taip smarkiai išvaduota iš tų pančių, kuriuos uždeda antecedentinio priežastingumo dėsniai.
Mirtingojo karjera, sielos evoliucija, yra ne tiek IŠBANDYMAS, kiek ŠVIETIMAS-
Išsiųsta: 15.09.16 18:11. Pavadinimas: ISveiki mieli broliai, sesės
Sveikas broli 'vėjau', :), truputėlį esu pavargęs nuo darbo, duonai kasdieninei užsidirbti, kurios reikia, kad palaikytum laikiną kūno egsistenciją. Perskaičiau, bet, apie sielos išlikimą ir kaip tuo "rūpinasi labai daug" žmonių, prabilsiu ant baltos virtualios medžiagos truputėlį vėliau. Gero vakaro visiems linkiu, einu vesti šunelį laukan... :)
Išsiųsta: 15.09.16 20:05. Pavadinimas: Pati siela yra i#..
Pati siela yra išliekantis išlikimas. Ir, jeigu subjektas neišlieka, tai sielos pilnas vaizdas išlieka Derintojo atmintyje. Taip pat, viskas, kas susiją su sielos atsiradimu-augimu, tampa Serafimo patirtimi. Ir galiausiai, būtent, tie asmenybės fragmentai, kurie tiesiogiai siejosi su siela; absorbuojami Aukščiausiosios Būtybės. Ar tu dar už balos, ar šiapus balos.
Išsiųsta: 16.09.16 20:18. Pavadinimas: iš ties –dė..
iš ties –dėl maisto-kūno, dėl namų-mokesčių, dėl šeimos narių; turim atiduoti duoklę mūsų apribojimams. Jau nuo pirmos morontijos bus nuimti apribojimai; baimės, alkio, mirties nejaukumo. Kilmės pasaulyje išsprendus-minimizavus apribojimus; vidinis pasaulis pulsuoja laisvai. Apribojimai jūsų vidiniam pasauliui tiesiogei neveiksmingi. Tad nelauk kovok laikinos egzistencijos kovas, ir tuo pat metu bylok ant virtualios medžiagos. Mažam-trumpam gyvenime, visa kas aktualu atidėlioti neverta. Kaip stumdomos šaškės –tai viena, tai kita; taip savo aktualijas stumdyk tai vieną, tai kitą –neatidėliodamas.
Išsiųsta: 23.09.16 17:29. Pavadinimas: EVOLIUCIJA ir PROG..
EVOLIUCIJA ir PROGRESAS
Progresas –progresinis augimas; -savo paties pastangų dėka įgyjamas pasiekimas. Aplinka (bendroji evoliucija), ir asmeninė evoliucija –tai pagrindas nuo kurio atsispiriama; -ir jeigu tai atliekama sėkmingai-patikimai; -evoliuciniai pasiekimai ir pati evoliucija tampa neesminė, nereikšminga, neįtakojanti. Iš esmės evoliucija yra ikidvasinė. Pirmiausia materiali-fizinė. Toliau metafizinė-vidinių galų (intelektualių –sąmoninių, pasąmoninių) augimas. Dar toliau formuojasi amžinieji –sielos pasiekimai, kuriems lemta tapti būsimo dvasinio statuso turiniu-dalimi. Tai prasideda dar čia, ir tęsiasi per vusą morontinę karjerą.
Evoliucijoje dalyvauja yvairūs veiksniai nepriklausantys jums ir jūsų nevaldomi. Jų dėka vyksta tobulėjimas-vystymasis nuo mažiau sudėtingo link labiau sudėtingo. Tai tarsi savaiminis procesas.
Progresavime jūs naudijatės evoliucijos rezultatais; tačiau savo siekius realizuojate jums pavaldžioms priemonėmis (protu, valia, žiniomis, patirtimi), taip pat gebėjimais (protavimu, mąstymu, gretinimu, palyginimu, analize).
Išsiųsta: 24.09.16 16:56. Pavadinimas: Evoliucijos seka pas..
Evoliucijos seka pasibaiks su pirmuoju pabudimo-prikėlimo rytu. Aplinka; –gyvenama vieta –maistas –energetinis aprūpinimas; visiems vienodai pasiekiamas. Morontijos gyventojų įvairovę stulbins. Nuo pirmųjų protinių-valinių būtybių, tokių kai Andonas ir Fonta, iki Šviesos ir Gyvenimo epochų piliečių. Didžiausias egzotiškumasd tai –idiali draugystė -nuoširdžiausias prisirišimas –abipusiškas supratimas. Žemėje tai pavyksta nedaugeliui. Ir jau pirmosiose morontijose bus sąlygos kompensuoti šiuos neįvykusius praradimus. Lytiškumas, kaip ir apribojimai baime, alkiu, mirties nejaukumu nebeegzistuos. Jūsų pirmųjų amžinybės dienų artimiausiu draugu galės tapti Angelas, ar Materialiųjų Tėvų palikuonis, ar toks pat kaip jūs, kilmės pasaulį palikęs, buvęs mirtingasis.
Išsiųsta: 24.09.16 20:20. Pavadinimas: CIVILIZACIJOS did..
CIVILIZACIJOS didžiaja dalimi evoliucijos produktas. Civilizacijos susinaikina, ar sunaikinamos. Žmonės kaip rūšis išlieka. Civilizacija kuriama dėka gyvulinės gyvybės pajėgumų augimo. Kada kalbama apie PROGRESĄ URANTIJOS DOKUMENTŲ fone, tada turime priimti, kad progresas; -tai grožis, gėris, tiesa grožis visur, gėris visiems, teisingumas grindžiamas amžinybės tiesomis –tiesomis iš Dievo –mus pasiekiančiomis APREIŠKIMO pavidalu. Amžinybės požiūriu progresas -Kada žmogus ieško Dievo, ir nori būti panašus į Jį.
Išsiųsta: 30.09.16 21:28. Pavadinimas: Dievas begalinis Kos..
Dievas begalinis Kosmosas begalinis Begalės būtybių Tavo tobulėjimas (panašėjimas į Dievą) begalinis Nežiūrint to, kad kilmės pasaulio aplinka mazohistinė
Išsiųsta: 05.10.16 13:23. Pavadinimas: " Taip pat i&#..
" Taip pat iš tiesų šitie angelai yra labai artimai susiję ir su tomis priemonėmis, kurių dėka žmogaus dvasia yra išvaduojama iš materealaus kūno tabernakulių ir jo siela yra palydima į gyvenamuosius pasaulius danguje. Angelai yra žmogaus sielos patikimi ir dangiški vadovai per tą nežinomą ir neapibrėžtą laikotarpį, kuris įsiterpia tarp materealaus kūno mirties ir naujojo gyvenimo dvasios buveinėse."
Žemėje jūs buvote tvarinys iš materialaus kūno ir kraujo; eidami per vietinę visatą, jūs buvote morontinė būtybė; supervisatoje jūs buvote besivystanti dvasia; jums atvykus į Havonos priėmimo pasaulius, jūsų dvasinis lavinimas prasideda tikrovėje ir rimtai; galiausiai Rojuje jūs pasirodysite kaip ištobulinta dvasia.
Morontinis žengimas į priekį yra susijęs su tuo, kad toliau yra vystoma intelektas, dvasia, ir asmenybės forma. Išliekantieji vis dar tebėra trigubo-pobūdžio būtybės. Per visą morontinį patyrimą jie yra vietinės visatos globotiniai. Supervisatos režimas neveikia iki prasideda dvasios karjera.
Miegantys Išlikusieji, kurios, dėl kokios nors priežasties, nesugebėjo pasiekti išminties įvaldymo ir dvasingumo apdovanojimo to lygio, kuris juos įgalintų gauti asmeninius sargybinius, negali nedelsiant ir tiesiai vykti į gyvenamuosius pasaulius. Tokios išliekančiosios sielos turi ilsėtis nesąmoningo miego metu iki naujos epochos nuosprendžio dienos, naujos dieviškosios tvarkos, iki Dievo Sūnaus atvykimo tam, kad pagal to amžiaus sąrašą pakviestų ir šiai sferai paskelbtų nuosprendį, ir šitokia bendra praktika yra visame Nebadone. Apie Kristų Mykolą buvo pasakyta, jog kada jis pakilo į dangų, užbaigęs savo darbą žemėje, tada “Jis nusivedė didžiulę gausybę belaisvių.” Ir šitais belaisviais buvo miegantys išlikusieji nuo Adomo laikų iki Mokytojo prisikėlimo dienos Urantijoje.
Laiko tėkmė miegantiems išliekantiesiems nėra svarbi; jie yra visiškai nesąmoningi ir savo poilsio trukmę užmiršta. Iš naujo atstatant asmenybę amžiaus pabaigoje, tie, kurie miegojo penkis tūkstančius metų, reaguos lygiai taip, kaip ir tie, kurie ilsėjosi penkias dienas. Be šito laiko uždelsimo šitie išlikusieji eis tolyn per kilimo režimą identiškai su tais, kurie išvengia ilgesnio ar trumpesnio mirties miego.
Išsiųsta: 11.10.16 15:07. Pavadinimas: Žmogaus diding..
Žmogaus didingiausią jaudinantį patyrimą materialiame kūne sudaro gerai subalansuotos ir protingos pastangos išplėsti į išorę savimonės ribas per embrioninės sielos-sąmonės neryškias sferas iš visos širdies stengiantis pasiekti dvasios-sąmonės ribas – ryšį su dieviškuoju buvimu.
Pasauliams toliau vystantis nusistovėjusiame šviesos ir gyvenimo statuse, visuomenė tampa vis taikingesnė. Individas, nors ne mažiau savarankiškas ir atsidavęs savo šeimai, yra tapęs altruistiškesniu ir broliškesniu. Urantijoje, jūs tokie, kokie esate dabar, labai mažai galite suvokti šitų ištobulintų pasaulių apšviestų rasių išsivysčiusį lygį ir progresuojančią prigimtį. Šitie žmonės išreiškia evoliucinių rasių suklestėjimą. Bet tokios būtybės vis vien yra mirtingos; jos toliau tebekvėpuoja, valgo, miega, ir geria. Šita didi evoliucija nėra dangus, bet tai yra drąsus pranašavimas apie kilimo į Rojų dieviškuosius pasaulius.
Išsiųsta: 14.10.16 07:50. Pavadinimas: MIRTIS IR PERVEDIMAS
Erdvioje šventovėje tuo pačiu metu gali būti surinkta daug kandidatų į susiliejimą. Ir kokia nuostabi yra ta proga, kada tokiu būdu mirtingieji susirenka tam, kad paliudytų savo mylimųjų pakilimą dvasinėse liepsnose, ir koks tai yra kontrastas su tais ankstyvaisiais amžiais, kada mirtingieji savo mirusiuosius turi patikėti žemiškos stichijos prieglaudai ! Tos raudojimo ir verksmo scenos, būdingos žmogiškosios evoliucijos ankstyvosioms epochoms, dabar yra pakeistos ekstaziniu džiaugsmu ir didžiausiu entuziazmu, kada šitie Dievą pažįstantys mirtingieji laikinai atsisveikina su savo mylimaisiais, kada juos iš materialių jungčių išlaisvina sudegančio grožio ir kylančios šlovės dvasinės liepsnos. Pasauliuose, kurie yra isitvirtinę šviesoje ir gyvenime, "laidotuvės" yra didžiausio džisugsmo, gilaus pasitenkinimo, ir neišreiškiamos vilties įvykiai.
Išsiųsta: 14.10.16 19:24. Pavadinimas: Pasauliui labiau ..
Pasauliui labiau reikalinga pirminio šaltinio religija. Net ir krikščionybė – geriausia iš dvidešimtojo amžiaus religijų – yra ne vien tiktai religija apie Jėzų, bet didele dalimi ji yra tokia religija, kurią žmonės patiria iš antrinio šaltinio. Jie savo religiją priima visiškai tokią, kokią jiems perteikia jų pripažinti religiniai mokytojai. Kaip prabustų pasaulis, jeigu tiktai jis galėtų pamatyti Jėzų tokį, kaip jis iš tikrųjų gyveno žemėje, ir pažinti, iš pirminio šaltinio, jo mokymus, suteikiančius gyvenimą! Gražius daiktus apibūdinantys žodžiai negali jaudinti taip, kaip pačių tų daiktų vaizdas, taip pat ir tikėjimo žodžiai negali įkvėpti žmonių sielų taip, kaip tas patyrimas, kada yra pažįstamas Dievo buvimas. Bet būsimasis įtikėjimas visą laiką laikys žmogaus sielos vilties duris atvertas, kad įeitų dangiškųjų pasaulių dieviškųjų vertybių amžinosios dvasinės realybės.
Šiuolaikiniai, civilizuoti žmonės bijo ir minties, kad galėtų patekti į stiprių religinių įsitikinimų viešpatavimą. Mąstantis žmogus visada bijojo to, kad jį kontroliuotų religija. Kada stipri ir jaudinanti religija grasina, kad jį valdys, tada jis nuolat mėgina ją racionalizuoti, sutradicinti, ir suinstitutinti, šituo tikėdamasis pasiekti tai, jog kontroliuotų ją. Esant tokiam veikimo būdui, net ir apreikštoji religija tampa tokia, kad ją ima kurti žmogus ir joje ima viešpatauti žmogus. Šiuolaikiniai protingi vyrai ir moterys Jėzaus religijos vengia bijodami to, ką ji padarys jiems – ir su jais. Ir šitoji baimė yra visiškai pagrįsta. Jėzaus religija savo tikinčiuosius, tikrai, valdo ir transformuoja, reikalaudama, jog žmonės savo gyvenimą paskirtų tam, kad stengtųsi pažinti Tėvo danguje valią, ir nurodydama, kad gyvenimo energijos būtų pašvęstos nesavanaudiškai tarnystei žmogaus brolijai.
Religijai tikrai reikia naujų lyderių, dvasingų vyrų ir moterų, kurie išdrįs pasikliauti vien tiktai Jėzumi ir jo neprilygstamais mokymais. Jeigu krikščionybė toliau ignoruos savo dvasinę misiją, tuo tarpu ir toliau užsiiminės visuomeninėmis ir materialiomis problemomis, tuomet dvasinis renesansas turi laukti, kada ateis šitie naujieji Jėzaus religijos mokytojai, kurie bus išimtinai atsidavę žmonių dvasiniam atgimimui. Ir tuomet iš tiesų šitos iš dvasios gimusios sielos greitai suteiks tą vadovavimą ir įkvėpimą, reikalingą visuomeniniam, moraliniam, ekonominiam, ir politiniam pasaulio pertvarkymui.
Begalinė Dvasia, Bendrasis Kūrėjas, yra visuotinis ir dieviškasis tarnas. Dvasia nenutrūkstamai reiškia Sūnaus gailestingumą ir Tėvo meilę, net harmonijoje su Rojaus Trejybės patvariu, nesikeičiančiu ir teisiu teisingumu. Jos įtaka ir jos asmenybės visą laiką yra netoli jūsų; jos tikrai pažįsta ir supranta jus.
Išsiųsta: 09.12.16 09:08. Pavadinimas: Urantijos Knyga
Tada Mokytojas priėjo prie Natanieliaus. Kada Natanielius atsistojo, tada Jėzus paliepė jam sėstis ir atsisėdęs greta jo, tarė: " Natanieli, nuo to laiko, kada tapai mano apaštalu, tu išmokai gyventi aukščiau prietarų ir rodyti didesnį pakantumą. Bet tau dar daug daugiau ko išmokti. Savo bičiuliams tu buvai palaima tuo, kad juos visad perspėdavo tavo nuolatinis nuoširdumas. Kada aš būsių išėjęs, gali atsitikti taip, jog tavo atvirumas galės tau trukdyti sutarti su savo sielos broliais, tiek su senaisiais tiek ir su naujaisiais. Tu turėtum išmokti, kad net ir geros minties išreiškimas turi būti moduluojamas pagal klausytojo intelektualų ir dvasinį išsivystymą. Nuoširdumas karalystės darbe pasitarnauja tada, kada jis yra glaudžiai susietas su apdairumu.
Išsiųsta: 20.12.16 12:20. Pavadinimas: kada būtina pas..
kada būtina pasiekti išmintingus sprendimus supervisatos vadovavimo sudėtingų reikalų trikdančiose situacijose, kada turi pasirodyti tiek tobulumo išmintis, tiek praktiškumo išmintis, tada iš tikrųjų Išminties Tobulintojai pakviečia Išminties Balsų bateriją ir, jų kategorijos tobulo meistriškumo dėka, prote esančios ir sklindančios visatų visatos išminties šituos gyvus imtuvus nustato ir nukreipia taip, jog netrukus, iš šitų sekorafinių balsų, atsiranda dieviškumo srovė iš visatos viršuje ir praktiškumo išminties potvynis iš aukščiausiųjų protų visatose žemai.
Išsiųsta: 22.12.16 22:58. Pavadinimas: Nebadono Mykolas pas..
Nebadono Mykolas pasirodė Urantijoje tam, kad save padovanotų jūsų mirtingųjų rasėms. Tiktai vienas pasaulis beveik iš dešimties milijonų gali pasidžiaugti tokia dovana; visus kitus pasaulius dvasiškai vysto Avonalų kategorijos Rojaus Sūnaus savęs padovanojimas.
Iki Kristaus Mykolo laikų Urantijoje visos sielos toliau miegodavo iki naujos dieviškosios tvarkos arba specialių tūkstantmečių prisikėlimų. Net Mozei nebuvo leista patekti į kitą pusę iki specialaus prisikėlimo progos, puolęs Planetos Princas, Kaligastija, prieštaravo dėl tokio išlaisvinimo. Bet visą laiką nuo Pentakosto dienos, Urantijos mirtingieji vėl gali žengti į priekį tiesiai į morontines sferas.
Amžius, einantis po save padovanojančio Sūnaus, gali tęstis nuo dešimties tūkstančių iki šimto tūkstančių metų. Nėra jokio savavališkai nustatyto laiko nė vienai iš šitų viena po kitos einančių dieviškosios tvarkos erų. Tai yra didžiulės etinės ir dvasinės pažangos amžius.
Išsiųsta: 29.12.16 01:10. Pavadinimas: Nesvarbu, kiek i#..
Nesvarbu, kiek išaugtų jūsų suvokimas apie Tėvą, bet jūsų protą visada stulbins Tėvo-AŠ ESU neatskleista begalybė, neištirta platybė, kuri visada liks neišmatuojama ir nesuvokiama per visus amžinybės ciklus. Nesvarbu, kokią Dievo dalį jūs galite pasiekti, bet visada jo liks daug didesnė dalis, apie kurios egzistavimą jūs net ir neįtarsite. Ir mes tikime, jog tai yra lygiai tiek tiesa transcendentiniuose lygiuose, kiek ir ribinės egzistencijos sferose. Dievo ieškojimas yra begalinis!
Dievo begalybė turėtų būti toji aukščiausioji garantija, jog per visą amžinybės ateitį kylanti asmenybė turės prieš save asmenybės vystymo ir susijungimo su Dievybe galimybes, kurių net ir amžinybė niekada nei išeikvos, nei užbaigs.
Nesuvokiamai tolimu ateities amžinybės momentu, kada pagrindinė visata bus galutinai užbaigta, be jokios abejonės mes visi tikrai žvelgsime atgal į jos visą istoriją tiktai kaip į pradžią, tiesiog kaip į tam tikrų ribinių ir transcendentinių pamatų sukūrimą net ir didingesnei ir labiau jaudinančiai metamorfozei neištyrinėtoje begalybėje. Tokiu ateities amžinybės momentu pagrindinė visata vis tiek atrodys jaunatviška; iš tikrųjų, ji visada bus jauna niekada nesibaigiančios amžinybės beribių galimybių akivaizdoje.
Supervisatoje egzistuojantis laiko uždelsimas, šita kliūtis tobulumo pasiekimui, užtikrina tai, jog tvarinys dalyvautų evoliuciniame augime. Jis tokiu būdu įgalina tą tvarinį užmegzti partnerystės ryšius su Kūrėju to paties tvarinio evoliucijoje. Ir per šituos besiplečiančio augimo laikus tas neužbaigtasis palaiko abipusį ryšį su tuo, kuris yra tobulas, Dievo Septinkarčio tarnavimo dėka.
Dievas Septinkartis rodo, jog Rojaus Dievybės suvokia laiko barjerus evoliucinėse erdvės visatose. Nesvarbu, kiek toli nuo Rojaus, kiek giliai erdvėje gimtų materiali asmenybė, turinti išlikimo potencialą, Dievas Septinkartis bus ten, ir tokiam neužbaigtam, kovojančiam, ir evoliuciniam tvariniui tarnaus tiesos, grožio, ir gėrio kupina meilės ir gailestingumo tarnyste. Septinkarčio dieviškumo tarnystė nusidriekia į vidų per Amžinąjį Sūnų į Rojaus Tėvą ir į išorę per Dienų Senuosius į visatų Tėvus – Sūnus Kūrėjus.
Kaip Dievas Septinkartis funkciškai koordinuoja ribinę evoliuciją, taip iš tikrųjų Aukščiausioji Būtybė galiausiai sintezuoja likimo pasiekimą. Aukščiausioji Būtybė yra didžiosios visatos evoliucijos dievybės kulminacija – fizinė evoliucija aplink dvasinį branduolį ir galiausiai dvasinio branduolio viešpatavimas apjuosiančių ir orbitomis skriejančių fizinės evoliucijos sferų atžvilgiu.
Išsiųsta: 07.01.17 10:20. Pavadinimas: dalis tiesos –gė..
dalis tiesos –gėris ar blogis? –ar didžiausias melas? eksplotuoti neproporcingai atsietą faktą-aspektą-reiškinį, -susegmentuoti UK kaip disproporcijų rinkinį, –netgi supriešinant įvairelypį turinį, - kažką sumenkinant kito atžvilgiu, -atimant galimybę pasirinktinai diskutuot-gilintis norimą tema-klausimu, požiųriu-aspektu
kada jūs pasieksite aiškinimo tikruosius filosofinius lygius, kada turėsite tikrąją įžvalgą į tai, kas yra gėris ir blogis, kada suvoksite žmogiškųjų ryšių amžinąjį tinkamumą, tada į tokią interpretavimo problemą pradėsite žvelgti taip, kaip jūs įsivaizduotumėte, jog iškiliai mąstantis, idealistiškas, išmintingas, ir nešališkas trečiasis asmuo šitaip žvelgtų į tokį nurodymą ir jį aiškintų taip, kaip jis būtų taikomas jūsų derinimosi prie savo gyvenimo situacijų asmeninėms problemoms.
Iš to, ką Jėzus buvo sakęs apaštalams iki šito meto, niekas jų nebuvo nustebinęs labiau. Mokytojo žodžius jie toliau aptarinėjo ilgai po to, kada jis pasišalino ilsėtis. Nors Natanielius ilgai neatsikratė prielaidos, kad Jėzus klaidingai suprato jo klausimo dvasią-esmę-prasmę, bet likusieji buvo labiau negu dėkingi, kad jų filosofas bičiulis apaštalas turėjo drąsos paklausti tokį klausimą, kuris skatino mąstyti.
Išsiųsta: 11.01.17 13:09. Pavadinimas: ūs tik atsiduod..
ūs tik atsiduodate išoriniam aplinkos studijavimui, visiškai net nemėgindami atsiverti Dieviškajai Sąmonei ir per šį atsivėrimą, pakelti savosios sąmonės energetinius informacinius virpesius iki tokio lygio, kad pradėtumėte jausti ir Visuotinės Sąmonės energetinius informacinius virpesius, kurie ir leistų jums studijuoti ir pažinti visą aplinkui esančią materiją iš vidaus, nebe iš išorės. Jėzus Kristus "KALBU JUMS VĖL"
Išsiųsta: 11.01.17 23:20. Pavadinimas: Dabartinis gyvasis k..
Dabartinis gyvasis kelias jums yra suteiktas, kad juo žengtumėte, bet jūs negalite peržengti daugybės pakopų.Jums reikia pradėti nuo pirminės pakopos. Todėl ir ženkite drąsiai, kaip ir dabar mokotės tarti savo pamokomąjį žodį. Nesivaržykite vieni kitų.Mėgaukitės tarpusavio supratimu, ir tarkite savo RYŽTINGĄ žodį.Nebijokite savo balso. Juk jūs esate tie pirmeiviai, šviesos spindulėliai,kuriuos suteikia jums jūsų gyvieji vieninteliai Tėvai, kad šitie spindulėliai, kaip tekanti saulė, neštų aušrą ir rytą šitai planetai ir žadintų žmoniją. Šeimininko Sūnaus-Kūrėjo-Jėzaus mokymas-atsakymas apie demokratiją. 2013 11 30
JULIJA 2017-01-11 21:50:16
galima ištarti bet ką gali ištarti bet kas psichinės struktūros sureguos –būsena –jausena –nuotaika; –(“virpiasiai”) tie patys ištarti žodžiai gali signalizuoti beprotybę, pamišimą, protą, išmintį; vaizdas išryškėja SANTYKYJE. Santykyje su tikrove; su žiniomis faktinėmis, patirtinėmis, teorinėmis, santykyje su vienetiniais segmentais, su segmentų visuma. Kad bendraminčių susirinkimas sutaria kokiu klausimu ar klausimų paketu –tai dar nieko nereiškia. Tai turi pasitvirtinti išorėje-kitoje aplinkoje; -taip sakant santykyje su aplinka. Virimas savose sultyse –tik malonus psichologinis burbulas. Algimantiniai-apaštaliniai-ambasadoriniai burbuliukai; naujamadiškų mantrų kūrėjai –virpesia –gyvasis. Religiniai karjeristai.
Miela Vita, ačiū tau už tokį nuostabų Jono Krikštytojo, kaip Jėzaus misijos Šauklio, trumpą, aiškų, ir paprastą paaiškinimą, ko aš ir siekiau sulaukti iš urantų Urantijos grupėje Vilniaus mokytojų namuose, bet kol kas taip jiems ir nepavyko su ta užduotimi susidoroti, ir tiek daug laiko, o tu ėmeisi jos įgyvendinimo net gyvendama kitame mieste, Urantijos grupės nelankydama, ir savarankiškai, tik išgirdusi Urantijos grupės užsiėmimų garso įrašą. Puikus ir sektinas pavyzdys Vilniaus urantams. - - - Algimanta, tavo paistalai-pliauškalai glumins-klaidins-atstums bet kokią protingą iniciatyvą. Bekompromisio atstūmimo simboliu galima laikyti kažkada tavo atstumtą-nedaleistą Arūno pasisiūlymą pateikti pirmadieninę maldą-garbinimą. Asmeniškai gyvai patyriau tavo atmetimą-ištrynimą iš citatų temos citatos apie sutrejybinimą ir sąvokos svarbą-aktualumą.
Išsiųsta: 13.01.17 17:20. Pavadinimas: Manę taip pat d..
Manę taip pat džiugina tai, kad Jonas Krikštytojas užima penkioliktąjį krėslą tarp keturių ir dvidešimties Urantijos patariamosios tarybos narių Jeruseme dislokuotoje būstinėje. Kaip matome, tarp tų narių nėra nei šv. Petro, nei Povilo, nei šv. Jono ir kitų apaštalų. /Tegul atleidžia man, mano paminėti broliai, esantys Morontijos Pasauliuose, išvengti klaidų iš tiesų - yra be galo sudėtinga; GEROVĖS JUMS/.
Su meile, Irena.
RANTULIJA 2017-01-13 14:52:21 - - -
nėra didesnės vertybės pirminiame-kilmės pasaulyje, kaip į visa žvelgti –pirmiausia paprastai, natūraliai. Jau po to aiškinti sudėtingiasniais aspektais-požiūriais. Jono Krikštytojo skirtumas akivaizdus. Ką jis darė; buvo visiškai viskas iš savęs. Jis nebuvo nei prašytas, nei kviestas, nei ragintas, kai apaštalai būtent taip. Kad dabar rašinėjete naujoje Algimanto temoje –rodo nenuneigiamą jūsų minusą. Jei patys kurtumėt temas, patys rašytumėt be poveikio iš šalies –būtų nenuneigiamas jūsų pliusas. Jeigu matote kažkame sau pavyzdį –dar vienas nenuneigiamas minusas.
Išsiųsta: 14.01.17 10:12. Pavadinimas: Taip, kaip Aš j..
Taip, kaip Aš jums padovanojau, kiekvienam iš jūsų, dvasinę asmenybę, lygiai taip Aš padovanojau RELIGIJĄ, - TIKROVĖS RYŠĮ SU MANIMI KAIP ŠIOS TIKROVĖS ŠALTINIU - padovanodamas savo fragmentą - MINTIES DERINTOJĄ - ir Manojo fragmento veikimas jūsų MATERIALAUS-MORONTINIO-DVASINIO proto viduje, ir jūsų asmenybė, pažadinta Manajam vedimui iš vidaus, ir sudaro šią APREIKŠTĄJĄ religiją be jokio materialaus ritualo, kadangi tai yra išimtinai DVASINIS IR GYVAS RYŠYS TARP JŪSŲ TĖVŲ - TRIJŲ ROJAUS TREJYBĖS ASMENŲ - IR JO VAIKŲ PER VISĄ KŪRINIJĄ. Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės mokymas - KAS YRA APREIKŠTOJI RELIGIJA? 2013 11 28
JULIJA 2017-01-13 22:42:02 - - -
Religija nėra ryšys –tai priemonė išsireikšti ir kreiptis. Ligšiolinės religijos visos protokolinės-ritualinės –nusistovėjus tvarka-eiga-pasikartojimai. Aną kartą Kaune vaizdas ir eiga buvo prislegentys; -kaip visa buvo panašu į tai kas yra ir buve. Į senas formas spraudžiama nauja idialogija-teologija-psichologija. Vertinant objektyviai –tai vieno žmogaus religija, ir saujalės pasekėjų-mėgdžiotojų. Mąstantiems individams nedaro įspūdžio nei jūsų didžiosios raidės, nei lozunginiai teiginiai.
Parodykite išmintį ir pademonstruokite įžvalgumą bendraudami su netikinčiais pilietiniais valdovais. Protingumu pasirodykite, jog esate sumanūs tam, kad nereikšmingus nesutarimus pašalintumėte ir neesminius nesusipratimus suderintumėte. Visais įmanomais būdais – visose srityse, nesusijusiose su jūsų dvasine ištikimybe visatos valdovams – stenkitės gyventi taikiai su visais žmonėmis. Visada būkite išmintingi kaip gyvatės, bet taikūs kaip balandžiai. -1930 – 05
VJANINA 2017-01-15 19:17:08 - - - Kaleidoskopas –laisvė meilė protas Būdami laisvi, pajusite proto-žinių poreikį; būdami protingi, pajusite skurdą be meilės; meilė be laisvės –alinanti našta; protas be meilės –griaunanti jėga; laisvė be proto –totalus chaosas…
Išsiųsta: 17.01.17 00:19. Pavadinimas: Per visus gyvenimo v..
Per visus gyvenimo vingius, visada prisiminkite mylėti vienas kitą. Nesipykite su žmonėmis, net ir su netikinčiais. Rodykite gailestingumą net ir tiems, kurie niekindami jus įžeidinėja. Pasirodykite, kad jūs esate ištikimi piliečiai, moralūs darbininkai, pagyrimo verti kaimynai, atsidavę giminaičiai, supratingi tėvai, ir nuoširdūs tikintieji į Tėvo karalystės brolystę. O manoji dvasia tikrai bus su jumis, dabar ir net iki pasaulio pabaigos. -1932 - 03 VJANINA 2017-01-16 07:54:28 - - - labai moteriška gražu miela; visa ko taikinimas švelninimas raminimas; nežiūrint kad tai šabloniška. Kodėl kritinę religininkų masę sudaro nemąstantys prislėgti individai. Ir dar labiau paradoksas kad didžioji dalis atsigręžė Dievo ieškojimo krypti spaudžiami kančios, nenugalimų sunkumų; tuo pačiu nusisukdami-atsisakydami skaudžios patirties (neįvertindami-neanalizuodami-nedarydami išvadų) gyvenimo universitete. “auksinė taisyklė“-“blogį nugalėti gerumu“ –ne kas kita kai stručio politika –šablonas –savęs klaidinimas –kitų. Kovojant su savo vidiniais “drakonais“ ši taisyklė –taip. Ją praktikuojant aplinkoje; daroma didžiulė paslauga blogiečiams ir blogiui –tai nei gera, nei gražu; nei dieviška, nei žmogiška prasme. Prispaustieji įtvirtinami dar didesniame beviltiškume, eliminuojama išeičių paieška. Tokių taisyklių ir praktikų dėka religija-tikėjimas daromas tik nevykusia psichologine pagalba-metodu-praktika. Siūlomi virpesiai, meilės okeanai, pasąmonės iškastravimas; ne kas kita kaip adekvatumo praradimas; tai gali būti pateikiama tik kaip asmenis-privatus patyrimas; dar geriau tai pasilaikyti sau; ne pagal praktikas-patyrimus individas vertinamas; pagal “vaisius“. Nuo senovės šamanų iki šiandienos nesibaigenčios vadukų-mokytojų kartos demonstruoja savo visažiniškus kelius į tiesą, į amžinybę. Tai buvo natūralu iki UKD pateikimo. Dabar vienintelis jūsų išorinis mokytojas Dieviškieji Dokumentai; vidinis mokytojas –jūs pats Protas, valia, dvasiniai poveikiai (Derintojas, Serafimas, Septynios Pagalbinės..., Tiesos Dvasia ir jos sustiprinimas Šventoji Dvasia). Algimanto vykdoma segregacija apgailėtina, dvasinio rasizmo požiūris smerktinas.
Jūsų planeta yra milžiniško kosmoso narys; jūs priklausote beveik begalinei pasaulių šeimai, bet jūsų sfera taip tiksliai administruojama ir taip su meilę puoselėjama tarsi ji būtų vienintelis apgyvendintas pasaulis visoje egzistencijoje. [ Pateikta Visuotinio Cenzoriaus, gyvenančio Uversoje.]
Išsiųsta: 17.01.17 18:54. Pavadinimas: Kosmine prasme taip,..
Kosmine prasme taip, kai visatos faktas-objektas; kaip vaikų darželis, kaip smėlio dėžė. Mažyliam pakanka žaisti savo žaidimus (darželyje), šventuoliai tenkinasi davatkiškumo dėže. Religininkų nelaimė ir prakeiksmas sferai, kad per daug palieka Dievui, kai tuo tarpu Dievas visa atidavė žmogui. [Urantijos mirtingos kilmės amžinybės kandidatas]
Išsiųsta: 17.01.17 20:21. Pavadinimas: Vaikams nuolat ..
Vaikams nuolat įspūdį daro tiktai jų suaugusių draugų ištikimybė, pamokymai ar net ir pavizdys įtaką daro neilgai. Ištikimi asmenys yra augantys asmenys, o augimas yra jaudinanti ir įkvepianti tikrovė. Gyvenk ištikimai šiandien - auk - ir rytojus pats pasirūpins savimi. Buožgalviui greičiausias kelias tapti varle yra kiekvieną akimirksnį ištikimai nugyventi buožgalviu. (Be komentarų) :)
Išsiųsta: 18.01.17 09:24. Pavadinimas: Mokslas yra fakt&#..
Mokslas yra faktų šaltinis, o protas negali veikti be faktų. Išminties statinyje jie yra statybiniai blokai, kuriuos drauge sucementuoja gyvenimo patyrimas. Žmogus Dievo meilę gali surasti be faktų, ir Dievo dėsnius žmogus gali atrasti be meilės, bet niekada žmogus negali pradėti suvokti Pirmojo Šaltinio ir Centro begalinės simetrijos, dieviškosios harmonijos, ir visaapimančios prigimties nuostabios pilnatvės tol, kol jis nebus suradęs dieviškojo įstatymo ir dieviškos meilės ir kol patyrimu nebus jų suvienyjęs savo paties besivystančioje kosminėje filosofijoje. Materealių žinių išplėtimas leidžia pasiekti didesnį idėjų prasmių ir idealų vertybių intelektualų suvokimą. Žmogiškoji būtybė tiesą gali surasti savo pačios patyrime, bet tai yra reikalingos aiškios realybės žinios tam, kad pritaikytų savo asmeninį tiesos atradimą negailestingai praktiškiems gyvenimo poreikiams. Tai tiesiog yra naturalu, jog mirtingąjį žmogų turėtų varginti nesaugumo jausmai, kada jis į save žvelgia kaip į neatskiriamai susietą su gamta, nors jis turi dvasinių galių visiškai pranokstančių visus žemiškuosius ir ribinius dalykus. Tiktai religinis įsitikinimas - gyvasis įtikėjimas - žmogui gali būti atrama, kada kyla tokios sunkios ir gluminančios problemos. Iš visų tų pavojų, kurie užgriūną žmogaus mitingąją prigimtį ir sukeli pavojų jo dvasiniam vientisumui, didžiausias yra puikybė. Drąsa yra šauni, bet egoizmas yra tuščiagarbis ir savižudiškas. Protingas pasitikėjimas savimi neturi būti smerkiamas. Žmogaus sugebėjimas pranokti save patį yra tas vienintelis dalykas kuris jį išskirią iš gyvūnų karalijos. Pasipuikavimas yra apgaulingas, apsvaiginantis, ir gimdantis nuodėmę, nesvarbu, ar jį turėtų individas, grupė, rasė, ar nacija. Tiesioginė prasme tai yra tiesa, "Puikybė būna prieš nuopolį." [Pateikta Orvontono Atsiskyrusio Žinianešio.]
Šitas gyvulinės kilmės šventas paveldėjimas, evoliucinė religija turėjo tęstis tam, kad ji perdirbtų ir sukilnintų apreikštąją religiją, kuri siūlo tikėti į visuotines Dievybes. - - - tikriausiai tai neatidumo ar skubėjimo pasekmė-klaida Šitas gyvulinės kilmės šventas paveldėjimas, evoliucinė religija turėjo tęstis tam, kad [ji] (JĄ) perdirbtų ir sukilnintų [apreikštąją] (APREIKŠTOJI) [religiją] (RELIGIJA), kuri siūlo tikėti į visuotines Dievybes. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - Vienintelės realybės, kurių verta siekti, yra dieviškos, dvasinės ir amžinos. - - - tokia formuluotė mirtingosios kilmės pasaulyje yra neprilygstama. Nepalyginamai vertesnė už “auksines taisykles” ar “morontines motas”. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - Religinio gyvenimo tobulumo viršūnę Urantijoje pasiekė Jėzus iš Nazareto. Remiantis ištobulintais Jėzaus asmenybės bruožais, įmanoma kiekvienam tikinčiajam išvystyti tokią stiprią ir suvienytą asmenybę - - - Dievas-žmogus amžiams ne tai kas žmogus. “Remiantis” geriau nei “pavyzdys”. Sugretinti-palyginti save su Jėzumi –protinga praktiška praktika. Nepamirškime kad finaliniame gyvenimo etape Mokytojas visiškai išvadavo save iš civilinių-buitinių rūpesčių –pasišventė vienintelem siekiui-tikslui. Kažin ar kas iš žmonių galėtų taip atsiriboti nuo kasdienybės buitiškumo, taip atlaisvinti sąmonę-protą nuo civilinių ritualų.
136 DOKUMENTAS Namų darbų užduotį atliko, Vita vvita 2017-01-19 10:45:13
prisimenant Rantulijos klausimą –kodėl Jonas yra tarp dvidešimties it keturių, o apaštalai ne –apaštalai “... kurie matė naujojo kelio didingą šviesą ir juo įžengė į dangaus karalystę, iš tikrųjų yra didingesnis už Joną.”
Jėzaus idiologija-teologija buvo APREIŠKIMAS (nauja žinia, geroji naujiena) pateikiamas teoriškai* ir atspindimas asmeniškai. Jzui aplinkinis pasaulis –įdomybių kaleidoskopas, nesusiejantis Jį konkrečiais ryšiais (labai didele dalimi). Aktualios sąsajos buvo; šeima, religija, draugija (apaštalai, sekėjai). Apaštalai tęsė teorinį viešinimą Jėzaus Apreiškimo. Jėzaus pavyzdžiu izoliuodami save nuo laikmečio praktiškumo -nuo tuometinės politinės-visuomeninės sanklodos konkretumo. Čia ir skirtumas taro Krikštytojo ir apaštalų su Jėzumi. Jonas buvo savo laikmečio duona ir druska, faktas ir pasekmė. Jam nereikėjo nei tikėjimo, nei pasitikėjimo tuom ką daro. Kai Jėzus, apaštalai, geroji naujiena –buvo vilionė kabanti ore (nepakankamai susieta su natūralia-konkrečia-objektyvia aplinka). Labia įdomus dokumentas –kada apmąstoma tai kas buvo ir tai kas bus
*Kiekviena nauja žinia mus paliečia teoriškai, po to mes ją konvertuojame į praktiką, arba ne.
Algimantai, šį kartą pasikabinai kaip rekalas, pakibai ant iliuzinių siekių-tikslų demonstravimo kabliuko.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - septynių savaičių patyrimas man maitinantis Ir kada pasineriu į gamybos patį procesą, tai net ir energijos atsiranda daug daugiau visame mano kūne.
Tačiau Tėvas mane mokė, kad Jam reikalingas MANO DVASINIS ATSIVĖRIMAS KAIP DVASINĖS ASMENYBĖS, O NE MATERIALAUS KŪNO GALIŲ IR RIBŲ DEMONSTRAVIMAS NET IR MAITINANTIS JO GYVĄJA ENERGIJA, kad aš esu tik pradiniame Evoliucinio kelio pasaulyje ir turiu tik pirminį – ir labai laikiną – materialų apvalkalą – mirtingojo materialų kūną, kuris bus po prisikėlimo pakeistas, ir jo mityba bus kitokia negu dabartinio kūno, o tapus dvasios tapatybe bus vėl mano asmens nauja išorinė forma, o Jį pasiekus Rojuje, vėl mano išorinė forma bus pakeista, tad iš to jau tolimo būsimosios praeities meto, kada dabar sprendžiu tokį aktualų man iššūkį, kaip maitintis – bus likęs tik labai silpnas aidas-prisiminimas, tačiau VISĄ TĄ LAIKĄ AŠ LIKSIU TA PAČIA DVASINE ASMENYBE, TUO PAČIU ASMENIU, KURIO DVASINIO ATSIVĖRIMO KAIP TIK TĖVUI IR REIKIA – IR JAU ŠITAME PRADINIAME MANO EVOLIUCINIO ŽINGSNIO Į AMŽINYBĘ PASAULYJE. BŪTENT DĖL TO AŠ IR TURIU SUSITELKTI NE Į MATERIALAUS KŪNO MITYBOS IŠŠŪKĮ, O Į DVASINĖS ASMENYBĖS GILESNIO ATSIVĖRIMO IR ĮTIKĖJIMO GELMĘ, IR RŪPINTIS TĖVO DVASINIU REIKALU
Viduje buvo klausimas – ar man tęsti toliau žengimą šiuo keliu? Mano vidus sake, kad reikia šį kartą toliau nebetęsti, nes viduje jaučiau MONOTONIJĄ, JAU GALĖJAU IR TOLIAU LAISVAI, BE JOKIOS BAIMĖS EITI TOLYN, TAČIAU MAN ĖMĖ STIGTI TO ĮVAIRUMO, KURĮ PAMAČIAU GAMINDAMAS URANTAMS IR YPAČ KASDIEN HOLAI ĮVAIRIUS VALGIUS, NEBETURĖJAU TO ĮVAIRUMO PATYRIMO – JUTAU TARSI BŪTŲ KAŽKOKIA TUŠTUMA, BET DAR SUNKIAU BUVO PATIRTI, JOG IR MANO BENDRAVIMAS SU URANTAIS PASIKEITĖ, JIS BUVO NEBE TOKS, KOKS ANKSČIAU, NES JIE ATRODĖ TARSI GYVENTŲ JAU TOLIAU NUO MANĘS , JIE MAN TARSI BŪTŲ SUMAŽĖJĘ SAVYJE, DAUGIAU APIMTI ILIUZIJOS, IR KĄ AŠ JIEMS AIŠKINAU VISU SAVO ATSIVĖRUSIU VIDUMI-ŠIRDIMI, JIE TOKIU PAT ŠIRDIES LYGIU MANĘS NE TIK NESIKLAUSĖ IR NEGIRDĖJO, BET IR NESUPRATO. Todėl mano vidus ir linko į tokios energinės mitybos tiesiogiai iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU užbaigimą ir sugrįžimą prie materialaus ir įprasto maisto.
Ir Aš džiaugiuosi, kad tu taip greitai atkreipei į Mano tau suteiktą mintį, o ne tavosios pasąmonės suformuotą, kad priimtum sprendimą nutraukti tolimesnį maitinimąsi tiesiogiai iš Manosios Energijos, nes tai nebus Manajam Evoliucinio Plano įgyvendinimui tinkamas sprendimas. Ir Aš džiaugiuosi, kad tu priimti nori sprendimą VISŲ LABUI, O NE SAVOJO ASMENS IŠSIKYRIMO TARP KITŲ LABUI. Tavasis tolimesnis maitinimasis VIEN TIK TIESIOGIAI MANĄJA ENERGIJA URANTAMS KELTŲ DAUGIAU NEPASITIKĖJIMO SAVIMI NEGU PASITENKINIMO, NES JIE PATYS ŽENGTI TOLIAU BŪTENT ŠITA KRYPTIMI NEDRĮSTŲ, IR DĖL TO NEPATIRDAMI KOKIOS NORS TAVO APIBŪDINAMOS VIDINĖS DVASINĖS BŪSENOS MANYTŲ, KAD JOS NEPATIRIA BŪTENT DĖL TO, KAD NEATSISAKO MATERIALIOS MITYBOS. O JIEMS TOKS LAIPTELIS DAR PER AUKŠTAS, TODĖL JIE NET NUSTOTŲ IŠ VISO LANKYTIS IR GYVOJOJE MŪSŲ ŠVENTOVĖJE.
MAN ĮNEŠANT ASMENINĮ INDĖLĮ Į ŽMONIJOS ŠVIESINIMĄ URANTIJOJE ŠIUO METU.
Išsiųsta: 21.01.17 01:01. Pavadinimas: septynių savai&..
septynių savaičių patyrimas man maitinantis Algimantas 2017-01-20 12:14:37
Informacijos-minties arealas taip pat mielas ir patrauklus kaip ir nuoširdaus atsidavimo-atsivėrimo-pasišventimo. Vilniečių charakteristika manau nepilna –nėra trūkumo –yra arealas, kuriame trūksta intensyvumo-dinamikos; matomai kaip vedantysis nepatenkini lūkesčių. Tarpusavio bendrumas-šiltumas atsiranda; visų pirma kur panašumas; protų, širdžių, požiūrių, norų, siekių, tikslų. Tiesiog tarp vilniečių ir tavęs stinga panašumo; -tai nei trūkumas, nei nekintantis faktas.
Algimantai, pamąstyk apie tai –tavo gyvenimas tik epizodas planetos istorijoj –tavo ekstremalumas, išimtinis vienetinis reiškinys. Algimantai, Urantijos Dokumentai subalansuotas, apibendrintas planetos palikimas mirtingiesiems (taip pat Visatų palikomas) ant visos ateities. Nei Sai-Baba Indijoj, nei Algimantas Lietuvoj –nekonkurentai Dokumentams.
Iš mūsų laukiama ne materialių pasiekimų; betgi intelektualių, tavo taip numenkinančiai prieš pastatomų dvasiniams, o dvasiniai pasiekimai daugumos realizuojami nesąmoningai; -dėl ko intelekto svarba padidėja dar labiau. Bus dar geriau, jeigu savo išsigalvojimus-psichologinius žaidimus-pokalbius su dievybėmis paliksi kaip laisvalakio užsiėmimus, kaip asmeninius-privačius patyrimus.
Minties Derintojai yra nuostabios dvasinės esybės, tobuli Kūrėjo fragmentai, nes yra kilę tiesiogiai iš Energijos Šaltinio ir Centro – Kūrėjo, kurį sudaro keturios skirtingos Asmenybių Asmenybės – Tėvas, Amžinasis Sūnus, Begalinė Dvasia ir viską talpinantis savyje AŠ ESU. - - - jovalas-ambasadoriniai teršalai ir čia pat tiesos atstatymas- “ Šie Minties Derintojai yra dovana iš Tėvo, tai yra iš Pirmojo Kūrinijos Šaltinio.“ - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
atsiranda galimybė susilieti ir tapti vienu dvasioje su savo pasirinktu individu, bet, kad tai įvyktų, turi būti pasiektas didžiulis tarpusavio susivienijimas, susiderinimas, todėl jie ir vadinami Minties Derintojais. - - - Minčių derinimas; tai ne susiderinimas tarp individo ir fragmento; -toks susiderinimas reikštų suniveliavimą tiek fragmento, tiek individo. Neužtenka kad ten jūs su Jokūbėnu bandot susiderinti. Visų pirma Derintojas jūsų pačių mintis atitinkančias amžinybės kriterijus-nuostatas iškelia į pirmą planą, kad jomis gyventumėt, jas plėstumėt, jomis mąstytumėt. Derintojas –tai nenuilstantis, atidus jūsų minčių tikrintojas, tai dieviškumas jumyse, ieškantis ko nors panašaus jumyse; ir tai radęs, stengiasi paverst dominuojančiu faktoriumi jūsų asmenybės veikloje. Retais atvejais pats Derintojas pakiša jums mintį nuo savęs.
Kūrybinis manipuliavimas Dokumentų informacija yra viena, ir visai kitkas prikurti ir prikergti savo paistalus prie Apreiškimo. Manau atėjo metas turėti akademinį tinklapį, plečiantį mūsų supratimą atskirais klausimais, atskirais požiūriais, atblokuojantį protą, eliminuojantį davatkiškumą, skatinantį reikšti mintis, klausimus, abejones, įsivaizdavimus, įžvalgas.
Išsiųsta: 23.01.17 13:39. Pavadinimas: Nors mintys savarank..
Nors mintys savarankiškas reiškinys, bet jos neišvengiamai patenka proto-vaizduotės glėbin ir apdorojimui.
Stipri asmenybė pajungia savo įtakon ne tik minčių-proto pasaulį, bet ir valią charakterį saviraišką; kitaip tariant, jau ne asmenybė-individas įtakojamas šių reiškinių, bet šiuos reiškinius valdo-įtakoja asmenybė.
Kada žmogus daugiau gyvulinis; -tuomet Derintojas save pozicijonuoja prote, kuomet žmogus mažumą gyvulinis; -Derintojas save daugiau pozicionuoja asmenybėje, galiausia, prieš susiliejimą, Dieviškasis Buvimas visiškai save pozicionuoja žmogiškojoje asmenybėje. Nuo šiol asmenybė tampa verta Pirmojo Šaltinio ir Centro statuso.
Žiūrėkit, žmogiškumo aušroje asmenybę valdydavo visa paveldėta prigimtis, įtakodavo visa planetinė-gamtinė aplinka, ir jei ką gražaus gero dieviškai teisingo atlikdavo, tai su šiuo atlikimu susije asmenybės aspektai nepradingdavo; -jie amžiams tapdavo Aukščiausiosios Būtybės dalimi –pačiai asmenybei neišliekant.
primityvumas nėra minusas, netgi turtinanti savybė, jeigu sudaro tik kažkurią dalį individo savybių; taipogi eksplotuojamas saikingai; kaip ir saikingas davatkiškumas būtų papuošalas religingumui. Net nežinau ar tai primityvumas ar bukumas; ignoravimas kai kurių realybių, ar net visų išskyrus keletą pasirinktų-pamiltų- aklai, besalygiškai (davatkiškai) kliaujantis.
Prisikūriat nebūtų-neesamų dalykų, fanatiškų teiginių. Jokie ne namai Rojus. Jeigu namais vadinti, tai labiau Pagrindinė Visata, kur laukiame paskyrimo-darbo-gyvenimo, šiuo metu kaip užbaigtumo korpusas dislokuotas Rojuje, ar Havonoje. Rojus nenamai, Rojus dislokacijos vieta, intelektualios ir dvasinės karjeros pasiekimas-užbaigimas. Apraminkit savo protelius; karščiavimas signalizuoja ligą; atvirą ar užslėptą. Vaizduotę naudokite produktyviai, praktiškai.
Vien dėl to kad atramos taškas –Urantijos Dieviškieji Dokumentai –tiek jūs, tiek bet kas bus pranašesnis, bus pirmaujantis, bus “geresniame kelyje”. Ir jokia tai “aristokratija”. Savo nusižeminimui-kuklumui-nuolankumui prisiminkite Andoną ir Fontą, neturėjusių nei rašto, nei kalbos, tik primityvios-pirmapradės artikuliacijos pabandymus –išreikšti savo jausmus-vertinimus-norus-reakcijas (refleksus). Neturinčius pastovaus Derintojo, bet sugebėjusius savo gyvenimą praturtinti tuo kas gražu, gera, teisinga; tuom sukurdami sielą –tą amžinybės embrioną.
Birute, nuolankumas gerai jei nėra geresnių savybių
Pažinsit save –pažinsit kitus (aplinką). Be pažinimo; religingumas –davatkiškumas. Be supratimo jūsų dvasingumas –muilo burbulas (iliuzinis). Jūsų patirtis –tik psichologinis žaismas –izoliuotas egoistinis būsenos-nuotaikos palaikymas, nors aplink ir apokalipsė būtų.
Šiandieninis planetos sodininkas kolektyvinis; 196 Dokumentų Autoriai. Ane JULIJA
"Aš ketinu iš savo sūnaus padaryti mokslininką ar verslininką, o dabar tu pradedi iš jo daryti filosofą ar filantropą." O Jėzus šypsodamasis atsakė: "Galbūt mes padarysime iš jo visus keturis; tuomet gyvenime jis galės džiaugtis keturgubu pasitenkinimu, kadangi jo klausa, atpažįstant žmogiškąją melodiją, sugebės atskirti keturis tonus vietoje vieno." Tada Gonodas tarė: "Aš matau, jog tu tikrai esi filosofas. Tu turi parašyti knygą ateities kartoms." O Jėzus atsakė: "Ne knygą – manoji misija yra nugyventi gyvenimą šitoje kartoje ir visoms kartoms.”
Didžioji gyvybės problema yra paveldėtų gyvenimo polinkių priderinimas prie Paslaptingo Pagalbininko dieviško buvimo inicijuojamų dvasinių akstinų reikalavimų. Nors visatos ir supervisatos karjeros metu nė vienas žmogus negali tarnauti dviems šeimininkams, bet dabartiniame savo gyvenime Urantijoje kiekvienas žmogus turi nori nenori tarnauti dviems šeimininkams. Jis turi įsisavinti nuolatinį žmogiškąjį žemiškojo kompromiso meną, tuo tarpu savo dvasinę ištikimybę jis paskiria tiktai vienam šeimininkui; ir būtent dėl to tiek daug suklumpa ir jiems nepasiseka, jie netenka kantrybės ir neišlaiko evoliucinės įtampos. Nors tiek galvos smegenų paveldėti duomenys, tiek ir elektrocheminio reguliavimo paveldėtas mechanizmas veikia tam, kad efektyvios Derintojo veiklos sferą apribotų, bet jokie paveldėti trūkumai ( normaliame prote) niekada neužkerta kelio galutiniam dvasiniam laimėjimui. Paveldimumas gali įtakoti asmenybės pergalių greitį, bet tai neužkerta kelio tam, jog galiausiai kylančiojo jaudinantis patyrimas bus užbaigtas. Jeigu jūs tikrai bendradarbiausite su savo Derintoju, tai dieviškoji dovana, ankščiau ar vėliau, išvystys nemirtingą morontinę sielą ir, po susiliejimo su ją, šį naująjį tvarinį pristatys vietinės visatos Sūnui Šeimininkui ir galiausiai Rojuje pristatys Derintojų Tėvui. [Pateikta Orvontono Atsiskyrusio Žinianešio.]
Pergalingo žmogiškojo gyvenimo žemėje sąmonė gimsta iš to tvarinio įtikėjimo, kuris išdrįsta mesti iššūkį kiekvienam iškylančiam egzistencijos epizodui, kada susiduria su žmogiškųjų apribojimų siaubingu reginiu, neklystamai deklaruodamas: Nors aš ir negaliu šito padaryti, bet manyje gyvena tas, kuris tą padaryti gali ir kuris tą padarys, visatų visatos Tėvo-Absoliuto dalis. (0059-6-1)
537.5) 47:7.5 Tikrasis kosminės sąmonės gimimas įvyksta penktojoje mansonijoje. Jūs pradedate mąstyti visatos lygmeniu. Tai yra tikrai horizontų išplėtimo laikas. Kylančių mirtingųjų besivystančiam protui pradeda aiškėti, jog kažkoks didingas ir nuostabus, kažkoks dangiškas ir dieviškas likimas laukia visų tų, kurie užbaigia progresinį kilimą į Rojų, kuris buvo pradėtas taip sunkiai, bet taip džiaugsmingai ir laimingai. Maždaug šituo metu vidutinis kylantis mirtingasis pradeda rodyti bona fide patirtinį entuziazmą, susijusį su kilimu į Havoną. Mokymasis tampa savanorišku, nesavanaudiška tarnystė tampa natūralia, ir garbinimas tampa spontanišku. Ima skleistis tikrasis morontinis charakteris; vystosi tikrasis morontinis tvarinys.
Išsiųsta: 25.09.17 21:02. Pavadinimas: Dievai yra mano glo..
Dievai yra mano globėjai; Aš nenuklysiu; Petys petin jie veda mane amžinojo gyvenimo nuostabiais keliais ir šlovinga atgaiva. Šitoje Dieviškojoje Akivaizdoje aš tikrai nejausiu alkio ir nebūsiu ištroškęs. Ar leisiuosi žemyn į netikrumo slėnį ar kilsiu aukštyn į abejonių pasaulius, Ar eisiu vienatvėje ar su bičiuliais, tokiais, kaip aš, Ar triumfuosiu šviesos choruose ar klupsiu šių sferų nuošaliose vietovėse, Tavo geroji dvasia tikrai man patarnaus, o tavo šlovingas angelas mane paguos. Ar nusileisiu tamsos ir pačios mirties gelmėn, Aš tikrai neabejosiu tavimi ir tavęs nebijosiu, Kadangi aš žinau, jog laiko ir tavojo vardo šlovės pilnatvėje Tu prikelsi mane, kad sėdėčiau kartu su tavimi dangaus bastione.
“Jokūbai, Jokūbai, kada gi aš jus mokiau, kad jūs visi turite žiūrėti vienodai? Aš atėjau į pasaulį paskelbti dvasinės laisvės tuo tikslu, jog mirtingiesiems būtų suteikta galia gyventi savąjį ir laisvą individualų gyvenimą prieš Dievą. Aš nenoriu, jog visuomeninę harmoniją ir broliškąją ramybę tikrai reikėtų pirkti, paaukojant laisvą asmenybę ir dvasinę savastį. Tai, ko aš reikalauju iš jūsų, savo apaštalų, yra dvasinė vienybė – ir tą jūs galite patirti tame džiaugsme, kada esate vieningai atsidavę tam, kad visos širdies vykdytumėte manojo Tėvo danguje valią. Jums nereikia matyti vienodai arba jausti vienodai, arba net ir mąstyti vienodai tam, kad dvasiškai būtumėte vienodi. Dvasinė vienybė kyla iš tos sąmonės, jog kiekviename iš jūsų gyvena, ir vis labiau viešpatauja, dangiškojo Tėvo dvasinė dovana. Jūsų apaštališkasis sutarimas turi kilti iš tos realybės, kad kiekvieno iš jūsų dvasinė viltis yra tapati kilme, prigimtimi, ir lemtimi. “Šitokiu būdu jūs galite patirti dvasinio tikslo ir dvasinio supratingumo ištobulintą vienybę, kylančią iš abipusio sąmoningo suvokimo, jog Rojaus dvasios, gyvenančios kiekviename iš jūsų, yra tapačios; ir jūs galite turėti šitą giliai dvasinę visišką vienybę, išlaikydami savo intelektualaus mąstymo, temperamentingo pojūčio, ir visuomeninio elgesio pačius įvairiausius individualius ypatumus. Jūsų asmenybės gali būti gaivinančiai įvairios ir labai skirtingos, tuo tarpu jūsų dieviškojo garbinimo ir broliškos meilės dvasinė prigimtis ir dvasios vaisiai gali būti suvienyti tiek, jog visi tie, kurie matys jūsų gyvenimą, tikrai pažins šitą dvasinį tapatumą ir sielos vienybę; jie atpažins, kad jūs buvote su manimi ir šito dėka išmokote, ir gerai išmokote, kaip vykdyti Tėvo danguje valią. Jūs galite pasiekti tarnavimo Dievui vienybę net ir tada,kada jūs šitaip tarnaujate sutinkamai su savo paties proto, kūno ir sielos savitais sugebėjimais. [1592]▼
Išsiųsta: 03.01.18 17:22. Pavadinimas: "Tai yra mylimas..
"Tai yra mylimas sūnus, kuriuo aš esu labai patenkintas." Šitas paprastas ritualas pažymi kylančiojo mirtingojo įžengimą į Rojaus tarnystės amžinąją karjerą. Nedelsiant po to, kada tik yra patvirtinamas susiliejimas su Derintoju, naujoji morontinė būtybė savo bičiuliams pirmą kartą yra pristatoma savo naujuoju vardu, ir jai būna suteikiamas keturiasdešimties dienų dvasinis pasitraukimas iš visų kasdienių darbų tam, kad pabendrautų su savimi ir kad pasirinktų kurį nors vieną iš pasirinktinų maršrutų į Havoną ir, kad išsirinktų kurį nors vieną iš skirtingų Rojaus pasiekimo metodų.
Bet vis dar šitos nuostabios būtybės iš tiesų yra daugiau ar mažiau materialios; jos yra dar toli nuo tikrųjų dvasių; jos daugiau yra panašios į viršmirtinguosius, dvasiškai kalbant, vis dar yra truputį žemesnės už angelus. Bet jos iš tikrųjų tampa nuostabiais tvariniais.
Tai yra nuostabus amžius kylantiesiems mirtingiesiems, ir paprastai jis liudija žmogiškojo proto ir dieviškojo Derintojo tobulą susiliejimą. Potencialiai, šitas susiliejimas galėjo įvykti ir anksčiau, bet labai dažnai tikrojo darbinio tapatumo nebūna pasiekiama iki to laiko, kada yra gyvenama penktajame ar net šeštajame gyvenamajame pasaulyje.
Išsiųsta: 09.01.18 22:42. Pavadinimas: AMADONITAI buvo pal..
AMADONITAI buvo palikuonys tų ANDONITŲ (Andono ir Fontos linija), kurie maišto metu liko ištikimi Vanui ir Amadonui.
"AMADONITAS" yra daugiau kultūrinės ir religinės, o ne rasinės paskirties terminas, rasiniu požiūriu amadonitai iš esmės buvo ANDONITAI.
"NODITAS" yra tiek kultūrinis, tiek ir rasinis terminas, nes patys noditai sudarė Urantijos aštuntąją rasę; Dalamatijos ekspanciją, eksportą, plitimą.
NODITAI laisvai poravosi su sangikų rasėmis ir paliko gabių palikuonių.
NODITAI bendravo ir susimaišė su AMADONITAIS, ir jie buvo įtraukti tarp "senovės galingųjų žmonių." (Biblija, ST)
NODITAI buvo Princo personalo maištininkų narių palikuonys, jų vardas kilo nuo jų pirmojo vadovo, Nodo, kažkada buvusio Dalmatijos gamybos ir prekybos komisijos pirmininku, vardo.
Tuoj po Dalamatijos sugriovimo NODO pasekėjai suskilo į tris pagrindines grupes.
Iki atvykstant Adomui ir Ievai,– Noditai ir Amadonitai – buvo labiausiai išsivysčiusios ir kultūringiausios rasės žemėje.
Tarp noditų ir amadonitų egzistavo tradicinis priešiškumas. Šitie vaidai nuolat iškildavo į paviršių, kada tik šitų dviejų grupių palikuonys mėgindavo imtis kokio nors bendro reikalo. Net ir vėliau, Edeno reikaluose, jiems buvo nepaprastai sunku dirbti drauge taikiai.
Įsikūrus naujajame Edene, reikėjo prisitaikyti prie primityvaus gyvenimo būdo; atrodė, kad ta žemė iš tikrųjų yra prakeikta. Gamta dar kartą diktavo savo sąlygas. Dabar Adomitai buvo priversti, tam, kad išgyventų, sunkiai plušėti neparengtoje žemėje ir susidoroti su gyvenimo realybėmis gamtos priešiškumo ir mirtingojo egzistencijos nesuderinamumo sąlygomis. Pirmąjį sodą jie surado iš dalies parengtą, bet antrąjį sodą turėjo susikurti savo pačių rankų darbu ir "nuo veido žliaugiant prakaitui." Laikui einant antrajame sode, pražangos pasekmės tapo vis akivaizdesnės, Adomas išmintingai daugiausia laiko praleisdavo mokydamas savo vaikus ir jų draugus
pilietinio administravimo, švietimo metodų, ir religinio atsidavimo.
Jeigu ne šita toli siekianti įžvalga, tai po jo mirties būtų prasidėjęs chaosas.
Adomitai aplinkines tautas labai smarkiai pralenkė savo kultūriniais pasiekimais ir intelektualiu išsivystymu. Jie sukūrė trečiąją abėcėlę ir kitokiais būdais klojo pamatus didelei daliai to, kas buvo meno, mokslo, ir literatūros pirmtakas. Čia, žemėse tarp Tigrio ir Eufrato, jie išlaikė rašymo, metalo apdirbimo, keramikos, ir audimo menus ir sukūrė tokį architektūros tipą, kuris nebuvo pranoktas per tūkstančius metų. Jų religinės sampratos apie Dievybę ir visatą buvo išvystytos ir daugiau ar mažiau tikslios, jų sveikatos nuostatos, jų laikmečiui, buvo nuostabios, ir jų švietimo metodų nuo to laiko niekas niekada nepranoko.
Viską susumavus, Adomas ir Ieva įnešė didžiulį įnašą į spartų civilizacijos vystymą ir žmogiškosios rasės pagreitintą biologinę pažangą. Žemėje jie paliko didžią kultūrą, bet buvo neįmanoma, jog tokia išsivysčiusi civilizacija išliktų, kada Adominis palikimas anksti nusilpo ir galiausiai išnyko. Būtent tauta sukuria civilizaciją; civilizacija tautos nesukuria.
Didvyriškumas, vadovaujant antrajam sodui, sudaro vieną iš labiausiai stebinančių ir įkvepiančių Urantijos istorijos epų. Šitos puikios sielos niekada iki galo neprarado iš akiračio Adominės misijos tikslo, todėl jos drąsiai ir priešinosi aplinkinių ir menkesnių genčių poveikiui, nors jos nuolat noriai siųsdavo savo geriausius sūnus ir dukras emisarais į žemės rases. Kartais tokia ekspansija išsekindavo jų pačių kultūrą, bet visada šitos aukštesnės tautos savąjį lygį susigrąžindavo.
Adomas po savęs paliko didžią intelektualią ir dvasinę kultūrą, bet ji nebuvo išvystyta mechaninių priemonių srityje, kadangi kiekvieną civilizaciją riboja prieinami natūralūs ištekliai, įgimti talentai, ir pakankamas kiekis laisvalaikio tam, kad būtų užtikrintas išradingumo gerų rezultatų pasiekimas. Violetinės rasės civilizacija rėmėsi Adomo buvimu ir pirmojo Edeno tradicijomis. Po Adomo mirties ir kada einant tūkstantmečiams šitos tradicijos blėso, tada Adomitų kultūros lygis visą laiką smuko tol, kol aplinkinių tautų ir natūraliai besivystantys violetinės rasės kultūriniai sugebėjimai pasiekė abipusio poveikio pusiausvyros būseną. Bet Adomitai maždaug 19.000 m. pr. Kr. buvo tikra nacija, turėjusi keturis su puse milijono žmonių, o milijonai jos palikuonių jau buvo įsilieję į aplinkines tautas.
Žemes, dabar vadinamas Rusija ir Turkestanu, per visą jų pietinį nusidriekimą užėmė didžiuliai kiekiai Adomitų, susimaišiusių su noditais, Andonitais, ir raudonaisiais ir geltonaisiais sangikais.
ANDITAI buvo geriausi iš visų susimaišiusių žmogiškųjų palikuonių, kurie Urantijoje atsirado nuo grynosios linijos violetinių tautų laikų. Jie iš išsilaikiusių ADOMITŲ ir NODITŲ rasių likučių apjungė didžiąją dalį geriausiųjų tipų ir, vėliau, kai kuriuos geltonųjų, mėlynųjų, ir žaliųjų žmonių geriausiuosius palikuonis. Šitie ankstyvieji anditai nebuvo arijai, jie buvo anksčiau už arijus. Jie nebuvo baltieji, jie buvo anksčiau už baltuosius. Jie nebuvo nei vakarietiška, nei rytietiška tauta. Tačiau būtent anditų palikimas vadinamųjų baltųjų rasių daugiakalbiam mišiniui suteikė tą apibendrintą vienarūšiškumą, kuris buvo pavadintas kaukazoidiniu. Šita senovinė kalba vakarų kalboms suteikė visą tą panašumą, kuris yra vadinamas indoeuropietišku.
Šitie anditai mėgo pavojus ir riziką; jie turėjo klajokliškų polinkių. Didesnis kiekis sangikų ar Adomitų giminės kraujo jiems turėjo stabilizuojančio poveikio. Bet net ir šitokiu atveju, vėlesnieji jų palikuonys niekada nesustojo tol, kol nebuvo apkeliavę aplink planetą ir nebuvo atradę paskutiniojo tolimo kontinento.
Anditų migraciniai užkariavimai tęsėsi iki pat jų galutiniojo pasklidimo, nuo 8.000 m. pr. Kr. iki 6.000 m. pr. Kr. Kada jie pasklisdavo iš Mesopotamijos, tada nuolat eikvodavo savo gimtųjų kraštų biologinius rezervus, nors žymiai sustiprindavo aplinkines tautas. Ir kiekvienai nacijai, į kurią jie nukeliaudavo, atnešdavo humorą, meną, polinkį rizikuoti, muziką, ir gamybą. Laikinai, bent jau, jų buvimas paprastai pagerindavo senesniųjų rasių religinius tikėjimus ir moralines nuostatas. Ir tokiu būdu Mesopotamijos kultūra tyliai pasklido po Europą, Indiją, Kiniją, šiaurės Afriką, ir Ramiojo vandenyno salas.
Kada barbarai raiteliai iš šiaurės rytų išplito po visą Eufrato slėnį, tada jie neužkariavo tų ANDITŲ LIEKANŲ, kurios gyveno ties upės žiotimis Persų įlankoje (dabartinis Kuveitas). Šie ŠUMERAI sugebėjo apsiginti turėdami aukštesnį intelektą, geresnius ginklus, ir platų tinklą karinių kanalų, kurie buvo tarpusavyje sujungtų tvenkinių drėkinimo schemos papildanti dalis. JIE BUVO VIENINGA TAUTA, NES TURĖJO VIENODĄ GRUPINĘ RELIGIJĄ. Tokiu būdu jie galėjo išlaikyti savo rasinį ir nacionalinį vientisumą praėjus daug laiko po to, kada jų kaimynai šiaurės vakaruose buvo suskaidyti į izoliuotus miestus-valstybes. Nė viena iš šitų miestų grupių vieningų šumerų nugalėti nesugebėjo. Maždaug 2.500 m. pr. Kr. šumerai patyrė didžiulį pralaimėjimą nuo šiaurinių suitų ir guitų. Štai tokia yra laikmečiu po Adomo violetinės rasės ir jų gimtosios žemės tarp Tigrio ir Eufrato istorija. Senovės civilizacija galiausiai žlugo dėl labiau išsivysčiusių tautų emigracijos ir jų menkesniųjų kaimynų imigracijos. Bet dar likus daug laiko iki to meto, kada barbarų raiteliai užkariavo slėnį, didelė dalis Sodo kultūros buvo pasklidusi į Aziją, Afriką, ir Europą tam, kad ten sukurtų tuos fermentus, kurių dėka atsirado dvidešimtojo amžiaus Urantijos civilizacija.
Išsiųsta: 15.01.18 22:40. Pavadinimas: Jis žmones myl&..
Jis žmones mylėjo kaip brolius, tuo pačiu metu matė, kokie jie yra skirtingi įgimtais sugebėjimais ir įgytomis savybėmis.
Jėzus buvo tobulai suvienyta žmogiškoji asmenybė. Ir šiandien, kaip ir Galilėjoje, jis toliau vienija mirtingąjį patyrimą ir koordinuoja žmogiškuosius siekius. Jis vienija gyvybę, kilnina charakterį, ir paprastina patyrimą. Jis įeina į žmogiškąjį protą tam, kad jį išaukštintų, transformuotų, ir pakeistų.
Jis buvo kūrybingas, bet visada praktiškas. Jis atvirai žvelgė į gyvenimo realybę, bet niekada nebuvo niūrus ar nuobodus. Jis buvo drąsus, bet niekada nebuvo nutrūktgalviškas; buvo atsargus, bet niekada nebuvo bailus. Jis buvo užjaučiantis, bet ne sentimentalus; unikalus, bet ne ekscentriškas. Jis buvo pamaldus, bet ne šventeiviškas. Ir jis išlaikė tokią gerą pusiausvyrą, nes buvo taip tobulai suvienytas.
Mokytojo asmenybės unikalus bruožas buvo ne tiek jos tobulumas, kiek jos simetrija, jos nuostabus ir subalansuotas suvienijimas. Patį efektyviausią Jėzaus apibūdinimą pateikė tas, kuris rodydamas į Mokytoją, stovintį prieš savo kaltintojus, pasakė, "Štai žmogus!"
Išsiųsta: 09.02.18 20:20. Pavadinimas: Iš supervisatos..
Iš supervisatos būstinės pasaulio į Havonos priėmimo sales visada vykstama po vieną. Nuo dabar daugiau nebebus jokio mokymo klasėje arba grupėje. Jūs užbaigėte juridinį ir administracinį mokymą apie laiko ir erdvės evoliucinius pasaulius. Dabar prasideda jūsų asmeninis švietimas, jūsų individualus dvasinis mokymas. Nuo pat pradžių iki pat pabaigos, per visą Havoną, mokymas yra asmeninis ir trigubas savo pobūdžiu: intelektualus, dvasinis, ir patirtinis.
Petras, kalbėdamas šių dvylikos vardu, tarė: "Mums neramu dėl tavo žodžių tam turtingam jaunam vyrui. Ar mes tikrai reikalausime iš tų, kurie nori sekti paskui tave, kad jie atsisakytų visų savo žemiškųjų turtų?” Ir Jėzus tarė: "Ne, Petrai, tiktai iš tų, kurie norėtų tapti apaštalais, ir kurie trokšta gyventi su manimi taip, kaip gyvenate ir jūs, ir kaip viena šeima… Jeigu žmogaus turtas neįsiveržia į sielos valdas, tuomet jis neturi poveikio dvasiniam gyvenimui tų, kurie norėtų patekti į karalystę.
Mes pastebime, jog aukštesnes dvasinio išsivystymo ribas, susijusias su besivystančiu žmogaus protu, nulemia susiliejimo su Derintoju lygis, kurį pasiekia apjungtos morontinės vertybės ir kosminės prasmės. Bet kai dėl išminties, tai: Nors mes nevisiškai žinome, bet manome, jog intelektualiai evoliucijai ir išminties pasiekimui niekada negali būti ribos.
Šviesos ir gyvenimo ketvirtajame etape išsivystę mirtingieji atrodo, jog palaiko aktyvų sąmoningą ryšį su šios supervisatos jurisdikcijos Pagrindinės Dvasios buvimu, tuo tarpu tokio pasaulio filosofija dėmesį sutelkia į mėginimą suvokti naujus apreiškimus apie Dievą Aukščiausiąjį.
nmnmnmnmnmnmnmnmnmnmnmnmnmnmnmnmnmnn
…žmogiškosios būtybės pradeda savo morontinę karjerą; visą tokį nuostabų išsivystymą materialūs mirtingieji gali pasiekti apgyvendintuose pasauliuose, tos bekraštės ir nesuvokiamos kilimo į Rojų ir dieviškumo pasiekimo karjeros pačiame pirmajame etape.
Jeigu tiktai jūs galėtumėte aplankyti tokią planetą, kuri yra pažengusiame į priekį išsivystymo etape, tuomet greitai suvoktumėte tas priežastis, kurios numato skirtingą kylančiųjų mirtingųjų priėmimą gyvenamuosiuose ir aukščiausiuose morontiniuose pasauliuose. Jūs greitai suprastumėte, jog būtybės, einančios tolyn iš tokių aukštai išvystytų sferų, yra pasirengusios atnaujinti savo kilimą į Rojų labai toli pralenkdamos vidutinius mirtinguosius, atvykstančius iš sujaukto ir atsilikusio pasaulio, tokio, kaip Urantija.
Nusistovėjusių sferų klestinčių amžių pervestos sielos per gyvenamuosius pasaulius nepereina. Taip pat jos negyvena, kaip studentai, sistemos ar žvaigždyno morontiniuose pasauliuose. Jos neina nė per vieną iš ankstyvesniųjų morontinio gyvenimo fazių. Tai yra vieninteliai kylantieji mirtingieji, kurie beveik išvengia morontinio perėjimo iš materialios egzistencijos į pusiau dvasinę būseną. Tokių Sūnaus-apvaldytų mirtingųjų pirminis patyrimas kilimo karjeroje yra visatos būstinės progresinių pasaulių tarnystėje.
nmnmnmnmnmnmnmnmnmnmnmnmnmnmnmnmnmnn
Jėzus iš Nazareto, kaip žmogus tarp žmonių, asmeniškai pasiekė šviesos ir gyvenimo statusą daugiau kaip prieš tūkstantį devynis šimtus metų Urantijoje.
Nė vienas evoliucinis pasaulis negali tikėtis žengti toliau už pirmąjį įsitvirtinimo šviesoje etapą tol, kol jame nebus likusi viena kalba, viena religija, ir viena filosofija. Kada yra viena rasė, tada toks pasiekimas yra labai palengvinamas, bet toji daugybė tautų, esančių Urantijoje, netrukdo tam, kad būtų pasiekti aukštesni etapai.
Urantijos dydžio planeta, pasiekusi visiškai gerai nusistovėjusį egzistavimą, turėtų apie vieną šimtą pavaldžių administracinių centrų.
Su Derintoju susiliejusio statuso mirtingieji, kurie, savo pačių pageidavimu, nuo pervedimo yra laikinai atleisti visatos Personalizuotų Derintojų vadovo nurodymu tam, kad planetoje galėtų toliau tarnauti tam tikruose svarbiuose administraciniuose postuose.
Išsiųsta: 18.02.18 01:19. Pavadinimas: Išskyrus Roj..
Išskyrus Rojų, žinios nėra įgimtos
Jūs klojate sau kelią į Rojaus pasiekimą per ilgalaikę mokyklą, tarnaudami mokytojais tiems mokiniams, kurie kaip tik yra už jūsų žengimo į priekį skalėje.
Kaip morontiniai kylantieji studijavo ir dirbo vietinės visatos pasauliuose, taip ir dvasiniai kylantieji tęsia naujų pasaulių įsisavinimą tuo metu, kada jie praktikuoja tai, jog kitiems atiduotų tą, ką sukaupė iš patirtinių išminties šaltinių.
daugybės papildomų dokumentų, kurie sudarytų tolimesnį apreiškimą; toks koncepcinis išplėtimas vargu ar būtų pageidautinas, nes jis per kitą tūkstantį metų iš mąstančių mirtingųjų atimtų kūrybinio mąstymo tą stimulą, kurį suteikia Urantijos Dokumentų iš dalies atskleistos koncepcijos. Geriausia, kad žmogui nebūtų atskleista per daug; tai pažaboja vaizduotę.
Rojuje gyvos būtybės yra klasifikuojamos pagal neatskiriamą ir pasiektą ryšį su Rojaus Dievybėmis.
Išsiųsta: 18.02.18 21:28. Pavadinimas: Melkizedekai taip pa..
Melkizedekai taip pat turi du specialius koledžus Edentijoje. Vienas iš jų, ekstremalių situacijų mokykla, yra skirtas dėl Satanijos maišto iškylančių problemų studijavimui. Kitas, savęs padovanojimų mokykla, yra skirtas tam, kad būtų tyrinėjamos naujos problemos, kylančios dėl to fakto, jog Mykolas savo paskutinįjį savęs padovanojimą įgyvendino viename iš Norlatiadeko pasaulių. Pastarasis koledžas buvo įkurtas beveik prieš keturiasdešimt tūkstančių metų, tuoj pat po to, kai Mykolas paskelbė, jog Urantija buvo parinkta jo baigiamojo savęs padovanojimo pasauliu. 0486-5
šiandie prie viso to dar turime problemas dėl Apreiškimo pateikimo. Reikalai žemiau juostos; nepraėjo 100 metų po Dokumentų pasirodymo; problemos daugiapusės, rezultatai nuliniai; -ką gali viščiukai, būdami lukšto glėbyje? –cypayti patys sau-
Išsiųsta: 19.02.18 10:52. Pavadinimas: nė viena esyb&#..
nė viena esybė neturi asmenybės, jeigu jos jai neapdovanoja Dievas, kuris yra dvasia.
Bet kokia proto esybė, kuri nėra susieta su dvasine arba su fizine energija, nėra asmenybė. Bet ta pačia prasme, kaip yra dvasinės asmenybės, turinčios protą, taip yra ir proto asmenybės, turinčios dvasią. Madžestonas ir jo padėjėjai yra visiškai geras pavyzdys tokių būtybių, kuriose viešpatauja protas, bet yra ir geresnių šito asmenybės tipo pavyzdžių, kurie yra jums nežinomi. Tokių proto asmenybių yra net ištisos neapreikštos kategorijos, bet visada jos yra susietos su dvasia.
Kai kurie kiti neapreikšti tvariniai yra tai, ką būtų galima pavadinti protinės ir fizinės energijos asmenybėmis. Šitas būtybės tipas nereaguoja į dvasinę gravitaciją, bet, nepaisant šito, yra tikra asmenybė – yra Tėvo grandinėje.
Išsiųsta: 20.02.18 10:04. Pavadinimas: Kada jūs period..
Kada jūs periodiškai lankysitės Edentijoje, nors visa planeta jums yra atvira, bet didžiausią laiko dalį tada praleisite tame administraciniame trikampyje, kurio numeris atitiks jūsų gyvenamojo pasaulio numerį. Jūs visada būsite maloniai laukiamas kaip stebėtojas įstatymų leidžiamojoje asamblėjoje.
Nors aukščiausioji teisminė funkcija tenka vietinės visatos centrinei administracijai, bet yra du pagalbiniai, bet esminiai tribunolai kiekvieno žvaigždyno būstinėje, Melkizedekų taryba ir Pačių Aukštųjų teismas.
Žvaigždyno įstatymus leidžiantis organas yra suskirstytas į tris grupes. Žvaigždyno įstatyminė programa gimsta žemesniuosiuose pakilusiųjų rūmuose, šiai grupei vadovauja vienas užbaigtasis, ir joje yra vienas tūkstantis mirtingųjų atstovų.
Dienų Ištikimojo rezidencija Edentijoje yra į šiaurę nuo Pačių Aukštųjų rezidencijų ir yra žinoma kaip "Rojaus asamblėjos kalnas." Ant šitos pašventintos aukštumos kylantieji mirtingieji periodiškai susirenka išklausyti šitą Rojaus Sūnų, pasakojantį apie pirmyn žengiančių mirtingųjų ilgą ir intriguojančią kelionę per vieną milijardą Havonos tobulumo pasaulių ir toliau į neįmanomus pavaizduoti Rojaus malonumus. Ir būtent šitų ypatingų susibūrimų metu ant Asamblėjos Kalno morontiniai mirtingieji daug geriau susipažįsta su įvairiomis asmenybių, kilusių centrinėje visatoje, grupėmis.
Edentijos stiklo jūra yra vienas milžiniškas apskritiminis krištolas, turintis maždaug šimto mylių perimetrą ir apie trisdešimt mylių gylį. Šitas nuostabus krištolas tarnauja kaip nusileidimo laukas visiems transportiniams serafimams ir kitoms būtybėms, atvykstančioms iš tokių vietų, kurios yra už šitos sferos; tokia stiklo jūra smarkiai palengvina transportinio serafimo nusileidimą. Tokios kategorijos krištolinis laukas yra sutinkamas beveik visuose architektūriniuose pasauliuose; ir be savo dekoratyvinės vertės jis turi daug paskirčių, yra panaudojamas tam, jog supervisatos atspindėjimas būtų perteikiamas susirinkusioms grupėms ir kaip energijos transformavimo metodo vienas iš faktorių erdvės srovių modifikavimui ir kitų įeinančių fizinės energijos srovių adaptavimui.
Beveik pusė Edentijos yra paskirta Pačių Aukštųjų nuostabiausiems sodams, ir šitie sodai yra tarp vietinės visatos pačių žavingiausių morontinių kūrinių. Tai paaiškina, kodėl Norlatiadeko apgyvendintuose pasauliuose nepaprastai gražios vietos yra taip dažnai vadinamos "Edeno sodu.
"Kas iš tiesų pakils ant Pačių Aukštųjų Kalvos? Kas iš tikrųjų stovės šitoje šventojoje vietoje? Tas, kuris turi švarias rankas ir tyrą širdį, kuris savosios sielos neiškėlė į tuštybę ir neprisiekė apgaulingai."
visoje Edentijoje nėra nieko tokio, kas bet kokią gyvą būtybę verstų bijoti.
Jūsų gyvenimas Edentijoje ir su ja susietose sferose daugiausia bus užimtas grupinės etikos, malonių ir naudingų tarpusavio ryšių tarp išmintingų visatos ir supervisatos įvairių kategorijų asmenybių, paslapties įsisavinimu.
Kaip kylantieji mirtingieji, jūs jausite pasitenkinimą gyvendami žengimo į priekį Edentijos pasauliuose, bet jūs nepatirsite to asmeninio pasitenkinimo jaudulio, kuris apibūdina jūsų pirminį ryšį su visatos reikalais sistemos būstinėje arba jūsų atsisveikinimą su šitomis realijomis visatos sostinės paskutiniuose pasauliuose.
Turėdami mirtingojo ribotą klausos diapazoną, jūs vargu ar galite suvokti morontines melodijas. Gražaus garso yra net materialus diapazonas, kurio neatpažįsta žmogaus klausos pojūtis, jau nekalbant apie nesuvokiamą morontinės ir dvasinės harmonijos spektrą. Dvasinės melodijos nėra materialios garso bangos, bet tai yra dvasiniai pulsavimai, kuriuos priima dangiškųjų asmenybių dvasios. Aš mačiau milijonus susižavėjusių būtybių, apimtų didingos ekstazės tuo metu, kada sferų melodija liejosi dangiškųjų grandinių dvasine energija.
Harmonija, melodinio ryšio septynių lygių muzika, yra tas vienintelis visuotinis dvasinio bendravimo kodas. Muzika, tokia, kaip ją supranta Urantijos mirtingieji, aukščiausią išraišką pasiekia Jerusemo, sistemos būstinės, mokyklose, kur pusiau materialios būtybės yra mokomos garso harmonijos. Mirtingieji į kitas morontinės melodijos ir dangiškosios harmonijos formas nereaguoja.
Muzikos suvokimas Urantijoje yra tiek fizinis, tiek dvasinis; ir jūsų žmogiškieji muzikai nuveikė daug, kad pakylėtų muzikinį skonį nuo jūsų ankstyvųjų protėvių barbariškos monotonijos iki garso suvokimo aukštesniųjų lygių. Urantijos geriausia muzika yra ne daugiau kaip tik greitai ištirpstantis aidas tos nuostabios muzikos, kurią girdi jūsų muzikų dangiškieji partneriai, kurie įrašuose paliko tiktai šitų morontinių jėgų harmonijos fragmentus kaip garsų sąskambio muzikines melodijas.
Tiesiogine prasme tai yra tiesa, "melodija turi galios transformuoti visą pasaulį." Amžiams muzika išliks žmonių, angelų, ir dvasių visuotinė kalba. Harmonija yra Havonos šneka.
Išsiųsta: 24.02.18 01:30. Pavadinimas: Edentijoje yra de..
Edentijoje yra dešimtys tūkstančių tviskančių ežerų ir tūkstančių tūkstančiai tarpusavyje susieinančių upelių, bet nėra didžiulių vandenynų ir sraunių upių. Šitais įvairiais vandens maršrutais galima apiplaukti Edentiją, nors pagrindinis transportavimo kanalas yra atmosfera. Edentijos ir panašių architektūrinių sferų vanduo niekuo nesiskiria nuo evoliucinių planetų vandens.
Žmonija esate, kiekvienas, jūs. Neieškokite žmonijos toli nuo savęs. (RASAD 2018-02-24 13:16:43) Žmonija-avija-banda; unikalus reiškinys -vieni kvaili gudručiai, kiti sukti gudručiai, ir; medžegos jiems tiekėjas-juokdarys-
Išsiųsta: 24.02.18 16:25. Pavadinimas: Savo kasdienio gyven..
Savo kasdienio gyvenimo praktiniuose reikaluose, jūs esate tų dvasinių asmenybių rankose, kurios yra kilusios iš Trečiojo Šaltinio ir Centro; jūs bendradarbiaujate su Bendrai Veikiančiojo agentūromis.Ir tokiu būdu: Jūs garbinate Dievą; meldžiatės Sūnui ir palaikote komuniją su juo; ir sprendžiate savo žemiškojo gyvenimo konkrečius reikalus kartu su Begalinės Dvasios protingomis būtybėmis, veikiančiomis jūsų pasaulyje ir per visą jūsų visatą. 0066-01 (JULIJA 2018-02-24 15:38:05)
būtent!, ir dar; taip vadinamas Dievas Septinkartis ir Aukščiausioji Būtybė, kaip vidurinioji grandis.
Išsiųsta: 24.02.18 19:24. Pavadinimas: nors ir laiko bei er..
nors ir laiko bei erdvės piliečiai šiandien esame, bet daugumai nusispjaut ir į laiką, ir į erdvę; savos ir kitų kvailystės užima didžiąją dalį aktyvaus perijodo. Nors protas, psichika ena pirmiau už valią, priešakyje asmenybės, sudarydami klimatą Dvasios veiklai; jau nekalbant apie Serafimo veiklą; kaip pirmapradės gyvastys; -pliuškianamasi kvailuose vaidinimuose –skaitomi deformuoti tiesos aiškinimai, mėgaujamasi kelio pradžios nerūpestingu džiugesiu
Išsiųsta: 27.02.18 14:34. Pavadinimas: Bet Nojus iš ti..
Bet Nojus iš tikrųjų gyveno; jis buvo vyndarys iš Aramo, tai buvo gyvenvietė prie upės netoli Jericho. Metų metais jis registruodavo raštu tas dienas, kada kildavo upės vanduo. Iš jo labai šaipėsi, kada jis vykdavo aukštyn ir žemyn upės slėniu, ragindamas, kad visi namai būtų iš medžio, plaukiantys kaip valtys, ir kad šeimos gyvuliai būtų įvedami kiekvieną naktį, kada artindavosi potvynio sezonas. Jis kasmet nueidavo į prie upės buvusias kaimynines gyvenvietes ir perspėdavo jas, kad po tiek dienų bus potvynis. Galiausiai užėjo tokie metai, kada kasmetinius potvynius labai smarkiai sustiprino neįprastai gausios liūtys taip, kad vandenys nuplovė ištisą kaimą; tiktai Nojus ir jo šeima išsigelbėjo savo name-laive.
Pasakojimai apie tokį laiką, kada vanduo apsėmė visą žemės paviršių, yra visuotiniai. Daugelis rasių turi pasakojimą apie pasaulio tvaną kokiu nors praeities amžių laiku. Biblinis pasakojimas apie Nojų, arką, ir tvaną yra hebrajų šventikų išsigalvojimas, kada jie buvo babiloniečių nelaisvėje. Niekada nebuvo visuotinio potvynio nuo to laiko, kada gyvybė buvo įkurta Urantijoje. Vienintelį kartą vanduo buvo apsėmęs visą žemės paviršių archeozojiniame amžiuje anksčiau negu ėmė atsirasti sausuma. 78 okumentas 7 dalis
RASAD cituoja 2018-02-27 18:25:29 “ Be proto jūs negalėtumėte egzistuoti kaip asmenybės. Kadangi asmenybės turi vieną iš savo požymių – protą.” Ačiu Rasa. Tavo citatos supažindina su “nugrybavimais” aplink Dokumentus. Žmogiškųjų (taip pat iki žmogiškųjų) būtybių protas yra visiškai atskiras-savarankiškas segmentas, kaip ir atskiras segmentas kažkada apsilankanti Dvasia-Derintojas; kuris turi ir protą, ir apmokymą, ir patirtį. Asmenybės savybė ne protas: -ADMINISTRAVIMAS. Ji administruoja visa kas žmogiškojoje būtybėje (kažkada būsenčioje esybėje –po susiliejimo) yra viršmaterialu; protą, mintis (tiek paties žmogaus, tiek Derintojo mintis, pripažintas-priimtas žmogiškojo proto; –bendras Derintojo-žmogaus). Netgi visoje ikidvasinėje kelionėje (morontinėje), netgi po susiliejimo (o jis būva įvairaus lygio –kokybės) asmenybė atskirai fiksuos jūsų kartu su Derintoju išraiškas, ir atskirai fiksuos jūsų morontinius nugrybavimus. Fiksuos –manipuliuos, sintezuos,organizuos; -administruos. Asmenybės veikla labia primena Aukščiausiosios Būtybės veiklą Visatų Visatose, tik jos veiklos VISATA ESATE JŪS! Tad absurdas, bet akivaizdus faktas –Stalino, Hitlerio tipo asmenybės po mirties neišlieka; -jos sėkmingai administravo jų proto ir jų valios iniciatyvas. Kada sakoma, kad atskirus asmenybės aspektus Aukščiausiasis absorbuoja; -tikriausiai tai pirmieji vaikystės moraliniai pasireiškimai, nulemiantys Dvasios-Derintojo laikiną apsigyvenimą.
Pas Algimantą galvoje kliurkalynė; kaip ir kalbose. Bet faktas istorinis –knyga išversta su nykstabčiai mažu kiekiu klaidų. Jeigu Jums rašinėliai labiau patrauklūs nei Dokumentai –susirūpinkit savo protu, ne savo asmenybės protu –tai universalus administratorius, Derintojas dieviškai elegantiškas padėjėjas, jūsų protas ; deje šlubas; pasiramsčiuoja ne tuo kas geriausia-
P.S. Jums apleidžiant Vietinę Visatą, esant pirmojo etapo dvasia bus galima sakyti, kad esate vientisa-vieninga esybė kaip; protas, dvasiškumas, asmeniškumas. Ir nežiūrint šito, išliksite atskirose grandinėse –proto grandinėje, asmenybės grandinėje. Derintojo grandinę būtų galima pavadinti kaip VALIOS, INICIATYVOS, ENTUZIAZMO, VERŽLUMO -vedančioji grandinė -ir vėl, tik suspėk sekti Pirmojo Šaltinio ir Centro "pėdomis"
Rojaus didžiulės sferos pietiniame pakraštyje filosofijos meistrai veda išsamius kursus septyniasdešimtyje funkcinių išminties skyrių. Čia jie diskutuoja apie Begalybės planus ir tikslus ir stengiasi visų tų, kurie turi priėjimą prie jų išminties, koordinuoti patyrimus, ir sukomponuoti žinias. Jie išvystė savo labai specializuotą požiūrį į įvairias visatos problemas, bet jų galutinės išvados visada būna visiškai suderintos.
Po aukščiausiojo pasitenkinimo garbinant eina filosofijos džiuginantis jaudulys. Niekada iš tikrųjų jūs nepakilsite tiek aukštai arba pirmyn nenueisite taip toli, kad tikrai nebeliktų tūkstančio paslapčių, kurias mėginant atskleisti nebūtų reikalinga panaudoti filosofiją.
Rojuje erdvės kylančiosios asmenybės patiria būties aukštumas: Jos turi žinių; jos žino tiesą; jos gali filosofuoti – mąstyti tiesa; jos net gali stengtis apimti Galutiniojo sampratas ir pamėginti suvokti Absoliutų metodus.
Filosofijos meistrai jaučia didžiausią malonumą perteikdami savo aiškinimą apie visatų visatą toms būtybėms, kurios pakilo iš erdvės pasaulių. Ir nors filosofija niekada negali būti savo išvadomis tokia nusistovėjusi, kaip žinių faktai ir patyrimo tiesos, bet vis vien, kada jūs būsite išklausę šitų pirminių supernafimų amžinybės neišspręstų problemų ir Absoliutų veikimo aptarimą, tada jūs pajusite neabejotiną ir tvirtą pasitenkinimą, kas susiję su šitais neįsisavintais klausimais.
Šitie intelektualūs Rojaus siekiai nėra transliuojami laidose; tobulumo filosofija yra prieinama tiktai tiems, kurie dalyvauja asmeniškai. Aplink skriejantys kūriniai apie šituos mokymus sužino tiktai iš tų, kurie šitą yra patyrę ir kurie vėliau šitą išmintį yra nunešę išorėn į erdvės visatas.
Pasakodami vaikiškas pasakas; stovite vietoje –dvasine prasme tai regresas. Kiek bekliedėtumėt Trejybe: -teks Jią išstudijuoti; su visomis kilmės savybėmis-aplinkybėmis –su visomis agentūromis-veiklomis, ir, atliepiančiomis reakcijomis. Ir, pirm to; teks studijuoti Septinkartį –tai scena-pavaizdavimas visa ko, kas vyksta suprVisatose. Nepasiduokite vieno, ar grupės žmonių įtakai; kiekvienas turi Vedlį, turi aplinką, prigimtį-paveldą, turi Dokumentus-priemonę-įrankį –naudokitės tuo kas geriausia šiandien prieinama!
Išsiųsta: 28.02.18 20:08. Pavadinimas: nėra proto lais..
nėra proto laisvės; ką gali valia reikšti, jei protas sukaustytas; -skaitykit taip –cituokit taip –garbinkit taip. Užklojimas iš viršaus –šamanizmo, primityvių religijų mėgstamas metodas.
Protas nėra nei dvasinis, nei asmenybės, nei materialus –pirminis Šaltinis ir Centras –Proto Dievas, kurio agentūros nusidriekia iki žemiausiųjų –Septynių Pagalbinių Proto Dvasių. Ir matydami proto reiškinį-raišką; sąlyginai galime vadinti “sudvasintas protas“, “dvasinės asmenybės protas“. Kylant visatose jis funkcionuos vis aukštesnių Trečiojo Šaltinio ir Centro Dvasių grandinėse. Kuo arčiau Centrinės Buveinės, tuo labiau sąlyginiai įvardinimai įgaus esminę prasmę –viskas vis daugiau ir daugiau bus suvienyta-subalansuota-harmonizuota.
Šiandien “visuminis“ “giluminis“ “atsivėrimas“ “baimės“ tarsi šamanistiniai burtažodžiai primetami standartiniam (dogmatiniam) naudojimui. Visiškas neįgalumas suprasti Dokumentus, taikyti laikmečio kasdienybėje. Nėra elementaraus bendravimo, nekalbant apie betarpišką-bičiulišką-brolišką. Vienas kalba bele ką, visiems tinka bele kas. Susirinkimų atmosfera archaiškai grubi.
6. AUKŠTYBĖS VADOVAI Erdvės pakilusieji yra pavadinami “dvasiniais absolventais,” kada būna perkeliami iš septintojo žiedo į šeštąjį ir atiduodami į aukštybės vadovų tiesioginę priežiūrą. Šitų vadovų nereikėtų painioti su Absolventų Vadovais – priklausančiais Begalinės Dvasios Aukščiausiosioms Asmenybėms – kurie, su savo tarnais partneriais, visuose Havonos žieduose tarnauja tiek kylantiesiems, tiek besileidžiantiesiems piligrimams. Aukštybės vadovai veikia centrinės visatos tiktai šeštajame žiede. Būtent šitame žiede pakilusieji pasiekia naują suvokimą apie Aukščiausiąjį Dieviškumą. Per savo ilgą karjerą evoliucinėse visatose laiko piligrimai patyrė vis augantį žinojimą apie laiko-erdvės kūrinių visagalės virškontrolės tikrovę. Čia, šitoje Havonos grandinėje, jie beveik priartėja prie to, kad sutiktų laiko-erdvės vienybės centrinės visatos šaltinį – Dievo Aukščiausiojo dvasinę tikrovę. Aš esu tam tikra prasme pasimetęs dėl to, jog galėčiau paaiškinti, kas vyksta šitame apskritime. Kylantieji negali pajusti jokio įasmeninto Aukštybės buvimo. Tam tikrais atžvilgiais, nauji ryšiai su Septintąja Pagrindine Dvasia kompensuoja tai, kad negalima turėti ryšio su Aukščiausiąja Būtybe. Bet nepaisant to, jog mes negalime suvokti šito metodo, kiekvienas kylantysis tvarinys atrodo, jog patiria transformuojantį augimą, naują sąmonės integravimą, naują tikslo sudvasinimą, naują jautrumą dieviškumui, ką vargu ar būtų galima patenkinamai paaiškinti, nedarant prielaidos dėl Aukščiausiosios Būtybės neapreikštos veiklos. Tiems iš mūsų, kurie stebėjo šitas paslaptingas transakcijas, atrodo, jog tarsi Dievas Aukščiausiasis savo patirtiniams vaikams su didžiule meile dovanotų, iki jų patirtinių sugebėjimų pilnatvės ribų, tuos intelektualaus suvokimo, dvasinės įžvalgos, ir asmenybės augimo padidinimus, kurių jiems prireiks visose jų pastangose skverbiantis į Aukštybės Trejybės dieviškumo lygį tam, kad pasiektų amžinąsias ir egzistencialias Rojaus Dievybes. Kada aukštybės vadovai mano, kad jų mokiniai yra subrendę žengimui į priekį, tada juos atgabena prieš komisiją iš septyniasdešimties narių, mišrią grupę, tarnaujančią egzaminuotojais šeštosios grandinės pagrindiniame pasaulyje. Po to, kada jie patenkina šitą komisiją savo suvokimu apie Aukščiausiąją Būtybę ir Aukštybės Trejybę, tada šitie piligrimai gauna patvirtinimą dėl pervedimo į penktąją grandinę. [292]
Išsiųsta: 02.03.18 15:12. Pavadinimas: Visuose savo apm..
Visuose savo apmąstymuose apie visuotinius reiškinius įsitikinkite, kad jūs atsižvelgiate į fizinių, intelektualių, ir dvasinių energijų tarpusavio ryšį, ir, kad reikiamai atsižvelgiate į netikėtus reiškinius, kurie atsiranda, kai juos suvienija asmenybė, ir į nenuspėjamus reiškinius, kylančius iš patirtinės Dievybės ir Absoliutų veiksmų ir reakcijų.
Kada materiją, protą, ir dvasią suvienija tvarinio asmenybė, tada mes negalime numatyti tokios laisvos valios būtybės sprendimų.
Asmenybės gravitacijos apskaičiuoti negalima. Mes atpažįstame grandinę, bet negalime išmatuoti nei kokybinių, nei kiekybinių realybių, reaguojančių į ją.
Tik protas gali tarpusavyje sujungti materialaus lygio fizines jėgas ir energijas su dvasinėmis galiomis ir dvasios lygio būtybėmis.
Individai turi savo likimo sargus; planetos, sistemos, žvaigždynai, visatos, ir supervisatos, kiekviena iš jų turi savo atitinkamus valdovus, kurie įtemptai dirba savo sferų gerovei.
Protas yra tas metodas, kurio pagalba tvarinių asmenybėms dvasinės realybės tampa patirtinės. Ir pagaliau net ir žmogiškojo proto suvienijimo galimybės, sugebėjimas koordinuoti dalykus, idėjas, ir vertybes, yra viršmaterialios.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - būten protas yra pirminė sąlyga (jo veikla antrinė sąlyga) SUVIENIJANČIAM ADMINISTRATORIUI (Asmenybei), būtent protas įkalina asmenybę savo nedvasiniuose (neatitinkančiuose gėrio, grožio, tiesos) apibendrinimuose-suvienijimuose; kas, taip pat tampa kalėjimu Tėvo Dvasiai, kuri kaip mažam vaikui žaisliuką –pakišinėja tai vieną, tai kitą mintį. Jums nusišikt ant Sūnų Kūrėjų ir Aukščiausiojo atkaklių pastangų pirminiuose evoliuciniuose pasauliuose. Nuo jūsų pateikiamų vaikiškų pasakų, ignoruojančių faktinę-dalykinę tikrovę, bloga darosi; taip kaip, kada pradedi valgyti; ir pajunti, kad maistas pradėjęs gesti. Tokių apsišaukėkiškų grupių grupelių knibždėte knibžda visuose kraštuose-kampuose.
Išsiųsta: 01.04.18 14:12. Pavadinimas: Ko trūksta tiek..
Ko trūksta tiek besivystančiam mokslui, tiek religijai, tai skvarbesnės ir bebaimės savikritikos, didesnio žinojimo apie neužbaigtumą evoliuciniame statuse. Tiek mokslo, tiek religijos mokytojai dažnai yra iš viso per daug savimi pasitikintys ir dogmatiški. Mokslas ir religija gali tiktai būti savikritiški faktų atžvilgiu. Tą pačią akimirką, kada tik pasitraukiama iš faktų arenos, tada protas praranda savo vaidmenį ar kitaip sparčiai išsigimsta į netikros logikos partnerį.
Tiesą – kosmoso ryšių, visatos faktų, ir dvasinių vertybių supratimą – galima geriausiai pasiekti Tiesos Dvasios tarnavimo dėka ir ją geriausiai gali kritikuoti apreiškimas. Bet apreiškimas nesukuria nei mokslo, nei religijos; jo funkcija yra tiek mokslą, tiek religiją suderinti su tikrovės tiesa. Visada, kada nebuvo apreiškimo arba kada nepasisekdavo jam pritarti arba jo suvokti, mirtingasis žmogus griebdavosi tuščių pastangų metafizikos srityje, kuri yra vienintelis žmogiškasis pakaitalas tiesos apreiškimui ar morontinės asmenybės motai.
7. MORONTINĖ MOTA Morontinės motos žemesnysis lygis tiesiogiai siejasi su žmogiškosios filosofijos aukščiausiais lygiais. Pirmajame gyvenamajame pasaulyje yra praktikuojama mokyti mažiau pažengusius į priekį studentus, naudojantis lygiagrečiu metodu, t.y. vienoje skiltyje yra pateikiamos motos prasmių paprastesnės sąvokos, o priešingoje skiltyje yra cituojami analogiški mirtingojo filosofijos teiginiai.
Kada ryšys su viduje Esančiuoju menkas; jūsų gyvenimo peizažas ir vyraujantis motyvas belieka kurti su šalia esančiais artimiausiais; jeigu juos galima tokiais pavadinti. Gyvenimo festivaliuose, religiniuose vaidinimuose atramos neieškokite –padės tiek kiek padeda vaistinės tabletės “kūjo ir priekalo“ filosofiją galime vadinti materialia mota –užburiančia, paslaptingai sudėtinga Aukščiausiosios Būtybės formuotoja ir jūsų pastūmėtoja.
Išsiųsta: 03.04.18 17:08. Pavadinimas: Kada protas ima suvo..
Kada protas ima suvokti, kas yra gėris ir blogis, tada jis demonstruoja išmintį; kada išmintis apsisprendžia tarp gėrio ir blogio, tarp tiesos ir suklydimo, tada ji parodo, kad jai vadovauja dvasia. Ir tokiu būdu proto, sielos, ir dvasios veikimas visam laikui yra glaudžiai suvienytas ir funkciškai tarpusavyje susietas. Protas yra susietas su faktų žiniomis; išmintis yra susijusi su filosofija ir apreiškimu; įtikėjimas yra susietas su gyvu dvasiniu patyrimu. Tiesos dėka žmogus pasiekia grožį, o dvasinės meilės dėka pakyla iki gėrio.
Kada teologija nugali religiją, tada religija miršta; vietoje to, jog būtų gyva, ji tampa doktrina. Teologijos misija yra tiesiog tik padėti sąmoningai suvokti asmeninį dvasinį patyrimą. Teologiją sudaro religinės pastangos apibrėžti, paaiškinti, išvystyti, ir pagrįsti religijos empirinius reikalavimus, kuriuos iš esmės gali pagrįsti tiktai gyvas įtikėjimas. Visatos aukščiausioje filosofijoje išmintis, kaip ir protas, būna susieta su įtikėjimu. Protas, išmintis, ir įtikėjimas yra žmogaus aukščiausieji žmogiškieji pasiekimai. Protas žmogų supažindina su faktų pasauliu, su daiktais; išmintis jį supažindina su tiesos pasauliu, su ryšiais; įtikėjimas jį įveda į dieviškumo, dvasinio patyrimo, pasaulį.
Kada pakertamos “proto šaknys“; teologija tampa neteisinga; reliogija ima nusikalstamai tarnauti blogiui. Prie amžinybės klausimų besiartinantis žmogus taip linkęs atsiduoti iliuzijoms, paralyžuoti protą, valią palikti netikrumo vergovėje, kaasdienybės rūpesčiais užglaistyti savo menkumą. Atsikalbinėti kaip mažas vaikaas; kliautis pasakomis neprotaudamas, susigųšti kasdienybės laikinume; ir tai vadinti “gyvenimu“.
Mirtingas žmogus net į savo fizinę aplinką žvelgia iš proto lygio, iš psichologinės jos suvokimo perspektyvos. Todėl, nėra nieko keisto, kad žmogus labai dideliu laipsniu turėtų pateikti suvienytą visatos aiškinimą, ir tada turėtų stengtis šitą energetinę savo mokslo vienybę sutapatinti su savo religinio patyrimo dvasine vienybe. Protas yra vienybė; mirtinga sąmonė gyvena proto lygyje ir visuotines realybes suvokia protinių sugebėjimų dėka. Proto požiūris nesuteiks tikrovės šaltinio, Pirmojo Šaltinio ir Centro, egzistencialios vienybės, bet žmogui jis gali pavaizduoti ir kartais pavaizduos energijos, proto, ir dvasios patirtinę sintezę Aukščiausiojoje Būtybėje ir kaip Aukščiausiąją Būtybę.
Bet protui niekada nepasiseks suvienyti tikrovės įvairovės, jeigu šitas protas tvirtai nepažins; materialių dalykų, intelektualių prasmių, ir dvasinių vertybių; tiktai funkcinės tikrovės trivienybės harmonijoje iš tiesų yra vienybė, ir tiktai vienybėje iš tikrųjų yra asmenybės pasitenkinimas suvokiant kosmoso pastovumą ir nuoseklumą.
Jėzus: -Aš jus išsiunčiu į pasaulį ne tam, kad mylėtumėte žmonių sielas, bet vietoj šito, kad mylėtumėte žmones. 2043
Šitaip suartėję su savo bičiuliais žmonėmis supratingos užuojautos ir nesavanaudiško atsidavimo dėka, jūs atvesite juos į Tėvo meilės išgelbstintį pažinimą. 2043
...visą laiką būkite išmintingi ringdamiesi savo metodus kaip pateikti gerąją naujieną žmonijos skirtingoms rasėms ir gentims. Veltui jūs gavote šitą karalystės evangeliją, ir veltui teikite šią gerąją naujieną visoms nacijoms. 2042
Šitoji karalystės evangelija priklauso visiems tiems, kurie ja tiki; ji neturi būti perduota vien tiktai į šventikų globą. 2044
Havona tobula (funkcijonuoja) kaip ir Rojus. Didžiosios Visatos funkcija -tobulėjimas (laikinumo pretenzija į amžinumą). Kūrybingos pastangos haoso aplinkoje, kur aukščiausias vaidmuo tenka Personalizuotiems Tėvo Fragmentams, ir administruojantis-sekretoriaujantis Aukščiausiąjai Būtybei.
Taugi, Centrinė Sala, Rojus, ir Havona tobuli savo kilme-prigimtimi-likimu. Mūsų materiali-dvasinė kilmė pasireiškia prote, ugdoma asmenybės, įvaikinama ir globojama Aukščiausiojoje Būtybėje; iki Vietinėj Visatoj patvirtinama kaip trivienė prigimtis: -Visuotinio Tėvo asmenybės, -Amžinojo Sūnaus dvasios, -Begalinės Dvasis proto: ir tampame Aukščiausiojo (Patirtinės Dievybės) vaikas.
Išsiųsta: 27.10.19 11:13. Pavadinimas: ... viduje gyvenanti..
... viduje gyvenantis dieviškasis gyventojas daugiausia RŪPINASI dvasiniu parengimu niekada nesibaigiančio patyrimo KITAM ETAPUI, ir giliai DOMISI. ŽEMIŠKĄJA GEROVE... (1204)
(1233) Trečiasis psichinis apskritimas: -išvaduoja nuo nevykėliško, šventuoliško, dirbtinio, apsimestinio pozavimo; nuo dabar jūs paliekate "pereinamosios būtybės statusą", jums nebetaikomas "babdomojo laikotarpio pratęsims", ir jūs gaunate asmeninį "likimo sargą" serafininį angelą.
"Nėra gero kelio, geresnio kelio, ar geriausio kelio", lygiai kaip ir nėra "vienintelio kelio". Yra jūsų asmeninis, individualus, vienintelis kelias Dievo kryptimi.
Išsiųsta: 22.11.19 02:58. Pavadinimas: Esantys žemesni..
Esantys žemesniuose kosminiuose-psichiniuose apskritimuose nepalyginamai mažiau sąmoningai suvokia patirtinį ryšį su Aukščiausiąja Būtybe -Visatos pilietybę. Nuo septintojo iki pirmojo apskritimo vyksta Septynių Pagalbinių Proto Dvasių padidintas ir suvienytas veikimas; turint užduotį: mirtingojo protą atpratinti nuo materialaus gyvenimo mechanizmų tikrovės priklausomybės. Pirmojo psichinio-kosminio apskritimo įsisavinimas rodo, jog mirtingasis yra pasiekęs ikimorontinę brandą, ir pažymi, jog Pagalbinės Proto Dvasios yra užbaigusios savo bendrą tarnavimą, kaip išskirtinė proto veiksmo įtaka žmogiškojoje asmenybėje. Už pirmojo apskritimo ribų, protas vis labiau panašėja į morontinio etapo intelektą -kosminio proto tarnavimą. Nors Derintojo balsas visą laiką yra jūsų viduje, bet didžioji jūsų dauguma retai kada jį išgirs per savo gyvenimo laikotarpį. Žmogiškosios būtybės iki trečiojo ir antrojo apskritimų pasiekimo retai kada girdi Derintojo tiesioginį balsą.
Išsiųsta: 03.12.19 11:01. Pavadinimas: Bet nė vienas D..
Bet nė vienas Dievą pažinęs mirtingasis niekada negali būti VIENIŠAS savo kelionėje per KOSMOSĄ... kuriuo jis žengia yra Aukščiausiojo BUVIMAS. (1291-4)
Išsiųsta: 04.12.19 00:48. Pavadinimas: Palaipsniui Jėz..
Palaipsniui Jėzus ir jo šeima sugrįžo prie ankstesniųjų metų paprasto gyvenimo. Jų drabužiai ir net maistas tapo paprastesni. Jie turėjo daug pieno, sviesto, ir sūrio. Sezono metu jie vartodavo savo sodo derlių, ... Tai buvo tie metai, kada Jėzus išsinuomavo nemažą žemės sklypą... Jis ištiesų rimtai galvojo apie šitą planą, kaip savo šeimą perkelti į kaimą.
suvokimo supratimo stoka ir asmenavimo linksniavimo klaidos Dokumentų vertime
92 dokumento tekste randame "apreiškimo religija" ir "apreikštoji religija". Kažin ar nematant-nesuprantant skirtumo galima pateisinti drąsą aiškinti-mokyti ir atstovauti amžinųjų dievybių ir laiko tvarinių savitarpio ryšius. Lygiai taip mažumų "harmonų proporcija" pridengti tikslingus-piktybiškus sadomistinius-satanistinius-sionistinius prievartinius valstybių įstatymus visuomenei (piliečiams) ir šeimai (vyrui, moteriai, vaikui), propaguojamus mokykloje ir darželyje. Lygiai kaip Kalėdos jokia religinė šventė (greičiau samurajų kulinarijos, tuštybių blizgesio, meteriologijos); tai saulė dievo kultas iš Egipto magijo šamanistinio ritualo.
Išsiųsta: 06.01.20 09:18. Pavadinimas: Pradžioje buvo ..
Pradžioje buvo ir dabar keturiuose išoriniuose žieduose materiali Rojaus Salos energija. Suformuota materiali planeta laike ir erdvėje. Aktyvuota materiali gyvybė. Sekantis etapas atsirandantis protas (Trečiojo tarnavimas). Laikinas materialumas ir laikinas protingumas tampa Pirmojo neasmenio buvimo namais. Derintojas nemato prasmės rimtam darbui ir galimybės efektingam rezultatui šioje aplinkoje, visus dvasinius stimulus, visus dieviškumo pradmenis palikdamas ateities augimui geresnėje aplinkoje -morontijoje.
Išsiųsta: 20.10.21 14:46. Pavadinimas: Serafimai turi į..
Serafimai turi įgyti žinių ir įgauti įgūdžių didele dalimi taip, kaip šitą įgyja ir žmonės. Kai kuriomis savo asmenybės savybėmis jie nėra per daug nutolę nuo jūsų. Ir visi jie trokšta pradėti nuo pačios apačios, kiek įmanoma pačiame žemiausiame tarnavimo lygyje; tokiu būdu jie tikisi pasiekti patirtinės lemties kokį tik įmanoma aukščiausiąjį lygį.
Visos datos formate GMT
2 val. Šaukimų šiandien: 1
Teisė: šypsenėlės taip, paveikslėliai taip, šriftai taip, balsavimas ne
avatarai taip, Nuorodų auto pakeitimas įjung, demonstracija išjun, taisyti ne
Angelai neturi materealių kūnų, bet jie yra konkrečios ir diskretiškos būtybės, jie yra dvasinės prigimties ir kilmės. Nors jie nėra matomi mirtingiesiems, bet jus jie suvokia tokius... Jie iki galo suvokia jūsų moralines kovas ir dvasinius sunkumus. Jie myli žmogiškąsias būtybes, ir jūsų pastangos suprasti ir mylėti juos gali atnešti tiktai gėrį. [p.419,pastr.1] 
Perskaičiau, bet, apie sielos išlikimą ir kaip tuo "rūpinasi labai daug" žmonių, prabilsiu ant baltos virtualios medžiagos truputėlį vėliau. Gero vakaro visiems linkiu, einu vesti šunelį laukan... :)
- dalyvis dabar forume