Išsiųsta: 03.06.11 19:41. Pavadinimas: tai VaiduiVDS atrodo..
tai VaiduiVDS atrodo, kad UK negalima priimti intelektualiai. aš pradėjęs skaityti tik taip ir ''priėmiau', paskui įsijungė jau ir kiti faktoriai, ėmiau lyginti kai ką su stebimu savo ir kitų gyvenimu, atsirado tam tikri dvasiniai potyriai, kai skaitydamas tam tikras vietas išgyvenau tiesiog euforiją-na, va ir aš taip galvojau (jaučiau) etc.
Aš pasakyčiau, kad daug kas priėmė Urantijos Knygą su minimalia misticizmo doze. Gal galima kelti nebent klausimą, ar priėmė tikėjimu ar įtikėjimu, tuo labiau, kad užsienio kalbose įtikėjimo sąvokos kaip ir nėra. Pati Urantijos Knyga gana rimtai pasisako prieš misticizmą ir perspėja apie jo pavojus ne vienoje vietoje. Bet taip ir turi priimti šią Knygą dauguma žmonių, nes pagrindinis šios Knygos kvietimas yra - Visų žmonių brolystė, o ne visuotinis apsvaigimas mistinėse būsenose.
Mano matymu, Algimantas Jokūbėnas versdamas UK iš originalo kalbos "privirė košės". O įsteigdamas savo įtikėjimą sugadino UK reputaciją visoje Lietuvoje. Nemanau, kad UK žmonėms turėtų asocijuotis su A. Jėkūbėnu ir jo įtikėjimu. Vertėtų atskirti Urantijos Knygoje pateiktą informaciją ir A. Jokūbėno Įtikėjimą. Tai ne tapatūs dalykai. Mont? rašo:
citata:
tai VaiduiVDS atrodo, kad UK negalima priimti intelektualiai. aš pradėjęs skaityti tik taip ir ''priėmiau', paskui įsijungė jau ir kiti faktoriai, ėmiau lyginti kai ką su stebimu savo ir kitų gyvenimu, atsirado tam tikri dvasiniai potyriai, kai skaitydamas tam tikras vietas išgyvenau tiesiog euforiją-na, va ir aš taip galvojau (jaučiau) etc.
Dažnai žmogus priima informacija savo intelektu, o paskui žiūri, tikrina ar ji atitinka jo pergyvenimus, pojūčius, patyrimus. Tačiau šiuo metu Lietuvoje intelekto lygis jaunimo tarpe yra gana žemas, o neretai pagyvenę žmonės silpsta savo atmintimi, protu. O UK reikalauja gana aukšto intelekto, aštraus proto, lankstaus mąstymo ir pan. Būtų visai neblogai padaryti UK sąvadą. Tai būtų UK pagrindinių, esminių dalykų, dėsnių rinkinys. Aš linkęs net išleisti knygą ar brošiūrą, kurioje trumpai ir paprastai išdėstyti pagrindiniai UK kertiniai akmenys, dėsniai. Knygelė galėtų vadintis "Urantijos knygos pagrindai ir dėsniai". Ji neturi būti didelės apimties, kad žmonės nevargtų, o džiaugtųsi skaitydami.
citata:
Bet taip ir turi priimti šią Knygą dauguma žmonių, nes pagrindinis šios Knygos kvietimas yra - Visų žmonių brolystė, o ne visuotinis apsvaigimas mistinėse būsenose.
Mano matymu, Algimantas Jokūbėnas versdamas UK iš originalo kalbos "privirė košės".
Man patinka pavyzdys su rūkaliais: "rūkantis žmogus, tiki kad tai kenkia jo sveikatai ir jį žudo" - toks ir yra tikėjimas.
Tuo tarpu įtikėjas žmogus nerūko, negeria alaus, nesako kad tai "laisvoje valioje nuodėmiauti", ir nekuria naujos religijos/bendruomenės filosofijos su alaus bokalu rankoje.
Nors labai atidžiai žiūriu į visokius bendravimus su dvasiomis, tikiu kad dideliu laipsniu bet kokia organizuojama veikla turėtų atsižvelgti į žmones palaikančius ryšį su Dievu, dvasiomis. Todėl, kad praktiškai matau kaip jos visada pateikia esmę, o kitaip tai bus ne Dievo valioje, bet žmonių valioje sugalvota veikla. Kaip ir krikščionybė buvo žmonių sukurta religija, ne Dievo kurta religija. O pasitelkiant kokio apreiškėjo kaip Jėzaus mokymus, ir poto jais nesivadovaujant tik cituojant kokią naują religija sukurti labai lengva. Labai linkiu kad iš Urantijos Knygos nebūtų sukurtas dar viena žmonių kurta religija.... dar labiau kad tai nebūtų daroma žmonių naudojančių svaigalus, turinčių priklausomybių ir ydų, jau nekalbant apie ryšio su Dievu palaikymą....
Išsiųsta: 03.06.11 22:38. Pavadinimas: Kaip visada nesupran..
Kaip visada nesuprantant pasakymo prasmės (gal ir ne visai aiškiai išsireiškus), skubama daryti išvadas. Patikslinu šiek tiek: parašiau "vien tik intelektualiai priimti šios Knygos yra neįmanoma" turėdamas mintyje, kad gerai susipažinus su Urantijos Knyga vien tik intelektualiai priimti šios Knygos yra neįmanoma. Žodžiai "vien tik" reiškia, kad tam tikra dalimi gali Ją priimti ir intelektualiai, bet tikrai neįmanoma, kad Ji nesujaudintų sielos gelmių nors kokia nors dalimi. Ją įmanoma priimti vien tik intelektu tik su viena sąlyga, jei norėsi visą Ją atmesti, pasilikdamas prie nuostatos, kad daug patogiau gyventi pasikliaujant vien tik savo protu ir pasirenkant vien tik savanaudišką materialistinį gyvenimą. Nesutinku su Vaido pasakymu, kad už Lietuvos ribų daug kas Ją priėmė būtent intelektualiai. Aš pasakyčiau, kad daug kas priėmė Urantijos Knygą su minimalia misticizmo doze. Gal galima kelti nebent klausimą, ar priėmė tikėjimu ar įtikėjimu, tuo labiau, kad užsienio kalbose įtikėjimo sąvokos kaip ir nėra. Pati Urantijos Knyga gana rimtai pasisako prieš misticizmą ir perspėja apie jo pavojus ne vienoje vietoje. Bet taip ir turi priimti šią Knygą dauguma žmonių, nes pagrindinis šios Knygos kvietimas yra - Visų žmonių brolystė, o ne visuotinis apsvaigimas mistinėse būsenose. Be abejo reikalingi yra pasidalijimai savo dvasiniais patyrimais, tačiau jokiu būdu negalima teigti, kad tik vieno kurio nors asmens dvasiniai patyrimai yra teisingi. Analizuodamas kitų asmenų ir savo dvasinius patyrimus padariau išvadą, kad geriausius mokymus mes iš Minties Derintojo gauname tik tose srityse, kurias patys labai gerai žinome, o kitose tik kryptis būna teisinga, bet, darydamas išvadas, gali pridaryti daugybę klaidų ir net apsijuokti prieš kitus, geriau išmanančius tą sritį. Tad priminsiu ištraukėlę iš Urantijos Knygos: "Informacija ir duomenys, gauti net iš aukščiausiųjų šaltinių, yra užbaigti tiktai santykinai, tikslūs tiktai vietiniu atžvilgiu, ir teisingi tiktai asmeniniu požiūriu".
turėdamas mintyje, kad gerai susipažinus su Urantijos Knyga vien tik intelektualiai priimti šios Knygos yra neįmanoma. <...> Nesutinku su <...> pasakymu, kad už Lietuvos ribų daug kas Ją priėmė būtent intelektualiai.
Tai vat gerai susipažinus, pritariu kad iškyla jau ir nori nenori dvasinių išgyvenimų mažesnis ar didesnis patyrimas. Sakydamas, už Lietuvos ribų, turėjau omeny kad gal ir yra kokių ten valandos ar dienos susijaudinimų, prisidėjimo prie to kas dvasinga galbūt... tačiau bendrai tai dominuoja savo intelektualia veikla. Tai dėl to intelektualumo dominavimo, nieko beveik ir nekeičia tas menkas (ar labai menkas) kiekis dvasinės veiklos.
citata:
Aš pasakyčiau, kad daug kas priėmė Urantijos Knygą su minimalia misticizmo doze. Gal galima kelti nebent klausimą, ar priėmė tikėjimu ar įtikėjimu, tuo labiau, kad užsienio kalbose įtikėjimo sąvokos kaip ir nėra. Pati Urantijos Knyga gana rimtai pasisako prieš misticizmą ir perspėja apie jo pavojus ne vienoje vietoje. Bet taip ir turi priimti šią Knygą dauguma žmonių, nes pagrindinis šios Knygos kvietimas yra - Visų žmonių brolystė, o ne visuotinis apsvaigimas mistinėse būsenose. Be abejo reikalingi yra pasidalijimai savo dvasiniais patyrimais, tačiau jokiu būdu negalima teigti, kad tik vieno kurio nors asmens dvasiniai patyrimai yra teisingi.
VaidaiVDS, vardan suprantamesnio bendravimo ir asmeninėję žinutėje į kurią neatsakei atrodo kėliau klausimus apie tavo ankstesnius patyrimus, kelią dvasiniame kelyje. Tai galbūt negalima teigti nežinant, bet ryškėja tendencija, kad dvasinius patyrimus, dvasinį gyvenimą tu laikai misticizmu, kas pagal apibrėžimu gali būti įvardinta net kaip "kažkas kas nėra reikalinga, ir nėra logiška, suprantama, ar reikalinga ir pažintina".
Kiek teko bendrauti su dvasiomis, ryškėja tai kad būtent žmogaus sąmonės būsena yra vienas svarbiausių dalykų. Tai galima pasiekti tai kas taikliai būna protingos įžvalgos, bet vargu ar tai galima pavadinti intelektualumu... daug greičiau išmintimi. O tiksliau savo paties vidaus atvėrimu, kada žmogus pats vis labiau save pažįsta.
Pritariu tavo mintims kad tikrai nereikia kažkokio tai misticizmo, kada žmonės užsiima neaišku kuo.. bet tai būna misticizmas kada tie žmonės yra kažkur nuklydę. Tuo tarpu dvasinė veikla, praktikos, sąmonės būsena gyvenant kasdienį gyvenimą... dvasinės patirtys nėra mistika, ar kažkas nepatiriamo, nepažintino.
Pagal tave gali susidaryti įspūdis, kad daug gerbiamų tūkstantines tradicijas turinčių dvasinių tikėjimo krypčių užsiima kažkuo nereikalingu, ir pakanka to intelektualaus pasvarstymo turint Urantijos Knygą.
Proto aiškumas, sąmoningumas ir susivokimas tikrai yra siektini ir vartotini dalykai. Nesijaučiu kad kol kas galėčiau suprasti ar vertinti, tavajį požiūrį, nes dažnai tu tiesiog cituoji Urantijos Knygą ar pasakai savo mintis jos atžvilgiu... neteikdamas savo pamąstymų tarsi.... o galbūt čia tiesiog kad nėra jokios asimiliacijos su niekuo kitu be Urantijos Knygos.. Mano patyrime kaip yra, tai rodos reikalingos esminės žinios, esminiai dėsniai kuriuos žinant daug kitų tiesų yra struktūrizuojamos. Galbūt kada susitikus išeitų susikalbėt, labiau pažinti tavo požiūrį. Esu atviras suvokti/suprasti bet kokią informaciją, patyrimus... todėl, kad tik apimdamas viską ką nors teigiu. Tavo požiūrio atrodo kol kas nesuprantu pačios esmės ar kažko, galbūt labiau supratęs atrasčiau ką galėčiau pakeisti savyje, savo požiūryje, galbūt ne.
citata:
iš Urantijos Knygos: "Informacija ir duomenys, gauti net iš aukščiausiųjų šaltinių, yra užbaigti tiktai santykinai, tikslūs tiktai vietiniu atžvilgiu, ir teisingi tiktai asmeniniu požiūriu".
Kiek skaitant Urantijos Knygą taip pat priėjau panašios išvados, kad būtent žmogus turi vystyti savo protą, mąstyti, augti, kad ir įvairias knygas skaityti (o tuo pačiu ir taikys įvairias žinias) - tuo labiau jis galės priimti vis subtilesnius dvasinius mokymus.
Nenorint įžeisti, bet Algimantas atrodytų skaitydamas tik ribotą kiekį knygų, gali perduoti "ribotus" dvasinius mokymus... O tai labai gaila, kad neskaitydamas to kas jį labai išplėstų, jis apriboja savo "dvasinę produkciją".
Aišku, bendraujant su dvasiomis pirmiausia pagalba gali būti žmogui - kuris pats žengia dvasiniu keliu, kuris pats užsiima kokia nors veikla - jam pasako, kokios veiklos imtis pirmiausia, į kokią esmę atsižvelgti, ištobulina jo požiūrį ir leidžia matyti esmę tame ką jis daro (Jeigu jis bendrauja su jomis nuosekliau).
Mokyti kitus žmones, remiantis bendravimu su dvasiomis, manau tikrai galima pateikiant įvairius esminius dalykus, pasidalinant tai kas praktiška. Tačiau spręsti ką nors dėl kito žmogaus, didesniu laipsniu gali būti ir abejotina ar tinkama tai veikla.
Tiesos - geros visiems, tol kol jas įmanoma pateikti absoliučiai, ižvelgiant esmę. Galbūt kada vėliau galėsiu ka daugiau pasakyti... bet iš esmės tai turi būti skaidraus proto žmogus, matantis savo paties širdį, kad galėtų kažką pasakoti kitiems iš tų dvasinių mokymų... negrindžiant savo veiklos harmonija, ir nemokant harmonijos... o drąsiąi užsiimant vien dvasiniu pagrindu, pagal vadinamają "dvasingumo guną" man kažkiek kelia abejojimu, beje.
Urante patarimas,pries perkeldamas komentara paaiskink,/ Del "neimanoma uk vien intelektu priimti"..."neimanoma"-aisk norisi liaupsinti uk,bet ar ne viskas imanoma?!,tarkim uk gali nekabinti ja peraugusia "siela" kaip paprasta arifmetika "nekabina" matechos profa,arba iki juos-uk nedaaugusio ar tiesiog "dusiai" kito reikia aisk,jeigu zmogaus "priemimas", is principo,gali apsiriboti vien intelektu
Išsiųsta: 04.06.11 15:05. Pavadinimas: Ar ne dėl to ir..
Ar ne dėl to ir šis forumas o dabar jau ir draugija ir yra kuriama, kad ištaisyti tariamai Algimanto privirtą košę ir pataisyti jo sugadintą Urantijos Knygos reputaciją. Na čia pacituosiu urantą "Mano matymu, Algimantas Jokūbėnas versdamas UK iš originalo kalbos "privirė košės". O įsteigdamas savo įtikėjimą sugadino UK reputaciją visoje Lietuvoje. Nemanau, kad UK žmonėms turėtų asocijuotis su A. Jėkūbėnu ir jo įtikėjimu. Vertėtų atskirti Urantijos Knygoje pateiktą informaciją ir A. Jokūbėno Įtikėjimą. Tai ne tapatūs dalykai. " Remiantis kokiu gi protu yra toks matymas ir padaromos, kad ir tokios uranto išvados ar savuoju gyvuliniu ar jau dvasiniu tikrojo dvasinio aš protu, paties Tėvo - Rojaus Trejybės padovanotu. Na kad ir šis pasakymas, nors beje jis visas toks " O įsteigdamas savo įtikėjimą sugadino UK reputaciją visoje Lietuvoje. Nemanau, kad UK žmonėms turėtų asocijuotis su A. Jokūbėnu ir jo įtikėjimu." Didesnės nesamonės ir pasakyti negalima, kad Algimantas atsieit yra įkūręs kažkokį savo įtikėjimą. Tai koks gi protas kuria tokias nesamones daro tokias išvadas kaip ši, dar kartą kviečiu jus čia susirinkusius pamastyti. Ir kuris taprotas kalbu apie žmogaus protą šitaip mato materialus gyvulinis ar jau dvasinis tikrojo dvasinio aš. Ir kuris protas kuria draugijas ir bendrijas. Kai dvasinio proto žmogui būtent žmogui šitame dar savo fiziniame pavidale atradus Tėvą tokių draugijų ar bendrijų jau natūraliai nebereikia. Jis yra jau visos kūrinijos pilietis Rojaus Trejybės sūnus. Ir tai yra patiriama būsena sąmones tokia tuo gyvenama kasdienybėje. O noras kurti tokias bendrijas ar draugijas būtent ir rodo mūsų ryšį su Trejybę, koks jis yta šiuo metu šią akimirką stiprus, silpnas ar iš viso jo dar nėra. Veikiau , kad nėra, nes vėl viskas kuriama pasirenkant būtent savuoju materialiu gyvuliniu protu, kuriam dar reikia bendrijų , draugijų, teisingumo ministerijų. Ir vėl eilinį kartą žmogui siūloma lipti ant to paties grėblio. Kurti be atrasto savyje Tėvo- Rojaus Trejybės. Kūinijoje yra tik vienas įstatymas meilės ir dėsnis vienas priežasties veiksmo pasekmės. O draugijos bendrijos ir dar teisingumo ministerijose registruotos neturi nieko bendro su tuo meilės įstatymu. Juose gyvuoja materialaus gyvulinio evoliucinio proto sukurti įstatymai todėl, kad nėra atrasto Tėvo savyje. Taigi vėl grįžtant prie tos Algimanto tariamai užvirtos košės košės , juk būtent šis forumas ir jame gimę pasiūlymai dėl draugijų ar bendrijų kūrimo ir yra toliau maišoma ta košė. Tik , kad ji yra maišoma gyvuliniu materialiu protu nesimato. Būtent toks protas būdamas aklas dvasiškai ir padarė išvadas, kad ir Jėzus privirė košės ir net už tą košę jį ir nukryžiavo. Tai va Vaidai ir visi kiti pamastykite kieno gi valia čia bus sugalvota tokia veikla kurti draugijas ar bendrijas žmogaus tai valioje ar Dievo valioje. Sakai juk Vaidai, kad krikščionybė buvo sukurta žmogaus valia ne Dievo valia, o kaip su pastarosiomis tuomet kuriamomis bendrijomis ir draugijomis ,remiantis kieno valia jos yra kuriamos.
O įsteigdamas savo įtikėjimą sugadino UK reputaciją visoje Lietuvoje. Nemanau, kad UK žmonėms turėtų asocijuotis su A. Jėkūbėnu ir jo įtikėjimu. Vertėtų atskirti Urantijos Knygoje pateiktą informaciją ir A. Jokūbėno Įtikėjimą. Tai ne tapatūs dalykai.
Gal ne įtikėjimą, o įkurta naują religiją "vienintele" pasaulyje bet, kad jis įtikėjo, būtent į t i k ė j o versdamas knygą, tai faktas, nes iki tol b u v o n e t i k i n t i s !!! Įtikima tik kartą, todėl man nesuprantamas jo amžinas kvietimas "plėsti" tai, kas jau kartą įvyko. Jei įsimyli iš pirmo žvilgsnio vos ne iki sąmonės netekimo tai ar galvoji apie meilės plėtimą, nebent su laiku apie jos išsaugojimą.
VaidasVDS rašo:
citata:
"vien tik intelektualiai priimti šios Knygos yra neįmanoma"
Kas be ko, "pakutena" ir dūšią, o jei dar padeda susimąstyt - kas gi iš tiesų yra Dievas Tėvas - Rojaus Trejybė, kas esu aš, kaip asmenybė, kaip dvasia, tai, sakykim, kad tikslas pasiektas (nenoriu per daug plėstis) Teisus Rimantas
citata:
Kūrinijoje yra tik vienas įstatymas meilės ir dėsnis vienas priežasties veiksmo pasekmės.
Pabandžiau žodį "įtikėjimas" išversti su Google translate... ir pateikė "Faith". Tai kaip čia akivaizdžiai šnekate nesąmones, kad tas vertimas blogas, kada Jis anglų filologiją VU baigė.
Įtikėjimas yra tas pats tikėjimas. Tai sinonimai ir viskas čia būtų neblogai, tačiau A.J. "įtikėjimas" yra specialiai naudojamas, tam kad išskirtų jo asmeninį supratimą. Nes taip jam, neva, išaiškino Rojaus trejybė. Rusų kalboje žodis "įtikėjimas" yra "вера", ir tikėjimas yra "вера", tas pats ir anglų kalboje, tai tas pats žodis "Faith". Kazys rašo:
citata:
Gal ne įtikėjimą, o įkurta naują religiją "vienintele" pasaulyje bet, kad jis įtikėjo, būtent į t i k ė j o versdamas knygą, tai faktas, nes iki tol b u v o n e t i k i n t i s !!!
Algimanto įtikėjimas yra jo religijos pamatas, jis suteikia savo prasmę šitam žodžiui, tai sukelia daug sumaišties. Nes taip žmonės yra skirstomi į įtikėjusius pagal Algimanto versija ir,šiaip, tikinčius. Ir tie, kurie jau įtikėję pagal Algimanto sistemą yra žymiai arčiau Rojaus, o tie kurie tiki, yra gyvuliai, baimės pilni inkščiantys šuniukai. Įtikėjimas, kaip žodis labai paprastas, tačiau ką iš jo padarė Algimantas, prieštarauja pačiai UK dvasiai.
Algimanto įtikėjimas yra jo religijos pamatas, jis suteikia savo prasmę šitam žodžiui, tai sukelia daug sumaišties. Nes taip žmonės yra skirstomi į įtikėjusius pagal Algimanto versija ir,šiaip, tikinčius. Ir tie, kurie jau įtikėję pagal Algimanto sistemą yra žymiai arčiau Rojaus, o tie kurie tiki, yra gyvuliai, baimės pilni inkščiantys šuniukai. Įtikėjimas, kaip žodis labai paprastas, tačiau ką iš jo padarė Algimantas, prieštarauja pačiai UK dvasiai.
Užrašei, Urante, mano mintis. Dėl to kažkada palikau jį, kaip mokytoją, nes jau maždaug prieš 10 m. supratau tai.
Rusų kalboje žodis "įtikėjimas" yra "вера", ir tikėjimas yra "вера", tas pats ir anglų kalboje, tai tas pats žodis "Faith".
nuo tada kai rusai išvertė minties derintoją kaip samonės derintoją, tai vargu ar galima rusų vertimą laikyti kažkuo teisingu. Jeigu ten klaidų pridarė tai ir niekur kitur žodžiai gali nebūti gerai išversti.
Aš tai ne tame kad susiję su Urantijos Knyga, bet bendrai savo gyvenime tai kas susiję su dvasiniais dalykais vadinu "žinios, žinojimas" man tai visiškai netiktų naudoti žodį "tikėjimas", nes tai būtų visiškas neatitikimas, o žodis "įtikėjimas" man kažkaip irgi blogai skamba, mažai girdėtas, ir daug kas gali ginčytis dėl to ką jis reiškia.
Nemanau kad žmogus atradęs Dievą gali sakyti "aš tikiu kad yra Dievas", nemanau kad žmogus atradęs tai kas dieviška gali sakyti "aš tikiu tuo ir anuo"... tai visiška nesąmonė! Daug natūraliau sakyti kad Dievas yra pažįstamas, o ir tai kas dieviška yra žinoma.
Tikėjimą kaip žodį labai retai naudoju, tik tada kai pvz kažką darau, ir nežinau kas bus - bet aš tuo tikiu. Čia pvz koks žmogus rašo magistrinį darbą ir nežino kaip jam ten pasiseks, bet jis tiki tuo ką daro.
O visur kitur žinojimas. Išskyrus aišku, jeigu žmonės neskaito įvairių šaltiniu, skaito tik kokią bibliją... tai vargu ar iš jos galima kažką pažinti ir žinoti didesniu laipsniu.
Be to angliškame variantė nėra nurodyta pvz "Belief" kas būtų lygu tikėjimui.
O žodžio Faith, kuris verčiamas kaip įtikėjimas Google vertėjas išverčia šitaip: tikėjimas, tikyba, ištikimybė, lojalumas, pasižadėjimas, pasikliovimas
Tai, galbūt reikėtų daugiau pasidomėti, bet klaidos vertime kol kas nematau.
------
Pabandžiau žodį "įtikėjimas" išversti su Google translate... ir pateikė "Faith". Tai kaip čia akivaizdžiai šnekate nesąmones, kad tas vertimas blogas, kada Jis anglų filologiją VU baigė.
Išsiųsta: 04.06.11 21:01. Pavadinimas: Itikejimas- to come ..
Itikejimas- to come to faith,tikejimas-faith,nesu mates zodyno kur itikejimas butu verciamas kaip faith.Google nera patikimas vertejas,pasidomek geriau pats; rusiskai itikejimas-уверование ir jokiu budu ne "вера".Itikejimas grynai Jakubeno neteisingas vertimas,kad savo supratimus prastumti,todel jis nepatikimas kaip vertejas
Išsiųsta: 06.06.11 12:29. Pavadinimas: O kaip su rusiš..
O kaip su rusišku žodžiu verovanije jis juk ne vera. Ir dar mielas urante ar esi bent kartą perskaitęs Urantijos Knygą nuo pirmo puslapio iki paskutinio. Ju leidi čia sau kalbėti apie jos dvasią , kad Algimantas tariamai yra ją iškraipęs. Ar tu jau absoliutas , kad suvoktum šios Knygos dvasią, tuo labiau jos net neskaitęs. Tuo labiau apreiškimo kuris yra ne koks kitoks o dvasinis ir dvasinis ne ta prasme ką laiko žmogaus protas kas yra dvasinis. Nei lietuvių kalba, į kurią jos originalas tavo nuomone yra blogai išverstas Algimanto, bet tai tik tavo nuomonė, ką ji turi bendro su tiesa. O gal ją esi skaitęs originalo kalba ir jos dvasią perpratęs ,juk ne, neskaitei jos ir ir originalo kalba. Kitaip nepliurptum tokių čia nesamonių. Lygiai taip nesi jos skaitęs ir rusų kalba ,kurios vertimas yra liaupsinamas ir kuri tau urante-Povilai meistrų prem budos ir neto mokinį yra juk nesvetima turiu omenyje rusų kalbą. Juk net šis forumas ši internetinė svetainė yra įkurta būtent rusiškame serveryje ,o tai daug ką pasako. Nieko neturiu prieš kalbų mokėjimą ar žinojimą , jis tik sveikintinas. Bet, kad pagrindinius mokymus na būtent vadinamus dvasinius mokymus pats urante -Povilai juk imi iš rusiškųjų šaltiniu. Na kad ir vadinamo meistro pasivadinusiu vardu neto. O ką tie mestrai turiu bendro su Urantijos Knyga kaip ir ji su jais. Tai kokia leiskite paklausti eilinį kartą yra bendrija. Kieno . Budistinių ar dzen budistinių meistrų ar kaip skelbiamasi Urantijos Knygos.
Įtikėjimas yra ryšys . Ryšis tikrove su tikrovės šaltiniais Rojaus Trejybe, kuri yra ne evoliucinio proto išsigalvota o reali ir tikra ir yra gyvai patiriama. Ir per tą ryšį atsiveriant šaltiniui vis panašėjant į patį šaltinį tampant jo atspindžiu, bet ne pačiu šaltiniu. Tampant vis labiau realiu ir tikrovišku nes vis labiau susiliejama su tikrove. Ir pasireiškiama ją gyvenat kasdienybėje.O tikrovė yra ne tai kas yra apie ją sukurta materialaus žmogaus proto per milijoną jo evoliucijos metų ir kas sėdi mūsų kiekvieno pasamonėje ir išlenda į sąmonę. Kaip kažkokios elgesio normos ar instrukcijos ar papročiai ar tradicijos. O tada toji sąmone ir nepriima tos tikrovės nes turi susikūrusi savo intelektualią sampratą kas yra tikrovė , bet ši tikrovė yra iliuzia kuri ir rezonuoja su tikrąja tikrove, nes energetinių virpesių dažnis ne tas , jie neatitinka vienas kito. Vienų jie yra dar materialūs kitų jau dvasiniai.
O tikrovл yra ne tai kas yra apie jа sukurta materialaus юmogaus proto per milijonа jo evoliucijos metш ir kas sлdi mыsш kiekvieno pasamonлje ir iрlenda б sаmonж. Kaip kaюkokios elgesio normos ar instrukcijos ar paproиiai ar tradicijos. O tada toji sаmone ir nepriima tos tikrovлs nes turi susikыrusi savo intelektualiа sampratа kas yra tikrovл , bet рi tikrovл yra iliuzia kuri ir rezonuoja su tikrаja tikrove, nes energetiniш virpesiш daюnis ne tas , jie neatitinka vienas kito. Vienш jie yra dar materialыs kitш jau dvasiniai.
Ir Rimantas is Kauno sako, kad tikrove yra ne viena. Cia vis prie to pacio, kad tikrove mes galime keisti tikejimu. Lenkiu savo linija
Išsiųsta: 13.08.15 18:39. Pavadinimas: IRENA 2015-08-11 10:..
IRENA 2015-08-11 10:52:59 Tema: klausimai iš urantijos knygos (Jokūbėno puslapis)
Dvasia Protas Materija –pagal nutylėjimą tai baziniai vienetai –trys savarankiškos energijos. Kaip Tėvo ir Sūnaus akivaizdoje neišvengiamybės akimirksnyje radosi Dvasia; taip Tėvo dvasiniai sklaidai išsiliejus per Sūnų akimirksniu kosmose pradėjo egzistuoti-funkcionuoti naujas energijos vienetas –Protas. Tokia neišvengiamybė tarp Pirmojo Šaltinio ir Centro Dvasinės energijos ir Centrinės Salos plokštumoje esančios materialios energijos pagimdė Proto Energiją –ir jo buveinę ir šaltinį –Trečiąjį Šaltinį ir Centrą. Taigi, energijos dvi, ir tarp jų atsirandanti-įsiterpianti trečioji. Kad kosminis žvilgsnis ir dvasinės meilės būsena harmoningai sąveikautų; žinių, proto, elementarios logikos dėka matykim praeitį nuo pradžių, ir žinių proto vaizduotės dėka matykim neaprėpiamą begalinę ateitį; -ir tai bus išmintis, kuri vainikuoja net garbinimą. Kas gi kosmologija –visų pirma tai materija… kas gi filosofija –visų pirma tai protas… kas gi religija –visų pirma tai tikėjimas…
1. Daugelio religijų spiritistinis tikėjimas (į apvaizdinę Dievybę). 2. Daugelio filosofijų humanistinis ir idealistinis tikėjimas. 3. Daugelio mokslų mechanistinės ir natūralistinės koncepcijos. Ir šituos tris dalinius požiūrius į kosmoso tikrovę galiausiai turės SUDERINTI religijos, filosofijos, ir kosmologijos APREIŠKIAMAS PATEIKIMAS – TAI YRA PENKTOJO APREIŠKIMO DOKUMENTŲ N-E-I-Š-K-R-A-P-Y-T-A-S UK Dokumentų A-I-Š-K-I-N-M-A-S Dvasia ir marerija vieningos tik Rojuje ir Havonoje (Centrinės Visatos absoliučiuose lygiuose). Už jos ribų suvienijimas pasiekiamas tik Aukščiausioje Būtybėje.
Tema: Kūrėjo dieviška Lietuva, ir lietuviai urantai (Jokūbėno puslapia)
-senųjų graikų žodis “leitonrgia” (leitourgija) –bendruomeninė tarnyba, pareiga, tarnavimas valstybiai (Naujasis Testamentas – tarnavimas Dievui). “leito” –taip Achajai vadino rinktinių vyrų tarybą ir pastatą, Atėnų atstovybę –senatą. …”lieta” –pirminis socialinis-militaristinis sambūris –rinktinių vyrų karėj ir ūkėj sumanių. Lietų sankaupa, sąjunga –LIETUVA.
skaityti 320 puslapį dalis “Kas yra Lieta?” Algirdo Patacko knyga LITUA 2013m
Išsiųsta: 14.08.15 17:00. Pavadinimas: Gal ir neblogai, kad..
Gal ir neblogai, kad Algirdas atvertė šią temą. Manau, kad dabartyje iš tiesų Urantijos Knyga beveik tiesiogine žodžio prasme yra užstrigusi intelektualume. Ne pati Knyga, bet žmonės, ją studijuojantys. Jei 4 epochinis Apreiškimas - Jėzaus gyvenimas ir mokymai buvo skirti pagrinde varguomenei ir paprastiems žmonėms (be to Jėzus draudė užrašinėti jo mokymus), tai 5 epochinis Apareiškimas skirtas vis tik, pirmiau, intelektualiems arba protingiems žmonėms. Labai keista, kad žmonėms buvusiame rytų pasaulyje labai sunku susikalbėti vieniems su kitais. Vakarų pasaulyje yra kiek kitaip. Jie užsiima Knygos vertimais, kuria internetines mokyklas, rengia konferencijas, leidžia bent jau žurnalą Jesusonian, kai kada kokį video filmą sukuria. O štai rytų pasaulyje beveik visiška nykuma. Dažniausiai pabendraujama iš pradžių, po to temos tarsi išsisemia, pasirodo kieno nors proto, išminties ar puikybės lygis ir atsiduriama patinėje situacijoje. Rusijoje faktiškai tyla, Ukrainoje faktiškai tyla, Lietuvoje faktiškai tyla. Žmonės jei ir bendrauja, tai bendrauja tarsi patys su savimi. Kas iš to proto, jei meilė nedominuoja. Vadinasi yra absoliutus išminties deficitas. Vadinasi visi mes nesame išmintingi. Turime nuostabų, būtent dvasinį, šaltinį, bet nei dvasingumo, nei meilės net tarp mūsų pačių nedaugėja. Nevykėliai mes esame, kai kurie labiau intelektualūs, kai kurie nelabai, bet visi nevykėliai...
Išsiųsta: 20.08.15 18:34. Pavadinimas: Asmenybė yra to..
Asmenybė yra toji savybė ir vertybė kosminėje tikrovėje, kurią asocijuotų ir suderintų materijos, proto, ir dvasios energijų gyvoms sistemoms padovanoja išskirtinai Dievas Tėvas. (0070-4-3)
Išsiųsta: 24.08.15 08:34. Pavadinimas: Niekada iš tikr..
Niekada iš tikrųjų jūs nepakilsite tiek aukštai arba pirmyn nenueisite taip toli, kad tikrai nebeliktų tūkstančio paslapčių, kurias mėginant atskleisti nebūtų reikalinga panaudoti filosofiją.
Skaitant Urantijos knygą į protą ateina taika ir ramybė . Norisi apkabinti visus ir sakyti : ,, Broliai , Žemės sūnūs ir dukros , mes esame visi dangiškojo Tėvo vaikai , susikūrę erdvėje , laike ir materijoje . Mes visi esame broliai ir seserys per dangiškojo Tėvo apkabinimą dvasioje , kurią fragmentuotai dovanoja veltui Tėvas , kaip savo begalinės meilės įrodymą .
Dievas pirmas ateina pas žmogų , nes kitaip žmogus niekada nesuprastų ir nesurastų kas yra materijos Kūrėjas , kas yra gyvybės Kūrėjas , kas yra kosmoso žvaigždynų Kūrėjas . Žmogus netrokštantis pažinti visų Visatų Kūrėjo , visų Visatų materijos ir gyvybės sukūrimo prasmės , yra kaip varlytė , kuri vis kvaksi prie savo balos ir vis mano , kad čia yra visas pasaulis . O kai jos paklausia : ,,Ar tu žinai , kad yra dar jūros ir vandenynai ? " Tada ji atsako , kad tai yra nesąmonė .
Kas yra tas kosmosas ? Kosmosas yra ta Dievo veiklos arena kurioje vykstą jo dieviškoji kūryba . Ir ne Žemė , ir ne žmonės gali nustatyti Dievo darbų prasmingumą ir reikšmingumą . Tarp žmogaus ir Dievo iš tiesų begalinė bedugnė , bet Dievas pirmas ištiesia žmogui ranką ir sako : ,, Kabinkis , žmogau . už manęs , aš tave saugiai nusinešiu į savo dvasinę karalystę ."
mažutėlio entuziazmas ir nuotaika Tai ką rašinėji, ir pateiki skaitymui (įvairiausius šaltinius) –puikiausiai gali daryti ir visiškai neskaitęs UK. Tai kaip čia išeina Emili? Žiūrai į knygą ir matai špygą-
Išsiųsta: 28.08.15 20:05. Pavadinimas: Na, ši karta ne..
Na, ši karta nestudijuos rimtai Dokumentų, na, dar kita. Prie šito būsi prisidėjęs. Amžinybėje laikas bevertis. Tokį “rankinių stabdžių“ užtraukėjai kosmose niekiniai. Niekinis gyvenimas turi tendenciją tapti niekšišku. 500 metų svarstė: kad Urantijai reikia suteikti šią žinią, 5 ar 10 metų rutuliojosi pats pateikimas. Tiesa yra tokia vertybė, kurią neįtakoja laikas. Tačiau jos sklaida įtakojama laiko. Kai kam, kad pasirinkti didesnį vietoje mažesnio –naujesnį apreiškimą vietoj senesnio –sunku kaip atitrūkti nuo savo šešėlio.
Išsiųsta: 29.08.15 18:05. Pavadinimas: kiekvienas ..
kiekvienas Apreiškimas yra tęsinys prieš tai buvusio neprastesnio Apreiškimo , tačiau žmogaus protelis dažniausiai ant tiek būna nukvakęs , kad manąs galintis atversti viso pasaulio protus pagal jam vienam susiformavusią tariamai geriausią ir dvasingiausią jo asmeniškąją sąmonės versiją . Visas pasaulis turi tęstinumą laike ir erdvėje , visi mokymai turi tęstinumą per kolektyvinę žmonijos sąmonę , tiek rašytinę , tiek ir žodinę . Visi mano pastebėjimai , taip pat turi tęstinumą kosminės piligrimystės sielų kelyje , kuris prasideda kiekvienam čia ir dabar , šios planetos evoliucijos mutacijose besikabarojančiam evoliuciniam - ribiniam mirtingajam , kuris dažniausiai nesuvokia savo dvasios AŠ kosminių parametrų , o grindžia savo kelią vis dar materialia apčiuopiamybe . Vėjau , ar tu gali pačiupinėti save ? Taigi kad negali , tačiau manai , kad esi tikra asmenybė - nežinia iš kur atėjai ir nežinia kur tu nuplauksi .
FORMALUMAI Rangaisi kaip gyvatė, išmeti abstrakcijas, pakabini nesusietoj būsenoj, kurioj vienodai gali pasukti į dešnią, vienodai į kairę, vienodai neigti, vienodai sėkmingai teigti –kitaip sakant: -atsikabini nuo sąmonės, ir pradedi proto žaidimus. Tavo užnugaris stengiasi kiek tik išgali. Žmonė ne visada sugeba pasirinkt-išsirinkt, bet daugumoj supranta tai “kas yra“. Trys kandidatai Kaune ir vienas Telšiuose į kunigų seminariją Tau turėtų kliūti labiau nei –formalistiniai, besąmoniniai, protiniai žaidimai. Intuicija, sąmonė –nepalyginamai giliasni individo klodai, nei protas, atmintis, tradicijos, ar paveldėjimai. Tikėjimas gimsta ne protiniuos lygiuos –čia tik formaliai deklaruojama: -kitaip sakant –apgaudinėjami kiti, ir savasis “aš“ –kas psichologiškai labai negęra. Kolektyvinė sąmonė –bjaurus plastilinas –TAI BANDOS SĄMONĖ. Panašu, kad įsibridai į absurdų absurdus. Komunistiniai ateistai sau leisdavo tokias kvailybes. Nekoki Tavo, ir tavo užnugario popieriai. Eksponuoji išmintingiausius, protingiausius IKIURANTINIUS formulavimus, kurie šiandien tik vaikiški svaičiojimai, ar suaugusiųjų kliedesiai
Išsiųsta: 03.09.15 20:30. Pavadinimas: Jis neveikia nei val..
Jis neveikia nei valios, nei sprendimų-apsisprendimų sferose. Paslaptingasis ne tik kaip veikiantysis; metodai taip pat paslaptingi; –pranešimai tarsi skelbimų lentoj, akcentavimai tarsi pažymėjimas užrašų knygelėje, Jo metodai užkulisiniai. Jūsų žengimas nuo materijos link dvasios statuso; visiškai, absoliučiai individualiai-asmeniškas valios linkimas “paklusti Tėvo valiai“ vykdyti Tėvo valią, džiaugtis Tėvo valios numatytu žengimo keliu kiekvienam vienam atskiram individui. Versijas turi protas, sąmonė turi sąvokas. Pakol jūsų mąstymas nepasiekia sąmonės lygių, tol jūsų sprendimai paviršutiniški. Taigi, sąvokos yra pats tikriausias-esmingiausias būvis ir raiška kosmose, visa kita –kažkas mažiau nei tai.
Kažkuriame dokumente rašoma, kad visiškai sėkmingai pasiekus dieviškąjį likimą, bus galimybė, laisvanoriškai “sutrejybinti sąvoką“ –sukurti kitą dvasinę būtybę. Tai būtų daroma su kitu pakilusiuoju, arba su havonos piliečiu. Nepasisekimo atveju, tai būtų pats didžiausias nusivylimas kosmose mūsų kategorijai. Antrasis bandymas vyktų su kažkuriuo Dievybės Asmeniu; na ir žinoma –tai būtų sėkminga –neišvengiamai-
Išsiųsta: 04.09.15 12:41. Pavadinimas: Del idomumo, praktik..
Del idomumo, praktiko nuomone, pamastymui, manau naudinga i tema: ИГРА БОГА И ИГРА МАЙИ
МАЙЯ-ВЕЛИКИЙ МОРОК
Майя, сансара, вселенская иллюзия, согласно учению веданты - главный соперник садху на Пути "Мокши", Освобождения и Просветления. Это величайший гипнотизер, великий и искусный маг, наводящий чары на всех живых существ.
Ее задача - заглушить голос осознанности в нас, ослабить дух джняны, знания, Атмана, притупить его, насколько это возможно, сделать нас ее послушными марионетками, подчинить своим кармическим программам и задачам. Сделать нас вечными и послушными "кармическими должниками", вечными "маленькими бедняжками", "вечными грешниками". Для этого у нее есть в арсенале миллионы инструментов и ниточек.
Помните? "Я,как настоящий мужчина должен..."Не отрывайся от коллектива!", "Все курят"(пьют, едят мясо и т. д.)..", "Так всегда было!" Нас учили как быть и действовать чтобы быть "настоящими мужчинами", "истинными женщинами", но мало кто нас учил что нам делать как духовной душе попавшей в материальный мир сансары,как быть ею, чтобы освободиться.
Сами по себе образование, воспитание, информация, друзья - это не майя, это игра энергии Абсолюта, но наше бессознательное восприятие как своих внутренних, так и внешних чужих установок и смыслов, слепое им следование без осмысления - это уже майя. Задача майи - сделать нас ее "послушными мальчиками и девочками".
Кому послушными? Материальной низшей природе, пракрити, своему эго и уму, внешнему миру объектов. Майя там -где нет осознанности, где бал правят ум, эго, эмоции, карма.
Для душ неразвитых, неосознанных, живущих в раджасе, эти чары майи наводятся грубо, прямолинейно,для других - более тонко, так что душа не может долго заметить подвоха, например, когда майя свои чары выдает за наши внутренние сокровенные желания и исполняет их.
Майя навязывает свои правила игры, выдавая их за нечто важное и незыблемое. Диктует ценности, приоритеты в жизни, вкусы, побуждает слепо следовать своим дуальным установками и внушениям.
САДХУ И МАЙЯ
Когда садху следует пути севы, джняны, тапаса он пробуждается, и он видит своим тонким осознаванием все ее трюки, и первое что его охватывает - удивление, как он мог жить так бессознательно, как он мог на все это "клюнуть", второе -"ликование"что эти чары больше не властны над ним.
Он впервые видит, слышит голос Атмана в своем "Я", он учится пребывать в божественной мудрости и учится видеть мир как Божественную игру-лилу. Он видит теперь Майю как божественную игру, но эта игра больше не вводит его в заблуждение, как опытного торговца на рынке не может обмануть шулер - наперсточник.
Иногда у искателя возникает сильное желание встать в жесткое противостояние, оппозицию к майе. Этого делать не следует. Почему? Здесь кроется еще один ее трюк.
Это желание противостояния, эта борьба, оппозиция - это тоже ее чары, когда она действует через эго. Борясь с майей, ее не одолеть. Это все равно что вор борется за честность или пчелы воюют с медом. Борьба ее только усиливает, ибо борьба, как процесс, сам борющийся - это все двойственность, это все снова исходит от эго, а эго это майя и есть.
Противостоя внешней майе, душа самоутверждается в своем внутреннем эго, что майе и было нужно. Иллюзия никуда не ушла только из внешней стала более внутренней.
Наша задача - не бороться, не противостоять, а искусно, мастерски переигрывать, подниматься над майей, усиливая понимание, мудрость и отрешение - джняну, вивеку и вайрагью.
Что делает садху? Он учится быть осознанным, бдительным чтобы не попадать в ловушки майи. Сначала - наблюдать, а потом делать, а не наоборот - это правило садху. Сначала это сложно,и он попадает в ее ловушки снова и снова, в сотый и тысячный раз ругая себя и давая себе очередную клятву"не попадаться".
Но по мере практики медитации и осознанности, овладения джняна - йогой - навыками анализа с помощью "вивеки" - различения, эти ее трюки видны все более явно. Свет мудрости Атмана начинает сиять и майе все сложнее ввести в заблуждение садху, ей нужны все более и более тонкие ухищрения и трюки. И они у нее есть.
Для кого то - гордость, для кого то - власть, репутация, для кого то - блаженство, интеллектуальная сила, или ясность, а для самых продвинутых - сиддхи и привязанность к нигилистической пустоте.
И счастлив тот садху, кто так развил в себе джняну, вичару, вайрагью, что никакие чары майи уже не властны над ним.
ЛИЛА-ВЫХОД ИЗ МАЙИ
Для него начинается лила - игра в Божественной реальности. Игра означает все делается свободно, не из ума, а интуитивно - спонтанно из внутреннего центра, из бхавы "Я"- есмь Брахман.
Эта игра не навязывает нам свои чары. Она не желает нас подчинить своим чарам, она уважает и ценит нашу "сватантрию"- свободу воли, и предварительно очистив нас от кармической шелухи, ставит нас, наше чистое осознавание Атмана(шуддха джняна) в центр мироздания как единое, нераздельное с Брахманом - Абсолютом, провозглашая:"ТЫ - есть ТО!".
Algirdai, neapsigauk, nagrinėdamas Tėvo valią. Tėvo valia nėra siekti vien tik intelekto tobulumo. Tėvo valia yra siekti dieviškojo tobulumo. Intelekto tobulinimas visiškai neprieštarauja Tėvo valiai, jei kartu tobulinamas ir asmenybės dvasingumas. Tačiau vien tik intelekto tobulinimas gali nereikšti žmogaus asmeninio dvasingumo tobulinimo.
citata:
Nepalyginamai geriau turėti nedidelį, bet gyvą ir augantį įtikėjimą, negu turėti didžiulį intelektą su pasaulinės išminties ir dvasinio netikėjimo negyvomis sankaupomis.
Tėvo valios vykdymas yra būtinoji sąlyga išlikimui.
citata:
Kiekvienas žemės vaikas, kuris atsiduoda šitos dvasios vedimui, iš tikrųjų galiausiai pažins Dievo valią, ir tas, kuris atsiduoda manojo Tėvo valiai, tikrai gyvens amžinai.
Tėvo valia apibūdinama daugelyje Urantijos Knygos vietų. Gal labiau koncentruotai ji yra išreikšta šioje citatoje
citata:
Anksčiau ar vėliau mes visi sužinosime, jog visų tvarinių augimas yra proporcingas susitapatinimui su Tėvu. Mes prieiname prie to supratimo, jog gyventi Dievo valia reiškia gauti amžinąjį leidimą į pačios begalybės begalinę galimybę. Kada nors mirtingieji suvoks, jog sėkmė ieškant Begaliniojo yra tiesiog proporcinga panašumo į Tėvą pasiekimui, ir kad šitame visatos amžiuje Tėvo realybės yra atskleidžiamos tarp dieviškumo savybių ribų. Ir šitas dieviškumo savybes visatos tvariniai patyrimo dėka įsisavina asmeniškai gyvendami dieviškai, o gyventi dieviškai reiškia iš tikrųjų gyventi vykdant Dievo valią. Materialiems, evoliuciniams, ribiniams tvariniams, gyvenimas remiantis Dievo valios vykdymu, veda tiesiai į dvasinės aukštybės pasiekimą asmenybės arenoje ir tokius tvarinius vienu žingsniu priartina prie Tėvo-Begaliniojo suvokimo. Toks Tėvui skirtas gyvenimas yra grindžiamas tiesa, jautrumu grožiui, ir valdomas gėrio. Tokį Dievą pažįstantį asmenį iš vidaus apšviečia garbinimas, o išoriniu pasireiškimu jis visa širdimi yra atsidavęs visų asmenybių visuotinės brolystės tarnystei, tokiam tarnystės darbui, kuris yra kupinas gailestingumo ir kurį motyvuoja meilė, tuo tarpu visas šitas gyvybiškai svarbias savybes besivystančioje asmenybėje suvienija kosminė išmintis, savojo aš įgyvendinimas, Dievo ieškojimas, ir Tėvo garbinimas visą laiką kylančiuose lygiuose.
Išsiųsta: 22.09.15 19:51. Pavadinimas: Kiekvienas naujas ap..
Kiekvienas naujas apreiškimas nėra tęsinys prieš tai buvusio; kas liečia mūsų planetą. Jeigu nebūtų žlugusi Liuciferio laikų misija, ir Adomo Ievos misija; tuomet būtų galima kalbėti apie tęstinumą. Dabar tęstinumo tiktai griaučiai –keli procentai. Melkizedeko misija buvo “gaisro gesinimas“ –gelbėti padėtį nuo visiško kracho. Jėzaus misija buvo visiškai atribota nuo visuomeninio-politinio gyvenimo (išskyrus kiek tai lietė mūsų Dievą asmeniškai), visiškas nedalyvavimas civilizacijos kankinančiame progresavime. Šiandien turim balaganą, koks gerai pažystamas šioje planetoje. “didžiąsias religijas“ labiau žinome kaip platinančias terorizmą, žvėrišką požiūrį į moteris, pedofiliją, finansines machinacijas, baimę, prietarus, ritualus, proto bukinimą, iliuzines būsenas.
Emili Valkiūnai. Apreiškimai visuomet yra orentuoti (pritaikyti) į konkretų laikmetį, ir konkrečią vietovę-
Išsiųsta: 04.10.15 23:08. Pavadinimas: Pasaulyje n..
Pasaulyje nėra nieko , ką būtų galima palyginti su dvasiniu ; tai neišreiškiama. Apie tai būtų galima daug ką pasakyti , apie tai yra labai daug prirašyta . Pati dvasinio apreiškimo tęstinumo teorija , taip pat yra aprašyta - kuo mes žmonės, kaip skaitytojai , aišku tuo ir naudojamės , bet vis bėda tame , kad visa ta materialioji apreiškimo dalis juk yra tik žodis , o žodis , ar tai mano ar tai tavo ar tai Adomo jau yra subjektyvus pranešimas . Ir visa sunkumas suprasti tęstinumą dvasinių apreiškimų yra tame , kad kiekvienas dvasinis apreiškimas buvo derinamas ne prie dvasinio jausmo orientacijos , bet buvo suprastas kaip pagerinimas gyvenimo šiame materialiame pasaulyje per žodžio dominavimą . Taigi reiškiant visa tai žodžiais , prarandamas bet koks dvasinis ryšys , kuris dominamo tada , kai iš Šaltinio liejosi informacinė Tiesa . Bet koks dvasinis apreiškimas gali būti suprastas tik kaip patirtis , kaip asmenybės dvasinė patirtis , tačiau netenkanti visos dvasinės malonumo prasmės , kai tai norima perteikti žodžiais , nes DIEVAS YRA MEILĖ . Kodėl Kristus nerašė evangelijos ? Nes suprato , kad tai yra neįmanoma perteikti žodžiais to , ką asmenybė patiria dvasiniu jausmu . Evangelija rašė jau tik paprasti mirtingieji , tariamai supratę ką Kristus jautė ir žinojo , todėl šiandieną turime visažinačią bažnyčią , kuri viską žino ir tobulai gano savo aveles .
Išsiųsta: 05.10.15 09:39. Pavadinimas: Visų pirma esi ..
Visų pirma esi objektyvus mulkis, kaip ir šiandieninė katalikybė Lietuvoje. Labai norėtai kad, dvasinis esamumas būtų vaizduojamas kaip, neapčiuopiamumas, mistinis trancendentalumas. Tavo buvimas tinklapyje geras tuom, kad, pamatoma kaip, katalikybė skleidžiasi viename individe; veidmainystė, atsilikimo propoganda, nematymas nei ateities, nei dabarties objektyvus įvardijimas. Palapinių siuvėjas iš Tarso –apaštalas Paulius rįžosi užteršti Jėzaus palikimą, kad patrauktų-skatintų pojėzuitinio laikotarpio tikinčiuosius domėtis pagerintomis dvasinėmis žiniomis. Ir tai pateisinama, ir tai davė teigiamų rezultatų. Šiandieninis tavo šiukšlinimasis tinklapyje –priešingybė.
Konstatuot faktą neužtenka. Reikia matyti potekstę, teksto kilmės priežastį, motyvą.savo atsilikusias pažiūras geriau rašinėtai į “bernardinai. lt“. Kalbi šiandieninio senhedrino žodžiais. Atsilikimo šauklys, praėjusios dienos mąstymas ir matymas. Sąmoningas apsimetimas kvailiu. Mažiau klausytai šiandieninių klerikalų, skaitytai Dokumentus –matytai kad protas (postringavimas) yra viena iš trivienės funkcinė realybės pasiekimas (dvasia-protas-materija). Vienintelė tikrovė kur mes galime pasiekti stabilų-amžinai išliekančių rezultatų tai, proto tikrovė. Dvasingumas šioje planetoje vis dar “norimo vaizdavimas kaip esamo“, iliuzinių vaizdavimų kūryba-makaronų kabinimas. Niekur žmogiškasis kvailumas nesijaučia taip gerai, kaip meilės temoje.
Na ką gi padarysi , jeigu JĖZUS KRISTUS mums paliko meilės priesaiką sakydamas , kad TĖVAS danguje pirma pamilo pasaulį ir trokšta , kad tas pasaulis nepražūtų .
Aišku čia žmogaus protelis gali visaip išsidirbinėti ir kurti savo nuosavas kūrybas , tačiau dvasingumo kelias yra kūrybiškos meilės kelias šlovinant ir garbinant dangiškąjį TĖVĄ visu protu , visa širdimi ir visa savo siela , kitaip tariant žmogaus protas nuolatos turi spinduliuoti MEILĘ Dievui Tėvui ir savo artimui , o sąvoka ,,artimui '' yra tokia kiek tai leidžia suprasti kiekvieno protas , kas tas artimas ar tolimas yra .
Žodžiu ,,meilė'' , egoistiškai manipuliuojama ir daugeliu atveju jis yra pateikiamas tik per savo subjektyvią jausmų prizmę , tuo tarpu JĖZUS KRISTUS atstovaujantis savo TĖVĄ , šiame žodyje matė viso pasaulio kūrimą , visų visatų kūrimą ir žmogaus - gyvulio evoliucinis tapsmas dangiškojo TĖVO sūnumi .
Šviesus protas visur reikalingas , tik leiskime jame apsigyventi MEILEI , nes be jos nebus nei gyvenimo prasmės , nei intelektualios , nei dvasinės kūrybos .
Na ką gi padarysi , jeigu JĖZUS KRISTUS mums paliko meilės priesaiką sakydamas , kad TĖVAS danguje pirma pamilo pasaulį ir trokšta , kad tas pasaulis nepražūtų .
Aišku čia žmogaus protelis gali visaip išsidirbinėti ir kurti savo nuosavas kūrybas , tačiau dvasingumo kelias yra kūrybiškos meilės kelias šlovinant ir garbinant dangiškąjį TĖVĄ visu protu , visa širdimi ir visa savo siela , kitaip tariant žmogaus protas nuolatos turi spinduliuoti MEILĘ Dievui Tėvui ir savo artimui , o sąvoka ,,artimui '' yra tokia kiek tai leidžia suprasti kiekvieno protas , kas tas artimas ar tolimas yra .
Žodžiu ,,meilė'' , egoistiškai manipuliuojama ir daugeliu atveju jis yra pateikiamas tik per savo subjektyvią jausmų prizmę , tuo tarpu JĖZUS KRISTUS atstovaujantis savo TĖVĄ , šiame žodyje matė viso pasaulio kūrimą , visų visatų kūrimą ir žmogaus - gyvulio evoliucinis tapsmas dangiškojo TĖVO sūnumi .
Šviesus protas visur reikalingas , tik leiskime jame apsigyventi MEILEI , nes be jos nebus nei gyvenimo prasmės , nei intelektualios , nei dvasinės kūrybos .
Išsiųsta: 10.10.15 22:58. Pavadinimas: Jėzaus mokymuos..
Jėzaus mokymuos universalumo maža. Tai bandymas patraukt už ausų ano laikmečio žmones. Patraukti mąstymą, matymą. Pateikiami, kiek įmanoma, paprastesni-lengvesni metodai-pavyzdžiai, kad, kaip norįs persiristi per amžinybės slenkstį, o jau ten; morontija pasirūpins toliasniu tempimu už ausų. Jėzaus mokymai universalūs tik ano laikmečio fone. 2000 metams pabandyk užbraukti brūkšnį, ir įvertinti-susumuoti kiek gi prispinduliuota, ko gi prispinduliuota, ir, kokios gi to spinduliavimo pasekmės. Gerai kad esi jautrus žodžiui, pasiduodi užburiamas. Samoningi, protaujantys, kritiškai analizuojantys burtais nesinaudoja. Senos žinios priklauso “retro“ stiliui. Gražus paveldas. Pakalbėjau labai “piano“,nors tavo rašliava prašosi “forte“. Emili Valkiūnai, užsikonservavai 2000 metų sultyse
Prisiminiau tavo brolį Respublikonų partijos Pirmininką, Valdiamarą Valkiūną; kuris nesugeba greitai suformuluot tekstą, atspindintį mintis; -gal būt ir greitai mąstyt nesugeba. Šią savybę turi ir Pats; tad taip gausiai kliaujiesi rašytiniais šaltiniais; -gaila pasenusiais-
Dvasingumo ir išminties stoką TAMSTELE užpildai dvikojo gyvulio kvaliojimais . Linkiu sėkmės tavo ,,kūrybiniame'' kelyje . Kas čia TAMSTELEI užplaukė ? Kokios gyvenimo negandos jums protelį sumaišė ? Prie ko čia tos iš konteksto ištrauktos pavardės ir vardai ? Viskas ką jūs čia bandote šmeižti yra nedraugiška ir amoralu .
Išsiųsta: 12.10.15 20:18. Pavadinimas: Net tiesa, grož..
Net tiesa, grožis, ir gėris – žmogaus intelektualus požiūris į proto, materijos, ir dvasios visatą – turi būti apjungti į vieną suvienytą sampratą apie dieviškąjį ir aukščiausiąjį idealą. Tiek, kiek mirtingojo asmenybė žmogiškąjį patyrimą suvienija su materija, protu, ir dvasia, tiek iš tiesų šitas dieviškasis ir aukščiausiasis idealas tampa galios dėka suvienytas Aukštybėje, o tada būna įasmenintas kaip tėviškosios meilės Dievas.
Šitos prasmingos dieviškumo tikrovės vertybės yra susiliejusios į Tėvo ryšį su kiekvienu asmeniu tvariniu kaip dieviškoji meilė.
Ribiniam žmogui tiesa, grožis, ir gėris sudaro dieviškosios tikrovės visą atskleidimą. Kada šitas kupinas meilės Dievybės suvokimas yra dvasiškai išreiškiamas Dievą suvokiančiųjų mirtingųjų gyvenime, tada būna duodami dieviškumo vaisiai: intelektuali ramybė, visuomeninė pažanga, moralinis pasitenkinimas, dvasinis džiaugsmas, ir kosminė išmintis.
Išsiųsta: 12.10.15 20:40. Pavadinimas: Prisiminiau TV laid&..
Prisiminiau TV laidą, rodos po merų rinkimų. Pakartojau tai ką laidos dalyviai kalbėjo. Kaip ne kaip, viešas asmuo. Emili, pripildei URANTIJOS KNYGOS tinklapį visokiausiu šlamštu, o tai NEGRAŽU, NETEISINGA, NEGERAI.
tikėjimas-religija į žmonių gyvenimą atėjo natūraliai. Į žaibo galią tikėjo iš širdies, žalčio bijojo iš širdies. Tikėjimas užgimdavo pačiose žmogaus-gyvulio gelmėse. Į išorę išsiliedavo religiniu nuoširdumu. Vidus buvo labai švarus, labai tikras, nors tikėjimo-garbinimo objektas buvo netiesa. Kiekvienas apreiškimas yra lūžio linija. Daugeliui nemaloni tuom, kad tenka pripažinti, jog, tikras tikėjimas statomas ant netikrų pamatų, netikrų idėjų, netikrų vertybių (dalinai). Ir subrendes individas šiaušiasi kaip mažas vaikas; nenorėdamas atsisakyti savo įprastų žaislų, idėjų, vertybių, praktikų; nenorėdamas priimti PAGERINTOS TIESOS; TOM SAVE PALIKDAMAS JAUKIOJE ILIUZIJOJE
Išsiųsta: 13.10.15 16:33. Pavadinimas: tiek tikėjimas,..
tiek tikėjimas, tiek garbinimas kaip metodas-priemoė priimama-užskaitoma kosmose-amžinybėje. Tačiau jo turinys užskaitomas tik atatinkamo lygio planetoje.
norit, nenorit –ne ši karta, tai kita karta, -ne šiame gyvenime, tai kitame tikėjimo-garbinimo turinį turėsit atnaujinti, papildyti, perkeisti
Nelabai suprantu ko tu sieki / Nuo asmeniškų priekabiavimų metiesi link Urantijos knygos citatų ir vėl grįžti prie savo ,,super asmeniškų išmąstymų '' , o tada .... ? Ką tada , vėl prie asmenybės priekabiavimų ?
Žmogau mielas , čia tau ne e-mailas , čia FORUMAS , viešas forumas ir esi visų matomas visame savo proto nuogume . Tikrai nesuprantu ko tu sieki ? Ar tu sieki normalių diskusijų ar savo klajojimais nori išreikšti save , kaip ,,super originalą '' ?
Aš galėčiau visai nekreipti dėmesio į tave , tačiau matau kad tu skęsti , tai laikykis nors už pienės pūko . Jeigu turi savyje tikėjimo nors kaip garstyčios grūdelis , pakrutink neuronus ir pajausi , kad stovi ant akmens .
O dėl pasenusių mano informacijos šaltinių tai žinok vieną , kas laiko yra patikrinta ir nušlifuota , tas brangakmenis tikrai yra tikras ir vertingas , nes tik laikas ir dar kartą laikas patikrina visos informacijos vertingumą ir ilgaamžiškumą , ir sudėlioja visus taškus ant ,, į '' .
Jėzaus mokymai universalūs tik ano laikmečio fone.
Prastas studentas. Dokumentai rašo kitaip
citata:
Religijai tikrai reikia naujų lyderių, dvasingų vyrų ir moterų, kurie išdrįs pasikliauti vien tiktai Jėzumi ir jo neprilygstamais mokymais. Jeigu krikščionybė toliau ignoruos savo dvasinę misiją, tuo tarpu ir toliau užsiiminės visuomeninėmis ir materialiomis problemomis, tuomet dvasinis renesansas turi laukti, kada ateis šitie naujieji Jėzaus religijos mokytojai, kurie bus išimtinai atsidavę žmonių dvasiniam atgimimui. Ir tuomet iš tiesų šitos iš dvasios gimusios sielos greitai suteiks tą vadovavimą ir įkvėpimą, reikalingą visuomeniniam, moraliniam, ekonominiam, ir politiniam pasaulio pertvarkymui.
Emilis gana teisingai įspėjo Vėją, nes meilė tikrai nepasireiškia nei per užgauliojimus, nei per kito asmens niekinimą. Pasaulyje, o ypač Lietuvoje, tiek mažai žmonių, kurie iš viso skaito Urantijos Knygą, tad toks elgesys bet kokiam Urantijos Knygos skaitytojui yra visiškai nepateisinamas. Tik Emilis galėjo pacituoti ištrauką ne iš Biblijos, o iš Urantijos Knygos
citata:
Jūs esate siunčiami žmones gelbėti, ne juos teisti. Savo žemiškojo gyvenimo pabaigoje, jūs visi tikėsitės gailestingumo; dėl to aš reikalauju iš jūsų, kad per visą savo mirtingojo gyvenimą gailestingumą rodytumėte visiems savo sielos broliams materialiame kūne. Nedarykite klaidos, mėgindami iš savo brolio akies ištraukti krislą, kai jūsų pačių akyje yra rąstas. Iš pradžių išėmę rąstą iš savo paties akies, jūs galėsite geriau matyti, kad ištrauktumėte krislą ir iš savo brolio akies.
išlindo barsukas iš urvo. Jūsų kruopščios pastangos -nevykęs refleksas –šiandieninio sinhedrino reakcija –bejėgiškumas Dokumentų akivaizdoje. Nepritampat prie laikmečio –esat patys sau su savo senienom –beviltioškai sukaustyti viščiukai savame kiaute. Nelaukit Velykų, daužykit savo kiaušus. Išlaisvinkit save... https://www.youtube.com/watch?v=XjzqWnAgzEk
Išsiųsta: 05.12.15 12:12. Pavadinimas: Algirdai, ne apie &#..
Algirdai, ne apie šiandieninį sanhedriną rašinėk, o bent truputį pamąstyk. Negi nori būti ne asmenybe, o tik Aukščiausiosios Būtybės dalimi, negi nori. kad tavo turimas talentas nevirstų į asmenybę. Dokumentai geriausiai atsiskleidžia Jų visumos suvokime, o tam yra svarbu ir tai, ką tu mąstai, ir tai, ką aš mąstau, ir tai, ką mąsto kiti. Žmogus, taikantis kitam kažkokias klišes ir taip neskoningai kitus pavadindamas yra viso labo žemos kultūros, su dvasingumu neturi nieko bendro. Gimimas iš dvasios yra būtinoji asmenybės išlikimo sąlyga. To mokė Jėzus Nikodemą, kuris gimė iš dvasios tik vėliau
citata:
Jėzus atsakė Nikodemui: “Tikrai, tikrai aš sakau tau, Nikodemai, tiktai toks žmogus, kuris yra gimęs iš aukščiau, gali pamatyti Dievo karalystę.” Tada Nikodemas atsakė: “Bet, kaip gi žmogus gali gimti vėl, kada jis yra senas? Jis negali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias tam, kad gimtų.” Jėzus sakė:” Nepaisant šito, aš tau pareiškiu, tiktai toks žmogus, kuris gimsta iš dvasios, gali įeiti į Dievo karalystę. Tas, kas yra gimęs iš materialaus kūno, yra materialus kūnas, o tas, kas yra gimęs iš dvasios, yra dvasia.
Dokumentai vėliau pateikia ir gimusio iš dvasios asmens požymius
citata:
Išgelbėjimas yra Dievo nemokama dovana, bet tie, kurie yra gimę iš dvasios, nedelsiant pradės duoti šios dvasios vaisius su meile tarnaudami savo bičiuliams tvariniams. O šios dieviškosios dvasios vaisiai, kuriuos duoda iš dvasios gimusiųjų ir Dievą pažįstančiųjų gyvenimas, yra tokie: kupina meilės tarnystė, nesavanaudiškas pasišventimas, drąsi ištikimybė, nuoširdus dorumas, apšviestas sąžiningumas, nemirštanti viltis, pasikliaujantis pasitikėjimas kitu, gailestingas tarnavimas, nepaliaujamas gerumas, atleidžiantis pakantumas, ir nuolatinė ramybė. Jeigu išpažįstantys tikintieji savo gyvenime neveda tokių dieviškosios dvasios vaisių, tai jie yra negyvi; Tiesos Dvasios juose nėra; jie yra gyvo vynuogmedžio nenaudingos šakos ir greitai jos bus nugenėtos.
Išsiųsta: 06.12.15 18:32. Pavadinimas: „gimęs iš ..
„gimęs iš dvasios“ –tik vaizdingas pasakymas, priedo dviejų tūkstančių metų senumo. Išlendi į tinklapį ką nors apgraužti kaip bebriukas, kaip dvasinė kandis.
Smėlio dykumų peizaže, baimės ir netikrumo kaustomai tautai Jėzus žinojo ką kalbėti.
Buvo toks Linas, netvarkingo proto, stengėsi kovoti prieš Dokumentus, netvarkingai. Buvo pora moterėlių pagalius į ratus kaišiojusių Emilis bando kovoti intelektualiai Pasirodai kaip koks partizanas –dvasinės laisvės priešas Uolių ribotų vidutinybių visatai taip pat rekalinga turėti Tavo veikloje yra šiektiek profesionalaus žvalgybininko, šiek tiek saugumiečio, bet idiologinio klastotojo tavyje daugiausiai, pavargusiam apsnūdusiam protui gali pasirodyti kad esi nuoširdus tiesos ieškotojas –niekingas blefuotojas Tinklapis paminklas katalikiškos-krikščioniškos idialogijos triumfui prieš Dokumentus. Blefas. Iliuzija. Saviapgaulė reikalinga jums patiems. Nepilnavertiškumo žestas stengiantis įtikinti kitus. Kažkoks koktus tarpinės padėties reiškinys pats nepastebi kad apibendrinta tavo rašliavos konsepcija –su minuso ženklu; –falsifikuoti –klaidinti –durninti nei tu savo citatom nušvieti šiandieninio gyvenimo panoramą, nei savo pasisakymais atskleidi Dokumentų šviesą; -vien davatkiškas susivaržymas, vien sukaustytas protas. Kartkartėmis prisimink; tavo idialogijos studentų kas metai vis mažiau ir mažiau.
Išsiųsta: 06.12.15 18:50. Pavadinimas: O AŠ MA..
O AŠ MANAU , KAD TŲ STUDENTŲ VIS DAUGĖJA , O SU DOKUMENTAIS VISKAS TVARKOJE , JIE YRA IR TEGU ŽMONĖS SKAITO , O ŠTAI MANO NUOMONĖ YRA MANO INDIVIDUALI NUOMONĖ IR TAI YRA MANO INDIVIDUALYBĖ . AR PATINKU KAM NORS AR NEPATINKU , ČIA AŠ NIEKO NEGALIU PAKEISTI . VISI TURI SAVO PROTĄ IR SAVO NUOMONĘ . REIKŠKITĖS , KALBĖKITĖS PONAI IR PONIOS , VĖJAI IR KATĖS , VISOMIS KALBOMIS IR VISOKIAIS KEIKSMAŽODŽIAIS AR BURTAŽODŽIAIS , IR TAI YRA JŪSŲ ASMENINIS PASIRINKIMAS , IR JŪSŲ ASMENINIS IŠSIREIŠKIMAS , KURIEMS , AŠ TAIP PAT , NETURIU IR NEGALIU TURĖTI JOKIOS ĮTAKOS .
REIKALINGAS TAIKUS SAMBŪVIS , O NE KONFRONTACIJA . KAIP TU VĖJAU AR KATE , GYVENSI MORONTINIUOSE PASAULIUOSE , KURIUOSE SUTIKSI VISAI KITONIŠKĄ PROTO IR SIELOS SINTEZĘ ?
Niekaip negaliu suprasti, kodėl klaidamokytojai mano, kad patekti į morontinius pasaulius yra beveik vieni niekai. Tiek Algimantas aname forume, tiek jo nedraugas Algirdas (Vėjo ir Katės pavidale) beveik užgarantuoja kitus, kad prisikėlimas morontiniuose pasauliuose yra visuotinis. Tai tikras Liuciferio maišto ir jo mokymų propagavimas
citata:
Jis aiškino, jog nemirtingumas nuo sistemos asmenybių yra neatskiriamas, jog prisikėlimas yra natūralus ir automatinis, ir jog visos būtybės gyventų amžinai, jeigu ne Dienų Senųjų nuosprendžių įvykdytojų savavališki ir neteisingi veiksmai.
Kaligastija iš tiesų vis dar gyvas. To dar betrūko, kad dvasines tiesas skleistų nepakantūs kitų žmonių dergėjai ir nekentėjai. Kaligastija tikrai dėl to trina rankomis. Jo gyvavimas priklauso nuo to, kada visuotinė taika ir ramybė įsivyraus šiame pasaulyje. Tad Kaligastijai labai yra naudingi tokie save apgavę raini vėjai ar save per daug įsimylėję pamokslininkai - kuo daugiau sumaišties kitų žmonių protuose, tuo Kaligastiaji geriau. Aš vis tik sugrįšiu prie Jėzaus perspėjimų, kad Liucifriškos tiesos nepradėtų dominuoti forume, kuris yra skirtas nuostabiems Urantijos dokumentams
citata:
vienas iš fariziejų, kuris tikėjo į jį, paklausė šitą klausimą: "Viešpatie, ar išgelbėta iš tikrųjų bus nedaug ar daug?" Ir Jėzus, atsakydamas, tarė: "Jus mokė, jog bus išgelbėti tiktai Abraomo vaikai; jog tiktai priėmę tikėjimą pagonys gali tikėtis išgelbėjimo. Kai kurie iš jūsų mąstėte taip, kadangi Raštai pažymi, jog tiktai Kaleba ir Jošua iš visų gausybių, kurios išėjo iš Egipto, gyveno iki tiek, kad pateko į pažadėtąją žemę, tai santykinai tiktai nedidelė dalis iš tų, kurie ieško dangaus karalystės, iš tiesų į ją pateks. "Jūs taip pat turite kitą posakį, ir jame yra didelė dalis tiesos: Kad tas kelias, kuris veda į amžinąjį gyvenimą, yra tiesus ir siauras, kad tos durys, kurios veda į jį, yra lygiai taip pat siauros, tokiu būdu, iš tų, kurie ieško išgelbėjimo, tik nedidelė dalis gali įeiti per šitas duris. Jūs taip pat turite tokį mokymą, kad tas kelias, kuris veda į sunaikinimą, yra platus, kad įėjimas į jį yra didžiulis, ir kad yra daug tokių, kurie pasirenka eiti šituo keliu. Ir šitoji patarlė nėra tokia, jog savosios prasmės neturėtų. Bet aš pareiškiu, jog išgelbėjimas yra pirmiausia jūsų asmeninio pasirinkimo reikalas. Net jeigu tos durys į gyvenimo kelią ir yra siauros, bet jos yra pakankamai plačios, kad per jas patektų visi tie, kurie nuoširdžiai stengiasi įeiti, nes tos durys esu aš. Ir šis Sūnus niekada neužkerta kelio nė vienam visatos vaikui, kuris, įtikėjimu, siekia surasti Tėvą per šį Sūnų.
O tuomet reikia pažvelgti ir į kitas dokumentų vietas
citata:
Tiesa yra gyva; Tiesos Dvasia šviesos vaikus visą laiką veda į dvasinės tikrovės ir dieviškosios tarnystės naujas sferas. Tiesa jums yra suteikiama ne tam, kad ją kristalizuotumėte į nusistovėjusias, saugias, ir gerbiamas formas. Pereidamas per jūsų asmeninį patyrimą jūsų tiesos atskleidimas turi būti padidintas tiek, jog naujasis grožis ir realūs dvasiniai laimėjimai bus atskleisti visiems tiems, kurie mato jūsų dvasinius vaisius ir kaip tik dėl šito jie yra vedami į tai, kad šlovintų Tėvą, kuris yra danguje. Tiktai tie ištikimi tarnai, kurie šitokiu būdu auga tiesos pažinimu, ir kurie šituo išsiugdo sugebėjimą dvasines realybes suvokti dieviškai, gali kada nors tikėtis "visiškai patirti savo Viešpaties džiaugsmą."
citata:
Protas pažįsta kiekybę, tikrovę, prasmes. Bet kokybė – vertybė – yra jaučiama. Tas, kas jaučia, yra proto, kuris pažįsta, ir susietos dvasios, kuri tikrovizuoja, bendras kūrinys. Tiek, kiek žmogaus besivystančią morontinę sielą persmelkia tiesa, grožis, ir gėris kaip Dievo-sąmonės vertybės suvokimas, tiek tokia atsirandanti būtybė tampa nesunaikinama. Jeigu žmogaus besivystančioje sieloje amžinųjų vertybių neišlieka, tuomet mirtingojo egzistencija neturi prasmės, o pats gyvenimas yra tragiška iliuzija.
citata:
Tam tikras moralinio potraukio ir dvasinės harmonijos laipsnis yra esminis draugystei tarp dviejų asmenų; mylinti asmenybė vargu ar gali atsiskleisti tokiam asmeniui, kuris nemyli. Net ir dėl to, kad būtų priartėta prie dieviškosios asmenybės pažinimo, turi būti pašvęstas visas žmogaus asmenybės talentas; neryžtingas, dalinis atsidavimas bus bergždžias.
citata:
Protas valdo materiją visur, net ir taip, kaip savo ruožtu jis reaguoja į galutinę dvasinę virškontrolę. O kai dėl mirtingojo žmogaus, tai tiktai toks protas, kuris pats laisvai atsiduoda tam, jog būtų valdomas dvasios, gali tikėtis po laiko-erdvės mirtingosios egzistencijos išlikti kaip Aukščiausiojo, Galutiniojo, ir Absoliuto: Begaliniojo, amžinojo dvasinio pasaulio nemirtingas vaikas.
Ir visa tai nėra kažkoks bukas citavimas, tai labai konkretus perspėjimas pseudomokytojui, kad jo gyvenimas netaptų tik tragiška iliuzija...
“...beveik užgarantuoja kitus, kad prisikėlimas morontiniuose pasauliuose yra visuotinis.“ Kokių tik priemonių nesigriebia manipuliuotojas. Šitaip niekados nesakiau. Nesugebi adekvačiai bendrauti; -tad kalbiesi pats su savimi. Bandysiu pakartoti, ką esu išsakęs anksčiau. Žemės gyventojai bus vertinami pagal du paketus. Vienas Dievams, kitas pačiam sau. Pirmas –pripažinti Aukščiau Esantyjį ir demonstruoti moralumą. Ir tai minimumas, kad atsibusti Pirmojoje Morontijoje. Šios Morontijos ypatumas tas, kad čia gli būti užmigdytas-išsklaidytas amžiams. Kas vaizdingai aprašoma Naująjame Testamente –tai antroji mirtis –dvasinė mirtis, po kurios prisikėlimo nebėėė- Na, antrasis paketas pačiam sau; -vaikų užauginimas ir visiškas susiderinamumas tarp gyvenimo bendrakeleivių -tarp gyvenimo draugų –šeimos harmonija. Šitai niekaip neturi įtakos paliekant “ašatų pakalnę“. Bet žengiant per Morontijos Pasaulius, kurie sudaro Sistemą, šitai atlikti-pasiekti būtina-privaloma.
“Kaligastijos gyvenimas priklauso nuo to, kada visuotinė taika ir ramybė įsivyraus šiame pasaulyje.“ liguisto proto formuluotė; tiktų nebent bernardinuose-lt
Morontinis gyvenimas, nusidriekiantis, kaip jis nusidriekia per vietinės visatos karjeros įvairias pakopas, yra vienintelis įmanomas kelias, kuriuo materialūs mirtingieji galėtų pasiekti dvasinio pasaulio slenkstį. Kokį stebuklą galėtų turėti mirtis, tas natūralus materialaus kūno suirimas, jog toks paprastas žingsnis iš tiesų turėtų per akimirksnį transformuoti mirtingą ir materialų protą į nemirtingą ir ištobulintą dvasią? Tokie įsitikinimai yra ne kas kita, kaip nemokšiški prietarai ir mielos pasakos.
Prietarų išlikimas Urantijos rasėse vargu ar yra komplimentas jūsų evoliuciniam vystymuisi, taip pat jis nesiderina ir su jūsų šiaip jau puikiais materialios pažangos laimėjimais.
DIEVAI negali transformuoti – bent jau jie netransformuoja – tokio tvarinio, kurio visa prigimtis yra gyvulinė, į ištobulintą dvasią kokiu nors paslaptingu kūrybinio stebuklo veiksmu. Kada Kūrėjai trokšta sukurti tobulas būtybes, tą jie daro tiesioginiu ir pirminiu kūrimu, bet jie niekada nesiima to, jog gyvulinės kilmės ir materialius tvarinius paverstų tobulomis būtybėmis vienintelio žingsnio dėka.
Morontinės karjeros vienas iš tikslų yra iš mirtingųjų išlikusiųjų visiškai išrauti likusius gyvulinius bruožus, tokius, kaip nuolatinį darbų atidėliojimą, tyčinį melagingą dviprasmiškumą, nenuoširdumą, vengimą problemų, nesąžiningumą, ir lengvų kelių ieškojimą. Mansonijos gyvenimas jaunus morontinius mokinius anksti išmoko, kad atidėlioti jokiu būdu nereiškia išvengti.
Tie dalykai, kurių galbūt mokėtės žemėje, bet neišmokote, turi būti įsisavinti tada, kada moko šitie ištikimi ir kantrūs mokytojai. Į Rojų nėra karališkųjų kelių, kelio sutrumpinimų, ar lengvų takelių. Nepriklausomai nuo atskirų maršruto variacijų, jūs įsisavinate vienos sferos pamokas prieš tai, kada einate į kitą sferą; bent jau taip yra po to, kada jūs vieną kartą paliekate savo gimtąjį pasaulį.
Jūs turėtumėte suprasti, jog kylančiojo mirtingojo morontinis gyvenimas iš tikrųjų prasideda apgyvendintuose pasauliuose, pradedant kurti sielą, tą akimirką, kada moralinio statuso tvarinio prote apsigyvena dvasinis Derintojas. Ir visą laiką nuo šitos akimirkos, mirtingojo siela turi potencialų sugebėjimą viršmirtingajai veiklai, net kad būtų pripažinta vietinės visatos morontinių sferų aukščiausiuose lygiuose.
Vėjau, supainiojai du dalykus ir tai yra akivaizdu. Net ir žmogiškai įsivaizduojamo šventojo gyvenimą gyvenęs asmuo bus dar dvasiškai visiškai netransformuotas, jis turės dar ir išlikusias gyvūniškas savybes. Ir morontinio gyvenimo neišvengs tokie šventieji. Bet yra kitas dalykas. Išlikti gali tik šventieji arba pasišventę, tik nesugebantys būti šventais. Kalbu grynai frazeologiškai, kad būtų aiškiau galima suprasti.
citata:
"Bet čia slypi pavojus visiems tiems, kurie savo patekimą į karalystę norėtų atidėti, nors jie ir toliau siekia nesubrendimo malonumų ir atsiduoda savanaudiškumo patenkinimui: Atsisakę patekti į karalystę dvasiniu patyrimu, vėliau jie gali stengtis į ją patekti, kada ateities amžiuje bus apreikšta geresniojo kelio šlovė. Ir, dėl to, kada tie, kurie su panieka karalystę atstūmė tada, kada aš atėjau žmogiškuoju pavidalu, stengsis į ją patekti tada, kada ji bus apreikšta dieviškumo pavidalu, tada visiems tokiems savanaudžiams aš tikrai pasakysiu: Aš nežinau, iš kur jūs esate. Savąją galimybę pasiruošti šitai dangiškajai pilietybei jūs turėjote, bet visus tokius gailestingumo pasiūlymus jūs atstūmėte; visus kvietimus ateiti tuo metu, kada durys buvo atviros, jūs atmetėte. Dabar jums tiems, kurie išgelbėjimą atstūmėte, šitos durys yra užtrenktos. Šitos durys nėra atviros tiems, kurie į karalystę norėtų įeiti dėl savanaudiškos šlovės. Išgelbėjimas yra ne tiems, kurie nenori mokėti tokios kainos, kad iš visos širdies atsiduotų manojo Tėvo valios vykdymui. Kada dvasia ir siela nuo Tėvo karalystės jūs esate nusisukę, tada beprasmiška protu ir kūnu stovėti prieš šitas duris ir belstis, sakant, 'Viešpatie, atidaryk mums; mes taip pat norėtume būti dideli karalystėje.' Tuomet aš tikrai pareikšiu, kad jūs nesate iš manosios avidės. Aš jūsų tikrai nepriimsiu, jog būtumėte tarp tų, kurie kovojo gerąją įtikėjimo kovą ir laimėjo atpildą už nesavanaudišką tarnystę karalystėje ant žemės. Ir kada jūs pasakysite, 'Argi mes nevalgėme ir negėrėme drauge su tavimi ir argi tu nemokei mūsų gatvėse?' tada aš iš tiesų vėl pareikšiu, kad jūs esate svetimi dvasiškai; kad mes nebuvome bičiuliai tarnai Tėvo gailestingumo tarnystėje žemėje; kad jūsų aš nepažįstu; ir tada visos žemės Teisėjas iš tikrųjų jums pasakys: 'Išeikite iš mūsų jūs visi tie, kurie mėgavotės piktybinio blogio darbais.'” 1829
Akivaizdu, kad galutinis sprendimas priimamas ne morontijoje.
citata:
Leiskite man rimtai įspėti tuos iš jūsų, kurie norėtų išdrįsti, žiūrėdami atmerktomis akimis ir turėdami iš anksto apmąstytą piktą valią, Dievo darbus sąmoningai priskirti velnių poelgiams! Tikrai, tikrai aš jums sakau, iš tiesų jums bus atleista už jūsų visas nuodėmes, net ir už visas šventvagystes, tačiau, kas tik šventvagiaus prieš Dievą tyčia ir turėdamas piktą užmačią, tas išgelbėjimo negaus niekada. Kadangi tokie užkietėję piktybinio blogio darbininkai niekada neieškos ir negaus atleidimo, tai jie yra kalti dėl tos nuodėmės, jog dieviškąjį atleidimą atstūmė amžinai.
Ir labai aiškiai apie tai pasisakoma čia:
citata:
Kada jūs viską užbaigiate žemai čia, kada jūsų kelias yra nueitas laikinojoje formoje žemėje, kada jūsų išmėginimų kelionė materialiame kūne yra užbaigta, kada ta dulkė, kuri sudaro mirtingojo tabernakulį, “sugrįžta į žemę, iš kurios atėjo”; tada, taip yra apreiškiama, ta viduje gyvenanti “Dvasia tikrai sugrįš pas Dievą, kuris ją suteikė.” Šitos planetos kiekvienoje mirtingoje būtybėje gyvena Dievo fragmentas, dieviškumo neatskiriama dalis. Ji dar nėra jūsų pagal nuosavybės teisę, bet suplanuotai numatyta, kad ji būtų vienu su jumis, jeigu jūs išliksite po mirtingosios egzistencijos.
Išlikimas būna po mirtingosios, o ne morontinės egzistencijos. Taisyk save, kol nevėlu...
Citatų amžius du tūkstančiai metų su viršum. Apgailėtina. Ne veltui dangų dangūs abejojo ar pateikti Jėzaus gyvenimo aprašymo Dokumentus. Sutarimo nebuvo pasiekta. Buvo kompromisinis sprendimas –aprašymą atliks grupė Tarpinių Būtybių “išlikimas būna po mirtingosios, o ne morontinės egzistencijos“. Žiūri į knygą, ir matai špygą. Nėra jokios morontinės egzistencijos. Yra egzistencialus mirtingas laikinumas ir amžinybė (materialiame mūsiškiame būvyje vadinama trancendencija). Nėra jokių sprendimų dėl išlikimo. Sprendimai dėl sunaikinimo-išskaidymo. Jei patenki tokio sprendimo jurizdikcijon gyvendamas materialų gyvenimą; -paprasčiausiai nėra prisikėlimo-prikėlimo. Šis likimas realus ir Pirmojoje Morontijoje. Ne visi išlikusieji keliaus amžinybės keliu. Tik čia sprendimas patiriamas tiesiai į veidą.
Kada nėra suvokimo; protas leidžia sau vartoti žodžius ne pagal reikšmę, ne pagal prasmę, ne pagal esmę. Kalba tampa grubi prasmių-reikšmių lygiu, grubi verybių-esmių lygiu; užsimoti visada galima; bet dėstymas parodo ko kas vertas-
Vėjau, žinai dar kame yra problema. Tame, kad visus Apreiškimus žmonija iškraipo pagal savąjį suvokimą. Ir tą daro tiek Algimantas, tiek ir tu. Kiekvienas iškraipymas kyla ir dėl savanaudiškumo, ir dėl per didelio įsimylėjimo save. Gal nepastebėjai, bet šiame forume kalbiesi iš esmės pats su savimi. Ir ką tokiu atveju sako mokslas?... Kuomet rašai: "Nėra jokių sprendimų dėl išlikimo", tą bandai pagrįsti tik savaisiais išvedžiojimais. Tuomet, nori ar nenori, reikia tai patikrinti ir Apreiškime. O jis sako:
citata:
Asmenybės amžinasis išlikimas visiškai priklauso nuo mirtingojo proto, kurio sprendimai nulemia nemirtingos sielos išlikimo potencialą, pasirinkimo. Kada protas tiki Dievu, o siela pažįsta Dievą, ir kada, padedant Derintojui, jie visi trokšta Dievo, tuomet iš tiesų išlikimas yra užtikrintas.
citata:
Jūsų Derintojo sėkmė, vedant jus per mirtingąjį gyvenimą ir užtikrinant jūsų išlikimą, priklauso ne tiek nuo jūsų tikėjimų teorijų, kiek nuo jūsų sprendimų, pasiryžimo, ir tvirto įtikėjimo.
citata:
dieviškieji Pagalbininkai tikrai niekada nepasinaudoja jumis arba kokiu nors būdu savavališkai nepaveikia jūsų pasirinkimo ir sprendimų. Derintojai gerbia jūsų asmenybės nepriklausomybę; jie visada paklūsta jūsų valiai. Jie naudodami savo darbo metodus yra atkaklūs, išradingi, ir tobuli, bet jie niekada nevartoja prievartos valinių asmenybių, kuriose jie gyvena, atžvilgiu. Dieviškasis Pagalbininkas niekada nesudvasins nė vienos žmogiškosios būtybės prieš jos valią; išlikimas yra Dievų tokia dovana, kurios laiko tvariniai turi trokšti.
citata:
Siela gali atsirasti nepriklausomai nuo intelektualios kultūros, bet negali atsirasti, kada nėra protinio sugebėjimo ir troškimo – pasirinkimo išlikti ir sprendimo siekti visą laiką augančio tobulumo – vykdyti dangiškojo Tėvo valią. Nors išlikimas gali ir nepriklausyti nuo žinių ir išminties, bet žengimas į priekį nuo to tikrai priklauso.
citata:
Amžinasis išlikimas gali atsidurti pavojuje tiktai dėl paties individo proto sprendimų ir sielos pasirinkimo.
citata:
Evoliuciniuose pasauliuose, savasis aš yra materialus; jis yra daiktas visatoje ir kaip toks yra veikiamas materialiosios egzistencijos dėsnių. Jis yra faktas laike ir reaguoja į laiko vingius. Sprendimai dėl išlikimo turi būti formuluojami čia.
Daug citatų? Jų yra dar daugiau. Bet parinkau jas ne tik dėl tavęs, o ir dėl kitų, kurie gal skaitys šį forumą ir kuriems tai nebus tik bukas citavimas...
Derintojų užduotis yra išaukštinti mirtingųjų protą ir nemirtingas žmonių sielas pervesti į Rojaus tobulumo dieviškąsias aukštybes ir dvasinius lygius. Derintojai į mirtingojo protą negali įsiskverbti tol, kol viduje gyvenančių pagalbinių proto dvasių tarnavimas nėra jo tinkamai parengęs labiau patyręs Derintojas dažnai gyvena aukštesnio tipo žmogiškajame prote; dėl to žmogiškasis paveldėjimas turi būti reikšmingas faktorius lemiant parinkimą ir paskyrimą. Nėra jokių tarpininkų arba kitokios įsiterpiančios valdžios ar galios, veikiančios tarp dieviškųjų Derintojų ir jų žmogiškųjų subjektų; Dievas ir žmogus yra susieti tiesiogiai. Nėra būtinybės tikėjimams, religijoms, dvasininkams, apaštalams, ambasadoriams. Jūs esate visa tai.
Sielos bankrotas pasireiškia nesugebėjime padaryti teisingo (dvasiškai) sprendimo. Sielos bankrotas reiškia, kad jau nepadės nei septynios morontijos - nėra galimybės renovuoti to, kas jau bankrutavo. "Pasipuikavimas yra apgaulingas, apsvaiginantis, ir gimdantis nuodėmę, nesvarbu, ar jį turėtų individas, grupė, rasė, ar nacija. Tiesiogine prasme tai yra tiesa, "Puikybė būna prieš nuopolį.”" psl. 1223
citata:
Už nuodėmę ir tyčinį maištą prieš Dievo valdžią didžiausia bausmė (tikrovėje neišvengiama pasekmė) yra egzistencijos, kaip tos valdžios individualaus subjekto, praradimas. Piktybinės nuodėmės galutinė pasekmė yra sunaikinimas. Galiausiai, tokie su nuodėme susitapatinę individai save sunaikina, tapdami visiškai nerealiais dėl to, jog piktybiškai apkabina blogį. Tačiau, tokio tvarinio faktiškas išnykimas yra visada uždelsiamas tol, kol pagal nustatytą teisingumo tvarką, tuo metu galiojančią toje visatoje, ji yra panaudojama iki galo. Dekretas dėl egzistencijos nutraukimo paprastai yra priimamas pateikiant naujos dieviškosios tvarkos arba epochinį nuosprendį valdai ar valdoms. Tokiame pasaulyje, kaip Urantija, jis būna planetinės dieviškosios tvarkos pabaigoje. Dekretą dėl egzistencijos nutraukimo tokiais momentais gali suderintu veiksmu paskelbti tos sferos visi tribunolai, pradedant planetine taryba, einant aukštyn per Sūnaus Kūrėjo teismus iki Dienų Senųjų nuosprendžio tribunolų. Mandatą dėl sunaikinimo priima supervisatos aukščiausieji teismai po to, kada nusižengusiojo gyvenamojoje sferoje būna patvirtinamas nepaneigiamas kaltinimas; ir kada nuosprendį dėl sunaikinimo patvirtina aukščiau, tada sunaikinimas įvykdomas tiesioginiu veiksmu tų teisėjų, kurie gyvena supervisatos būstinėje ir veikia iš supervisatos būstinės. Kada šitas nuosprendis yra pagaliau patvirtinamas, tada su nuodėme susitapatinusi būtybė tą patį akimirksnį nustoja egzistavusi tarsi jos niekada ir nebūtų buvusios. Nėra jokio prisikėlimo iš tokios lemties; tai trunka visą laiką ir amžinai. Laiko transformacijos ir erdvės metamorfozės gyvosios energijos tapatybės faktorius suskaido į kosminius potencialus, iš kurių jie kažkada ir atsirado. Kai dėl piktadario asmenybės, tai iš jos yra atimama besitęsiančios gyvybės priemonė dėl to, jog tvarinys nesugebėjo pasirinkti tokios krypties ir primti tokio galutinio sprendimo, kas būtų užtikrinę amžinąjį gyvenimą. Kada asocijuoto proto pagalba tebesitęsiantis nuodėmės apkabinimas aukščiausią tašką pasiekia visišku savojo aš susitapatinimu su piktybiniu blogiu, tada po gyvybės nutraukimo, po kosminio išskaidymo, tokią izoliuotą asmenybę absorbuoja kūrinijos viršsiela, ji tampa Aukščiausiosios Būtybės besivystančio patyrimo dalimi. Niekada daugiau ji tikrai nebepasirodo kaip asmenybė; jos tapatybė išnyksta tarsi jos niekada ir nebuvo. Asmenybės, kurioje gyveno Derintojas, atveju, patirtinės dvasinės vertybės išlieka toliau gyvenančio Derintojo tikrovėje.
citata:
Taip būna net ir tada, kada pasibaigia planetinis amžius, kada tie, kurie būna mirtingojo pasiekimo žemesniuose lygiuose, yra surenkami, būtent jų grupiniai sargai gyvenamųjų sferų prisikėlimo salėse juos atstato iš naujo, net ir taip, kaip jūsų dokumentai pažymi: "Ir jis tikrai pasiųs savuosius angelus su galingu balsu ir savo išrinktuosius surinks draugėn nuo vieno valdos krašto iki kito." Teisingumo metodas reikalauja, jog asmeniniai arba grupės sargai atsilieptų visų neišlikusiųjų vardu tada, kada, paskelbus naują dieviškąją tvarką, yra kviečiama pagal sąrašą. Tokių neišlikusiųjų Derintojai nebesugrįžta, ir kada būna kviečiama pagal sąrašą, tada atsiliepia serafimai, bet Derintojai neatsako. Tai sudaro "neteisiųjų prisikėlimą," tikrovėje tai yra tvarinio egzistencijos nutraukimo oficialus pripažinimas. Šitas teisingumo šaukimas pagal sąrašą visada būna tuoj pat po gailestingumo kvietimo pagal sąrašą, po miegančiųjų išlikusiųjų prisikėlimo.
Su nuodėme susitapatinusios būtybės morontijų, deja, nepasiekia... Be abejo gali bandyti apgauti save ištraukta iš konteksto citata "Derintojų užduotis yra išaukštinti mirtingųjų protą ir nemirtingas žmonių sielas pervesti į Rojaus tobulumo dieviškąsias aukštybes ir dvasinius lygius.", tačiau nevertėtų užmiršti, kad būtent žmogaus protas pasirenka arba nuodėmę, arba gėrio kūrimą. Jei nepastebėjai, iš tavosios puikybės išaugo tik tavo vienišumas...
Būkite sveiki visi ir linkiu visiems dar gražių vasaros dienų. Mažai randu laiko apsilankyti šiame forume, VIS DARBAI , DARBAI , DARBAI. Visada žaviuosi VAIDU VDS . Labai išmintingai moki pateikti Urantijos knygos citatas. Tai yra labai svarbu ir teisinga. Vėjas, visų vėjų pūtėjas, visada viskuo nepatenkintas. Taip negalima . Tai baisu, tai veda į asmenybės sunykimą. Reikėtų aktyvuoti savyje MEILĘ pasauliui, tai pats geriausias vaistas.
Išsiųsta: 08.10.16 18:24. Pavadinimas: Dievo prote yra to..
Dievo prote yra toks planas, kuris apima jo visų milžiniškų sferų kiekvieną tvarinį, ir šitas planas yra bekraštės galimybės, beribės pažangos, ir begalinio gyvenimo amžinasis tikslas. Ir tokios neprilygstamos karjeros begaliniai lobiai yra jums, kad siektumėte jų!
Amžinybės tikslas yra priešakyje! Dieviškumo pasiekimo jaudinantis patyrimas yra prieš jus! Lenktynės dėl tobulumo tęsiasi! Ir kas tik šito nori, tam yra leidžiama dalyvauti, ir tikrai pergalė apvainikuos kiekvienos žmogiškosios būtybės, kuri dalyvaus įtikėjimo ir pasitikėjimo kitu lenktynėse, pastangas.
Nuo to laiko, kada žmogus įgauna vertikalią stovėseną, per vieno šimto tūkstančių metų laikotarpį, paprastai atvyksta Planetos Princas, kurį pasiunčia Sistemos Aukščiausiasis Valdovas, gavęs iš Gyvybės Nešėjų pranešimą, jog valia veikia, nors šitokiu būdu yra išsivystę palyginti labai nedaug individų. Primityvieji mirtingieji paprastai pasveikina Planetos Princą ir jo matomą personalą; iš esmės, dažnai jie žiūri į juos su baiminga pagarba ir nuolankumu, beveik garbindami, jeigu nuo šito nebūtų sulaikomi.
Žmogaus etinio mąstymo, moralios valios, įgavimas paprastai sutampa su ankstyvosios kalbos atsiradimu. Pasiekus žmogiškąjį lygį, atsiradus mirtingojo valiai, šitos būtybės gali laikinam apsigyvenimui savo viduje priimti dieviškuosius Derintojus, ir po mirties didelė jų dalis tinkamu laiku yra parenkama kaip išlikusieji.
Kada į primityvų pasaulį atvyksta Planetos Princas, tada vyrauja susiformavusi baimės ir nemokšiškumo religija. Princas ir jo personalas pateikia pirmuosius apreiškimus apie aukštesniąją tiesą ir visatos organizaciją.
Šita dieviškoji tvarka liudija dvasinę aušrą, ir turi tendenciją vystyti RELIGIMĖS ir FILOSOFINĖS MINTIES specializuotas sistemas.
Iki šitos eros pabaigos rasės yra išgryninamos ir išvystomos iki fizinio tobulumo ir intelektualios jėgos aukšto lygio. Normalaus pasaulio vystymuisi ankstyvose stadijose labai padeda tas planas, kuris skatina labiau išsivysčiusių mirtingųjų tipų augimą, proporcingai mažindamas žemesniuosius tipus. Ir būtent tai, kad ankstyvosios jūsų tautos šitų dviejų tipų šitokiu būdu atskirti nesugebėjo, ir paaiškina, kodėl šiandieninėse Urantijos rasėse yra tiek daug nenormalių ir degeneruotų individų.
Princo amžiaus vienas iš didžiausiųjų laimėjimų yra apribojimas daugintis protiškai nesveikiems ir visuomeniškai netinkamiems individams. Likus daug laiko iki antrųjų sūnų, Adomų, atvykimo, didžioji dauguma pasaulių savo pastangas rimtai nukreipia į rasių gryninimo užduotį, ko Urantijos žmonės daryti rimtai dar net ir nepradėjo.
Dovanoti tuščią užuojautą degeneruotoms žmogiškosioms būtybėms, nenormaliems ir menkesniems mirtingiesiems, kurių neįmanoma išgelbėti, tai nėra nei švelnumas, nei altruizmas. Yra gausybė galimybių, kaip parodyti pakantumą ir pademonstruoti altruizmą tų nelaimingų ir vargšų individų labui, kurie savo moralinio paveldėjimo dar negrįžtamai neprarado ir savo dvasinės prigimtinės teisės amžiams nesunaikino.
Grynai natūralią biologinės evoliucijos atranką Dalamatijos mokytojai mėgino papildyti sąmoninga visuomenine atranka. Jie nesuardė žmogiškosios visuomenės, bet tikrai žymiai paspartino jos normalią ir natūralią evoliuciją. Jų motyvas buvo vystymasis evoliucijos keliu, o ne revoliucija apreiškimo keliu. Žmogiškajai rasei prireikė amžių tam, jog įgytų tą menką religiją ir moralę, kokią ji turėjo, ir šitie superžmonės buvo išmintingi, kad iš žmonijos neatimtų šitos nedidelės pažangos, tuo sukeldami susipainiojimą ir nusivylimą, kaip atsitinka visada, kada apšviestos ir aukštesnės būtybės imasi pakelti atsilikusias rases, suteikdamos joms per didelį mokymą ir per daug apšviesdamos.
Urantijos paprasti žmonės atsinešdavo savo visuomeninius papročius į Dalamatiją ne tam, kad pasikeistų juos į naujus ir geresnius, bet kad jie vystytųsi palaikydami ryšius su aukštesne kultūra ir bendraudami su labiau išsivysčiusiais protais.
Princo personalas gyveno drauge kaip tėvai ir motinos. Tas tiesa, jie neturėjo savo vaikų, bet šie penkiasdešimt Dalamatijos tėviškųjų namų visada glaudė ne mažiau kaip penkis šimtus įsūnytų mažylių, surinktų iš Andoninių ir sangikų rasių labiau išsivysčiusių šeimų; daugelis iš šitų vaikų buvo našlaičiai. Jiems buvo palankiai suteikiama šitų supertėvų disciplina ir mokymas; ir tuomet, po trejų metų mokymosi Princo mokyklose, jie galėdavo vesti ir buvo pasirengę gauti užduotis kaip Princo emisarai vykti į savo atitinkamų rasių gentis, kurioms taip reikia tokio mokymo.
Fadas parengė Dalamatijos mokymo planą, kuris neignoravo mąstymo ir jausmo, vystant charakterį. Mokymasis buvo individualus ir kolektyvinis. Mokinius mokė tiek vyrai, tiek moterys, tiek abu tuo pačiu metu. Pusė šio grupinio mokymo buvo skirta atskirai berniukams ir atskirai mergaitėms; kita pusė buvo bendra. Mokiniai fizinio darbo įgūdžių buvo mokomi kaip individai ir buvo suvisuomeninami grupėmis arba klasėmis. Jie buvo mokomi broliautis su jaunesniųjų grupėmis, su vyresniųjų grupėmis, ir su suaugusiais, o taip pat atlikti grupinį darbą su vienmečiais. Jie taip pat buvo supažindinami su tokiais susivienijimais, kaip šeimos grupės, žaidimų komandos, ir mokyklos klasės.
Natūralaus žmogaus fizinių pojūčių ir prietaringų baimių religijos Mokytojas nesumenkino, nors jis labai apgailestavo dėl to, kad šitos primityvios garbinimo formos tokia didelė dalis išsilaikė intelektualesnių žmonijos rasių religinėse formose. Jėzus paaiškino, jog tas didžiulis skirtumas tarp proto religijos ir dvasinės religijos yra dėl to, kad pirmoji remiasi bažnytiniu autoritetu, tuo tarpu pastaroji visiškai remiasi žmogiškuoju patyrimu.
Iki to laiko, kada rasės taps labai išmintingos ir civilizuotesnės, išsilaikys didelė dalis šitų vaikiškų ir prietaringų ritualų, kurie yra taip būdingi primityvių ir atsilikusių tautų evoliuciniams religiniams papročiams. Kol žmogiškoji rasė neišsivystys iki tokio lygio, kada geriau ir bendriau suvoks dvasinio patyrimo realybes, tol didžiulis skaičius vyrų ir moterų ir toliau asmeninę pirmenybę teiks toms oficialioms religijoms, kurios reikalauja tik intelektualaus pritarimo, ne taip, kaip dvasinė religija, kuri tampa priežastimi tam, jog PROTAS ir SIELA aktyviai dalyvauja įtikėjimo drąsiame žygyje kovojant su vis augančio žmogiškojo patyrimo rūsčiomis realybėmis.
Nusistovėjusios, sustabarėjusios, įsitvirtinusios oficialios religijos suteikia paruoštą prieglobstį, į kurį gali pabėgti iracionali ir sujaukta žmogaus siela, kada ją gąsdina baimė ir kankina neužtikrintumas. Tokia religija iš savo pasekėjų, kaip užmokesčio už pasitenkinimą ir nuraminimą, reikalauja TIKTAI pasyvaus ir grynai intelektualaus PRITARIMO
Tradicija yra saugus prieglobstis ir lengvas kelias toms baimingoms ir neryžtingoms sieloms, kurios instinktyviai vengia dvasinių kovų ir protinių neaiškumų, susijusių su tikėjimo ir pažinimo kelionėmis, kuriose aktyvus besivystantis žmogiškasis protas ir besivystanti žmogiškoji siela.
Ir žemėje ilgą laiką gyvens tie neužtikrinti, bailūs, ir neryžtingi individai, kurie pirmenybę teiks tam, kad šitokiu būdu užsitikrintų savo religinį nusiraminimą, nežiūrint to, kad savo dalią šitaip susiedami su oficialiomis religijomis, jie kompromituoja asmenybės laisvę, sumenkina savigarbos orumą, ir visiškai atsisako teisės dalyvauti ASMENINIAME TIESOS IEŠKOJIME – kada žmogus ieško Dievo, sau pačiam ir kaip jis pats, Jį ir suranda.
Siela yra toji žmogaus dalis, kuri mąsto apie savąjį aš, mato tiesą, ir suvokia dvasią, kuri amžiams iškelia žmogiškąją būtybę virš gyvulinio pasaulio lygio. Savimonė, savaime, nėra siela. Morali savimonė yra tikroji žmogiškoji saviraiška ir sudaro žmogiškosios sielos pamatą, o siela yra toji žmogaus dalis, kuri išreiškia žmogiškojo patyrimo potencialaus išlikimo vertybę. Moralus pasirinkimas ir dvasinis pasiekimas, sugebėjimas pažinti Dievą ir potraukis būti toks, koks yra jis, yra sielos bruožai.
Žmogiškoji siela, kada yra subrendusi, sukilninta, ir sudvasinta, tada priartėja prie dangiškojo statuso tuo, kad ji beveik tampa tokia esybe, kuri įsiterpia tarp to, kas yra materialu, ir to, kas yra dvasiška, tarp materialiojo savojo aš ir dieviškosios dvasios.
Susiformavus fizinei-cheminiai aplinkai, pradedama formuoti gyvulinė-biologinė gyvybė; -plazmos inplantavimas. Pasiekusi proto-valios išraišką gyvybė identifikuojama; kaip žmogus. Gyvulinis žmogus. Atsirandant; “taip vadinamai“ moraliai, dar identifikuojama žmogus-siela. Kada nebežiūrima sau po kojom, ir matoma toliau nosies, mąatant apie tai kas yra?, kas vyksta?, kas už viso to stovi?; -pretenduojama į dvasinio statuso siekimą.
APGAILĖTINA Atsieit; knygos skaitytojų forumas –mirtina tyla
Satanijos Gyvybės Nešėjai buvo suprojektavę natrio chlorido gyvybės modelį; dėl to link jos implantavimo nebuvo galima žengti nė vieno žingsnio tol, kol vandenyno vandenys netapo pakankamai sūriais.
Prieš 550.000.000 metų Gyvybės Nešėjų korpusas sugrįžo. Nors tuomet šita atmosfera augalų augimui buvo ideali, bet joje anglies dvideginio laipsnis buvo toks aukštas, kad joks gyvūnas, tuo labiau žmogus, nebūtų galėjęs gyventi ant žemės paviršiaus. Bendradarbiaudami su dvasinėmis galiomis ir viršfizinėmis jėgomis mes organizavome ir inicijavome šito pasaulio pirminės gyvybės modelius ir patalpinome juos į šios sferos svetingus vandenis.
Prieš 450.000.000 metų įvyko perėjimas iš augalinės gyvybės į gyvulinę. Buvo daug pereinamųjų etapų tarp ankstyvųjų primityvios augalinės gyvybės formų ir vėlesniųjų aiškiai išreikštų gyvulinių organizmų. Net ir šiandien tebėra pereinamieji pelėsiniai grybeliai, ir vargu ar juos galima klasifikuoti kaip augalus ar kaip gyvūnus.
Iš eros į erą atsiranda iš esmės naujos gyvulinės gyvybės rūšys. Jos neišsivysto dėl mažų pasikeitimų palaipsnio sukaupimo; jos atsiranda kaip visiškai subrendusios ir naujos gyvybės kategorijos, ir jos atsiranda staiga.
Prieš 400.000.000 metų jūrinė gyvybė, tiek augalinė, tiek gyvulinė, yra visiškai gerai išplitusi po visą pasaulį. Augalinė gyvybė dabar pirmą kartą iššliaužia į sausumą ir greitai padaro ryškią pažangą prisitaikydama prie nejūrinės gyvenamosios aplinkos.
Prieš 250.000.000 metų atsirado žuvų šeima, stuburiniai, vienas iš svarbiausiųjų žingsnių visoje ikižmogiškojoje evoliucijoje. Palankesnėse vietose atsiranda pirmieji primityvūs vandens skorpionai. Greitai po šito, ir staiga, pasirodo tikrieji skorpionai – realiai kvėpuojantys oru. _ _ _
Per beveik begalinius laimėjimų ir praradimų, prisiderinimų ir persitvarkymų ciklus, visi gyvi organizmai per amžių amžius tai ritasi atgal, tai vystosi į priekį. Tie, kurie pasiekia kosminę vienybę, išlieka, tuo tarpu tie, kurie šito tikslo nepasiekia, nustoja egzistuoti.
APGAILĖTINA Atsieit; knygos skaitytojų forumas –mirtina tyla
"Satanijos 606-ojoje planetoje atsirado žmogaus protas, ir šitie naujosios rasės tėvai bus vadinami Andonu ir Fonta. Ir visi archangelai meldžiasi, kad šitie tvariniai būtų greitai apdovanoti Visuotinio Tėvo dvasios dovana, kuri asmeniškai apsigyventų jų viduje." Andonas yra Nebadono vardas, kuris reiškia "pirmąjį į Tėvą panašų tvarinį, kuris demonstruoja alkį žmogiškajam tobulumui." Fonta pažymi "pirmąjį į Sūnų panašų tvarinį, kuris demonstruoja alkį žmogiškajam tobulumui." Andonas ir Fonta šituos vardus sužinojo tiktai tada, kada jie buvo jiems suteikti tuo metu, kai jie susiliejo su savo Minties Derintojais. Per visą savo mirtingąjį gyvenimą Urantijoje jie vienas kitą vadino Sonta-an ir Sonta-en, Sonta-an reiškia "motinos mylimas," Sonta-en reiškia "tėvo mylimas." Šituos vardus jie suteikė patys sau, o jų reikšmė yra svarbi jų abipusiam dėmesiui ir meilei. Andono ir Fontos sprendimas pabėgti iš tos primatų genties rodo proto lygį, kuris buvo daug aukštesnis už menkesnį intelektą, kuris buvo būdingas tokiam dideliam skaičiui jų vėlesniųjų palikuonių, kurie nusmuko tiek, kad susiporavo su savo atsilikusiais pusbroliais iš žmogbeždžionių genčių. Bet jų neaiškus jausmas, kad jie yra kažkas daugiau negu tik gyvuliai, buvo dėl to, kad jie turėjo asmenybę, ir jį didino viduje gyvenančių Minties Derintojų buvimas. Primityvusis žmogus – andonitai – turėjo juodas akis ir tamsios spalvos odą, tam tikra prasme tarpinę tarp geltonos ir raudonos. Melaninas yra dažanti medžiaga, kuri yra visų žmogiškųjų būtybių odoje. Tai yra pirminis andoninės odos pigmentas. Savo bendra išvaizda ir odos spalva ankstyvieji andonitai labiau panašėjo į šiandieninius eskimus negu į kitus gyvų žmogiškųjų būtybių tipus. Jie labai gerai pamėgdžiodavo, bet žaidimų instinktas išsivystė tik šiek tiek, o humoro jausmo beveik nebuvo iš viso. Primityvieji žmonės kartais šypsodavosi, bet niekada nesijuokdavo iš širdies. Humoras buvo vėlesniosios Adominės rasės palikimas. Šitos ankstyvosios žmogiškosios būtybės nebuvo tokios jautrios skausmui, taip pat ne taip smarkiai reaguodavo į nemalonias situacijas, ne taip, kaip daugelis vėliau besivystančių mirtingųjų. Fontai ir jos tiesioginiams palikuonims vaikų gimdymas nebuvo nei skausmingas, nei sekinantis išbandymas. _ _ _
Per beveik begalinius laimėjimų ir praradimų, prisiderinimų ir persitvarkymų ciklus, visi gyvi organizmai per amžių amžius tai ritasi atgal, tai vystosi į priekį. Tie, kurie pasiekia kosminę vienybę, išlieka, tuo tarpu tie, kurie šito tikslo nepasiekia, nustoja egzistuoti.
Žmogiškųjų rasių reikaluose mes nesusiduriame su tiesioginiu Septynių Pagrindinių Dvasių poveikiu tokiuose pasauliuose, kaip Urantija. Jūs gyvenate betarpiškai veikiami Nebadono Kuriančiosios Dvasios. Nepaisant šito, šitos pačios Pagrindinės Dvasios valdo visų tvarinių proto pagrindines reakcijas, nes jos yra tikrasis šaltinis tų intelektualių ir dvasinių potencialų, kurie buvo specializuoti vietinėse visatose tam, kad veiktų gyvenime tų individų, kurie gyvena laiko ir erdvės evoliuciniuose pasauliuose.
Kosminio proto visuose asmenybės susivienijimuose egzistuoja tokia savybė, kurią būtų galima pavadinti "reagavimu į tikrovę." Būtent šitoji valinių tvarinių visuotinė kosminė dovana gelbsti juos, kad jie netaptų mokslo, filosofijos, ir religijos pateikiamų apriorinių prielaidų bejėgėmis aukomis. Šitas kosminio proto jautrumas tikrovei reaguoja į tam tikrus tikrovės aspektus lygiai taip, kaip energija-materija reaguoja į gravitaciją. Būtų dar teisingiau sakyti, jog šitos viršmaterialios realybės šitaip reaguoja į kosmoso protą. Kosminis protas nuolat reaguoja visatos tikrovės trimis lygiais. Šitie reagavimai yra savaime akivaizdūs aiškiai samprotaujantiems ir giliai mąstantiems protams. Šitie tikrovės lygiai yra tokie: 1. Priežastingumas – fizinių pojūčių tikrovės sfera, mokslinės loginio vienodumo sferos, faktinio ir nefaktinio diferencijavimas, atspindinčios išvados, paremtos kosminiu reagavimu. Tai matematinė nevienodo kosminio vertinimo forma. 2. Pareiga – tikrovės moralės sfera filosofinėje srityje, proto arena, santykinio gėrio ir blogio suvokimas. Tai yra nešališka kosminio skvarbumo forma. 3. Garbinimas – religinio patyrimo tikrovės dvasinė sfera, dieviškosios bičiulystės asmeninis įgyvendinimas, dvasinių vertybių suvokimas, amžinojo išlikimo užtikrinimas, iš Dievo tarnų statuso pakilimas į Dievo sūnų džiaugsmą ir laisvę. Tai yra pati aukščiausia kosminio proto įžvalga, kosminio skvarbumo nuolanki ir garbinanti forma. Šita mokslinė, moralinė, ir dvasinė įžvalga, šitos kosminės reakcijos, yra įgimtos kosminiam protui, kuriuo yra apdovanoti visi valiniai tvariniai. Gyvenimo patyrimas niekada nenustoja vystęs šitų trijų kosminių intuicijų; jos yra sudėtinės dalys svarstančio mąstymo savimonėje. Bet mums liūdna konstatuoti, jog tiek mažai individų Urantijoje patiria malonumą ugdydami šitas drąsias ir nepriklausomo kosminio mąstymo savybes.
Išsiųsta: 18.12.16 22:18. Pavadinimas: Mes Dievą garbi..
Mes Dievą garbiname, pirmiausia, kad jis yra, tada, kad jis yra mumyse, ir pagaliau, kad mes esame jame. Argi keista, jog kosminis protas turėtų savimoningai žinoti apie savo paties šaltinį, Begalinės Dvasios begalinį protą, ir tuo pačiu metu sąmoningai suvokti toli nusidriekiančių visatų fizinę tikrovę, Amžinojo Sūnaus dvasinę tikrovę, ir Visuotinio Tėvo asmenybės tikrovę?
Jėzus ne tiktai apreiškė Dievą žmogui, bet taip pat jis naujai atskleidė žmogų ir sau pačiam, ir kitiems žmonėms. Jėzaus gyvenime jūs žmogų matote geriausią. Šitokiu būdu žmogus tampa taip nuostabiai realus, nes Jėzus savo gyvenime turi tiek daug iš Dievo, o Dievo supratimas-suvokimas yra neatskiriama ir esminė visų žmonių savybė.
Asmenybės tapatumas išlieka, kada išlieka siela; susikalbėjimo su Derintoju dėka; aktyviai talkinant Serafimui; nesavanaudiškai tarnaujant valiai.
Tvarinio asmenybę galima atskirti dėl mirtingojo reaguojančio elgesio dviejų save išreiškiančių ir charakteringų reiškinių: SAVIMONĖS ir su ja susietos santykinės laisvos valios.
Asmenybė yra originalios prigimties unikali dovana, kurios egzistavimas nepriklauso nuo Minties Derintojo padovanojimo ir būna anksčiau už jo padovanojimą.
Savimonę sudaro intelektualus suvokimas, jog asmenybė egzistuoja; ji apima sugebėjimą suvokti kitų asmenybių realumą. Ji pažymi sugebėjimą turėti individualų patyrimą kosminėse realybėse ir su kosminėmis realybėmis, kas prilygsta tapatybės statuso pasiekimui ASMENYBĖS RYŠIUOSE VISATOJE . Savimonė pažymi proto tarnavimo realybės suvokimą ir kūrybinės ir nulemiančios laisvos valios santykinio savarankiškumo supratimą.
Didžiosios visatos kiekvienas segmentas, kiekviena atskira visata ir pasaulis, patiria visų Septynių Pagrindinių Dvasių suvienyto patarimo ir išminties naudą, bet asmeninius bruožus ir atspalvius įgauna tiktai vienos. Ir kiekvienos Pagrindinės Dvasios asmeninė prigimtis visiškai persmelkia ir unikaliai sąlygoja savąją supervisatą. Dėl šitos asmeninės Septynių Pagrindinių Dvasių įtakos kiekvienos protingų būtybių kategorijos kiekvienas tvarinys, už Rojaus ir Havonos ribų, turi kažkurios vienos iš šitų Septynių Rojaus Dvasių protėvinės prigimties individualybę pažymintį būdingą ženklą. Mirtingajam protui sunku labai daug ką suprasti apie Pagrindines Dvasias, nes jų darbas yra taip labai specializuotas, ir vis tik visaapimantis, taip išskirtinai materialus ir tuo pačiu metu taip nuostabiai dvasinis. Šitie visapusiai kosminio proto kūrėjai yra Visatos Energijos Reguliuotojų protėviai, ir yra, patys, milžiniškos ir toli nusidriekusios dvasinio tvarinio kūrinijos aukščiausieji reguliuotojai.
Septintoji Pagrindinė Dvasia. Septintosios supervisatos vadovaujanti Dvasia yra Visuotinio Tėvo, Amžinojo Sūnaus, ir Begalinės Dvasios unikaliai vienodas pavaizdavimas. Septintoji Dvasia, yra toks patarėjas, kuris globoja visas trivienės-kilmės būtybes, taip pat yra patarėjas ir vadovas visiems kylantiesiems piligrimams Havonoje, toms žemoms būtybėms, kurios šlovės rūmus pasiekė Tėvo, Sūnaus, ir Dvasios sujungto veikimo dėka.
Septintoji Pagrindinė Dvasia nėra organiškas Rojaus Trejybės atstovas; bet tai yra žinomas faktas, kad jos asmeninė ir dvasinė prigimtis yra Bendrai Veikiančiojo pavaizdavimas lygiomis proporcijomis trijų begalinių asmenų, kurių Dievybės sąjunga yra Rojaus Trejybė, ir kurių funkcija kaip tokia yra Dievo Aukščiausiojo asmenės ir dvasinės prigimties šaltinis. Dėl to Septintoji Pagrindinė Dvasia atskleidžia asmeninį ir organišką ryšį su besiformuojančio Aukščiausiojo dvasiniu asmeniu. Todėl Pagrindinių Dvasių dangiškosiose tarybose, kada reikia balsuoti dėl Tėvo, Sūnaus, ir Dvasios bendro asmeninio požiūrio ar išreikšti Aukščiausiosios Būtybės dvasinį požiūrį, tada veikia būtent Septintoji Pagrindinė Dvasia.
Šitokiu būdu Septintosios Pagrindinės Dvasios daugiapusės funkcijos aprėpia tokį diapazoną, kuris prasideda Tėvo, Sūnaus, ir Dvasios asmeninės prigimties sujungtu pavaizdavimu, toliau eina per atstovavimą Dievo Aukščiausiojo asmeniniam požiūriui, ir baigiasi Rojaus Trejybės dieviškojo požiūrio atskleidimu. Ir tam tikrais atžvilgiais, šita vadovaujanti Dvasia panašiai išreiškia Galutiniojo ir Aukščiausiojo-Galutiniojo požiūrius.
Tėvo ir Sūnaus įtakos sritys; -idialogijos, propogandos. Dvasia (jos agentūros) tai įgyvendina konkrečiai (jėgos centrai, energijų manipuliuotojai, gyvybės projektuotojai, palaikytojai, aplinkos manipuliuotojai; -tarp kitko –apvaizdos teikėja, kaip ir kylančiųjų tvarinių Dievas –Aukščiausioji Būtybė)
Vietinės Visatos Kuriančioji Dvasia –jos agentūros atlieka viską dėl Sūnaus Kūrėjo planų ir tikslų; -sukurt aplinką, patalpint gyvybę, išugdyt protą; galintį priimti Derintoją, vesti valinę būtybę-asmenybę per morontiją iki pradinio dvasios statuso. Toliau, Supervisatos sferose tai tęsia Pagrindinės Dvasios agentūros. Tarp kitko, paskutinėje sferoje teks suprasti-suvokti savo Pagrindinę Dvasią, lygiai kaip ir kylančiųjų tvarinių Dievą –Aukščiausiąją Būtybę –kitaip niekaip neprisiartinsite prie Rojaus Begalinės Dvasios.
Septynios Pagrindinės Dvasios kolektyviai yra apdovanotos Trečiojo Šaltinio ir Centro aukščiausiomis-galutinėmis savybėmis. Nors kiekviena iš jų šitą dovaną turi individualiai, bet jos iš tikrųjų atskleidžia visagališkumo, buvimo visur, ir visažinumo savybes tiktai kolektyviai. Nė viena iš jų negali šitaip veikti visuotinai; kaip individai ir šitų aukštybės ir galutinybės galių panaudojime kiekviena asmeniškai yra apribota tiesioginės priežiūros visata.
Visatų visatai Rojaus Tėvas kalba tiktai per savo Sūnų, tuo tarpu jis ir Sūnus kartu veikia tiktai per Begalinę Dvasią. Už Rojaus ir Havonos ribų Begalinė Dvasia kalba tiktai Septynių Pagrindinių Dvasių balsais.
Begalinė Dvasia asmeninio buvimo poveikį paskleidžia tarp Rojaus-Havonos sistemos ribų; kitur jos asmeninis dvasinis buvimas yra paskleidžiamas vienos iš ir per vieną iš Septynių Pagrindinių Dvasių. Dėl to iš tiesų Trečiojo Šaltinio ir Centro dvasinį buvimą supervisatoje bet kuriame pasaulyje ar bet kuriame individe sąlygoja tą kūrinijos segmentą prižiūrinčios Pagrindinės Dvasios unikali prigimtis. Ir atvirkščiai, dvasinės jėgos ir intelekto sujungtos linijos eina į vidų į Dievybės Trečiąjį Asmenį per Septynias Pagrindines Dvasias.
dieviškosios tvarkos baigiamaisiais amžiais, visuomenė pradeda grįžti prie paprastesnių gyvenimo formų. Besivystančios civilizacijos sudėtinga prigimtis išsisemia, ir mirtingieji mokosi gyventi daug natūraliau ir veiksmingiau. Ir šitoji tendencija vis stiprėja kiekvienoje vėlesnėje epochoje. Tai meno, muzikos, ir aukštojo mokslo suklestėjimo amžius.
Išsiųsta: 25.02.19 10:18. Pavadinimas: Iki spausdinto ž..
Iki spausdinto žodžio atsiradimo, vystymasis buvo santykinai lėtas, kadangi nauja karta negalėjo taip greitai pasinaudoti savo pirmtakų pasiekimais. Bet dabar žmogiškoji visuomenė neria į priekį, veikiama visų amžių sukauptos jėgos greičiu.
Aukštai išvystytos civilizacijos gimsta išmintingai tarpusavyje susiejant materialų turtą, intelektualų didingumą, morales vertybes, visuomeninį protingumą, ir kosminę įžvalgą.
Iš pradžių gyvenimas buvo kova dėl egzistencijos; dabar jis yra kova dėl pragyvenimo standarto; vėliau jis bus kova dėl mąstymo kokybės.
Jūsų meilės jausmas kaip vidurių skausmas; rezultatas tas pat- tryda. Tikras jausmas generuoja veikas, jūs generuojat iliuzijas. Susireikšminusi mažytė grupelė "gyvoji iliuzija".
Duali tikrovė (kūrinija): materialumo šaltinis ir centras Rojaus Sala, ir Pirmasis Šaltinis ir Centras (Tėvas) -Dvasinis Šaltinis, išsidalinęs į Sūnų ir Dvsią pagal funkcijas-veiklas sukūręs sau lygias asmenybes, tuom išvaduodamas Save iš galios ir didybės vienišumo -tapdamas triviene vienybe (Trejybe); ir taip -keturi baziniai absoliutai: 1 Tėvas, 2 Sūnus, 3 Dvasia, 4 Centrinė Rojaus Sala. Papildomi-gretutiniai absoliutai: 5 Dievybės, 6 Beribis, 7 Visuotinis. Septynioms Supervisatoms pasiekus Šviesos ir Gyvenimo amžių, Aukščiausioji Būtybė taps absoliutu; ar aštuntu, ar susilies su 5, 6, ar 7-intu.
Dvasinės asmenybės -Aukščiausiojo savybės yra neatskiremos nuo Visagalio jėgos išimtinių teisių, o juos abu papildo Aukščiausiojo proto nežinomas potencialas. Aukščiausioji Būtybė yra ne tik dvasia, bet ir protas, ir jėga, ir patirtis .
Modelis ir asmenybė yra Pirmojo Šaltinio ir centro du didieji pasireiškimai (Dievo Aukščiausiojo raiškos ir augimo sritys); jėga-modelis ir šis mylintis asmuo yra viena ir ta pati visuotinė tikrovė; Rojaus Sala ir Amžinasis Sūnus yra lygiaverčiai, bet diametraliai priešingi Visuotinio Tėvo-Jėgos prigimties atskleidimai. Energija modeliuojama pagal Rojaus modelį, bet už visos šitos nenutrūkstamos manipuliacijos yra Tėvo-Sūnaus buvimas,kurių sąjunga pirmiausiai sužadino Rojaus modelį, atsirandant Havonai, kartu su Bendrai Veikiančiojo gimimu. Religiniame patyrime tvariniai užmezga ryšį su Dievu, kuris yra meilė, bet tokia dvasinė įžvalga niekada neturi užtemdyti šio modelio-Rojaus, visatos realybės protingo suvokimo. Mirtingas žmogus žengia per besiplečiančių horizontų ir augančių sampratų didį amžių Urantijoje, ir jo kosminė filosofija turi vystytis greičiau, kad neatsiliktų nuo žmogiškosios minties intelektualios arenos išsiplėtimo. Plečiantis kosminei sąmonei, jis suvokia sąsajas tarp materialaus mokslo, intelektualios filosofijos, ir dvasinės įžvalgos. Nepriklausomai nuo dvasinių vertybių išlikimo suvokimo, žmogus amžinai turi atsižvelgti į jėgos, energijos, ir įtampos matematiką, ir ikimatematiką.
Išsiųsta: 02.06.19 09:12. Pavadinimas: Visada atsiminkite, ..
Visada atsiminkite, jog tai, kaip Visuotinį Tėvą suvokia žmogus, yra asmeninis patyrimas (suvokimo supratimo vaizduotės: -įžvalga, samprata). Dievą, kaip savo dvasinį tėvvą galima suvokti jums ir visiems kitiems mirtingiesiems; bet jūsų patirtinė garbinimo samprata apie Visuotinį Tėvą visada bus mažesnė už jūsų filosofinį šio Pirmojo Šaltinio ir Centro, šio AŠ ESU begalybės postulatą.
Rojaus Trejybė yra reali esybė -ne asmenybė, bet, nepaisant šito, tikra ir absoliuti realybė; ne asmenybė, bet vistiek suderinama su kartu egzistuojančiomis asmenybėmis -Tėvo, Sūnaus, ir Dvasios asmenybėmis. Trejybė yra viršvisuminės Dievybės realybė, atsirandanti iš tų trijų Rojaus Dievybių susijungimo. Trejybės savybės, bruožai ir funkcijos nėra šių trijų Rojaus Dievybių požymių paprasta suma; Trejybės funkcijos yra kažkas unikalaus, orginalaus, ir ne iki galo nuspėjama iš Tėvo, Sūnaus, ir Dvasios savybių savitumo.
Išsiųsta: 20.01.20 00:00. Pavadinimas: pirmiausia žino..
pirmiausia žinokime (kaip daugybos lentelę), kad Visuotinis Tėvas –BEGALINYSIS Aukščiausioji Būtybė –dabar Visagalis, bus GALUTINYSIS, dar vėliau Absoliutas. Dabar esanti Didžioji Visata bus Pagrindinė Visata, dar vėliau NESIBAIGENTI (siekianti BEGALINIO plėtimosi).
DIEVYBĖ –Rojaus lygmens būtybė veikianti-funkcionuojanti kartu su kita, kitomis tokio lygio būtybėmis, kurių grupė -Dievybė-Dievybės.
DIEVIŠKUMAS yra charakteringa, suvienijanti, ir koordinuojanti Dievybės savybė. Dieviškumas tvariniams yra suprantamas kaip tiesa, grožis, ir gėris; asmenybėje abipusiškai yra suderintas kaip meilė, gailestingumas, ir tarnystė; neasmeniais lygiais yra atskleidžiamas kaip teisingumas, galia, ir suverenumas.
Sutrejybinimas –sukūrimas, -sukurto ar ir ištobulinto, ištobulėjusio “apkabinimas” perkeitimas -papildomas suteikimas savybių galių, kurios kitaip neįmanoma-negalima pasiekti; paprastai tai Visuotinio Tėvo papildanti dovana įgalinanti labiau priartėti prie Pirmojo Šaltinio ir Centro: savo supratimu, suvokimu, pajautimu, betarpiškumu…
Išsiųsta: 21.01.20 20:49. Pavadinimas: Na taip, kaip visad..
Na taip, kaip visada, vien citatos iš Urantijos knygos. O kur jūsų asmeninė patiris, kur jūsų asmeninis požiūris į esamą laiką. Juk tik dabar, tik šiandieną teka visų svarbiusia tavo gyvenime...
erdvė parodo statusą, laikas išvis bereikšmis; jo turinys turi svorį -kiek jūs atliepiat, kiek reaguojat Derintojo iniciatyvoms. Laikas -prostitutė siųlanti begelę beverčių galimybių, trumpalaikių vertybių; kur tavo patirtis, požiūris į Dokumentų aiškiniomus; gal turi savo aiškinimą? P.S. Svarbiausia bus kada pasieksi susiliejimą, dvasios statusą Šiandiena tik ėjimas per gyvenimo labirintų chaosą -iliuzinį džiaugsmą, visišką nesaugumą, aplinkybių įveikimą, vienadienį patikimumą...
Išsiųsta: 23.01.20 11:40. Pavadinimas: Nors žmogaus dv..
Nors žmogaus dvasinė (asmenė) prigimtis garbinimo patyrime veržiasi aukštyn pas Tėvą, kuris yra begalinis, bet žmogaus intelektualaus (protinio) suvokimo potencialą maksimaliai išeikvoja maksimali samprata (idėja-vaizduotė-mąstymas) apie Aukščiausiąją Būtybę. Už Aukščiausiojo ribų, sampratos vis didesne dalimi yra vardai; vis mažesniu laipsniu jos yra tikrieji realybės įvardijimai; vis daugiau ir daugiau jos iš tikrųjų tampa tvarinio ribinio supratimo projekcija į tai, kas yra viršribinis. [1262] Kitaip sakant, Aukščiausiasis yra tai, kas, ir per ką mirtingasis sėkmingai (aiškiai) supranta dvasinių ir materialių realybių procesus (dinamikas), potencijas (statusus). Kitaip sakant, kuo toliau nuo Centrinės Salos (Rojaus) ir Absoliučių Dievybių (Trejybės), tuo labia pasireiškia Aukščiausiojo administruojantis (sintezuojantis manipuliuojantis reguliuojantis) buvimas. “Jis yra nepakeičiamas evoliucinio patyrimo koncentruotojas, susumuotojas, ir įrėmintojas, veiksmingai suvienijantis tikrovės pasekmes (sėkmingus pasiekimus kylančiųjų, ir rezultatyves pasekmes besileidžiančiųjų) savo Dievybės prigimtyje.”
“Aukščiausiojo augimas yra įtrauktas į Dievybės Absoliutą, Beribį Absoliutą, ir Visuotinį Absoliutą. Ir šita sintezuojanti ir vienijanti Dievybė – Dievas Aukščiausiasis – yra įasmeninimas to ribinio šešėlio, kurį Rojaus Tėvo, Pirmojo Šaltinio ir Centro, neištiriamos prigimties begalinė vienybė meta per visą didžiąją visatą.” Tai, taip pat reiškia, kad, kuo toliau erdvėje ir laike, tuo labiau Aukščiausiasis meta šešėlį ant Centrinių Absoliučių Dievybių primityvių pirminių tvarinių (tokių kaip žmogus –homo sapiens) protuose, kai sąmonėje gyvas tikėjimas nesuprantamais-iliuziniais reiškiniais.
Žinios be supratimo –davatkiškumas (savanoriška silpnaprotystė) Supratimas -žinių (informacijos) išrūšiuotojas.
ESU –esmė, prasmė, vertybė nesusieta nei su laiku, nei su erdve BUNU –tikslo, veiksmo, pastangų (padidinto darbštumo neįstengiant pasiekti) pasireiškimas laike ir erdvėje
“Kaip mirtingieji ir morontiniai kylantieji, jūs Dievą vis didesniu laipsniu suvokiate Dievo Septinkarčio tarnavimo dėka. Havonos dėka jūs atrasite Dievą Aukščiausiąjį. Rojuje jūs surasite jį kaip asmenį, o tada kaip užbaigtieji jūs neužilgo pamėginsite jį pažinti kaip Galutinįjį. Būnant užbaigtaisiais, atrodytų tėra tik vienas kelias, kurio reikėtų laikytis po to, kada būna pasiektas Galutinysis, ir tai būtų siekis pradėti ieškoti Absoliuto. Nė vienam užbaigtajam netrukdys netikrumai dėl Dievybės Absoliuto pasiekimo, kadangi pakilęs į aukščiausiojo ir galutiniojo lygį, jis susitiko su Dievu Tėvu. Tokie užbaigtieji be abejonės tikės, kad net jeigu jiems ir pasisektų atrasti Dievą Absoliutą, tuomet jie tiktai atrastų tą patį Dievą, Rojaus Tėvą, pasireiškiantį dar labiau beveik begaliniame ir visuotiniame lygiuose. Neabejotinai Dievo pasiekimas absoliute atskleistų visatų Pirminį Protėvį, o taip pat ir asmenybių Baigiamąjį Tėvą.” -----------------------Vertas dėmesio pastebėjimas –į ką besigilintumėt besistengdamiesi suprast, suvokti, įsivaizduoti; už visa ko surasite būtent Rojaus Tėvą –Pirmąjį Šaltinį ir Centrą. Trejybė –Pirmojo “drektorių taryba” –Visi lygūs, bet Kiekvienas žinantis savo administravimo sritį (grybšnį). “Kada žmogus suvokia, jog Visuotinis Tėvas yra jo partneris amžinajame žengime į priekį, kada jis susilieja su viduje gyvenančiu Tėvo buvimu, tada jis yra sutraukęs, dvasioje, laiko pančius ir jau yra pradėjęs žengimo į priekį amžinybės kelionę ieškodamas Visuotinio Tėvo.” “Visoje visatoje yra tiktai viena Priežastis be priežasties. Visos kitos priežastys yra kilusios iš šito vieno Pirmojo Didžiojo Šaltinio ir Centro..” “Žmogus negali rinktis to, kas pranoksta pasirinkimo diapazoną… jis gali pasirinkti pradėti kilimo kelionę visatoje, bet tai yra dėl to, kad žmogaus pasirinkimo ir dieviškoji valia ties šituo tašku sutampa.”
Jeigu Dievas Aukščiausiasis kada nors pradės tiesiogiai valdyti laiko ir erdvės visatas, tada, mes esame įsitikinę, jog tokia Dievybės administracija veiks esant Galutiniojo viršvaldymui. Tokiu atveju Dievas Galutinysis laiko visatoms pradėtų pasireikšti kaip transcendentinis Visagalis (užRojinis Visuotinis Tėvas –paprasčiau, suprantamiau pasireiškiantis “Rojaus Tėvas” laiko visatų kylantiesiems), kuris vykdytų viršlaiko ir pranoktos erdvės viršvaldymą, kas susiję su Visagalio Aukščiausiojo administravimo funkcijomis. [1297] Aukščiausiosios Būtybės asmenybę tikrai bus galima pasiekti tam tikroje konkrečioje [1293] vietoje, nors jo Dievybės buvimas tuo pačiu metu visur toliau persmelks visatų visatą. Koks bus to amžiaus supervisatos piliečių ryšys su Aukščiausiuoju, mes nežinome, bet tai gali būti kažkas panašaus į tai, koks yra dabartinis ryšys tarp Havonos vietinių gyventojų ir Rojaus Trejybės
Išsiųsta: 25.01.20 00:00. Pavadinimas: Tai va, Daiva. Dom&#..
Tai va, Daiva. Domėtis Aukščiausiuoju, -reiškia matyti mirtingojo prigimtį, likimą (paveldėtą) ir nulemtą likimą (Derintojo kruopščiai suformuluotą –Dievo valią), mechanizmus, metodus, kuriuos sąmoningai ar nesąmoningai realizuojame. Aukščiausiąjai Būtybei pasiekus Galutiniojo statusą (Didžiąjai Visatai įsitvirtinus Šviesoje ir Ramybėje), Jo vardus vadinsis “Galutinė“ Trejybė, kuri bus aktuali Pagrindinėje Visatoje, apimsenčioje dabar besiformuojančius keturius išorinius žiedus. Gi Aukščiausiąjai Būtybei pasiekus Absoliuto statusą; kas sutaps su Nesibaigenčios Visatos funkcionavimo pradžia; vėlgi antroji post-Havonos trejybė neš Jo vardo “Absoliuti“ Trejybė.
“Dievas Aukščiausiasis, nors yra kilęs iš Trejybės, bet evoliuciniams tvariniams kaip galios asmenybė pasireiškia tiktai per Dievo Septinkarčio pirmųjų trijų lygių koordinuotą veikimą. Ir šitos Dievo Septinkarčio pirmųjų trijų lygių būtybės yra Visagalio Aukščiausiojo galios pati ta prigimtis ir pats tas šaltinis; dėl to jos visą laiką turi lydėti ir paremti jo administracinius aktus.“
Ir kas įdomu, kad ir ateities visatose Rojaus Mykolai ir Kurenčios Dvasios taip pat transformuosis ir veiks kartu tiek su Aukščiausiuoju Galutiniuoju, tiek su Aukščiausiuoju Absoliutu.
“ Žmogaus siekis Rojaus tobulumo, jo pastangos pažinti Dievą, gyvame kosmose sukuria tikrą dieviškumo įtampą, kurią gali pašalinti tiktai nemirtingos sielos evoliucija; būtent tai ir atsitinka atskiro mirtingojo tvarinio patyrime. Tačiau kada didžiojoje visatoje visi tvariniai ir visi Kūrėjai lygiai taip stengiasi pažinti Dievą ir pasiekti dieviškąjį tobulumą, tada sukuriama didžiulė kosminė įtampa, kurią gali panaikinti tiktai visagalės galios didinga sintezė su visų tvarinių besivystančio Dievo, Aukščiausiosios Būtybės, dvasiniu asmeniu.“ [1277]
[Parengė Galingasis Žinianešys, laikinai gyvenantis Urantijoje.]
Visos datos formate GMT
2 val. Šaukimų šiandien: 1
Teisė: šypsenėlės taip, paveikslėliai taip, šriftai taip, balsavimas ne
avatarai taip, Nuorodų auto pakeitimas įjung, demonstracija išjun, taisyti ne
bet, kad jis įtikėjo, būtent į t i k ė j o versdamas knygą, tai faktas, nes iki tol b u v o n e t i k i n t i s !!! Įtikima tik kartą, todėl man nesuprantamas jo amžinas kvietimas "plėsti" tai, kas jau kartą įvyko. Jei įsimyli iš pirmo žvilgsnio vos ne iki sąmonės netekimo 
tai ar galvoji apie meilės plėtimą, nebent su laiku apie jos išsaugojimą. 
- dalyvis dabar forume