Na ką gi padarysi , jeigu JĖZUS KRISTUS mums paliko meilės priesaiką sakydamas , kad TĖVAS danguje pirma pamilo pasaulį ir trokšta , kad tas pasaulis nepražūtų .
Aišku čia žmogaus protelis gali visaip išsidirbinėti ir kurti savo nuosavas kūrybas , tačiau dvasingumo kelias yra kūrybiškos meilės kelias šlovinant ir garbinant dangiškąjį TĖVĄ visu protu , visa širdimi ir visa savo siela , kitaip tariant žmogaus protas nuolatos turi spinduliuoti MEILĘ Dievui Tėvui ir savo artimui , o sąvoka ,,artimui '' yra tokia kiek tai leidžia suprasti kiekvieno protas , kas tas artimas ar tolimas yra .
Žodžiu ,,meilė'' , egoistiškai manipuliuojama ir daugeliu atveju jis yra pateikiamas tik per savo subjektyvią jausmų prizmę , tuo tarpu JĖZUS KRISTUS atstovaujantis savo TĖVĄ , šiame žodyje matė viso pasaulio kūrimą , visų visatų kūrimą ir žmogaus - gyvulio evoliucinis tapsmas dangiškojo TĖVO sūnumi .
Šviesus protas visur reikalingas , tik leiskime jame apsigyventi MEILEI , nes be jos nebus nei gyvenimo prasmės , nei intelektualios , nei dvasinės kūrybos .
Na ką gi padarysi , jeigu JĖZUS KRISTUS mums paliko meilės priesaiką sakydamas , kad TĖVAS danguje pirma pamilo pasaulį ir trokšta , kad tas pasaulis nepražūtų .
Aišku čia žmogaus protelis gali visaip išsidirbinėti ir kurti savo nuosavas kūrybas , tačiau dvasingumo kelias yra kūrybiškos meilės kelias šlovinant ir garbinant dangiškąjį TĖVĄ visu protu , visa širdimi ir visa savo siela , kitaip tariant žmogaus protas nuolatos turi spinduliuoti MEILĘ Dievui Tėvui ir savo artimui , o sąvoka ,,artimui '' yra tokia kiek tai leidžia suprasti kiekvieno protas , kas tas artimas ar tolimas yra .
Žodžiu ,,meilė'' , egoistiškai manipuliuojama ir daugeliu atveju jis yra pateikiamas tik per savo subjektyvią jausmų prizmę , tuo tarpu JĖZUS KRISTUS atstovaujantis savo TĖVĄ , šiame žodyje matė viso pasaulio kūrimą , visų visatų kūrimą ir žmogaus - gyvulio evoliucinis tapsmas dangiškojo TĖVO sūnumi .
Šviesus protas visur reikalingas , tik leiskime jame apsigyventi MEILEI , nes be jos nebus nei gyvenimo prasmės , nei intelektualios , nei dvasinės kūrybos .
Išsiųsta: 10.10.15 22:58. Pavadinimas: Jėzaus mokymuos..
Jėzaus mokymuos universalumo maža. Tai bandymas patraukt už ausų ano laikmečio žmones. Patraukti mąstymą, matymą. Pateikiami, kiek įmanoma, paprastesni-lengvesni metodai-pavyzdžiai, kad, kaip norįs persiristi per amžinybės slenkstį, o jau ten; morontija pasirūpins toliasniu tempimu už ausų. Jėzaus mokymai universalūs tik ano laikmečio fone. 2000 metams pabandyk užbraukti brūkšnį, ir įvertinti-susumuoti kiek gi prispinduliuota, ko gi prispinduliuota, ir, kokios gi to spinduliavimo pasekmės. Gerai kad esi jautrus žodžiui, pasiduodi užburiamas. Samoningi, protaujantys, kritiškai analizuojantys burtais nesinaudoja. Senos žinios priklauso “retro“ stiliui. Gražus paveldas. Pakalbėjau labai “piano“,nors tavo rašliava prašosi “forte“. Emili Valkiūnai, užsikonservavai 2000 metų sultyse
Prisiminiau tavo brolį Respublikonų partijos Pirmininką, Valdiamarą Valkiūną; kuris nesugeba greitai suformuluot tekstą, atspindintį mintis; -gal būt ir greitai mąstyt nesugeba. Šią savybę turi ir Pats; tad taip gausiai kliaujiesi rašytiniais šaltiniais; -gaila pasenusiais-
Dvasingumo ir išminties stoką TAMSTELE užpildai dvikojo gyvulio kvaliojimais . Linkiu sėkmės tavo ,,kūrybiniame'' kelyje . Kas čia TAMSTELEI užplaukė ? Kokios gyvenimo negandos jums protelį sumaišė ? Prie ko čia tos iš konteksto ištrauktos pavardės ir vardai ? Viskas ką jūs čia bandote šmeižti yra nedraugiška ir amoralu .
Išsiųsta: 12.10.15 20:18. Pavadinimas: Net tiesa, grož..
Net tiesa, grožis, ir gėris – žmogaus intelektualus požiūris į proto, materijos, ir dvasios visatą – turi būti apjungti į vieną suvienytą sampratą apie dieviškąjį ir aukščiausiąjį idealą. Tiek, kiek mirtingojo asmenybė žmogiškąjį patyrimą suvienija su materija, protu, ir dvasia, tiek iš tiesų šitas dieviškasis ir aukščiausiasis idealas tampa galios dėka suvienytas Aukštybėje, o tada būna įasmenintas kaip tėviškosios meilės Dievas.
Šitos prasmingos dieviškumo tikrovės vertybės yra susiliejusios į Tėvo ryšį su kiekvienu asmeniu tvariniu kaip dieviškoji meilė.
Ribiniam žmogui tiesa, grožis, ir gėris sudaro dieviškosios tikrovės visą atskleidimą. Kada šitas kupinas meilės Dievybės suvokimas yra dvasiškai išreiškiamas Dievą suvokiančiųjų mirtingųjų gyvenime, tada būna duodami dieviškumo vaisiai: intelektuali ramybė, visuomeninė pažanga, moralinis pasitenkinimas, dvasinis džiaugsmas, ir kosminė išmintis.
Išsiųsta: 12.10.15 20:40. Pavadinimas: Prisiminiau TV laid&..
Prisiminiau TV laidą, rodos po merų rinkimų. Pakartojau tai ką laidos dalyviai kalbėjo. Kaip ne kaip, viešas asmuo. Emili, pripildei URANTIJOS KNYGOS tinklapį visokiausiu šlamštu, o tai NEGRAŽU, NETEISINGA, NEGERAI.
tikėjimas-religija į žmonių gyvenimą atėjo natūraliai. Į žaibo galią tikėjo iš širdies, žalčio bijojo iš širdies. Tikėjimas užgimdavo pačiose žmogaus-gyvulio gelmėse. Į išorę išsiliedavo religiniu nuoširdumu. Vidus buvo labai švarus, labai tikras, nors tikėjimo-garbinimo objektas buvo netiesa. Kiekvienas apreiškimas yra lūžio linija. Daugeliui nemaloni tuom, kad tenka pripažinti, jog, tikras tikėjimas statomas ant netikrų pamatų, netikrų idėjų, netikrų vertybių (dalinai). Ir subrendes individas šiaušiasi kaip mažas vaikas; nenorėdamas atsisakyti savo įprastų žaislų, idėjų, vertybių, praktikų; nenorėdamas priimti PAGERINTOS TIESOS; TOM SAVE PALIKDAMAS JAUKIOJE ILIUZIJOJE
Išsiųsta: 13.10.15 16:33. Pavadinimas: tiek tikėjimas,..
tiek tikėjimas, tiek garbinimas kaip metodas-priemoė priimama-užskaitoma kosmose-amžinybėje. Tačiau jo turinys užskaitomas tik atatinkamo lygio planetoje.
norit, nenorit –ne ši karta, tai kita karta, -ne šiame gyvenime, tai kitame tikėjimo-garbinimo turinį turėsit atnaujinti, papildyti, perkeisti
Nelabai suprantu ko tu sieki / Nuo asmeniškų priekabiavimų metiesi link Urantijos knygos citatų ir vėl grįžti prie savo ,,super asmeniškų išmąstymų '' , o tada .... ? Ką tada , vėl prie asmenybės priekabiavimų ?
Žmogau mielas , čia tau ne e-mailas , čia FORUMAS , viešas forumas ir esi visų matomas visame savo proto nuogume . Tikrai nesuprantu ko tu sieki ? Ar tu sieki normalių diskusijų ar savo klajojimais nori išreikšti save , kaip ,,super originalą '' ?
Aš galėčiau visai nekreipti dėmesio į tave , tačiau matau kad tu skęsti , tai laikykis nors už pienės pūko . Jeigu turi savyje tikėjimo nors kaip garstyčios grūdelis , pakrutink neuronus ir pajausi , kad stovi ant akmens .
O dėl pasenusių mano informacijos šaltinių tai žinok vieną , kas laiko yra patikrinta ir nušlifuota , tas brangakmenis tikrai yra tikras ir vertingas , nes tik laikas ir dar kartą laikas patikrina visos informacijos vertingumą ir ilgaamžiškumą , ir sudėlioja visus taškus ant ,, į '' .
Jėzaus mokymai universalūs tik ano laikmečio fone.
Prastas studentas. Dokumentai rašo kitaip
citata:
Religijai tikrai reikia naujų lyderių, dvasingų vyrų ir moterų, kurie išdrįs pasikliauti vien tiktai Jėzumi ir jo neprilygstamais mokymais. Jeigu krikščionybė toliau ignoruos savo dvasinę misiją, tuo tarpu ir toliau užsiiminės visuomeninėmis ir materialiomis problemomis, tuomet dvasinis renesansas turi laukti, kada ateis šitie naujieji Jėzaus religijos mokytojai, kurie bus išimtinai atsidavę žmonių dvasiniam atgimimui. Ir tuomet iš tiesų šitos iš dvasios gimusios sielos greitai suteiks tą vadovavimą ir įkvėpimą, reikalingą visuomeniniam, moraliniam, ekonominiam, ir politiniam pasaulio pertvarkymui.
Emilis gana teisingai įspėjo Vėją, nes meilė tikrai nepasireiškia nei per užgauliojimus, nei per kito asmens niekinimą. Pasaulyje, o ypač Lietuvoje, tiek mažai žmonių, kurie iš viso skaito Urantijos Knygą, tad toks elgesys bet kokiam Urantijos Knygos skaitytojui yra visiškai nepateisinamas. Tik Emilis galėjo pacituoti ištrauką ne iš Biblijos, o iš Urantijos Knygos
citata:
Jūs esate siunčiami žmones gelbėti, ne juos teisti. Savo žemiškojo gyvenimo pabaigoje, jūs visi tikėsitės gailestingumo; dėl to aš reikalauju iš jūsų, kad per visą savo mirtingojo gyvenimą gailestingumą rodytumėte visiems savo sielos broliams materialiame kūne. Nedarykite klaidos, mėgindami iš savo brolio akies ištraukti krislą, kai jūsų pačių akyje yra rąstas. Iš pradžių išėmę rąstą iš savo paties akies, jūs galėsite geriau matyti, kad ištrauktumėte krislą ir iš savo brolio akies.
išlindo barsukas iš urvo. Jūsų kruopščios pastangos -nevykęs refleksas –šiandieninio sinhedrino reakcija –bejėgiškumas Dokumentų akivaizdoje. Nepritampat prie laikmečio –esat patys sau su savo senienom –beviltioškai sukaustyti viščiukai savame kiaute. Nelaukit Velykų, daužykit savo kiaušus. Išlaisvinkit save... https://www.youtube.com/watch?v=XjzqWnAgzEk
Išsiųsta: 05.12.15 12:12. Pavadinimas: Algirdai, ne apie &#..
Algirdai, ne apie šiandieninį sanhedriną rašinėk, o bent truputį pamąstyk. Negi nori būti ne asmenybe, o tik Aukščiausiosios Būtybės dalimi, negi nori. kad tavo turimas talentas nevirstų į asmenybę. Dokumentai geriausiai atsiskleidžia Jų visumos suvokime, o tam yra svarbu ir tai, ką tu mąstai, ir tai, ką aš mąstau, ir tai, ką mąsto kiti. Žmogus, taikantis kitam kažkokias klišes ir taip neskoningai kitus pavadindamas yra viso labo žemos kultūros, su dvasingumu neturi nieko bendro. Gimimas iš dvasios yra būtinoji asmenybės išlikimo sąlyga. To mokė Jėzus Nikodemą, kuris gimė iš dvasios tik vėliau
citata:
Jėzus atsakė Nikodemui: “Tikrai, tikrai aš sakau tau, Nikodemai, tiktai toks žmogus, kuris yra gimęs iš aukščiau, gali pamatyti Dievo karalystę.” Tada Nikodemas atsakė: “Bet, kaip gi žmogus gali gimti vėl, kada jis yra senas? Jis negali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias tam, kad gimtų.” Jėzus sakė:” Nepaisant šito, aš tau pareiškiu, tiktai toks žmogus, kuris gimsta iš dvasios, gali įeiti į Dievo karalystę. Tas, kas yra gimęs iš materialaus kūno, yra materialus kūnas, o tas, kas yra gimęs iš dvasios, yra dvasia.
Dokumentai vėliau pateikia ir gimusio iš dvasios asmens požymius
citata:
Išgelbėjimas yra Dievo nemokama dovana, bet tie, kurie yra gimę iš dvasios, nedelsiant pradės duoti šios dvasios vaisius su meile tarnaudami savo bičiuliams tvariniams. O šios dieviškosios dvasios vaisiai, kuriuos duoda iš dvasios gimusiųjų ir Dievą pažįstančiųjų gyvenimas, yra tokie: kupina meilės tarnystė, nesavanaudiškas pasišventimas, drąsi ištikimybė, nuoširdus dorumas, apšviestas sąžiningumas, nemirštanti viltis, pasikliaujantis pasitikėjimas kitu, gailestingas tarnavimas, nepaliaujamas gerumas, atleidžiantis pakantumas, ir nuolatinė ramybė. Jeigu išpažįstantys tikintieji savo gyvenime neveda tokių dieviškosios dvasios vaisių, tai jie yra negyvi; Tiesos Dvasios juose nėra; jie yra gyvo vynuogmedžio nenaudingos šakos ir greitai jos bus nugenėtos.
Išsiųsta: 06.12.15 18:32. Pavadinimas: „gimęs iš ..
„gimęs iš dvasios“ –tik vaizdingas pasakymas, priedo dviejų tūkstančių metų senumo. Išlendi į tinklapį ką nors apgraužti kaip bebriukas, kaip dvasinė kandis.
Smėlio dykumų peizaže, baimės ir netikrumo kaustomai tautai Jėzus žinojo ką kalbėti.
Buvo toks Linas, netvarkingo proto, stengėsi kovoti prieš Dokumentus, netvarkingai. Buvo pora moterėlių pagalius į ratus kaišiojusių Emilis bando kovoti intelektualiai Pasirodai kaip koks partizanas –dvasinės laisvės priešas Uolių ribotų vidutinybių visatai taip pat rekalinga turėti Tavo veikloje yra šiektiek profesionalaus žvalgybininko, šiek tiek saugumiečio, bet idiologinio klastotojo tavyje daugiausiai, pavargusiam apsnūdusiam protui gali pasirodyti kad esi nuoširdus tiesos ieškotojas –niekingas blefuotojas Tinklapis paminklas katalikiškos-krikščioniškos idialogijos triumfui prieš Dokumentus. Blefas. Iliuzija. Saviapgaulė reikalinga jums patiems. Nepilnavertiškumo žestas stengiantis įtikinti kitus. Kažkoks koktus tarpinės padėties reiškinys pats nepastebi kad apibendrinta tavo rašliavos konsepcija –su minuso ženklu; –falsifikuoti –klaidinti –durninti nei tu savo citatom nušvieti šiandieninio gyvenimo panoramą, nei savo pasisakymais atskleidi Dokumentų šviesą; -vien davatkiškas susivaržymas, vien sukaustytas protas. Kartkartėmis prisimink; tavo idialogijos studentų kas metai vis mažiau ir mažiau.
Išsiųsta: 06.12.15 18:50. Pavadinimas: O AŠ MA..
O AŠ MANAU , KAD TŲ STUDENTŲ VIS DAUGĖJA , O SU DOKUMENTAIS VISKAS TVARKOJE , JIE YRA IR TEGU ŽMONĖS SKAITO , O ŠTAI MANO NUOMONĖ YRA MANO INDIVIDUALI NUOMONĖ IR TAI YRA MANO INDIVIDUALYBĖ . AR PATINKU KAM NORS AR NEPATINKU , ČIA AŠ NIEKO NEGALIU PAKEISTI . VISI TURI SAVO PROTĄ IR SAVO NUOMONĘ . REIKŠKITĖS , KALBĖKITĖS PONAI IR PONIOS , VĖJAI IR KATĖS , VISOMIS KALBOMIS IR VISOKIAIS KEIKSMAŽODŽIAIS AR BURTAŽODŽIAIS , IR TAI YRA JŪSŲ ASMENINIS PASIRINKIMAS , IR JŪSŲ ASMENINIS IŠSIREIŠKIMAS , KURIEMS , AŠ TAIP PAT , NETURIU IR NEGALIU TURĖTI JOKIOS ĮTAKOS .
REIKALINGAS TAIKUS SAMBŪVIS , O NE KONFRONTACIJA . KAIP TU VĖJAU AR KATE , GYVENSI MORONTINIUOSE PASAULIUOSE , KURIUOSE SUTIKSI VISAI KITONIŠKĄ PROTO IR SIELOS SINTEZĘ ?
Niekaip negaliu suprasti, kodėl klaidamokytojai mano, kad patekti į morontinius pasaulius yra beveik vieni niekai. Tiek Algimantas aname forume, tiek jo nedraugas Algirdas (Vėjo ir Katės pavidale) beveik užgarantuoja kitus, kad prisikėlimas morontiniuose pasauliuose yra visuotinis. Tai tikras Liuciferio maišto ir jo mokymų propagavimas
citata:
Jis aiškino, jog nemirtingumas nuo sistemos asmenybių yra neatskiriamas, jog prisikėlimas yra natūralus ir automatinis, ir jog visos būtybės gyventų amžinai, jeigu ne Dienų Senųjų nuosprendžių įvykdytojų savavališki ir neteisingi veiksmai.
Kaligastija iš tiesų vis dar gyvas. To dar betrūko, kad dvasines tiesas skleistų nepakantūs kitų žmonių dergėjai ir nekentėjai. Kaligastija tikrai dėl to trina rankomis. Jo gyvavimas priklauso nuo to, kada visuotinė taika ir ramybė įsivyraus šiame pasaulyje. Tad Kaligastijai labai yra naudingi tokie save apgavę raini vėjai ar save per daug įsimylėję pamokslininkai - kuo daugiau sumaišties kitų žmonių protuose, tuo Kaligastiaji geriau. Aš vis tik sugrįšiu prie Jėzaus perspėjimų, kad Liucifriškos tiesos nepradėtų dominuoti forume, kuris yra skirtas nuostabiems Urantijos dokumentams
citata:
vienas iš fariziejų, kuris tikėjo į jį, paklausė šitą klausimą: "Viešpatie, ar išgelbėta iš tikrųjų bus nedaug ar daug?" Ir Jėzus, atsakydamas, tarė: "Jus mokė, jog bus išgelbėti tiktai Abraomo vaikai; jog tiktai priėmę tikėjimą pagonys gali tikėtis išgelbėjimo. Kai kurie iš jūsų mąstėte taip, kadangi Raštai pažymi, jog tiktai Kaleba ir Jošua iš visų gausybių, kurios išėjo iš Egipto, gyveno iki tiek, kad pateko į pažadėtąją žemę, tai santykinai tiktai nedidelė dalis iš tų, kurie ieško dangaus karalystės, iš tiesų į ją pateks. "Jūs taip pat turite kitą posakį, ir jame yra didelė dalis tiesos: Kad tas kelias, kuris veda į amžinąjį gyvenimą, yra tiesus ir siauras, kad tos durys, kurios veda į jį, yra lygiai taip pat siauros, tokiu būdu, iš tų, kurie ieško išgelbėjimo, tik nedidelė dalis gali įeiti per šitas duris. Jūs taip pat turite tokį mokymą, kad tas kelias, kuris veda į sunaikinimą, yra platus, kad įėjimas į jį yra didžiulis, ir kad yra daug tokių, kurie pasirenka eiti šituo keliu. Ir šitoji patarlė nėra tokia, jog savosios prasmės neturėtų. Bet aš pareiškiu, jog išgelbėjimas yra pirmiausia jūsų asmeninio pasirinkimo reikalas. Net jeigu tos durys į gyvenimo kelią ir yra siauros, bet jos yra pakankamai plačios, kad per jas patektų visi tie, kurie nuoširdžiai stengiasi įeiti, nes tos durys esu aš. Ir šis Sūnus niekada neužkerta kelio nė vienam visatos vaikui, kuris, įtikėjimu, siekia surasti Tėvą per šį Sūnų.
O tuomet reikia pažvelgti ir į kitas dokumentų vietas
citata:
Tiesa yra gyva; Tiesos Dvasia šviesos vaikus visą laiką veda į dvasinės tikrovės ir dieviškosios tarnystės naujas sferas. Tiesa jums yra suteikiama ne tam, kad ją kristalizuotumėte į nusistovėjusias, saugias, ir gerbiamas formas. Pereidamas per jūsų asmeninį patyrimą jūsų tiesos atskleidimas turi būti padidintas tiek, jog naujasis grožis ir realūs dvasiniai laimėjimai bus atskleisti visiems tiems, kurie mato jūsų dvasinius vaisius ir kaip tik dėl šito jie yra vedami į tai, kad šlovintų Tėvą, kuris yra danguje. Tiktai tie ištikimi tarnai, kurie šitokiu būdu auga tiesos pažinimu, ir kurie šituo išsiugdo sugebėjimą dvasines realybes suvokti dieviškai, gali kada nors tikėtis "visiškai patirti savo Viešpaties džiaugsmą."
citata:
Protas pažįsta kiekybę, tikrovę, prasmes. Bet kokybė – vertybė – yra jaučiama. Tas, kas jaučia, yra proto, kuris pažįsta, ir susietos dvasios, kuri tikrovizuoja, bendras kūrinys. Tiek, kiek žmogaus besivystančią morontinę sielą persmelkia tiesa, grožis, ir gėris kaip Dievo-sąmonės vertybės suvokimas, tiek tokia atsirandanti būtybė tampa nesunaikinama. Jeigu žmogaus besivystančioje sieloje amžinųjų vertybių neišlieka, tuomet mirtingojo egzistencija neturi prasmės, o pats gyvenimas yra tragiška iliuzija.
citata:
Tam tikras moralinio potraukio ir dvasinės harmonijos laipsnis yra esminis draugystei tarp dviejų asmenų; mylinti asmenybė vargu ar gali atsiskleisti tokiam asmeniui, kuris nemyli. Net ir dėl to, kad būtų priartėta prie dieviškosios asmenybės pažinimo, turi būti pašvęstas visas žmogaus asmenybės talentas; neryžtingas, dalinis atsidavimas bus bergždžias.
citata:
Protas valdo materiją visur, net ir taip, kaip savo ruožtu jis reaguoja į galutinę dvasinę virškontrolę. O kai dėl mirtingojo žmogaus, tai tiktai toks protas, kuris pats laisvai atsiduoda tam, jog būtų valdomas dvasios, gali tikėtis po laiko-erdvės mirtingosios egzistencijos išlikti kaip Aukščiausiojo, Galutiniojo, ir Absoliuto: Begaliniojo, amžinojo dvasinio pasaulio nemirtingas vaikas.
Ir visa tai nėra kažkoks bukas citavimas, tai labai konkretus perspėjimas pseudomokytojui, kad jo gyvenimas netaptų tik tragiška iliuzija...
Visos datos formate GMT
2 val. Šaukimų šiandien: 1
Teisė: šypsenėlės taip, paveikslėliai taip, šriftai taip, balsavimas ne
avatarai taip, Nuorodų auto pakeitimas įjung, demonstracija išjun, taisyti ne
- dalyvis dabar forume